- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- I-4-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00055-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir DalytėsZlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovėmsPanevėžio rajono savivaldybei, atstovaujamaiPanevėžio rajono savivaldybės administracijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. G.(toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino (b. l. 128-133), kreipėsi į administracinį teismą, prašė:1) įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę įvesti vandentiekį ir fekalijas, kurias atjungė nuo namo (duomenys neskelbtini), Ramygala, sutvarkyti seną fekaliją, kad vanduo netekėtų į kiemą ir po namu, 2) priteisti iš Panevėžio rajono savivaldybės 10000 eurų turtinei žalai atlyginti (namo remontui), 3) priteisti iš Panevėžio rajono savivaldybės 50000 neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jam ir jo sutuoktinei V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis 4 butų name (duomenys neskelbtini), Ramygaloje, Panevėžio rajone (toliau- ir (duomenys neskelbtini) namas). Butą įsigijo 2004 metais. Netoliese veikė pieninė, kuri tuo metu priklausė AB „Panevėžio pienas“, ir iš jos (duomenys neskelbtini) namui bei namui (duomenys neskelbtini), Ramygaloje, Panevėžio rajone (toliau- ir (duomenys neskelbtini) namas) buvo tiekiamas šaltas vanduo. Vėliau pieninė atiteko AB „Pieno žvaigždės“, dar vėliau ją įsigijo R.Ž. įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kurį laiką šaltas vanduo dar buvo tiekiamas, tačiau nuo 2011 metų R.Ž. tiekti vandenį atsisakė. Nuo 2011 metų pabaigos šaltas vanduo nurodytiems namams netiekiamas. 2012-08-16 Ramygalos seniūnija Panevėžio rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą skirti lėšas vandentiekio trasos paklojimui, lėšos buvo skirtos. Atliekant vandentiekio tinklų paklojimo darbus, buvo atjungtas įvadas, nukirstas vamzdis, vedantis į (duomenys neskelbtini) namą,ir nuvestas į (duomenys neskelbtini) namą. Jeigu nebūtų atkirstas vandens tiekimas į (duomenys neskelbtini) namą, pareiškėjas gautų šaltą vandenį iš Liaudies gatvėje esančios magistralės. Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2013-09-20 nuo Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos Dariaus ir Girėno gatvėje naujai iškasė apie 100 metrų ilgio trasą per (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą ir lietaus vandenį pajungė į nuotekas, kur ėjo per pareiškėjo sklypą, o nuo namo (duomenys neskelbtini) į šią trasą pajungė fekalijas. Kadangi trasa buvo aklina, pradėjus lyti lietui, visos fekalijos per šulinėlius iškilo į viršų ir pradėjo tekėti po namu (duomenys neskelbtini), užliejo ir žemės sklypą. Savivaldybės taryba 2011-05-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialųjį planą, pagal kurį, teritorija, kurioje yra Tremtinių gatvė, priskirta viešojo vandens tiekimo teritorijai, tačiau geriamo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo klausimai iki šiol neišspręsti, Panevėžio rajono savivaldybė neužtikrina pareiškėjo teisės į švarią aplinką. Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neveikimo namui yra sutrūkę pamatai, pūva grindys, namo remontui reikės 10000 eurų. Pareiškėjui padaryta ir neturinė žala, atsakovė jam kerštauja dėl to, kad jis ieško teisybės.
