Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-382-749/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
1-382-749/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37421-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Byla Nr. 1-382-749/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37421-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.12.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Evelinai Urbonaitei, Irmai Žemaitei, dalyvaujant prokurorams D. M., Pauliui Jasiukaičiui, kaltinamajam M. M., jo gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Kristinai Rutkauskienei, nukentėjusiajam nepilnamečiui M. Š., jo įstatyminiams atstovams R. Š. ir S. Š., įgaliotai atstovei advokatei L. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenamąją vietą deklaravęs Švedijos Karalystėje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 MGL (2000 Eur) baudą, kurią turėjo sumokėti iki 2020 m. spalio 4 d., taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, įskaitant teisę ją įgyti, terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2019 m. spalio 9 d.), įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. M. 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 14 val. 30 min., viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: kitų asmenų akivaizdoje tyčia tris kartus trenkė dešinės rankos delnu nukentėjusiam M. Š. į kairį skruostą, po ko nukentėjusiam bėgant ir paslydus bei pergriuvus ant kapinių grindinio ant kairiojo šono, jis priėjęs prie nukentėjusiojo, smogė ranka septynis kartus į nukentėjusiojo galvą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešiniajame užausyje, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė M. Š. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. M. kaltę pripažino visiškai. Sutiko duoti paaiškinimus. Paaiškino, jog rugsėjo 17 d., 14.30 val., gindamas draugo brolį, sužeidė jaunesnį už save asmenį, dėl to labai gailisi. Nori atsiprašyti tėvų, mamos, nes žino, kad skaudu tėvams. Visiškai prisipažįsta, gailisi. Nurodo, kad įvykį matė kiti žmonės. Kad pačioje pradžioje tyčia 3 kartus trenkė dešinės rankos delnu į kairį skruostą, tai buvo taip, tik nepatikslins 3 ar 2 kartus. Pasivijęs jį ir jam nugriuvus, dar smogė jam į galvą. Mano, kad turėjo jam skaudėti, bet tikrai ne taip, kaip yra parašyta.

Kaltinamajam paprašius, teismas vadovaujantis BPK 276 straipsniu, dar kartą pagarsino kaltinimą (2 t., b. l. 138).

Kaltinamasis M. M. parodė, jog mano, kad atsirado sužalojimai, kai nukentėjusysis griuvo, o ne nuo jo smūgio. Mano, kad griūdamas galėjo susižaloti užausyje galvą. Jis griuvo, nes paslydo. Paslydo, nes bėgo. O bėgo nuo jo. Gal bijojo jo, nes prieš tai buvo panaudojęs smurtą prieš jį. Jis tiesiog mano, kad negalėjo jam padaryti galvoje tų traumų. Jis kaltinimą pripažįsta, bet nepripažįsta sužalojimų, mano kad jis nusibrozdino ranką kažkur griūdamas dėl savo paties kaltės. Kraujosrūvos dešiniajame užausyje suduodamas smūgius nepadarė. Jis nežino, kas jam (nukentėjusiajam) atsitiko po to, kai jis jam sudavė. Jam sudavė per skruostą, Kai jis (nukentėjusysis) nugriuvo, jam smogė su kumščiu, bet nepasakys ar į veidą, ar į kūną, nes buvo prieš metus viskas, jis neatsimins. Gal ir galėjo padaryti sužalojimą už dešiniosios ausies, nežino, gal kai nukentėjusysis gynėsi. R. T. yra gero jo draugo brolis. Už jį jis jaunesnis. M. Š. sudavė, nes jo draugas R. F. paskambinęs paprašė, kad padėtų apginti jo brolį, silpnesnį. Daug kam buvo aišku, kad iš jo mokykloje tyčiojasi ir kad jis nepritampa prie kitų, todėl jis (kaltinamasis) su juo visą laiką mielai bendravo ir jis jam patiko kaip vaikas, ir jis (kaltinamasis) jam nusprendė padėti. Taipogi M. Š. buvo R. T. sutrenkęs mokykloje, iš jo tyčiojosi, spjaudė į jį ir visaip negražiai su juo elgėsi. Jam (kaltinamajam) nuvažiavus su jo broliu pašnekėti į vietą, nepavyko su M. gražiai sukalbėti. Jis (M.) iš jo (kaltinamojo) pradėjo tyčiotis, jį visaip vadinti, todėl jis pasikarščiavo, dėl to, žinoma, gailisi ir sudavė jam smūgius. Savo elgesį vertina labai blogai, nė kiek nesidžiaugia ir nė kiek nesididžiuoja. Jis jį (nukentėjusijį) vijosi. Jis nuo jo bėgo. Kai jis (nukentėjusysis) pargriuvo, o jis (kaltinamasis) mušė, tai nukentėjusysis gynėsi rankomis. Jis (kaltinamasis) tiesiog norėjo pasivyti jį ir pasikalbėti, bet buvo labai susinervavęs ir labai piktas. Jis nemoka paaiškinti savo elgesio, labai gailisi dėl to, kad taip padarė. Pripažįsta, kad gulinčiam sudavė kelis smūgius, tik nepasakys kiek, ar septyni, ar dešimt jų buvo, jis nepasakys, bet jis jam sudavė. Nepasakys tiksliai į kurias kūno vietas. Nukentėjęs jį (kaltinamąjį) stūmė ir gynėsi, dengėsi veidą rankomis, abiem, viena, visaip. Kai jis nuo jo gynėsi, sukiojo galvą, smūgiai galėjo tekti ir į ranką, ir į galvą. Jis nežino, kaip kas vyko, jis tikrai nepasakys. Pripažįsta, kad padarė sužalojimą ne tik užausyje, bet ir nukentėjusiajam ginantis, padaryti sužalojimą ir rankoje. Pripažįsta kaltinimą pilna apimtimi. Buvo blaivas, psichinės negalios neturi. Metai laiko praėjo. Jis (nukentėjęs) gerokai už jį mažesnis. Jis supranta, norėjo pasikalbėti, jis juk nevažiavo tenai iš karto su mintimi, kad jį primušti, bet jis pradėjo jį įžeidinėti. Jis kaip tokių metų vaikas, yra labai „naglas“, jis (kaltinamasis) tokių metų taip nesielgdavo, kaip jisai. Kaip jis turi teisę spjaudyti, mušti ir nepagarbiai su vaikais elgtis mokykloje, taip ir jis su juo pasielgė. Jis nepateisina savo elgesio, dėl jo gailisi ir nė kiek nesididžiuoja, tik aiškina aplinkybes. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio 5000 Eur nė kiek nepripažįsta. Jo manymu, čia yra per didelė suma. Kažkiek jis gali pripažinti, bet tikrai ne tokius pinigus. Jis pats turi vaiką. Tokioje situacijoje, jis darytų lygiai tą patį. Tikrai nebūtų patenkintas. Pagrindas pareikšti civilinį ieškinį yra. Pripažįsta 200 eurų civilinį ieškinį.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino ANR išrašą (2 t., b. l. 42-49).

