- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eA-679-520/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01772-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) vado 2018 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 47TE-333 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko S. S. perkėlimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Tarnybos Vilniaus dalinio vado (statutinis valstybės tarnautojas, 4 pareigybių grupė) pareigas; 3) priteisti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą nuo pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas dienos (2018 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ėjo Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigas. Po tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimo Įsakymu iš Tarnybos Vilniaus dalinio vado (statutinis valstybės tarnautojas, 4 pareigybių grupė) pareigų buvo perkeltas į Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 10 pareigybių grupė) pareigas. Įsakymas priimtas po pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo „nepatenkinamai“. Vienintelis atskirąją nuomonę pateikęs tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) narys, kuris siūlė pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“, paaiškino, kodėl pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino būtent „gerai“, tačiau tiesioginio vadovo vertinimo motyvų ir juos pagrindžiančių duomenų nėra. Komisija taip pat jokių motyvų nepateikė, o tik nurodė pareiškėjo veiklos įvertinimą „nepatenkinamai“.
3. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Įsakymas naikintinas ir dėl procedūrinių pažeidimų. Vertinimo procedūroje dalyvavo ne tik pareiškėjas ir Tarnybos vadas, bet ir Tarnybos vado pavaduotojas, kuris pateikė bendrą neigiamą pareiškėjo įvertinimą. Tai, kad anketa su jo tarnybinės veiklos vertinimu buvo pateikta per Tarnybos Personalo skyriaus vedėją, užkirto kelią pareiškėjui tinkamai pasiruošti pokalbiui su tiesioginiu vadovu, kadangi vadovo įrašytus žemesnius balus jis sužinojo tik po pokalbio. Buvo pakeista Komisijos sudėtis, dar nepasibaigus ankstesnės Komisijos 2 metų laikotarpiui. Tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tik formaliai, o Komisija buvo šališka. Komisijos posėdyje pareiškėjas pateikė išsamius ir motyvuotus paaiškinimus bei juos patvirtinančius įrodymus dėl visų tiesioginio vadovo suformuotų užduočių įgyvendinimo, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas visas užduotis įgyvendino visiškai ir tinkamai, o kai kurias net ir viršijo. Perkėlimas į žemesnes pareigas jam sukėlė neigiamų išgyvenimų, todėl jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama privalomai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 1 dalies nuostata. Tarnybos vadas pateikė galutinį pareiškėjo įvertinimą – „nepatenkinamai“, atlikęs pagrįstą ir objektyvų tarnybinės veiklos vertinimą. Pareiškėjas Komisijai pateikė daugybę dokumentų, kurie, pasak jo, turėtų patvirtinti jo įgyvendintas užduotis, tačiau, Komisijos vertinimu, šių dokumentų turinys neatitiko pareiškėjo teiginių. Pareiškėjas, nebūdamas vadovu ir neturėdamas jo suteiktų įgaliojimų, savarankiškai priėmė sprendimus ir patvirtino darbo grafikus, pagal kuriuos pareigūnams nepagrįstai teko dirbti viršvalandžius ir poilsio dienomis, nevykdė įstatymų reikalavimų ir viršijo savo kompetenciją, savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, sumenkino Tarnybos dalykinę reputaciją. Komisija, neigiamai įvertinusi pareiškėjo veiklą, priėmė sprendimą nesiūlyti atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, o tik pažeminti pareigose. Pareiškėjas netinkamai vadovavo Tarnybos Vilniaus daliniui ir nekompetentingai organizavo Vilniaus daliniui pavestų užduočių vykdymą pagal nustatytą tarnybinį pavaldumą.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą tenkino iš dalies: panaikino Tarnybos Įsakymą, įpareigojo Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus, priteisė iš Tarnybos pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą po 415,63 Eur kas mėnesį, susidariusį dėl po perkėlimo į žemesnes pareigas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitą skundo dalį atmetė.
