Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui S. S., jo atstovui advokatui Albertui Kručkauskui ir atsakovės atstovui Remigijui Butkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčas byloje kilo dėl pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo rezultatų ir jo perkėlimo į žemesnes pareigas.

Kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 25 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

Pagal Statuto 25 straipsnio 6 dalį pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (7 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas siūlymas gali būti teikiamas tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai (11 dalis). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (12 dalis). Pagal Statuto 25 straipsnio 18 dalį vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; 2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.

Pareigūnų vertinimo tvarka yra detaliai reglamentuota Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. 1V-13 (toliau – Taisyklės) VI skyriuje.

Taisyklių 111 punkte pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas). Minėtame Taisyklių priede yra detaliai nurodyti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai: I skyrius tinkamumas einamoms pareigoms, o II skyriuje – kriterijai, apibūdinantys pareigūno kvalifikaciją. Pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą (6 priedas) (toliau – vertinimo anketa). Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Atlikus Taisyklių 113 punkte nurodytus veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa (Taisyklių 114 punktas). Pagal Taisyklių 115 punktą tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu: 115.1. aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms; 115.2. aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, o kai vertinama vidaus reikalų įstaigos vadovo ar vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, aptaria jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai vidaus reikalų įstaigai arba vadovaujamam vidaus reikalų įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis; 115.3. nustato pareigūno einamųjų metų užduotis, o kai vertinama vidaus reikalų įstaigos vadovo ar vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, nustato jo ir atitinkamai jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos ar vadovaujamo vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio einamųjų metų užduotis; 115.4. aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Taisyklių 133 punktas numato, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (Taisyklių 134 punktas).

Pareiškėjo teigimu, jo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas tik formaliai. Komisija tik nurodė pareiškėjo veiklos įvertinimą „nepatenkinamai“, tačiau jokių argumentų nepateikė, taip pat ir tiesioginis vadovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 20 d. vyko vertinimo Komisijos posėdis, kurio metu Komisija vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. Iš 2018 m. balandžio 20 d. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 47PR-98 matyti, kad Komisijos narių vertinimas buvo toks: keturi Komisijos nariai įvertino nepatenkinamai, vienas Komisijos narys įvertino gerai. Taigi keturi Komisijos nariai nutarė pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo pasiūlymui – perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją, o vienas Komisijos narys pasiūlė pareiškėją vertinti gerai. Taigi balsų dauguma Komisijos siūlomas sprendimas – pritarti tiesioginio vadovo siūlymui (perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją).

Iš byloje esančios pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo 2018 m. vasario 19 d. anketos nustatyta, kad pareiškėjas savo tinkamumą einamoms pareigoms pagal vertinimo kriterijų (gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos atlikti) save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino – 3 balais; pagal vertinimo kriterijų (organizuotumas ir veiklos planavimas) pareiškėjas save įvertino 4 balais, tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino – 2 balais, pagal vertinimo kriterijų (veiklos kokybė) pareiškėjas save įvertino 4 balais, tiesioginis vadovas pareiškėją – 1 balu. Todėl bendras tinkamumo einamoms pareigoms įvertinimas yra 1 balas. Kvalifikaciją pagal vertinimo kriterijų (gebėjimai tobulėti) pareiškėjas save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų – kūrybingumas – pareiškėjas save įvertino – 5 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų – bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – pareiškėjas save įvertino – 5 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų (atsakingumas) pareiškėjas save įvertino – 5 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų – lojalumas tarnybai – pareiškėjas save įvertino – 4 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 2 balais. Pagal vertinimo kriterijų – gebėjimas administruoti įstaigos struktūrinio padalinio veiklą – pareiškėjas save įvertino – 4 balais, o tiesioginis vadovas pareiškėją – 1 balu. Bendras kvalifikacijos įvertinimas – 1 balas.

Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. kovo 29 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 47VI-1296, kurioje pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis įvertino 2 balais, t. y. pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius; tinkamumą einamoms pareigoms įvertino – 1 balu; kvalifikaciją – 1 balu, todėl bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas – nepatenkinamai. Tiesioginis vadovas, pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. įvertinęs „nepatenkinamai“, pasiūlė pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas bei tobulinti kvalifikaciją.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog valstybės tarnautojui planuojamos atlikti užduotys turi būti aiškios, realiai įvykdomos, turi turėti nustatytą įvykdymo terminą. Jos nustatomos atsižvelgiant į įstaigos patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Nustatydamas valstybės tarnautojui planuojamas atlikti užduotis, tiesioginis vadovas kiekvienam valstybės tarnautojui nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius bei riziką, kuriai esant planuojamos atlikti užduotys gali būti neįgyvendintos. Šie rodikliai turi būti suformuluoti aiškiai ir leisti įvertinti konkretaus rezultato pasiekimą, o jų reikšmės turi būti pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesudėtingai patikrinamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. eA-363-662/2017).

Iš pareiškėjo 2018 m. kovo 29 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 47VI-1296 matyti, kad pareiškėjui 2017 m. buvo suformuluotos 5 užduotys: 1 užduotis – per einamuosius metus parengti ir pateikti pasiūlymus (tiesioginiam vadovui) dėl naujų metodų (idėjų) pritaikymo Vilniaus dalinio veiklos srityje, 2 užduotis – koordinuoti metinio veiklos plano įgyvendinimą, 3 užduotis – teikti pasiūlymus dėl Vilniaus dalinio konvojavimo tarnybos organizavimo, kurios įvykdymo rodiklis – atsižvelgiant į tarnybos krūvį, konvojaus vykdymo laiką, nuteistųjų išvežimo iš apsikeitimo punktų pagal nustatytus terminus, teikti pasiūlymus dėl Vilniaus dalinio konvojaus tarnybų organizavimo, 4 užduotis – esant reikalingumui, perskirstyti valstybinės reikšmės saugomų objektų tarnybų sargybas, kurios įvykdymo rodiklis – įvertinti galimas grėsmes Vilniaus dalinio saugomuose valstybinės reikšmės objektuose, bei esant reikalingumui perskirstyti sargybų sudėtis pagal grėsmių lygius, 5 užduotis – teikti visokeriopą pagalbą formuojant ORKA būrius, kurios įvykdymo rodiklis – teikti pagalbą Mokymo ir kovinio rengimo centrui organizuojant bei vykdant atrankas į Vilniaus ir Kauno dalinių 1-ųjų kuopų ORKA būrius.

