- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- I-5535-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00117-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- G. Č., V. A.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, A. A., M. L.
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 18.2.; 18.3.; 55.1.3.
2019 m. gruodžio 23d.
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. Č. ir V. A. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, A. A., M. L.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su prašymu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti(b.l.1-3), tačiau 2019m. rugsėjo 26d. teismo posėdyje prašė teismo leisti pakeisti proceso šalių procesinę padėtį ir 2019m. spalio 11d. patikslintu prašymu, teismui pateiktu 2019m. spalio 17d.(b.l.47-49), į bylos nagrinėjimą pareiškėjais įstojo G. Č. ir V. A. (toliau – ir pareiškėjai), kurie teismui pateiktu patikslintu prašymu(b.l.47-49) tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus(toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) A. A., M. L., prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti dokumentams, patvirtinantiems buvusio savininko Z. A.(O.)(toliau –ir A.) nuosavybės teisę į iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku.
Pareiškėjai patikslintame prašyme, jie ir jų atstovai 2019m. lapkričio 14d. teismo posėdyje paaiškino, kad buvęs žemės savininkas, pareiškėjos G. Č. tėvas, o pareiškėjo V. A. senelis Z. A. iki žemės nacionalizacijos tuometiniame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apskrityje turėjo žemės. Pareiškėjos G. Č. atstovė R. Č. paaiškino, kad jos mama pareiškėja G. Č. su broliu S. A. 1991 metais nuvyko į Panevėžio rajono Ramygalos apylinkės agrarinės reformos tarnybą(toliau – ir Ramygalos apylinkės ART) ir pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės į tėvo Z. A. žemę atkūrimo. Pareiškėja G. Č. Ramygalos apylinkės ART sumokėjo už žemės nuosavybės archyvinių dokumentų sutvarkymą, ką patvirtina 1991m. spalio 16d. Ramygalos apylinkės ART išduotas pinigų priėmimo kvitas. Ramygalos apylinkės ART tarnautojas G. Č. ir S. A. paaiškino, kad už sumokėtus pinigus bus ieškomi žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinantys archyviniai dokumentai. Po to G. Č. viena arba lydima R. Č. lankėsi Ramygalos apylinkės ART daug kartų, teikė giminystės santykius su žemės savininku patvirtinančius dokumentus ir nuolatos teiravosi, ar jau gauti archyviniai dokumentai, patvirtinantys Z. A. nuosavybės teisę į žemę, taip pat šiuo klausimu skambino telefonu. Tačiau archyviniai dokumentai nebuvo surasti, o Ramygalos apylinkės ART darbuotojas pasiūlė daugiau nebevažinėti ir nebeieškoti, nes dokumentų nėra, o kai bus surasti bus pranešta, vėliau aiškino, kad dokumentų nebebus. G. Č. atstovė R. Č. paaiškino, kad jos su mama dar važiavo į Ukmergę, kurios apskrityje pagal ankstesnį administracinį suskirstymą buvo Z. A. žemė, ieškojo dokumentų, tačiau nerado. Po to G. Č. susirgo sunkia liga ir serga daugiau kaip 17 metų, todėl nebegalėjo toliau rūpintis nuosavybės teisės į žemę atkūrimo reikalais. Pareiškėjos atstovai prašo prašymą tenkinti, nes terminą pateikti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei į tėvo žemę atkurti, pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas V. A. patikslintame prašyme teismui ir 2019m. lapkričio 14d. teismo posėdyje paaiškino, kad jo tėvas S. A. su savo seserimi G. Č. pretendavo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo Z. A. nuosavybės teise tuometiniame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apskrityje valdytą žemę, kartu vyko į Ramygalos apylinkės ART, tačiau vėliau susitarė, kad žemės atkūrimu abiem pretendentams rūpinsis sesuo G. Č.. Pareiškėjo tėvas S. A. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas paveldėjo tėvo turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.