Kaltinamasis M. M. parodė, kad dėl administracinių nusižengimų nieko nepasakys. Viskas jau įvyko, gavo visas pasekmes, pamokas. Gal vaikystės problemos lemia teisės pažeidinėjimą. Jis užaugo be tėvų, jį užaugino močiutė, visą gyvenimą augo labai sunkiai ir labai sunkiai gyveno. Taip pat iš jo mokykloje visi tyčiojosi, kaip ir šitas vaikas daro kitiem žmonėm, lygiai taip pat. Jo gyvenimas yra labai sunkus ir jis labai sunkiai gyvena. O kodėl jis taip daro, jis nežino, jis stengiasi tai sustabdyti ir to nedaryti, tiesiog gyvenime vis atsiranda kažkokie nauji įvykiai ir prisidaro naujų problemų. Pačiam nemąstant, pačiam negalvojant ir skubant. Taip, teisme yra dar nagrinėjama viena baudžiamoji byla dėl vagystės. Nori viską susitvarkyti ir nori iš esmės pakeisti visą savo gyvenimą nuo dabar. Probacijos tarnybos įskaitoje nėra, tik nesumokėta ta bauda.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutrauktas, nes kaltinamasis M. M. prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

Iš M. M. apklausos protokolo matyti, kad jis dėl kaltės nepasisakė, pasiūlius duoti parodymus, pasinaudojo įtariamojo teisėmis ir parodymų nedavė, nurodė kaltinamąjį aktą siųsti el. paštu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 84-86, 94-96).