7. Teismas, akcentuodamas Statuto 25 straipsnio 1, 6–7, 11–12 ir 18 dalyse, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymų Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111, 114–115 ir 133–134 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad 2018 m. balandžio 20 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame Komisija vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus. Komisijos 2018 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 47PR-98 patvirtina, kad Komisijos narių vertinimas buvo toks: keturi Komisijos nariai įvertino „nepatenkinamai“, vienas Komisijos narys įvertino „gerai“. Keturi Komisijos nariai nutarė pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo pasiūlymui – perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją, o vienas Komisijos narys pasiūlė pareiškėją vertinti „gerai“. Balsų dauguma Komisijos siūlomas sprendimas – pritarti tiesioginio vadovo siūlymui (perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją). Pagal pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo 2018 m. vasario 19 d. anketą pareiškėjas savo tinkamumą einamoms pareigoms pagal vertinimo kriterijų (gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos atlikti) save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino – 3 balais; pagal vertinimo kriterijų (organizuotumas ir veiklos planavimas) pareiškėjas save įvertino 4 balais, tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino – 2 balais, pagal vertinimo kriterijų (veiklos kokybė) pareiškėjas save įvertino 4 balais, tiesioginis vadovas pareiškėją – 1 balu. Todėl bendras tinkamumo einamoms pareigoms įvertinimas yra 1 balas. Kvalifikaciją pagal vertinimo kriterijų (gebėjimai tobulėti) pareiškėjas save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų – kūrybingumas – pareiškėjas save įvertino – 5 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų – bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – pareiškėjas save įvertino – 5 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų (atsakingumas) pareiškėjas save įvertino – 5 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų – lojalumas tarnybai – pareiškėjas save įvertino – 4 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų – gebėjimas administruoti įstaigos struktūrinio padalinio veiklą – pareiškėjas save įvertino – 4 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 1 balu. Bendras kvalifikacijos įvertinimas – 1 balas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. kovo 29 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 47VI-1296 (toliau – ir Išvada), kurioje pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis įvertino 2 balais, t. y. pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius; tinkamumą einamoms pareigoms įvertino – 1 balu; kvalifikaciją – 1 balu, todėl bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas – nepatenkinamai. Tiesioginis vadovas, pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertinęs „nepatenkinamai“, pasiūlė pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas bei tobulinti kvalifikaciją.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl planuojamų atlikti užduočių nustatymo kriterijų, iš Išvados nustatė, kad pareiškėjui 2017 metams buvo suformuluotos 5 užduotys: 1 užduotis – per einamuosius metus parengti ir pateikti pasiūlymus (tiesioginiam vadovui) dėl naujų metodų (idėjų) pritaikymo Vilniaus dalinio veiklos srityje, 2 užduotis – koordinuoti metinio veiklos plano įgyvendinimą, 3 užduotis – teikti pasiūlymus dėl Vilniaus dalinio konvojavimo tarnybos organizavimo, kurios įvykdymo rodiklis – atsižvelgiant į tarnybos krūvį, konvojaus vykdymo laiką, nuteistųjų išvežimo iš apsikeitimo punktų pagal nustatytus terminus, teikti pasiūlymus dėl Vilniaus dalinio konvojaus tarnybų organizavimo, 4 užduotis – esant reikalingumui, perskirstyti valstybinės reikšmės saugomų objektų tarnybų sargybas, kurios įvykdymo rodiklis – įvertinti galimas grėsmes Vilniaus dalinio saugomuose valstybinės reikšmės objektuose, bei esant reikalingumui perskirstyti sargybų sudėtis pagal grėsmių lygius, 5 užduotis – teikti visokeriopą pagalbą formuojant ORKA būrius, kurios įvykdymo rodiklis – teikti pagalbą Mokymo ir kovinio rengimo centrui organizuojant bei vykdant atrankas į Vilniaus ir Kauno dalinių 1-ųjų kuopų ORKA būrius.
9. Teismas, išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, sutiko su pareiškėju, kad jo tarnybinės veiklos vertinimas už 2017 metus buvo atliktas formaliai; vertinimo metu nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl visų tiesioginio vadovo suformuotų užduočių įgyvendinimo. Dėl pareiškėjui suformuluotos 1 užduoties teismas pažymėjo, kad šios užduoties įvykdymo rodiklis – iki einamųjų metų pabaigos parengti ir pateikti pasiūlymus dėl naujų metodų (idėjų) pritaikymo Vilniaus dalinio veiklos srityje, kurie prisidėtų prie pokyčių valdymo. Vadovas įvertino, kad 1 užduotis neįvykdyta, nes nebuvo teikiama pasiūlymų dėl naujų metodų (idėjų) pritaikymo Vilniaus dalinio veiklos srityje ir netaikytos atitinkamos priemonės pareigūnų motyvacijai kelti. Tačiau pareiškėjas tiek tarnybinės veiklos posėdyje, tiek teismui dėl šios užduoties paaiškino, kad buvo pateiktas ne vienas pasiūlymas dėl naujų metodų (idėjų) pritaikymo Vilniaus dalinio veiklos srityje ir tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai: 2017 m. lapkričio 10 d. tarnybinis pranešimas Nr. 47TP-2689 „Dėl pasiūlymų pateikimo“, 2017 m. lapkričio 10 d. prašymas Nr. 47TP-2704 „Dėl patalpų įrengimo“, 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 47TP-3195 „Dėl įsakymo pakeitimo“, nurodant tam tikras problemas vertinant tarnybos pareigūnus, 2017 m. gruodžio 29 d. prašymas Nr. 47TP-2 „Dėl priemonės įtraukimo į 2018 m. pirkimo planą“, siekiant gerinti darbo efektyvumą ir sklandų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą; 2017 m. lapkričio 14 d. prašymas Nr. 47TP-2716 „Dėl pareigūnų aprūpinimo apranga“; 2017 m. balandžio 24 d. įsakymas „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio vado 2016 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 47/1V-12 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo oro uostų apsaugos instrukcijos patvirtinimo“ papildymo“; 2017 m. birželio 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. 