Atsiliepimas
Trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovaujantis NŽT Panevėžio skyrius atsiliepimu į prašymą išdėstė nuomonę dėl patikslinto prašymo, teigdamas, jog pareiškėjai nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas dokumentams, patvirtinantiems buvusio savininko Z. A. žemės valdymą nuosavybės teise, pateikti. 2019m. lapkričio 14d. teismo posėdyje NŽT atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovas paaiškino, kad NŽT Panevėžio skyrius yra perėmęs teismui pateiktą Panevėžio apskrities valdytojo administracijos Panevėžio rajono žemės ūkio valdybos bylą Nr.60 dėl Z. A. nuosavybės teisių į žemę(toliau – Nuosavybės teisių atkūrimo byla), tačiau jokių kitų dokumentų, išskyrus esančius prieš tai nurodytoje byloje, NŽT Panevėžio skyrius neturi. NŽT Panevėžio skyrius taip pat neturi duomenų apie priežastis, dėl kurių Ramygalos apylinkės ART, o vėliau ir jos teisių bei pareigų perėmėjai, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išspręsti pretendentų prašymą dėl nuosavybės teisės į Z. A. žemę atkūrimo. 2019m. lapkričio 14d. teismo posėdyje NŽT atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovas prašė teismo sprendimą dėl patikslinto prašymo priimti teismo nuožiūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys: M. L. ir A. A. atsiliepimų į pareiškėjų G. Č. ir V. A. patikslintą prašymą nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. 2019m. lapkričio 14d. teismo posėdyje su patikslintu prašymu sutiko, 2019m. rugsėjo 26d. ir 2019m. lapkričio 14d. teismo posėdžiuose jis paaiškino, kad buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, o grįžęs aplankė savo tetą G. Č., kuri pasakojo jam, kaip ilgai važinėjo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimo išsprendimo bei nuolatos teiravosi dėl archyvinių dokumentų gavimo, tačiau jokios informacijos iš įgalintų institucijų negavo, vėliau apsirgo, todėl prašė jo pasirūpinti šiuo klausimu. A. A. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir gavo dokumentus, patvirtinančius Z. A. žemės valdymą nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. Č. ir S. A., miręs (duomenys neskelbtini), yra Z. A. vaikai(Nuosavybės teisių atkūrimo byla). G. Č. ir S. A. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z. A. 9,55 ha žemę, pagal ankstesnį administracinį – teritorinį suskirstymą buvusią (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, o šiuo metu- (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime(Nuosavybės teisių atkūrimo byla). Pareiškėjas V. A. yra S. A. sūnus, jo teisių ir pareigų perėmėjas, paveldėjęs S. A. palikimą pagal 2004m. balandžio 15d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą( b.l.55). Z. A.(O.) 9,55 ha žemės, buvusios tuometinėje (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, valdymą nuosavybės teise patvirtina byloje esantys dokumentai - iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautos dokumentų kopijos, patvirtintos 2019m. kovo 27d.(b.l.10-20).