Iš nukentėjusiojo M. Š. apklausos protokolo matyti, kad jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. 2020 m. rugsėjo 16 d. su savo nauju klasioku R., pavardės nežino, turėjo konfliktą. Būdamas mokykloje išgirdo, kad šis jį apšneka, pravardžiuoja. Mokyklos trečiame aukšte priėjo prie jo apie tai pakalbėti, tačiau šis neigė, kad apšneka ir negražiai apie jį atsiliepia. Todėl jis (M. Š.) trenkė vieną kartą kairės rankos kumščiu R. į pilvą ir daugiau su juo nebendravo. 2020 m. rugsėjo 17 d. mokykloje prie jo priėjęs R. davė jam savo telefoną ir pasakė: ,,Kalbėk“. Paėmus telefoną, jam buvo pasakyta, kad ,,atvažiuoja į mokyklą“ su juo pakalbėti. Asmuo, su kuriuo kalbėjo, jam neprisistatė. Jis su klasioke G. ėjo iš mokyklos namo ir buvo prie netoli mokyklos esančių kapinių, prie laiptelių, kai prie jų sustojo automobilis, kurio valstybinius numerius įsidėmėjo (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipo jam du nepažįstami asmenys, kurie jam sakė: ,,Ateik čia“. Prie jų priėjo klasiokas R. ir vienam iš automobilio išlipusių asmenų pasakojo, kad jis (M. Š.) nusivedė jį už mokyklos prie stadiono ir trenkė į paširdžius (į „saulutę“). Kodėl R. tam asmeniui taip sakė, nežino. Tada tas pats asmuo R. sakė: ,,Trenk jam“ (M. Š.), o jis (M. Š.) sureagavo sakydamas žodžius: ,,Tik pabandyk“ ir tada tas asmuo jam trenkė dešine ranka į kairį žandą, nuo smūgio juto fizinį skausmą. Po pirmo smūgio jis pasuko galvą, nenukrito, stovėjo ant savo kojų. Tada dar du kartus jam trenkė į tą patį žandą, nuo ko juto fizinį skausmą. Abu asmenys po jam suduotų smūgių įsėdo į tą patį automobilį ir nuvažiavo, o jis vėl ėjo namų link. Jį pasivijo klasiokė ir toliau ėjo kartu. Automobilis vėl sustojo prie jo ir asmuo jam sakė žodžius: ,,Dar pasijuok“. Tada jis (M. Š.) pradėjo bėgti, bėgo pro šalia esančias kapines ir bėgdamas paslydo. Prie jo pribėgo tas pats vaikinas, kuris prieš tai jam trenkė, ir jam gulinčiam ant kapinių grindinio, ant kairio šono, bei rankomis užsidengus galvą, smogė dar 7 kartus į galvos užpakalinę dalį, nuo ko juto fizinį skausmą. Kuria ranka asmuo trenkė, pasakyti negali, nes nematė, buvo užsidengęs veidą. Iš automobilio išlipusių asmenų jis nepažįsta, tik gali pasakyti, kad asmuo, kuris jį mušė, sėdėjo automobilyje keleivio sėdynėje. Vairuotojas jam nieko nedarė. Asmenį, kuris jį mušė, galėtų apibūdinti kaip aukštą, normalaus kūno sudėjimo. Veido bruožų neįsidėmėjo, tačiau jis buvo tamsių veido bruožų, nusiteikęs agresyviai. Abu asmenys vilkėjo tamsius rūbus (1 t., b. l. 31-35).

Iš nukentėjusiojo M. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad patikslino apklausoje nurodytas aplinkybes, parodė, jog automobilis, kuris sustojo prie jo ir jo draugės G., buvo sidabrinės spalvos. Jis su G. ėjo per kapines, pro esančią bažnyčią, kirto kelią ir lipant laiptukais nuo kapinių, gatvės nurodyti negali, prie jų privažiavęs minėtas automobilis užstatė jiems kelią. Vairuotojas, pravėręs langą, rėkė: ,,Ateik čia“. Jis tada stovėjo ir abu automobilyje buvę asmenys išlipo. Asmuo, kurį apibūdins, kaip jį mušusį, vairuotojui sakė: ,,Skambink R.“. Vairuotojas paskambino, ką kalbėjo, neatsimena. R. prie jų atėjo. Kol laukė R., vairuotojas prašė jo papasakoti, kas čia buvo, ir tuo metu prie jų stovinčių atėjo R.. R. buvo ant laiptų jam iš kairės pusės pačiame viršuje. Jį mušęs keleivis stovėjo prie jo (M. Š.) priešais, o už šio - vairuotojas. Šalia jo (M. Š.) iš dešinės pusės buvo G.. Vairuotojas R. klausė: „Kas čia buvo?“ R. atsakė, kad jis (M. Š.) trenkė. Vairuotojas klausė, kodėl jis (M. Š.) jam trenkė, o jis atsakė, kad dėl draugės, nes ją ir kitus pravardžiuoja. Taip pasakius, prie jo priėjo keleivis ir trenkė savo dešinės rankos delnu jam į kairį žandą, nuo ko juto fizinį skausmą. Atgal jam netrenkė. Liko stovėti ant savo kojų. Po suduoto smūgio keleivis jam kažką sakė, tačiau ką, neatsimena, ir prie jo priėjo. Paklausus: „Kas tau yra?“, šis nieko neatsakė ir iš karto trenkė jam antrą kartą dešinės rankos delnu į kairį žandą, nuo ko juto fizinį skausmą. Tada jis vėl jam ta pačia savo ranka trenkė į kairį skruostą. Jis vėl suspaudė kumštį, norėjo trenkti, bet jis jį nuo savęs pastūmė. Šis nepargriuvo, liko stovėti ant savo kojų, paėjo truputį atgal ir iš karto sugrįžo į buvusią padėtį. Keleivis vėl prie jo priartėjo. Pamatęs suspaustą šio kumštį, savo rankomis, sulenktomis per alkūnę, užsidengė savo veidą, galvodamas, kad jam šis trenks. Girdėjo, kaip vairuotojas sakė: ,,Užteks“. Matė, kad jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kur buvo R., nežino, nematė. Po to jis su G. ėjo autoserviso link, ta gatve, kurioje stovėjo. Einančius juos pamatė tas pats vaikinas, kuris jį mušė. Automobilis sustojo, išlipo keleivis. Ar išlipo vairuotojas, nematė. Jis (M. Š.) pradėjo bėgti tų pačių laiptų, esančių prie kapinių, link. Išlipęs keleivis jam sakė: ,,Dar tu čia pasijuok“ ir bėgo jo link. Jis (M. Š.) jam nieko nesakė ir bėgo taip pat. Užbėgo vėl tais pačiais laiptais, ant kurių buvo jam nepažįstamas berniukas ir bandė jį pagauti. Jis (M. Š.) jo išvengė ir bėgo takelio, einančio prie bažnyčios, link. Peršokęs ten buvusias plytas bėgo per žolę, vaikinas jį vijosi. Sustojęs ir atsisukęs paklausė: „Ko tu mane gaudai“, o šis nieko neatsakė. Bėgdamas jis prie bažnyčios, prie takelio pabaigos, paslydo ant žolės ir matė, kad atbėgo keleivis, kuris jį vijosi. Jis (M. Š.) pargriuvo ant kairio šono, rankomis užsidengė veidą. Juto, kad jam keleivis kumščiais septynis kartus sudavė į galvą. Mano, kad smūgiai buvo suduoti tik rankų kumščiais, o ne kojomis. Nuo patirtų smūgių juto fizinį skausmą. Po suduotų smūgių keleivis nubėgo, o jo draugė G. atėjo prie jo ir jie ėjo namo. Vairuotojas fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Dėl patirtų sužalojimų tą pačią dieną jis kreipėsi į medikus ligoninėje, kur jį apžiūrėjo, švietė galvą. Daugiau su R. susitikęs nebuvo, jokia tema nebendravo, jis jo neatsiprašė. Jis atsimena asmenį, kuris jį mušė, kaip labai agresyvų. Jis buvo aukštesnis už vairuotoją, tamsesnės odos spalvos, juodų plaukų, abu asmenys labai panašūs (1 t., b. l. 49-53).