Atsiliepimas
Atsakovės su pareiškėjo skundu nesutinka. Savo atsiliepime teismui (b.l.140-144) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nei Ramygalos seniūnija, nei Panevėžio rajono savivaldybė neinicijavogyvenamojo namo Tremtinių g.6atjungimo nuo privačiam vandens tiekėjui priklausiusio vandentiekio. Panevėžio rajono savivaldybė atliko jai įstatymu priskirtą savarankiškąją savivaldybės funkciją- geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo organizavimą, inicijuodama vandentvarkos infrastruktūros plėtros Ramygaloje projektą ir netiesiogiai dalyvaudama jį įgyvendinant. Šiuo metu tiek vandentiekio tinklai, tiek nuotekų šalinimo tinklai nutiesti iki namui (duomenys neskelbtini) priskirtos žemės sklypo ribos. Kiti butų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkai jiems priklausančius vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklus prijungė prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, sudarė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Pareiškėjas ne kartą buvo informuotas apie sudarytą galimybę gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas ir naudotis centralizuoto geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, t.y. informuotas dėl galimybės kreiptis į UAB „Aukštaitijos vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų organizavimo bei planavimo bendrieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau- ir Įstatymas).Reikalavimai naujų vartotojų prijungimui prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-06-23 įsakymu Nr.D1-500. Pagal juos, vartotojas, pageidaujantis prisijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo tinklus prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pateikia prašymą raštu, elektroniniu paštu išduoti prisijungimo sąlygas. Šiuose reikalavimuose detaliai išdėstyta prisijungimo sąlygų išdavimo tvarka, tolesnė prisijungimo procedūra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.126 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, pagal kurį,vartotojas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui raštu pateikia prašymą sudaryti sutartį, sudarius sutartį, tiekėjas ir tvarkytojas pagal sutartyje nurodytas sąlygas vartotojui tiekia saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir priima iš vartotojo nuotekas. Pareiškėjui sudarytos visos galimybės prisijungti prie miesto vandentiekio bei nuotekų tinklų. Pareiškėjas savo argumentus dėl žalos grindžia abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių įrodymų, kad Savivaldybė ar jos institucijos neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius teisės aktus, neįrodė ir patirtos žalos fakto. Be to, prašoma byloje taikyti 3 metų senaties terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ (toliau- ir UAB „Aukštaitijos vandenys“, ir Bendrovė) su pareiškėjo skundu nesutinka. Savo atsiliepime teismui nurodė (b.l.138-139) ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2012 m. vasarą, R.Ž. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus geriamojo vandens tiekimą į namus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono savivaldybės prašymu Bendrovė įrengė vandentiekio tinklus nuo Bendrovei priklausančių magistralinių vandentiekio tinklų, esančių Liaudies gatvėje, iki namo (duomenys neskelbtini) ir 2012-09-05 su šio namo gyventojais sudarė vandens tiekimo sutartis. Panevėžio rajono savivaldybės prašymu vykdant projektą „Vandens tvarkymo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste ir rajone (Garuckų k. Ramygalos sen. Ir Ramygalos miestas)“ Nr.VP3-3.1-AM-01-V-05-015, šio projekto objektui „Nuotekų slėginiai tinklai, NPS, nuotekų rinktuvai ir vandentiekio skirstomieji tinklai“ parengtame statybos techninio darbo projekte buvo numatyta, kad būtina sudaryti galimybę visiems gyventojams prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, t.y. vandentiekio tinklus įrengti iki gyventojams priklausančių sklypų ribos. Įstatymo 16 str.13 p. numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų įvadai įrengiami viešoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamojoje teritorijoje) iki abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ar naudojamo turto ribos“. Tai pažymėta ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013-09-09 pažymoje Nr.4D-2013/2-627. Vykdant aukščiau nurodytą projektą, vandentiekio ir nuotekų tinklai įrengti iki namo (duomenys neskelbtini) sklypo ribos, taip pat iki namo (duomenys neskelbtini) sklypo ribos. Dvi (duomenys neskelbtini) namo butų savininkės yra prisijungusios prie magistralinių tinklų, joms tiekiamas geriamasis vanduo bei šalinamos nuotekos. Kodėl to nedaro pareiškėjas, Bendrovei nėra žinoma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise priklauso butas, esantis name (duomenys neskelbtini), Ramygaloje, Panevėžio rajone (b.l.80). Bylos medžiaga ir šalys patvirtina, kad iki 2012 metų geriamąjį vandenį šiam namui tiekė privatus tiekėjas- pieninė, atskirais laikotarpiais priklausiusi AB „Panevėžio pienas“, AB „Pieno žvaigždės“, R.Ž. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, vandens tiekimas į (duomenys neskelbtini) namą buvo nutrauktas tiekėjo iniciatyva (jam bankrutavus). Pareiškėjas nuo 2012 metų daugkartiniais skundais, adresuotais Ramygalos seniūnui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai bei merui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, siekia, kad Panevėžio rajono savivaldybė užtikrintų jam geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą centralizuotais magistraliniais tinklais, įrengiant tiek nuotekų, tiek geriamojo vandens įvadus į (duomenys neskelbtini) namą, teigdamas, jog Ramygalos seniūnija nukirto vandentiekio vamzdį, vedantį į (duomenys neskelbtini) namą, ir jį pajungė į (duomenys neskelbtini) namą, o į nuotekų vamzdyną, einantį per (duomenys neskelbtini) sklypą, pajungė lietaus vandenį nuo (duomenys neskelbtini) sklypo bei fekalijų vamzdyną nuo (duomenys neskelbtini) namo, todėl dėl aklinos trasos nuotekos pradėjo tekėti per šulinėlių viršų po namu.