47TP-1635 „Dėl VD 2K 3B(K-9) perkėlimo“. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad buvo teiktas ne vienas pasiūlymas. Iš garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė minėtus dokumentus vertinimo Komisijai, todėl jie Komisijai vertinimo metu buvo žinomi, tačiau Komisija jų nenagrinėjo ir nevertino. Teismas tokią pat išvadą padarė ir dėl pareiškėjui suformuluotos 3 užduoties – teikti pasiūlymus dėl Vilniaus dalinio konvojavimo tarnybos organizavimo, kurios įvykdymo rodiklis – atsižvelgiant į tarnybos krūvį, konvojaus vykdymo laiką, nuteistųjų išvežimo iš apsikeitimo punktų pagal nustatytus terminus, teikti pasiūlymus dėl Vilniaus dalinio konvojaus tarnybų organizavimo. Teismas nurodė, kad vadovas įvertino, jog 3 užduotis neįvykdyta, nes nebuvo teikti pasiūlymai. Iš garso įrašo nustatyta, kad Komisijai pareiškėjas paaiškino, jog teikė pasiūlymus tiesioginiam vadovui, pasiūlymų pagrindu tiesioginis vadovas kreipėsi į kitas institucijas. Teismo vertinimu, tai patvirtina pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 6 d. tarnybinis pranešimas „Dėl pareigūnų darbo sąlygų gerinimo“, kuriuo jis kreipėsi į tiesioginį vadovą ir pareiškėjo teikiamas pasiūlymas buvo įgyvendintas 2017 m. birželio 23 d. Tarnybos vadui pasikreipus į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką dėl teismo patalpų remonto. Be to, pareiškėjas 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. birželio 28 d. tarnybiniais pranešimais teikė pasiūlymus dėl planinių konvojavimo maršrutų perkėlimo. Tačiau vertinimo metu Komisija į tai neatsižvelgė. Pareiškėjui suformuluotos 4 užduoties – esant reikalingumui, perskirstyti valstybinės reikšmės saugomų objektų tarnybų sargybas, tiesioginis vadovas iš viso neįvertino (nėra aišku, ar ji buvo įvykdyta, ar neįvykdyta). Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjui suformuluotą 5 užduotį – teikti visokeriopą pagalbą formuojant ORKA būrius. Iš byloje pateiktų 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. spalio 24 d. įsakymų dėl pareigūnų atrankos į ORKA būrius vertinimo organizavimo ir pravedimo teismas nustatė, kad pagalba dėl pareigūnų atrankos buvo teikiama, nors minėta užduotis suformuota nepakankamai aiškiai ir konkrečiai, tačiau, vertinant užduoties įvykdymo rodiklį, galima spręsti, kad pakanka tik teikti pagalbą organizuojant mokymus.
10. Teismas darė išvadą, kad Komisija nenagrinėjo Išvados, nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų ir priimdama sprendimą į juos neatsižvelgė. Teismas sutiko su pareiškėju, kad Išvadoje nėra pateiktas pareigūno tiesioginio vadovo balo (vertinimo) pagrindimas, todėl nėra aišku, kodėl jis vertina pareiškėją kitaip nei pats pareiškėjas (nagrinėjamu atveju – žemesniu balu). Teismas pabrėžė, kad pildant tarnybinės veiklos vertinimą, toks komentaras privalo būti, tuo atveju, jeigu tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno nurodytu balu, tačiau šiuo atveju toks komentaras nebuvo pateiktas nei vienu atveju. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija, siekdama tinkamai įgyvendinti savo funkcijas, neabejotinai galėjo pakviesti į vertinimo posėdį pareiškėjo tiesioginį vadovą, kaip tai nustato Taisyklių 135 punktas, tam, kad būtų galima išsiaiškinti, kodėl pareiškėjas buvo įvertintas žemiausiais balais, nes tiesioginis vadovas įrodymų (paaiškinimų) dėl pareiškėjo užduočių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nebuvo pateikęs. Tokiu atveju Komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui galėtų pasiūlyti išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Teismas vertino, kad tiesioginio vadovo ranka surašytas priedas prie Išvados nėra tinkamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pagrindimas, nes jame tik išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai.
Atsiliepimas
11. Teismas taip pat atkreipė dėmesį tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą nepateikė jokių argumentų, dėl ko pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 metus įvertinta „nepatenkinamai“ ir kas lėmė pareiškėjo perkėlimą į žemesnes pareigas. Iš atsiliepimo į skundą turinio teismas sprendė, kad sprendimas vertinti pareiškėją „nepatenkinamai“ buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas savo kompetencijos ribose neatliko veiksmų, vykdant Tarnybos vado sprendimo įgyvendinimą, tačiau nėra konkretumo, kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas, būdamas Tarnybos Vilniaus dalinio vadu, neatliko, t. y. šio teiginio pagrindimo. Teismas pabrėžė, kad neturėtų būti apsiribojama tik abstrakčiais teiginiais, nes, priešingu atveju, vertinamasis atsiduria pernelyg neapibrėžtoje padėtyje, suvaržoma jo teisė tinkamai pareikšti savo valią dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Teisės aktuose reglamentuotų reikalavimų ir nustatytų procedūrų pagrindu pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik pagal nustatytus kriterijus objektyviai patikrinus bei įvertinus pareigūno profesionalumą Komisijoje. Teismas konstatavo, kad Komisija, vykdydama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 metus, nesivadovavo imperatyviosiomis teisės aktų nuostatomis. Komisija netinkamai atliko savo pareigą patikrinti vertinimo posėdyje pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms bei jo kvalifikaciją, kaip tai numatyta tiek Statute, tiek Taisyklėse, nes, kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas iki jo tarnybinės veiklos vertinimo įvykdė visas užduotis. Teismas darė išvadą, kad buvo padaryti esminiai procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Komisijos išvados objektyvumą, pagrįstumą ir teisingumą, pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas konstatavo, kad Tarnyba priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą, todėl yra pakankamas pagrindas jį panaikinti, dėl nustatytų Statuto ir Taisyklių pažeidimų pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2017 metus rezultatai negali būti laikomi teisėtais.