Iš liudytojos R. Š. apklausos ir papildomos apklausos protokolų matyti, kad nepilnametis sūnus M. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 17 val. grįžęs namo sūnus papasakojo, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 14.20 val. su klasioke G. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) išėję iš mokyklos abu ėjo namų link. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) esančių laiptų, kurie veda į (duomenys neskelbtini), jam kelią užkirto nematytas automobilis, kurio modelio neįsidėmėjo, tik valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir, kad automobilis buvo šviesios (galimai baltos ar šviesiai pilkos spalvos). Iš automobilio išlipo du nepažįstami iki 20 metų amžiaus vaikinai, iš kurių vienas nieko nesakęs sūnui delnu trenkė į veidą 3 kartus, o sūnui nubėgus per kapines, paslydus bei pargriuvus, tas pats jaunuolis, pasivijęs sūnų, kumščiu sudavė 7 kartus jam į galvos sritį, daugiausiai taikydamas į pakaušį. Dėl ko buvo sumuštas sūnus, tas vaikinas neaiškino. Sūnus nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. pamokų metu turėjo konfliktą su savo klasioku R., kurio pavardės nežino. Sūnus tam R. trenkė į pilvą už tai, kad R. apkalbėjo sūnų. Sūnus įtaria, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. sumušimą galėjo suplanuoti klasiokas R.. Sūnus pasakojo, kad minėtiems jaunuoliams privažiavus, po kelių minučių pasirodė R., kuris su tais vaikinais bendravo, o vienam iš vaikinų pradėjus sūnų mušti, pabėgo. Jį sumušusį vaikiną sūnus sakė galėsiantis atpažinti (1 t., b. l. 99-102, 103-105).