Dėl Panevėžio rajono savivaldybės įpareigojimo įvesto vandentiekio bei nuotekų tinklus į namą (duomenys neskelbtini)
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, tarp jų- šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas (30 dalis). Asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Įstatymo 10 straipsnis apibrėžia savivaldybių institucijų kompetenciją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, pagal kurią, be kita ko, savivaldybių tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros planus (1 p.), organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje (9 p.).
Bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad iki 2011 metų pabaigos geriamąjį vandenį Ramygalos mieste esantiems dviem daugiabučiams namams (duomenys neskelbtini) tiekė privatus tiekėjas jam priklausančiais tinklais. Kaip paaiškino pats pareiškėjas, jokios vandens tiekimo sutartys iki 2012 metų su minėtų namų gyventojais nebuvo sudarytos, gyventojai apmokėdavo tik elektros sąnaudų, reikalingų vandeniui patiekti, išlaidas. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, reaguodami į privataus vandens tiekėjo ketinimą nutraukti geriamojo vandens tiekimą namams (duomenys neskelbtini), dar 2011 m. liepos 20 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono Ramygalos miesto seniūną, prašė išspręsti kilsiančią geriamojo vandens tiekimo problemą (b.l.165). Pažymėtina, kad Tremtinių g.6 namo gyventojai analogiško prašymo nei Ramygalos seniūnijai, nei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai nepateikė. Reaguodama į (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymą, Ramygalos seniūnija organizavo vandentiekio tinklų nuo Ramygaloje, Liaudies g.jau esančių vandentiekio tinklų iki (duomenys neskelbtini) namo paklojimo darbus, 2012-08-13 sudarė šių darbų atlikimo sutartį, pagal kurią, vandentiekio tinklai iki namo (duomenys neskelbtini) buvo privesti jau 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, už darbus buvo apmokėta savivaldybės biudžeto lėšomis (b.l.167-169). Nutiesus vandentiekio tinklus į namą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas daugkartiniais skundais kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūniją, Panevėžio rajono savivaldybės merą, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau- ir Seimas) kontrolierių dėl to, kad sprendžiant geriamojo vandens tiekimo namui (duomenys neskelbtini) problemą, nebuvo išspręstas geriamojo vandens tiekimas ir namui (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, jog anksčiau abiem namams geriamasis vanduo buvo tiekiamas tais pačiais tinklais, tačiau, pareiškėjo teigimu, 2012 metais paklojusi magistralinius vandentiekio tinklus iki vieno namo ((duomenys neskelbtini)), atsakovė „nukirpo“ įvadą, vedantį į namą (duomenys neskelbtini). Seimo kontrolierius, ištyręs vieną iš pareiškėjo skundų, 2013-09-09 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Pažyma) (b.l.7-12) konstatavo, kad Panevėžio rajono savivaldybė, žinodama faktą, jog privačiam vandens tiekėjui nutraukus vandens tiekimą namui (duomenys neskelbtini), vandens tiekimas nutrauktas ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), skyrė savivaldybės lėšas skirstomųjų vandentiekio tinklų suprojektavimui ir nutiesimui tik link gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o siūlydama (duomenys neskelbtini) namo gyventojams savo lėšomis jungtis prie savivaldybės lėšomis įrengtos jungiamosios vandentiekio linijos arba tartis su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais dėl leidimo prisijungti prie rekonstruoto vandentiekio, pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintus bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę bei žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo gerbimo principus; atsižvelgdamas į nustatytą pažeidimą, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau- ir Administracija) direktoriui rekomendavo inicijuoti geriamojo vandens tiekimo tinklų įrengimą, paklojant vandentiekio įvadą nuo naujo skirstomojo vandentiekio tinklo iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos. Įgyvendindama Pažymoje nurodytą Seimo kontrolieriaus rekomendaciją ir atsižvelgdama į tai, kad panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas buvo rengiamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste ir rajone (Garuckų k., Ramygalos sen. ir Ramygalos m.) (toliau- ir Projektas), nutarė individualiai nerengti vandentiekio atkarpos nuo jau įrengtų centralizuotų vandentiekio tinklų iki namo (duomenys neskelbtini), bet namo (duomenys neskelbtini) gyventojų problemą dėl geriamojo vandens tiekimo išspręsti vykdant Projektą. Pagal Projektą, numatyta nutiesti tiek vandentiekio centralizuotus tinklus, tiek nuotekų tinklus iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos iš kitos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės Sodų gatve (b.l.79, 83-84). Projektas ginčo teritorijoje įgyvendintas 2015 m. rudenį, taigi, visiems Tremtinių g.6 namo gyventojams yra sudaryta galimybė savo vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklus prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tą pripažįsta ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas savo skundo reikalavimą grindžia argumentu, kad Administracija savo lėšomis privalo jam priklausančius vidaus tinklus sujungti su iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nutiestais magistraliniais tinklais. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose rengdamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą atitinkančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas; paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra numatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybą, priežiūrą bei naudojimą, 13 dalis nustato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamojoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos. O pagal Įstatymo 16 straipsnio 14 dalį, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra naudojama, geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai prijungiami prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr.D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 35.2 punktą geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti naujų abonentų ir vartotojų geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojai nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Naujų abonentų ir vartotojų, pageidaujančių prijungti jų geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, naujų abonentų, pageidaujančių prijungti jų paviršinių nuotekų tinklus prie paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statinio statybos laikotarpiui ar kitiems trumpalaikiams tikslams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vartojimui, prijungimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-06-23 įsakymu Nr.D1-500 patvirtinti Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimai (toliau- ir Reikalavimai), pagal kuriuos asmuo, pageidaujantis prijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pateikia prašymą raštu, elektroniniu paštu išduoti prisijungimo sąlygas (4 p.), pateikdamas Reikalavimų 6 punkte nurodytus dokumentus, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas šias sąlygas išduoda (7 p.), o geriamasis vanduo naujam abonentui ir vartotojui pradedamas tiekti, o nuotekos priimti tik įvykdžius prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pašalinus išaiškintus defektus, įrengus atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus ir sudarius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį (20 p.).
Aukščiau aptartų teisės aktų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Panevėžio rajono savivaldybė įvykdė teisės aktais jai nustatytą pareigą- organizavo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų įrengimą iki pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, o pareiga savivaldybei kokiu nors būdu dalyvauti pareiškėjo, kaip naujo abonento, prijungimo prie magistralinių tinklų procedūroje teisės aktais nėra nustatyta, šis klausimas turi būti sprendžiamas Reikalavimų nustatyta tvarka, pareiškėjui raštu kreipiantis į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi kiti (duomenys neskelbtini) name gyvenantys asmenys (viename bute niekas negyvena) prisijungę prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo (UAB „Aukštaitijos vandenys“) centralizuotų tinklų, jiems tiekiamas geriamasis vanduo bei šalinamos nuotekos pagal sudarytas viešąsias sutartis (b.l.68-78), kas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojams yra sudarytos visos sąlygos gauti geriamąjį vandenį bei šalinti nuotekas, naudojantis centralizuotomis sistemomis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti jo prašomus veiksmus yra nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kaip neteisėtus Administracijos veiksmus, sukėlusius neturtinę žalą, pareiškėjas įvardija Ramygalos seniūnijos 2012 metaisvykdytus vandentiekio tinklų nutiesimo tik link gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) darbus, kurių metu buvo atjungtas senosios, privačiam tiekėjui priklausiusios trasos vamzdynas, vedantis į (duomenys neskelbtini) namą. Neturtine žala pareiškėjas įvardijaaplinkybę, kad dėl nurodytų veiksmų kilusio konflikto, aiškinant, jog jis pats atjungė vamzdyną, jis susipyko su žmona, giminėmis, kaimynais, iširo jo šeima. Atsakovė pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 1.125 str.8 d. numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apie tai, jog nutiesus vandentiekio tinklus į namą (duomenys neskelbtini) ir tiekiant šiam namui geriamąjį vandenį, geriamasis vanduo senaisiais tinklais į namą (duomenys neskelbtini) nebuvo tiekiamas, sužinojo vėliausiai 2012-10-24, gavusi Ramygalos seniūnijos 2012-10-24 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios datos skaičiuotinas 3 metų senaties terminas kreiptis teisminės gynybos. Pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo padavė tik 2016-03-04 (b.l.2), t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjassavo teises gynė kitais būdais, kreipdamasis skundais į įvairias institucijas, ką teisėjų kolegija laiko paties pareiškėjo pasirinktu būdu ginti savo pažeistas teises neteisminiu keliu. Pareiškėjas atnaujinti ieškinio senaties termino neprašo, o teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad nėra pagrindo exofficio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant Administracijos prašymui taikyti senatį, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis ir šis jo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Kaip neteisėtus Administracijos veiksmus, sukėlusius turtinę žalą, pareiškėjas nurodo Administracijos veiksmus 2013 metais lietaus nuotekas Dariaus ir Girėno gatvėje prie mokyklos nuvedus tinklais į seną buitinių nuotekų bei fekalijų nuotekų tinklų trasą, einančią pro pareiškėjo žemės sklypą, o nuo (duomenys neskelbtini) namo į šią trasą pajungus nuotekų vamzdyną, užtaisius šio vamzdyno galą, įrengus ten šulinį, dėl ko stipriau palijus lietui, visos fekalijos nuotekų šulinėliuose pakilo į viršų ir apsėmė (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, pradėjo tekėti po namu. Pareiškėjas nurodo, kad išsiliejusios į žemės sklypą nuotekos paplovė namo (duomenys neskelbtini) pamatus, visas namas persisvėrė, namo sienos sutrūko, pūva grindys, tuo jam padaryta turtinė žala, nes namo remontui reikės 10000 eurų.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytino CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).