13. Teismas pažymėjo, kad panaikinus Įsakymą, pareiškėjo padėtis grįžta į buvusią padėtį, t. y. pareiškėjas grąžinamas į ankstesnes Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigas. Kadangi dėl Įsakymo panaikinimo atkuriama buvusi iki panaikinto akto priėmimo padėtis, tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas – nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas pateikė teismui pažymą apie pareiškėjo darbo užmokestį, kurioje nurodė, kad per mėnesį pareiškėjas negavo po 415,63 Eur, todėl teismas atsakovą įpareigojo sumokėti skirtumą, susidariusį dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas.
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimą priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad jo perkėlimas į žemesnes pareigas sukėlė jam ilgalaikių neigiamų pasekmių ir žymų sveikatos pablogėjimą, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.
III.
15. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kartu ir teisinio aiškumo principą, nes neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti, klaidingai nustatė iš esmės visą bylos faktinę situaciją. Atsakovas nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismo vertinimas, kad Komisija nenagrinėjo Išvados, prieštarauja Komisijos posėdžio garso įrašo turiniui, iš kurio girdėti, kad Komisijos nariai aptarė pareiškėjo užduočių vykdymą, pareiškėjui teikė klausimus, susijusius su kiekvienos užduoties vykdymu, pareiškėjui buvo suteikta galimybė dėl kiekvienos užduoties įvykdymo teikti paaiškinimus;
16.2. Teismo išvada, kad Komisija nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų ir kad priimdama sprendimą į juos neatsižvelgė, prieštarauja Komisijos posėdžio garso įraše fiksuotiems duomenims, jog Komisijos pirmininkas vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir vienas iš Komisijos narių prašė leisti pažiūrėti pareiškėjo pateiktus dokumentus;
16.3. Teismo vertinimas, kad Išvadoje nėra pateiktas vertinimo pagrindimas, dėl ko nėra aišku, kodėl tiesioginis vadovas vertina pareiškėją kitaip nei pats pareiškėjas, prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas supainiojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (Taisyklių 7 priedas) ir tarnybinės veiklos vertinimo anketą (Taisyklių 6 priedas), šių skirtingų dokumentų paskirtį ir jų turiniui keliamus reikalavimus. Taisyklių 117 punkte ir Taisyklių 7 priede „Tarnybinės veiklos vertinimo išvada“ nustatyta, kad vertinimo pagrindimas nenurodomas, o tik įvertinama balais, pažymint atitinkamą langelį;
16.4. Teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, kad tiesioginio vadovo ranka surašytas priedas buvo pridėtas prie Išvados, kadangi priede aiškiai nurodyta, jog tai priedas prie vertinimo anketos. Aplinkybė, jog tiesioginio vadovo pagrindimas apie priežastis, kodėl nesutinkama su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, įrašytas ne vertinimo anketos atitinkamos lentelės grafoje, o atskirame lape, t. y. priede prie vertinimo anketos, nekeičia vertinimo esmės. Tarnybinės veiklos vertinimo anketa buvo pildoma ranka, o šios anketos tiesioginio vadovo įvertinimo grafoje yra labai mažai vietos, todėl pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su pareigūno nurodytu balu, savo komentarą pagal vertinimo kriterijus parašė atskirame lape, kurį įvardijo kaip priedą prie tarnybinės veiklos vertinimo anketos. Komisija įvertino šią aplinkybę ir sprendė, kad tiesioginio vadovo vertinimas pateiktas vadovaujantis Taisyklių 116 punkto reikalavimais;
16.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 135 punktą: Taisyklėse nėra nustatyta Komisijos pareiga kviesti pokalbiui pareigūno tiesioginį vadovą ir Komisija turi teisę apsispręsti dėl įrodymų, pagrindžiančių vertinimo išvados teiginius. Komisija sprendė, kad posėdyje surinkti įrodymai yra pakankami; pagal Taisyklių 135 punktą Komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, kai pareigūno tarnybinė veikla įvertinama „gerai“ ir pareigūno tiesioginis vadovas nesutinka su tokiu pareigūno vertinimu. Nagrinėjamu atveju pareigūno veikla įvertinta „nepatenkinamai“, todėl Taisyklių 135 punktas netaikytinas;
16.6. Pareiškėjas, akcentuodamas jam suformuluotų užduočių neaiškumą, Komisijai nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio, kad jis naudojosi Taisyklių 119 punkto trečioje pastraipoje numatyta galimybe einamaisiais metais pakeisti užduotis ir būtų inicijavęs jam suformuluotų užduočių pakeitimą ar papildymą;
16.7. Teismo išvada, kad Komisijai pareiškėjo pateikti raštai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas, vykdydamas jam 2017 metams suformuluotą 1 užduotį, teikė tiesioginiam vadovui ne vieną pasiūlymą, prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Komisijos nariai posėdyje susipažino su pareiškėjo teiktų įrodymų turiniu ir vertino, kad šių dokumentų turinys nesusijęs su pareiškėjui suformuluotos 1 užduoties vykdymu. Pareiškėjo 2017 m. vasario 3 d. 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. birželio 28 d. tarnybiniai pranešimai dėl 2017 metams suformuluotos 3 užduoties įvykdymo buvo įvertinti Komisijos. Juose tiesiog prašoma perkelti konvojaus datas. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, užfiksuotos Komisijos posėdžio garso įraše, kad Komisijos nariai atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo tarnybinė veikla vertinama už 2017 metus, o jis Komisijai pateikė 2016 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą, kuris neturi nieko bendra su vertinama pareigūno veikla už 2017 metus. Teismas nevertino svarbios faktinės aplinkybės, jog Komisijai pateikta pareiškėjo informacija dėl patalpų remonto yra einamųjų užduočių vykdymas, bet ne sisteminis konvojaus tarnybos įvertinimas aiškiai pateikiant pasiūlymus konvojaus planavimo, organizavimo, vykdymo ir kontrolės srityse. Komisija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, sprendė, kad pareiškėjo pateikta informacija nepatvirtina jam suformuluotos 3 užduoties „teikti pasiūlymus dėl Vilniaus dalinio konvojaus tarnybų organizavimo“ įgyvendinimo, kadangi turėjo būti pateikti siūlymai dėl konvojaus optimizavimo, o ne kasdienės tarnybos organizavimo klausimai;