Teismas, išklausęs pateiktą vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, sutinka su pareiškėju, kad jo tarnybinės veiklos vertinimas už 2017 m. buvo atliktas formaliai; vertinimo metu nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl visų tiesioginio vadovo suformuotų užduočių įgyvendinimo. Dėl pareiškėjui suformuluotos 1 užduoties teismas pažymi, kad šios užduoties įvykdymo rodiklis – iki einamųjų metų pabaigos parengti ir pateikti pasiūlymus dėl naujų metodų (idėjų) pritaikymo Vilniaus dalinio veiklos srityje, kurie prisidėtų prie pokyčių valdymo. Vadovas įvertino, kad 1 užduotis neįvykdyta, nes nebuvo teikiama pasiūlymų dėl naujų metodų (idėjų) pritaikymo Vilniaus dalinio veiklos srityje ir netaikytos atitinkamos priemonės pareigūnų motyvacijos kėlimui. Tačiau pareiškėjas tiek tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio metu, tiek teismui dėl šios užduoties paaiškino, kad buvo pateiktas ne vienas pasiūlymas dėl naujų metodų (idėjų) pritaikymo Vilniaus dalinio veiklos srityje ir tai patvirtina į bylą pateikti šie dokumentai: 2017 m. lapkričio 10 d. tarnybinis pranešimas „Dėl pasiūlymų pateikimo“ Nr. 47TP-2689, 2017 m. lapkričio 10 d. prašymas „Dėl patalpų įrengimo“ Nr. 47TP-2704, 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinis pranešimas „Dėl įsakymo pakeitimo“ Nr. 47TP-3195, nurodant tam tikras problemas vertinant tarnybos pareigūnus, 2017 m. gruodžio 29 d. prašymas „Dėl priemonės įtraukimo į 2018 m. pirkimo planą“ Nr. 47TP-2, siekiant gerinti darbo efektyvumą ir sklandų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą; 2017 m. lapkričio 14 d. prašymas „Dėl pareigūnų aprūpinimo apranga“ Nr. 47TP-2716; 2017 m. balandžio 24 d. įsakymas „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio vado 2016 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 47/1V-12 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo oro uostų apsaugos instrukcijos patvirtinimo“ papildymo“; 2017 m. birželio 19 d. tarnybinis pranešimas „Dėl VD 2K 3B(K-9) perkėlimo“ Nr. 47TP-1635. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad buvo teiktas ne vienas pasiūlymas. Iš garso įrašo girdėti, kad pareiškėjas pateikė minėtus dokumentus vertinimo Komisijai, todėl jie Komisijai vertinimo metu buvo žinomi, tačiau Komisija jų nenagrinėjo ir nevertino. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjui suformuluotos 3 užduoties – teikti pasiūlymus dėl Vilniaus dalinio konvojavimo tarnybos organizavimo, kurios įvykdymo rodiklis – atsižvelgiant į tarnybos krūvį, konvojaus vykdymo laiką, nuteistųjų išvežimo iš apsikeitimo punktų pagal nustatytus terminus, teikti pasiūlymus dėl Vilniaus dalinio konvojaus tarnybų organizavimo. Vadovas vėlgi įvertino, kad 3 užduotis neįvykdyta, nes pasiūlymai teikti nebuvo. Kaip girdėti iš pateikto prie bylos garso įrašo, vertinimo posėdžio metu Komisijai pareiškėjas paaiškino, kad teikė pasiūlymus tiesioginiam vadovui, kurių pagrindu tiesioginis vadovas kreipėsi į kitas institucijas pagal pareiškėjo teiktus pasiūlymus. Tai patvirtina byloje pateikti: pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 6 d. tarnybinis pranešimas „Dėl pareigūnų darbo sąlygų gerinimo“, kuriuo jis kreipėsi į tiesioginį vadovą ir pareiškėjo teikiamas pasiūlymas buvo įgyvendintas 2017 m. birželio 23 d. Tarnybos vadui pasikreipus į Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininką dėl teismo patalpų remonto. Be to, pareiškėjas 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. balandžio 6 d. 2017 m. birželio 28 d. tarnybiniais pranešimais teikė pasiūlymus dėl planinių konvojavimo maršrutų perkėlimo. Tačiau vertinimo metu Komisija į tai neatsižvelgė. Pareiškėjui suformuluotos 4 užduoties – esant reikalingumui, perskirstyti valstybinės reikšmės saugomų objektų tarnybų sargybas, tiesioginis vadovas iš viso neįvertino (nėra aišku, ar ji buvo įvykdyta ar neįvykdyta). Atkreiptinas dėmesys ir dėl pareiškėjui suformuluotos 5 užduoties – teikti visokeriopą pagalbą formuojant ORKA būrius. Iš byloje pateiktų 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. spalio 24 d. įsakymų dėl pareigūnų atrankos į ORKA būrius vertinimo organizavimo ir pravedimo akivaizdu, kad pagalba dėl pareigūnų atrankos buvo teikiama, nors minėta užduotis suformuota nepakankamai aiškiai ir konkrečiai, tačiau, vertinant užduoties įvykdymo rodiklį, galima spręsti, kad pakanka tik teikti pagalbą organizuojant mokymus.