G. Č. 1991m. spalio 16d. Panevėžio rajono Ramygalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko Z. A., kurio įpėdiniais(pretendentais) prašyme nurodė save ir brolį S. A., nuosavybės teise valdytą žemę, pagal ankstesnį administracinį-teritorinį suskirstymą buvusią (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, o pagal dabartinį administracinį – teritorinį susiskirstymą, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime. Buvęs žemės savininkas Z. A. mirė (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla). Buvusio žemės savininko Z. A. nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinkti pareiškėjos G. Č. ir S. A. giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku Z. A.(O.) patvirtinantys dokumentai. Iš proceso dalyvių paaiškinimų ir administracinėje byloje esančio Ramygalos apylinkės ART pinigų priėmimo kvito Nr.651409 patvirtintos kopijos(dokumento originalas teismo buvo apžiūrėtas 2019m. lapkričio 14d. teismo posėdyje) nustatyta, kad 1991m. spalio 16d., tai yra prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko Z. A. žemę padavimo Ramygalos apylinkės ART metu, pareiškėja G. Č. Ramygalos apylinkės ART sumokėjo už archyvinių dokumentų sutvarkymą ir jai buvo paaiškinta, kad pareiškėja apmoka žemės nuosavybės teisę patvirtinančių archyvinių dokumentų paieškos, tvarkymo išlaidas. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių giminystės santykius su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų nustatyta, kad šių dokumentų kopijos buvo tvirtinamos 1992m. balandžio 17d; 1996m. sausio 15d.; pažyma apie gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį buvo išduota 1995m. birželio 30d.; pareiškėjos G. Č. Pensininko pažymėjimo kopija patvirtinta 1995m. gruodžio 28d. Taip pat Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra G. Č. ir S. A. adresuotų Panevėžio apskrities viršininko Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z. J. pranešimų kopijos, iš kurių nustatyta, kad pretendentams atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z. A. žemę šiais pranešimais buvo pranešama apie Panevėžio apskrities viršininko 1998m. birželio 1d. įsakymu Nr. 497ž (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime 1998m. birželio mėn. pradėtą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą bei siūloma iki 1998m. rugpjūčio 31d. apsispręsti ir pranešti savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, atkūrimo būdo. Šiame pranešime esančiose grafose, skirtose informuoti pretendentus apie trūkstamus žemės nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, nėra jokių įrašų apie tai, kad tokių dokumentų trūksta bei kur reikia ieškoti trūkstamų dokumentų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl praleisto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo(toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino paduoti žemės valdymą nuosavybės teise ir giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Atkūrimo įstatymo, priimto 1997 m. liepos 1 d. ir pakeitusio nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 10 straipsnio 4 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139, 2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1634 ir 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Byloje nustatyta, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z. A. apie 10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) apskrityje (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės ART buvo paduotas laiku – 1991m. spalio 16d. Nustačius, jog pareiškėja G. Č. ir S. A. buvo įgiję teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį buvusio savininko – jų tėvo Z. A. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, sprendžiama, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės, įtakojusios įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus praleidimą, yra svarbios.
Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų nuostatų prasmę, įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises ir dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus, kurie gali būti atnaujinami tik dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Įstatymo leidėjas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodė, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų nuostatų aiškinimą, pagal kurį, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises (2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1607-552/2015, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015, 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1557-525/2015 ir kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1304/2014). Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).
Administracinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina privataus asmens naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Gero administravimo principas suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtose bylose ypač akcentuoja viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pareigą padėti.