16.8. Teismo išvada, kad pasigendama konkretumo, kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas neatliko, prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Išvadoje tiesioginis vadovas nurodė, kokie veiksmai neatlikti įgyvendinant pareiškėjui suformuluotas užduotis. Komisijos nagrinėjimo dalykas yra Išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „nepatenkinamai“ ir būtent Komisijos pareiga yra patikrinti, ar Išvada yra pagrįsta;
16.9. Aplinkybė, kad tiesioginis vadovas neįvertino pareiškėjui suformuluotos 4 užduoties, laikytina formalaus pobūdžio neatitikimu ir neturėtų būti laikoma esminiu pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimu Taisyklių 134 punkto kontekste. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Komisija aptarė visų užduočių įgyvendinimą, vadovaudamasi Taisyklių 132–139 punktuose nustatytų reikalavimų ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą. Teismas nenurodė, kokias konkrečias Statuto ir Taisyklių nuostatas pažeidė Tarnyba ar Komisija;
16.10. Teismo išvadą, kad ginčo atveju pasigendama konkretumo, kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas neatliko, paneigia Komisijos posėdžio garso įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas ir pats pripažįsta, kad vykdydamas jam pavestą 3 užduotį, jis tik kelia problemas, tačiau jokių problemų sprendimo būdų nepateikia, o vykdydamas jam pavestą 1 užduotį, jis neseka, nesidomi ir nežino, kokia yra iškilusios problemos sprendimo eiga ir rezultatai, o dėl kito klausimo, susijusio su 1 užduoties vykdymu, dar tik žada teikti siūlymus;
16.11. Teismas panaikino Įsakymą ir įpareigojo Komisiją iš naujo vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus, tačiau nenustatinėjo, ar nėra objektyvių kliūčių tęsti pareiškėjo tarnybą Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigose. Į nurodytas pareigas atrankos būdu yra paskirtas kitas pareigūnas, todėl nėra galimybės grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas dėl organizacinių priežasčių ir ginčo santykiams taikytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 4 dalis.
17. Pareiškėjas S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas netinkamai interpretuoja teismo sprendimą, kuriame vadovaujamasi ne tik Taisyklėmis, tačiau ir Statutu, VAĮ bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsakovas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, o tik nurodo įvairias teisės normų interpretacijas bei savo subjektyvų įrodymų vertinimą. Atsakovo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo deklaratyvaus pobūdžio. Tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas nesutapo su atsakovo pozicija, nėra pagrindas teigti, jog teismas netinkamai vertino įrodymus. Pareiškėjas, pritardamas teismo sprendimo motyvams ir palaikydamas skunde išdėstytą poziciją, apeliaciniame skunde akcentuoja:
18.1. Tiesioginio vadovo prie anketos pateiktas ranka rašytas lapas su pažodžiui perrašytomis Taisyklių priede nurodytomis vertinimo sąvokomis negali būti laikomas motyvais dėl vertinimo. Pareiškėjo vertinimas nėra pagrįstas Taisyklių 117 punkto kontekste;
18.2. Tarnybinę pareiškėjo veiklą pirmiausia vertina vadovas ir įvertindamas mažesniais balais, nei pareiškėjas, privalo tai motyvuoti. Negali būti pateisinami atvejai, kai tiesioginis vadovas visiškai nemotyvuotai gali vertinti veiklą nepatenkinamai, nes tokiu atveju pareiškėjui apsunkinama galimybė ginčyti tiesioginio vadovo išvadą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo įrodinėti, jog savo pareigas vykdė tinkamai, nežinodamas priežasčių, dėl ko jo veikla buvo įvertinta neigiamai;
18.3. Atsakovas neskiria Įsakymo motyvuojamosios dalies nuo rašytinių bylos įrodymų. Pareiškėjas į žemesnes pareigas perkeltas Įsakymu. Įsakyme daroma nuoroda į pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą „nepatenkinamai“. Pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „nepatenkinamai“ tiesioginio vadovo ir Komisijos išvadose. Būtent Išvadoje, kuri yra motyvuojamoji Įsakymo dalis, turi būti nurodyti tarnybinės veiklos vertinimo motyvai. Klausimų pareiškėjui uždavimas Komisijos posėdyje nereiškia, kad atsakymai į juos ir pateikti įrodymai buvo vertinami. Būtent ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo apklausinėjamas, davė išsamius paaiškinimus ir pateikė jo tinkamą tarnybinę veiklą pagrindžiančius įrodymus, tačiau Komisija, neturėdama jokio faktinio pagrindo, sutiko su neigiamu tiesioginio vadovo įvertinimu, patvirtina, kad Komisija vertinimo procedūrą atliko formaliai ir neobjektyviai;
18.4. Nei Taisyklėse, nei teismų praktikoje neegzistuoja atsakovo nurodoma procedūra, jog perkėlimo į žemesnes pareigas bei tarnybinės veiklos vertinimo „nepatenkinamai“ motyvais gali būti Komisijos posėdžio garso įrašas. Komisijos posėdžio garso įrašu fiksuojama tik vertinimo procedūra;
18.5. Aplinkybė, jog tiesioginis vadovas savo neigiamo įvertinimo nepagrindė, buvo pakankamai akivaizdus pagrindas iškviesti tiesioginį vadovą į Komisijos posėdį ir gauti jo paaiškinimus. Komisija tik darė prielaidas, dėl ko tiesioginis vadovas galėjo pareiškėją įvertinti neigiamai;
