- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-1162-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05477-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos
- Trečiasis asmuo
- A. M., E. Z., L. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos, tretiesiems asmenims A. M., E. Z., L. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas V. J. (toliau – ieškovas) teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – atsakovė) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės 25 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, kad formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ieškovas nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių prokurorų A. M., E. Z., tyrėjos L. M. veiksmai yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. ieškovas nesutinka su ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamais procesiniais veiksmais, tačiau neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu atliekančių pareigūnų veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Teismas pažymėjo, kad teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmai, priimant atitinkamus procesinius sprendimus, nėra savaime neteisėtas veiksmas, todėl ieškovas turi nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas tokių veiksmų neteisėtumas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1405-258/2018). Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami procesiniai veiksmai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui arba aukštesniajam prokurorui. Iš ieškovo pateikiamų ieškinio priedų turinio matyti, kad ieškovui ikiteisminio tyrimo metu priimamų procesinių dokumentų apskundimo tvarka buvo išaiškinta.
4. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau jis jų sąmoningai nevykdo.
5. Teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, konstatuojamas netinkamas ieškovo procesinis elgesys, prilyginamas piktnaudžiavimui teise, ieškinį atsisakant priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, šią teisę tinkamai įgyvendina. Jeigu teismas mano, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas (t. y. Lietuvos valstybė) taip pat pažeidė ieškovo teises bei Lietuvos valstybę atstovaujanti Teisingumo ministerija turi būti įtraukta į bylą atsakove, tai teismas galėjo spręsti tiek dėl Lietuvos valstybės įtraukimo į bylą atsakove, tiek ir trečiuoju asmeniu, kuriam bylos išsprendimas gali sukelti teisinių pasekmių.
6.2. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso kodekso tvarka. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškovas pateikė pakankamai atsakovų kaltę detalizuojančių įrodymų, nurodė teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas nepagrįstai diskriminuoja ieškovą ir jam neleidžia naudotis CPK 5 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis, rungtis.
6.3. Ieškovas negali nurodyti teismo reikalaujamas priežastis, dėl kurių prokurorų A. M., E. Z., tyrėjos L. M. veiksmai yra neteisėti, nes šias priežastis ir motyvus žino tik šie asmenys - jie tirtini bylą nagrinėjant iš esmės, o ne atsisakant priimti ieškinį. Ieškovas nurodė, kurias teisės normas atsakovų veiksmai pažeidžia.
6.4. Teismas privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bet neturėjo teisės atsisakyti priimti ieškinį, nenurodydamas į kurią instituciją ar teismą ieškovui reikia kreiptis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
10. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.
11. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
12. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nenustatė pareikšto ieškinio trūkumų, o sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti tokį ieškinį priimti. Teismas nurodė, kad formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ieškovas nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių prokurorų A. M., E. Z., tyrėjos L. M. veiksmai yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. ieškovas nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu atliekančių pareigūnų veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.
13. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad jis pateikė pakankamai atsakovų kaltę detalizuojančių įrodymų, nurodė teisiškai reikšmingas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį nenustatęs ieškovui termino ieškinio trūkumams šalinti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
14. Iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad jis suformulavęs ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimą siedamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmais, atliktais ikiteisminio tyrimo byloje. Taigi, ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).
15. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje normoje atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl jo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu teismas vertina, jog ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų (netiksliai suformuluotas faktinis pagrindas, dalykas ir / ar yra kitų trūkumų), tokiu atveju turi ne atsisakyti jį priimti, o nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.