Iš liudytojos G. L. apklausos protokolo matyti, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) centre. Klasėje turi draugų, vienas jų M. Š.. Jai draugė pasakė, kad klasiokas R. apie ją ir M. Š. skleidžia gandus, sakydamas, kad: ,,Jam reikia kiekvienos mergos“. Klasėje yra tik vienas klasiokas vardu R.. Tą pačią dieną apie tai ji pasakė M., taip pat paprašė, kad jis ,,nieko R. nedarytų“. Tą pačią dieną trečiame mokyklos aukšte M. priėjo prie R. pakalbėti. Ji girdėjo M. sakantį taip: ,,Kodėl taip negražiai kalbi apie G. ir jį“. Šis nieko nesakė, tylėjo. M. pastūmė dešine ranka jį į šoną, R. neparkrito. Jai priėjus, M. sakė, kad ją apgynė. Po to matė, kaip M. kažkuria ranka ties ,,saulute“ viena kartą trenkė R. kumščiu. Po to jų pokalbis baigėsi. Po smūgio R. neparkrito. Kitą dieną, datos pasakyti negali, ėjo su M. iš mokyklos namo, buvo prie kapinių, ties laipteliais, kai prie jų privažiavo pilkos spalvos automobilis su keistu lipduku, kuriame sėdėjo du vaikinai, jų ji nepažinojo. Iš automobilio išlipo abu jaunuoliai. Vėliau atėjo R.. Vairuotojas jos kažko klausė, tačiau įvardinti apie ką, negali. Dar matė prie bažnyčios stovintį kitą vaikiną, kurio nepažįsta. M. su tais asmenimis kalbėjo, R. keleivis sakė: ,,Trenk M.“, bet šis atsisakė. Asmuo, išlipęs iš automobilio keleivio vietos, stūmė M. apie 2-3 kartus abejomis rankomis. Po pastūmimo M. stovėjo ant savo kojų. Kiek pamena, M. vieną kartą tą asmenį buvo pastūmęs. Asmuo, su kuriuo stumdėsi, vėliau trenkė iš kairės rankos delno 3 kartus M. į veidą. Į kurią veido pusę, pasakyti negali. M. nuo smūgio pasilenkė ir viskas baigėsi. Jie su M. ėjo namo, kai vėl prie jų sustojo ta mašina ir iš jos išlipo tas pats asmuo ir pradėjo M. vytis kapinių link. Tas vaikinas, stovėjęs prie bažnyčios, M. sustabdė. M. pargriuvus, ji matė, kaip tas asmuo, sėdėjęs keleivio vietoje, apie 6-7 kartus smogė M. ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, į kurias, tiksliai pasakyti negali, kadangi ji stovėjo ant kapinių laiptelių ir ne viską matė. Ji matė, kad M. gulėjo ant žemės. Vairuotojo tuo metu kapinėse nebuvo. Buvo tik tas asmuo, kuris prieš tai M. buvo trenkęs. Tą asmenį ji galėtų atpažinti. Jis buvo juodais plaukais, aukštas, nosis siaura. Asmuo, kuris vairavo automobilį, buvo žemesnis, juodais plaukais, šviesaus gymio. Pagal šiuos požymius galėtų atpažinti asmenis (1 t., b. l. 157-160).

Iš liudytojo R. T. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo mokykloje - (duomenys neskelbtini) centre, sėdėjo ant suoliuko trečiame aukšte prie anglų kabineto, kai prie jo priėjęs M. sakė, kad: ,,einam pasišnekėti“. Jie šnekėjosi koridoriuje, žmonių aplink nebuvo. Jis jo klausė: ,,kodėl tu apkalbinėji G.?“. Jis jam atsakė, kad neapkalbinėja, kad nelabai mokykloje turi draugų, ir tada šis jį pagriebė ir savo galvą prirėmė prie jo galvos. Paklausus: ,,Ką aš padariau“, smogė rankos, kurios nepamena, kumščiu jam vieną kartą į ,,saulutę“, po to truputį jis negalėjo kvėpuoti. Apie tai pasakė savo broliui R. F., kad, jei jis gali, tegu atvažiuoja jo paimti ketvirtadienį po pamokų, nes buvo išsigandęs. Pas medikus dėl smūgio nesikreipė. 2020 m. rugsėjo 17 d. po pamokų stovėjo prie mokyklos vartų, laukė brolio R. ir pamatė, kad M. su G. išėjo iš mokyklos. Paskambinęs brolis sakė: ,,ateik prie kapinių“. Jis ėjo link jų, prie laiptelių, ir matė, kad prie laiptelių stovi brolis R., M. (jo draugas), M. ir G.. Jam prie jų atėjus, R. paklausė, kas įvyko su M., o jis papasakojo, kas įvyko trečiadienį. Brolis M. klausė: ,,kodėl trenkė jam (R. T.) neišsiaiškinęs“, nes kaip sakė G., jai jos draugė pasakė, kad šią apšneka R., nors jis klasėje yra ne vienas vardu R., arba ji pamelavo apie situaciją. R. draugas M. susinervino, stūmė M., ar abiem rankom, ar viena, nematė. Tada M. delnu du kartus trenkė M.i į dešinį žandą. Jo brolis R. nieko nedarė, jis vis bandė iš M. sužinoti, kodėl jis jam (R. T.) trenkė, jis M. prie kapinių nemušė. Tada R. sakė eiti į mašiną, į ja taip pat įsėdo R. ir M., ir jie važiavo namų link. Važiuojant automobiliu M. M. pamatė, kad M. ,,žvengia“. Brolis sustabdė automobilį, M. išlipo ir bėgo M. link. Kiek jis matė, į kapines jie bėgo abu, daugiau nieko nematė. Tuo metu jis su broliu sėdėjo automobilyje ir laukė M. Po kiek laiko brolis išlipo iš automobilio pažiūrėti, kas vyksta, šio automobilyje nebuvo apie 2-3 min. Broliui įsėdus į automobilį, grįžo M., kuris jam nieko nesakė ir važiavo namo. 2020 m. rugsėjo 17 d. jam būnant mokykloje paskambinęs R. paklausė, ar galėtų pašnekėti su M.. Jis, priėjęs prie M., šio paklausė, ar gali pakalbėti su jo broliu. Šiam atsisakius, jis įjungė garsiakalbį, kad M. girdėtų, ką brolis kalba, o šalia buvę M. draugai kalbėjo, kad: ,,tavęs nebijo vaike“. G. prieš tai nepažinojo, M. taip pat, susipažino tik mokykloje (1 t., b. l. 143-147).