18.6. Atsakovas pirmą kartą motyvus, dėl ko pareiškėjas įvertintas „nepatenkinamai“, pateikė tik bylą nagrinėjant teisme, tačiau jie buvo formalūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Komisijos posėdyje užduoti klausimai tik patvirtina, kad Komisija turėjo pakankamai duomenų įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą teigiamai ir nei vieno įrodymo, pagrindžiančio neigiamą tarnybinės veiklos vertinimą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių sutiko su Išvada ir be jokių motyvų įvertino pareiškėjo veiklą „nepatenkinamai“;
18.7. Atsakovas suabsoliutina Komisijos diskrecijos teisę vertinti tiesioginio vadovo įvertinimo pagrįstumą. Komisija neturi diskrecijos nesilaikyti bendrųjų procedūrinių reikalavimų ir neargumentuotai pritarti akivaizdžiai nepagrįstam sprendimui, kuriame nėra motyvų, ypač priimdama sprendimą, kuris lemia pareiškėjo perkėlimą į žemesnes pareigas. Atsakovui galioja ir yra privalomos ne tik Statuto ir Taisyklių normos, bet ir VAĮ 8 straipsnio nuostatos bei pamatiniai priimamų aktų ir taikomų priemonių teisėtumo ir pagrįstumo principai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos pritarimas Išvadai yra nemotyvuotas, vertintina, jog Įsakymas neturi motyvuojamosios dalies ir tai reiškia, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;
18.8. Atsakovas visiškai neįrodinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo. Bylos medžiagoje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų atsakovo poziciją, jog pareiškėjas pagrįstai įvertintas „nepatenkinamai“ ir perkeltas į žemesnes pareigas. Atsakovas net nepateikė teisės normomis ar teismų praktiką paremtos argumentacijos, jog pareiškėjo veikla buvo nepatenkinama ir šis neįvykdė jam keltų uždavinių. Atsakovas faktinių duomenų dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo „nepatenkinamai“ bei neįvykdytų užduočių neturėjo ne tik tarnybinės veiklos vertinimo metu, bet neturi ir šiuo metu;
18.9. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tiesioginis vadovas net neįvertino visų pareiškėjo užduočių (4 užduotis visiškai neįvertinta), tačiau įrodinėja neva tai formalus pažeidimas. Formaliu negali būti laikomas pažeidimas, kai viena iš užduočių, vertinant pareiškėjo veiklą būtent pagal jam suformuotas užduotis, apskritai lieka neįvertinta, bet sutinkama su vadovu dėl nepatenkinamo įvertinimo;
18.10. Tiesioginio vadovo ir Komisijos vertinimas iš esmės yra pagrįstas šališkomis emocijomis ir subjektyviais nusistatymais, ką pagrindžia Vidaus reikalų ministerijos raštas bei išvada, kuriuose konstatuota neigiama tiesioginio vadovo kuriama aplinka ir jo neigiamas nusistatymas prieš pareiškėją;
18.11. Aiškintis objektyvias galimybes, ar pareiškėjas gali būti grąžinamas į eitas pareigas, turi atsakovas. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį ir teismų praktiką toks klausimas galėjo būti svarstomas, jei atsakovas būtų teikęs tokio pobūdžio prašymą, tačiau atsakovas tokio prašymo nereiškė. Grąžinimą į eitas pareigas nustato Statuto 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir kliūčių grąžinti pareiškėją į iki Įsakymo priėmimo buvusią padėtį nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 47TE-333, kuriuo pareiškėjas S. S. (Tarnybos Vilniaus dalinio vadas (4 pareigybių grupė)) perkeltas į Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto (10 pareigybių grupė) pareigas; atsakovo Komisija įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus; pareiškėjui priteistas iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumas po 415,63 Eur kas mėnesį, susidaręs po pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Įsakymu buvo perkeltas į žemesnes pareigas dėl to, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas bei Komisija jo (pareiškėjo) veiklą 2017 metais įvertino nepatenkinamai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, dėl kurių buvo prašoma panaikinti Įsakymą, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2017 metus rezultatai negali būti laikomi teisėtais dėl padarytų Statuto ir Taisyklių pažeidimų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovas, vertindamas pareiškėją nepatenkinamai, nenurodė, kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas, eidamas Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigas, neatliko, o buvo apsiribota tik abstrakčiais teiginiais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Komisija netinkamai atliko savo pareigą patikrinti vertinimo posėdyje pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms bei jo kvalifikaciją, kaip tai nustatyta tiek Statute, tiek Taisyklėse, nes pagal bylos duomenis galima spręsti, kad pareiškėjas iki jo tarnybinės veiklos vertinimo įvykdė visas užduotis, tiesioginio vadovo ranka surašytas priedas prie tarnybinės veikos vertinimo išvados nėra tinkamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pagrindimas, nes tik išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai, Komisija, siekdama tinkamai įgyvendinti savo funkcijas, nebejotinai galėjo pakviesti į posėdį pareiškėjo tiesioginį vadovą.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pirmiausia pažymi, kad Statuto (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 25 str. 11 d.). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 25 str. 14 d.). Pagal Statuto 25 straipsnio 18 dalį vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; 2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės. Statuto 25 straipsnyje nustatyta tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo išsamiau detalizuota Taisyklių VI skyriuje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 15 d.).