Remiantis prieš tai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, daroma išvada, kad pareiškėja G. Č., kuri, kaip nustatyta iš proceso dalyvių žodinių paaiškinimų teismo posėdyje, pagal žodinį susitarimą veikė ir savo brolio S. A. naudai, buvo Ramygalos apylinkės ART tarnautojo informuota, ar bent jau taip supratusi jai suteiktą informaciją, kad sumokėjus Ramygalos apylinkės ART pinigus už Z. A. nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių archyvinių dokumentų suradimą ir sutvarkymą, jai belieka tik laukti, kol viešojo administravimo subjektas tuos dokumentus suras. Pareiškėjos G. Č. atstovų paaiškinimai, kuriuos patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. A., įrodo, jog pareiškėja Ramygalos apylinkės ART darbuotojų nuolatos ir ilgą laiką teiravosi dėl žemės nuosavybės dokumentų suradimo, į šią tarnybą vykdama pati, vėliau vykdama lydima dukros R. Č., skambindama telefonu. Taip pat iš pareiškėjos atstovės R. Č. paaiškinimų nustatyta, kad G. Č. jokios informacijos apie tai, kad dėl žemės nuosavybės dokumentų gavimo į archyvus ji gali kreiptis pati, negavusi, priešingai, tarnautojai galiausiai pareiškėjai pasakė, jog dokumentų nėra. Taigi, teismo vertinimu, institucijos, atsakingos už žemės nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, savo pareigas vykdė formaliai, nesuteikė pareiškėjai G. Č. objektyvios ir teisingos informacijos ir nevykdė pareigos jai padėti įgyvendinti savo teises. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad skirtingomis datomis patvirtinti giminystės ryšį su žemės savininku įrodantys dokumentai įgaliotai institucijai buvo teikiami per keltą kartų ir pakankamai ilgu laikotarpiu, tačiau pretendentams nebuvo suteikta informacija apie kliūtis, trukdančias jiems atkurti nuosavybės teises į jų tėvo Z. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Per laikotarpį, praėjusį nuo prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę pateikimo, tai yra nuo 1991m.spalio 16d., pretendentams buvo išsiųstas tik vienas pranešimas apie 1998m. birželio 1d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 497ž pradėtą rengti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nors pareiškėjai nepatvirtino minėto pranešimo gavimo, tačiau net ir šiame vieninteliame pranešime nebuvo nurodyta, kokių dokumentų trūksta nuosavybėms teisėms į žemę atkurti ir kur trūkstamų dokumentų reikia ieškoti, nes pranešimo formoje tokio pobūdžio grafos liko neužpildytos. Taigi, byloje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas nepranešė pretendentams atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z. A. žemę, kad jų nuosavybės teisių atkūrimui dokumentų nepakanka, neinformavo apie būtinus pateikti dokumentus, nepaaiškino jų gavimo būdų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadai, kad viešojo administravimo subjektas, kuris įstatymu įpareigotas vykdyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras, nesivadovavo gero viešojo administravimo principais, pretendentų prašymą nagrinėjo netinkamai, todėl pareiškėjų elgesys (įstatyme nustatyto termino pateikti nuosavybės teises į norimą atgauti žemę patvirtinančius dokumentus praleidimas) objektyviai buvo nulemtas būtent viešojo administravimo subjekto veiksmų, sukliudžiusių pretendentams/pareiškėjams tinkamai įgyvendinti savo teises. Tokios aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės su savininku ryšius, pateikti(žr.,: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005m. gegužės 31d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A10-655/2005; 2012m. birželio 28d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014m. balandžio 3d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A492 -801/2014, ir kt.).
Be to, pareiškėjos G. Č. atstovai paaiškino ir teismui pateiktais įrodymais patvirtino(b.l.77-78), kad dėl G. Č. prieš 17 metų smarkiai pablogėjusios sveikatos būklės, sunkių ligų, kurių diagnozės įvardintos Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro išduotoje pažymoje, ji nebeturėjo galimybės spręsti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų rinkimo ir pateikimo klausimų. Taigi, greta jau įvardintų ir teismo pripažintų svarbiomis priežasčių, labai pablogėjusi G. Č. sveikatos būklė taip pat įtakojo, kad iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, tai yra iki 2003m. gruodžio 31d., ji nebegalėjo atlikti veiksmų, kurie buvo reikalingi tam, kad NŽT Panevėžio skyriui būtų pateikti dokumentai, patvirtinantys buvusio savininko nuosavybės teisę į žemę.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, į įstatymų leidėjo siekį suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą teismui pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, į būtinumą šioje nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, teismas sprendžia, kad pareiškėjai Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius buvusio žemės savininko žemės valdymą nuosavybes teise bei giminystės ryšius su juo praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl yra pagrindas atnaujinti terminą įvardintiems dokumentams pateikti.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl tam, kad būtų atnaujintas terminas pateikti dokumentams, patvirtinantiems buvusio savininko žemės valdymą nuosavybės teise ir giminystės ryšius su buvusiu savininku, pareiškėjas pats neturi būti pretendentu atkurti nuosavybės teises. Nagrinėjamu atveju kitas pareiškėjas V. A. veikia kaip mirusio S. A. testamentinis įpėdinis – jo teisių ir pareigų perėmėjas, kuriam nuosavybės teisė į buvusios savininko valdytą žemę būtų atkuriama S. A. vardu.
Atsižvelgiant į aptartą, prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą prašymą tenkinti.
Atnaujinti G. Č. ir V. A. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.