Iš liudytojo R. F. apklausos protokolo matyti, kad jis turi brolį R. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuris mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2020 m. rugsėjo 17 d. jis sužinojo, kad jo brolį R. mokykloje skriaudžia, galimai jį sumušė klasiokai ir jis nusprendė su juo pakalbėti, parvežti iš mokyklos namo. Brolio pasiimti iš mokyklos vyko darbiniu automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Su juo vyko ir jo draugas, kurio anketinių duomenų nenori sakyti dėl savo saugumo. Jis draugą pasiėmė nuo jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir vyko iki mokyklos. Tam draugui pasirinko paskambinti, nes jis tiesiog gyveno Panevėžio mieste ir tiek. Jie su tuo asmeniu buvo sustoję prie mokyklos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, rūkė ir jam parašė SMS, kad iš mokyklos išeina šviesiais plaukais vaikinas, kuris jį mušė. Jie kartu su tuo asmeniu sėdo į automobilį. Jis vairavo, o tas asmuo sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuodami, prie kapinių (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė einantį jaunuolį su mergina. Jis sustabdė automobilį prie jo ir per atidarytą langą pasakė jam: ,,Stok“. Jie abu su mergina sustojo, jis išlipo iš automobilio, priėjo prie jo ir jam sakė žodžius, aiškinosi, dėl ko jis jo brolį R. T. mušė mokykloje. Jis jam atsakė, kad dėl G. jis mušė jo brolį, trenkė iš kumščio jam į „saulutę“, mokyklos koridoriuje. Jis bendravo su juo ir išlipo jo draugas. Tada jis paskambino savo broliui R., kad jis ateitų iki vietos, kurioje jie buvo. Atėjus R., jis klausė brolio papasakoti, kas nutiko mokykloje. Šis pasakė, kad jį nusivedė mokykloje kažkur ir trenkė. M.i kalbant, jis nepasakys kaip, jo draugas jam trenkė dešinės rankos delnu į kairį žandą. Tada M. grasino, kad jis savo brolį gali pasikviesti, o jo draugas vėl jam trenkė iš delno, kurios rankos, pasakyti negali, į kairį žandą. Jis ramino draugą, pasakė, kad važiuojam, jo brolis sėdo į kairę galinę keleivio vieną, o jo draugas į tą pačią ir jis vežė brolį namo. Važiuojant automobiliu, prasilenkiant su einančiais R. klasiokais, jo draugas sako: ,,Stok“, šis išlipo iš automobilio ir bėgo link M., kuris bėgo atgal kapinių link. Per galinį stiklą matė, kaip M. išbėga ant kelio. Jis tada pasistatė automobilį kelkraštyje, su broliu jame sėdėjo, tada iš jo išlipo, ėjo pažiūrėti, kur yra jo draugas, ir pamatė, kad šis ateina jo link, eidamas nuo kapinių, maždaug nuo jų vidurio, ir tada pats grįžo į automobilį. Įsėdęs į automobilį draugas pasakė, kad jis supyko, nes M. iš jo juokėsi. Šis sakė, kad nestipriai jį mušė. Jis nepamena, kad šis jam būtų sakęs, kaip jį mušė, todėl pasakyti negali. Jis paleido savo brolį namo ir vyko dirbti toliau (2 t., b. l. 21-24).

Iš liudytojo T. M. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 14.30 val. buvo prie paminklo, esančio prie rusų kapinių (duomenys neskelbtini), palipęs laiptais, prie medžio, ir laukė draugo. Matė, kad prie tų pačių kapinių, prie laiptų, atvažiavo automobilis, išlipo du vaikinai, ir šalia ėjo mergina bei vaikinas, kurie sustojo. Jie visi kalbėjosi, ką, nežino, nes negirdėjo, naršė telefone. Automobilis buvo šviesios spalvos. Asmenų, kurie stovėjo prie kapinių, nepažįsta, jų apibūdinti negali, neįsidėmėjo. Susirašinėjant su draugu telefonu, pamatė, kaip iš automobilio priekinių keleivio durelių išlipęs asmuo iš rankos delno, kurio, pasakyti negali, trenkė vaikinui į veidą ir matė, kaip dar vieną kartą trenkė iš kitos rankos kumščio tas pats vaikinas jam į veidą dar kartą vieną smūgį. Jis (T. M.) daugiau nestebėjo. Po kurio laiko pamatė, kaip tas vaikinas, kurį mušė, bėga per kapines mokyklos - (duomenys neskelbtini) pusės link ir jį vejasi tas vaikinas, kuris jam trenkė. Kur jie nubėgo, nematė, išėjo susitikti su draugu. Su tais asmenimis jis jokio kontakto neturėjo, su jais nebendravo ir daugiau nieko nematė (1 t., b. l. 129-133).