22. Pagal Taisyklių 132 punktą, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą. Taisyklių 133 punkte nustatyta, kad, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (Taisyklių 134 p.). Taisyklių 136 punkte nustatyta, kad pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, o 137 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų siūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo (Taisyklių 138 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Taisyklių 138 punkte nurodytą sprendimą, vertinimo komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą (8 priedas) (Taisyklių 139 p.).
23. Pagal Taisyklių 156 punktą vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną. Skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo (9 priedas) ir saugomas įstaigoje, kurios vertinimo komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą.
24. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 135 punktą, vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio pareigūno vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
25. Pabrėžtina, kad tiek Statuto 25 straipsnyje, tiek Taisyklėse įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo, kuriuo įvertinama vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinė veikla, pagrįstumą. Šių procedūrų nesilaikymas gali būti pagrindu pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
26. Pagal aptartas Statuto ir Taisyklių nuostatas, Komisijos išvadoje neprivalėjo būti nurodyti konkretūs ir išsamūs argumentai, dėl kurių pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, tačiau šiuos argumentus privalėjo atskleisti atsakovas tiek pareiškėjui, tiek pirmosios instancijos teismui.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgus į tai, jog vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti tokios išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas (Taisyklių 156 p.), kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, t. y. ne tik pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas, kuris susideda iš pokalbio su pareigūnu ir tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimo, bet ir vertinimo komisijos posėdžio stadija, kurios metu šios komisijos nariai aptaria pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą ir nutaria pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti vienu iš įstatyme numatytų būdų (žr. 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2515-629/2019).
28. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamame Komisijos posėdžio garso įraše įrašyta tik dalis Komisijos posėdžio, t. y. šiame garso įraše nėra nurodyti konkretūs Komisijos narių motyvai dėl sprendimo pareiškėjo 2017 metų tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai, t. y. motyvai, dėl kurių pareiškėjo tinkamumas einamoms pareigoms, jo kvalifikacija ir pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis buvo įvertinti nepatenkinamai. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie garso įraše fiksuotus duomenis, iš kurių matyti, kad Komisijos nariai aptarė pareiškėjo užduočių vykdymą, pareiškėjui teikė klausimus, susijusius su kiekvienos užduoties vykdymu, pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus dėl kiekvienos užduoties vykdymo, Komisijos pirmininkas vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, o vienas iš Komisijos narių paprašė leisti pažiūrėti pareiškėjo pateiktus dokumentus, nėra Komisijos išvados pareiškėjo 2017 metų tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai faktinis ir teisinis pagrindimas.
29. Apibendrinant darytina išvada, kad Komisija neatliko objektyvaus ir visapusiško pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuotas Statuto 25 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
30. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad buvo sutikta su pareiškėjo skundo argumentais, jog jo tarnybinės veiklos vertinimo anketoje nėra pateiktas pareigūno tiesioginio vadovo balo (vertinimo) pagrindimas, todėl nėra aišku, kodėl jis vertina pareiškėją kitaip nei pats pareiškėjas (nagrinėjamu atveju – žemesniu balu), nors pildant tarnybinės veiklos vertinimą, toks komentaras privalo būti tuo atveju, jeigu tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno nurodytu balu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog tai turėjo būti nurodyta išvadoje, tačiau pareiškėjo skunde buvo nurodyta anketa, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl anketos, o ne išvados.
31. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiesioginio vadovo ranka surašytas priedas prie tarnybinės veiklos vertinimo anketos (sprendime nurodyta išvada) nėra tinkamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pagrindimas, nes motyvai, dėl kurių buvo nurodytas žymiai žemesnis balas, vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją, yra bendro pobūdžio ir kurie nurodyti Taisyklių 5 priede, tačiau nėra susieti su pareiškėjo konkrečia veikla, jo elgesiu konkrečiose situacijose ir pan., kokie įrodymai tai patvirtina. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinimo anketos balai buvo perkelti į išvadą, kurios pagrįstumą nagrinėjo Komisija. Pareiškėjas Komisijai ginčijo ir tiesioginio vadovo nurodytus balus vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją (tiesioginis vadovas nurodė, kad vertina 1 balu). Iš Komisijos posėdžio garso įrašo nėra aišku, dėl kokių motyvų ir kokiais įrodymais remiantis buvo sutikta su tokiu tiesioginio vadovo vertinimu. Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiesioginio vadovo nurodytus balus, pagrįstai darė išvadą, kad šiuo atveju buvo tikslinga į Komisijos posėdį pakviesti ir tiesioginį vadovą tam, kad Komisija galėtų tinkamai įvertinti pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis.