Veiklos neteisėtumo CK6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Nurodyti išaiškinimai lemia, kad sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).
Administracijos atstovas R.S. teismo posėdyje teiktais paaiškinimais patvirtino, kad 2013 metais savivaldybė į lietaus kanalizacijos liniją, einančią ir pro (duomenys neskelbtini) namui priklausantį žemės sklypą, iš Dariaus ir Girėno gatvės ties Ramygalos gimnazija pajungė paviršinio (lietaus) vandens nuotekas. Tai buvo padaryta dėl to, kad gatvėje prie gimnazijos visą laiką po lietaus susitelkdavo vanduo. Už magistralinio kelio ištekėdavo į griovį, žiotyse buvo išbetonuotas šulinėlis, galbūt, dėl didesnio vandens kiekio jis pasitvenkė. Byloje esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (b.l.42) patvirtina, kad tinklai, į kuriuos Administracija pajungė lietaus nuotekas, yra lietaus kanalizacijos tinklai(žymimi KL), ir jie nėra skirti buitinių bei fekalijų nuotekų surinkimui. Pareiškėjo paaiškinimų, kad į šiuos lietaus kanalizacijos tinklus buvo pajungtos ir nuotekos iš (duomenys neskelbtini) namo, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo procesiniuose dokumentuose, priimtuose administracinio teisės pažeidimo byloje(b.l.25-33), konstatuotos aplinkybės, šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2014 m. sausio mėnesį, tiriant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) apsėmimo faktą bei likviduojant apsėmimo padarinius, buvo nustatyta, jog iš (duomenys neskelbtini) namo per nenustatytų asmenų neleistinai paklotą vamzdį į lietaus kanalizacijos liniją buvo išleidžiamos buitinės nuotekos.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką administracinėse bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais padarytos žalos, atlyginimo žalą (jos dydį) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus bei įrodydamas priežastinį ryšį tarp nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ne tik padarytos žalos dydį, bet ir patį žalos faktą, t.y. žalai pagrįsti pateikė tik apsemto žemės sklypo nuotraukas (b.l.120-125), tačiau nepateikė jokių įrodymų apie namo, kuriame jis gyvena, būklę, namui padarytus pažeidimus, nepateikė jokių namo remontui būtinų darbų sąmatos bei šių darbų atlikimui reikalingų lėšų pagrindimo. Net ir teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo tiksliai nurodyti žalos dydžio, teigdamas, kad „10000 eurų, galbūt, per daug“.Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę žalą, neįrodė nei žalos atsiradimo fakto, nei dydžio. Pareiškėjas teismui nepateikė ir jokių įrodymų, jog jo nurodytieji namo pažeidimai galėjo atsirasti dėl 2014 metais buvusio žemės sklypo užtvindymo nuotekomis. Kaip paaiškino Administracijos atstovas, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu bei Seimo kontrolieriui rašytame skunde (b.l.13) pripažino, kadgavusi signalą, seniūnija operatyviai ėmėsi priemonių susidariusiai problemai išspręsti-vamzdyno žiotyse pašalino šulinėlio kraštą, kad vanduo galėtų laisvai išbėgti, pašalino neteisėtai iš namo (duomenys neskelbtini) pajungtą vamzdį buitinėms nuotekoms nutekėti. Taigi, žemės sklypas buvo apsemtas tik trumpą laiką, pats pareiškėjas patvirtino, kad nuo 2014 metų sklypas nėra apsemiamas. Be to, byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 2014 m. buvo apsemtas būtent dėl 2013 metais įvykdyto paviršinio (lietaus) vandens nuotekų Dariaus ir Girėno gatvėje pajungimo į jau egzistavusį lietaus kanalizacijos vamzdyną. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų Administracijos veiksmų ir jo nurodomos turtinės žalos.
Nenustačius turtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomos žalos bei jo nurodomų Administracijos veiksmų, kaip dviejų privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. G.skundą atsakovėms Panevėžio rajono savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.