Teismas, išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, daro išvadą, kad Komisija nenagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų ir, priimdama sprendimą į juos neatsižvelgė. Sutiktina su pareiškėju, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nėra pateiktas pareigūno tiesioginio vadovo balo (vertinimo) pagrindimas, todėl nėra aišku, kodėl jis vertina pareiškėją kitaip nei pats pareiškėjas (nagrinėjamu atveju – žemesniu balu). Pabrėžtina, kad pildant tarnybinės veiklos vertinimą, toks komentaras privalo būti, tuo atveju, jeigu tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno nurodytu balu, tačiau šiuo atveju toks komentaras pateiktas nebuvo nei vienu atveju. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vertinimo komisija, siekdama tinkamai įgyvendinti savo funkcijas, neabejotinai galėjo pakviesti į vertinimo posėdį pareiškėjo tiesioginį vadovą, kaip tai numato Taisyklių 135 punktas, tam, kad būtų galima išsiaiškinti, kodėl pareiškėjas buvo įvertintas žemiausiais balais, nes tiesioginis vadovas įrodymų (paaiškinimų) dėl pareiškėjo užduočių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nebuvo pateikęs. Tokiu atveju vertinimo Komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui galėtų pasiūlyti išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Teismo vertinimu, tiesioginio vadovo ranka surašytas priedas prie tarnybinės veiklos vertinimo išvados nėra tinkamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pagrindimas, nes jame tik išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį tai, kad atsakovė atsiliepime į skundą nepateikia jokių argumentų, dėl ko pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. įvertinta „nepatenkinamai“ ir kas sąlygojo pareiškėjo perkėlimą į žemesnes pareigas. Iš atsiliepimo turinio galima tik spręsti, kad sprendimas vertinti pareiškėją „nepatenkinamai“ buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas savo kompetencijos ribose neatliko veiksmų, vykdant Tarnybos vado sprendimo įgyvendinimą, tačiau pasigendama konkretumo, kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas, būdamas Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigose, neatliko, t. y. šio teiginio pagrindimo. Vis tik nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad neturėtų būti apsiribojama tik abstrakčiais teiginiais, nes, priešingu atveju, vertinamasis atsiduria pernelyg neapibrėžtoje padėtyje, suvaržoma jo teisė tinkamai pareikšti savo valią dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Teisės aktuose reglamentuotų reikalavimų ir nustatytų procedūrų pagrindu darytina išvada, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik pagal nustatytus kriterijus objektyviai patikrinus bei įvertinus pareigūno profesionalumą Komisijoje. Teismas konstatuoja, kad Komisija, vykdydama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m., nesivadovavo imperatyviomis teisės aktų nuostatomis. Komisija netinkamai atliko savo pareigą patikrinti vertinimo posėdžio metu pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms bei jo kvalifikaciją, kaip tai numatyta tiek Statute, tiek Taisyklėse, nes, kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas iki jo tarnybinės veiklos vertinimo įvykdė visas užduotis. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad buvo padaryti esminiai procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Komisijos išvados objektyvumą, pagrįstumą ir teisingumą, pažeidimai.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad Tarnyba priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą, todėl yra pakankamas pagrindas jį panaikinti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovės argumentai laikytini neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl nustatytų Statuto ir Taisyklių pažeidimų pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2017 m. rezultatai negali būti laikomi teisėtais, todėl skundžiamas Įsakymas naikintinas ir Komisija įpareigojama iš naujo įvertinti S. S. tarnybinę veiklą už 2017 m.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo – grąžinti į Tarnybos Vilniaus dalinio vado (statutinis valstybės tarnautojas, 4 pareigybių grupė) pareigas ir priteisti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą teismas pažymi, kad panaikinus skundžiamą Įsakymą, pareiškėjo padėtis grįžta į buvusią padėtį, t. y. pareiškėjas grąžinamas į ankstesnes Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigas. Kadangi dėl skundžiamo Įsakymo (akto) panaikinimo ginčo atveju atkuriama buvusi iki panaikinto akto priėmimo padėtis, tenkintinas pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas – nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė pateikė teismui pažymą apie pareiškėjo darbo užmokestį, kurioje nurodė, kad per mėnesį pareiškėjas negavo po 415,63 Eur, todėl atsakovė įpareigotina sumokėti skirtumą, susidariusį dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad jo perkėlimas į žemesnes pareigas sukėlė jam ilgalaikių neigiamų pasekmių ir žymų sveikatos pablogėjimą (nepagrindė žalos dydžio), o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 47TE-333 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko S. S. perkėlimo“.

Įpareigoti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti S. S. tarnybinę veiklą už 2017 m.

Priteisti iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui S. S. darbo užmokesčio skirtumą po 415,63 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų, šešiasdešimt tris eurocentus) kas mėnesį, susidariusį dėl po perkėlimo į žemesnes pareigas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje pareiškėjo S. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.