32. Taip pat vertinant pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą akcentuotina, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017).
33. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.).
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
35. Įvertinus tai, kad iš Komisijos posėdžio garso įrašo nėra galimybės nustatyti, kokiais motyvais remiantis buvo pritarta pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadoms, jog pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus (skirti 2 balai); tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija turi būti įvertinti 1 balu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Įsakymą yra pagrįsta ir teisėta, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados.
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojo Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus, priteisė pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį nustatyta, kad pareiškėjas per mėnesį negavo po 415,63 Eur, todėl atsakovas įpareigotas sumokėti skirtumą, susidariusį dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas iki sprendimo įsiteisėjimo.
37. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybos vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 47TE-26 buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu panaikino šį įsakymą ir pareiškėją grąžino į buvusias Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, o bylos dalį dėl reikalavimo priteisti iš Tarnybos darbo užmokesčio skirtumą nuo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui (administracinė byla Nr. eA-3853-492/2021). Iš šioje administracinėje byloje priimtos 2021 m. spalio 28 d. nutarties dėl Tarnybos prašymo išaiškinti minėtą sprendimą matyti, jog sprendimas grąžinti pareiškėją į Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas realiai nebuvo įvykdytas. Kaip jau minėta, nėra apskaičiuotas pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis, priklausantis nuo 2019 m. sausio 18 d.
38. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovas yra pateikęs prašymą dėl proceso administracinėje byloje Nr. eA-3853-492/2021 atnaujinimo (administracinė byla Nr. eP-91-815/2021), tačiau bylos procesas nėra atnaujintas, priimto sprendimo vykdymas nėra sustabdytas.
39. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 47TE-30 buvo grąžintas į Tarnybą ir atleistas iš Tarnybos. Iš šio įsakymo matyti, kad pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 4 d. grąžintas į Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir atleistas iš vidaus tarnybos 2021 m. lapkričio 4 d. nukeliant atleidimo datą į 2021 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjas šį įsakymą yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-6366-860/2021).
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas pasikeitusias bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnyba, į sudariusią teisinę situaciją po to, kai buvo priimtas šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas (pareiškėjas grąžintas į Tarnybą ir iš jos atleistas), sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Komisija įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus, pareiškėjui priteistas darbo užmokesčio skirtumas po 415,63 Eur kas mėnesį, susidaręs po perkėlimo į žemesnes pareigas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir šios bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
41. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad pareiškėjas grąžintas į Tarnybos Vilniaus dalinio vado (statutinis valstybės tarnautojas, 4 pareigybių grupė) pareigas, o motyvuojamoje dalyje nurodė, jog panaikinus Įsakymą, pareiškėjo padėtis grįžta į buvusią padėtį, t. y. pareiškėjas grąžinamas į ankstesnes Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigas.
42. Atsižvelgiant į aptartą susiklosčiusią situaciją, nagrinėjant iš naujo bylą būtina įvertinti atsakovo argumentus, kad pareiškėjui nebuvo galimybių tarnybą tęsti Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigose dėl organizacinių priežasčių, spręsti klausimą, ar pareiškėjas galėjo (gali) būti grąžintas į šias pareigas, taip pat įvertinti atsakovo argumentus dėl pareiškėjo negalimumo grąžinti į minėtas pareigas dėl 2019 m. vasario 8 d. priimto įsakymo Nr. 47TE-68. Apskaičiuojant ir vertinant pareiškėjui priteistiną darbo užmokesčio skirtumą, yra teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti nustatytos kitoje administracinėje byloje, kurioje vykdomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo nurodymai. Dėl to siūlytina pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl šios bylos ir minėtos bylos sujungimo, kad būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti tarpusavyje susiję klausimai (ABTĮ 68 str. 1 d.).
43. Dėl pirmiau aptartų šios bylos aplinkybių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama sprendimo dalis, kuria Komisija įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus, pareiškėjui iš atsakovo priteistas darbo užmokesčio skirtumas po 415,63 Eur kas mėnesį, susidaręs po perkėlimo į žemesnes pareigas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki sprendimo įsiteisėjimo, ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.
44. Atsakovas yra pateikęs prašymą šią bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta minėta byla Nr. eI13-6366-860/2021, tačiau šio prašymo sprendimas yra susijęs su pasikeitusiomis bylos aplinkybėmis, kurias šioje byloje turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo perduotą bylos dalį, turi išspręsti šį prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis, susijusi su teisinių pasekmių panaikinus Įsakymą nagrinėjimu, perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nenagrinėtini ir pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, susiję su tuo, jog šioje byloje yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas. Pareiškėjui neužkirstas kelias tikslinti skundo reikalavimus, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.
45. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (847 Eur), tačiau šis prašymas nenagrinėjamas, nes bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjo skundą nėra baigtas. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl perduotos iš naujo nagrinėti bylos dalies (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinės veiklos vertinimo komisija įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo S. S. tarnybinę veiklą už 2017 metus, pareiškėjui iš atsakovo priteistas darbo užmokesčio skirtumas po 415,63 Eur kas mėnesį, susidaręs po pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki sprendimo įsiteisėjimo, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.