Iš 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal gautą L. T. pareiškimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl sūnaus R. T. sumušimo M. R. profesinio rengimo mokykloje 2020 m. rugsėjo 16 d., kadangi M. Š. nusikalstamos veikos (BK 140 straispnio 3 dalis) padarymo metu buvo 14 metų amžiaus, t.y neturėjo amžiaus, nuo kurio galima jo baudžiamoji atsakomybė pagal baudžiamuosius įstatymus (2 t., b. l. 109-136).

Iš 2020 m. lapkričio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. Š. nuotraukoje Nr. 5 atpažino žmogų (M. M.), kuris jį mušė. Nurodė, kad atpažįsta iš tamsių plaukų (1 t., b. l. 54-59).

Iš 2020 m. lapkričio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. Š. nuotraukoje Nr. 2 atpažino žmogų, kuris vairavo automobilį (R. F.) (1 t., b.l. 60-65).

Iš 2020 m. rugsėjo 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja G. L. nuotraukoje Nr. 1 iš bendrų veido bruožų, požymių, kuriuos nurodė apklausos metu, atpažino ir nurodė asmenį (M. M.), kuris įvykio metu smurtavo prieš M. Š. (1 t., b. l. 161-165).

Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tarybinių karių kapinių bei (duomenys neskelbtini), kur nuo (duomenys neskelbtini) namo į rytų pusę už gatvės yra betoniniai laipteliai į tarybinių karių kapines. Už laiptų yra betonuota aikštelė, kur yra paminklas. Toliau į rytų pusę yra betoninė tvora, už kurios yra (duomenys neskelbtini) teritorija. Iš vakarinės pusės yra praėjimas į kapines. Už praėjimo yra plytelėmis išklotas takas. Nuo praėjimo už 50 m į rytų pusę yra medinė (duomenys neskelbtini) koplyčia, aplink kurią išklotos plytelės. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 10-15).

VĮ Regitra registruotų kelių transporto priemonių 2020-09-17 išrašas, iš kurio matyti, kad transporto priemonės „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 tomas, b.l. 170)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu gautos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. 14 val. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. 15 val. automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. F. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuris įmonėje dirba nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. (1 t., b. l. 168-169).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Š. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame užausyje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 19).

Bausmės skyrimas

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui už alternatyvias nusikaltamas veikas, t.y. asmuo tam, kad kiltų įstatyme numatyta aplinkybė, turėjo viešoje vietoje įžūliu elgesiu arba grasinimais arba piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio sudėtis reikalauja nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti ne tik viešoje vietoje padarytus įžūlius veiksmus, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, bet nurodyti dėl viešosios tvarkos pažeidimo atsiradusias pasekmes: sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Vadovaujantis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka patikrintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo M. M. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įrodyta.

Išvardinti įrodymai plačiau neaptariami dėl visiško kaltinamojo kaltės Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kai 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 14 val. 30 min., viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, kitų asmenų akivaizdoje tyčia tris kartus trenkė dešinės rankos delnu nukentėjusiam M. Š. į kairį skruostą, po ko nukentėjusiam bėgant ir paslydus bei pergriuvus ant kapinių grindinio, ant kairio šono, jis, priėjęs prie nukentėjusiojo, smogė ranka septynis kartus į nukentėjusiojo galvą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešiniajame užausyje, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė M. Š. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, tokiu būdu savo veiksmais M. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis yra sveikas, nesant duomenų, leidžiančių abejoti įtariamojo psichikos būkle, informacija apie M. M. psichikos sveikatos būklę netikrinta, todėl atlikdamas kaltinime nurodytą veiką viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu, neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė galinčius kilti padarinius ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o nukentėjusiajam nustatyti bei specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai neabejotinai susieti priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais.

Teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. M. padarė kaltinime nurodytą veiką pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Negali būti pagal kaltinamojo gynėją pripažįstama atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nukentėjusysis elgėsi kaltinamojo atžvilgiu provokuojančiai ir tai sąlygojo nusikalstamos veikos padarymą (BK 59 str. 1 d. 6 p.), nes nėra nustatyta, jog nukentėjusysis M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 10 d., taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu teturėjęs 14 metų amžiaus, kai tuo pačiu kaltinamasis turėjo dvidešimt metų, didelę gyvenimo patirtį, teistumus, atliko prieš kaltinamąjį priešiškus, neteisėtus veiksmus, kurie galėjo iššaukti kaltinamojo smurtą jo atžvilgiu. Nustatyta, kad kaltinamasis tikslingai vyko į susitikimą su M. Š. prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, R. F. nukentėjusįjį išsikvietus „pasikalbėti“ dėl nukentėjusiojo konflikto mokykloje su R. F. broliu R. T.. Taigi, kaltinamojo gynėja neteisingai interpretuoja veikos, pasekmių bei priežastinio ryšio sąvokas, siekdama palengvinti kaltinamojo padėtį, nes provokuojantis nukentėjusiojo elgesys gali būti tokiu pripažįstamas tik tada, kai jis prieš pat veikos padarymą atlieka neteisėtus, piktybiškus ar viešosios moralės požiūriu netinkamus veiksmus prieš patį kaltinamąjį ir tada kaltinamasis dėl tokių veiksmų spontaniškai yra išprovokuojamas atlikti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Šioje byloje aptariama situacija atspindi visiškai atsietus nukentėjusiojo veiksmus nuo kaltinamojo elgesio. Kaltinamojo elgesį galima įvardinti kaip kerštą už draugo broliui mokykloje padarytą žalą. Dėl to netenkinamas gynėjos prašymas pripažinti šią aplinkybę kaip lengvinančią kaltinamojo atsakomybę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę (jo nurodytas aplinkybes dėl sunkių jo gyvenimo sąlygų jaunystėje ir dabar) bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). M. M. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Jis nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą (2 t., b. l. 26-30), administracine tvarka 5 metų laikotarpiu baustas, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 42-49), nedirbantis (2 t., b. l. 51), registruotas užimtumo tarnyboje (2 t. b. l. 52). Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Kartu kaltinamajam skirtini atitinkami įpareigojimai, galintys turėti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Įvertinus tai, kad byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., skirta laisvės apribojimo bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su 2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (2000 Eur) baudos bausme, įskaitant jau sumokėtą baudos dalį - 876,31 Eur.

Kiti klausimai

Nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį 5000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 84-85).

Nukentėjusiojo M. Š. įstatyminė atstovė R. Š. teismo posėdžio metu pasitikslinus jos poziciją dėl civilinio ieškinio (1 t., b. l. 84-85) parodė, kad nežino, kodėl ieškinys yra 5000 Eur sumai, taip pagalvojo, kad vaikas patyrė didelį fizinį skausmą. Moralinę, dvasinę, tai vis tiek baimė, išgąstis, šokas, stresas. Vaikui iki šiol pasireiškia šie požymiai ir neaišku, gal bus taip ilgai, visą likusį laiką. Baimė, išgąstis didžiulis. Taigi 14 metų vaikas buvo užpultas dienos metu, einant iš mokyklos ir buvo mušamas nei iš šio, nei iš to. Apie savo sūnaus veiksmus žino, kad jie ten mokykloje su draugu truputį susipyko, susiginčijo. Pastūmė truputį, ne taip pasakė, pravardžiavo, nu taip tarpusavy, nu kaip ir vaikai, kaip ir klasiokai. To vaiko tėvai tegu prašo žalos atlyginimo, jeigu jiems taip atrodo. Dėl tos žalos atsiradimo ir tos situacijos įvykimo kažkiek jos vaikas yra kaltas, bet čia, kad nuėjo iki tiek, kad čia prisidėjo visai svetimi žmonės. Kitas, visai svetimas žmogus, kuriam visiškai nieko nepadarė vaikas ir šitaip su juo pasielgė. Mano, kad situacijos nevienodos, o jos sūnus jaučia, kodėl taip atsitiko. Jis jaučia, kad per draugą, per jo brolį, per jo draugus iki šito buvo nueita. Jų vaikas mokykloje labai geras. Bet jie tada susipyko, sakė, kad pravardžiavo draugę, tas užstojo, bet žinot kaip 14-kos metų vaikai, taip būna tarp vaikų, bet va iki ko išaugo. Tai reikėjo kažkaip tai tarpusavyje gražiai išspręsti, pasišnekėti, bet ne, tuoj anas broliui skundėsi, brolis draugams. Tai galėjo patys, prie ko čia samdyt va kažkokius suaugusius, visai svetimus, kad muštų. Kokią jis teisę turėjo mušti svetimą vaiką, kur jam nieko nepadarė? Ji savo vaiko nemuša, o čia kažkoks svetimas užpuolė vaiką einant iš mokyklos. Jos vaikui kol kas nereikia psichologo, kol kas jokių psichologinių problemų nebuvo. Nereikia vaikui raminamųjų, nėra gydytoja išrašiusi net ir arbatų, tiesiog yra išlikusi baimė ir išgąstis vaikui. Dabar bijo eiti į mokyklą. Vaiką tiesiog išleidi į mokyklą su baime ir nerimu, nes nežinai kada, kas nutiks. Pakartotinai nebesikreipė į medikus, nes nebuvo dar taip blogai. Tiesiog jeigu atsiras blogiau vaikui, tai eis. Buvo ir skausmų, ir vėmimų, ir visko, bet dar nežinia, kas dar gali išlįsti, čia dar viskas yra priešaky. Įvairius vaistus pirko nuo skausmo, ir Nimesilis, ir Analginas, ir Ibumetinas, nu įvairių, taigi ne pirmą kartą, vaistų nuo skausmo yra labai daug. Taip davė, nes galva labai skauda. Nesikreipė į gydytoją, bet jie turi nusipirkę įvairių tų vaistų. Tai neskauda jam ta galva kiekvieną dieną. Po ligoninės į gydytoją nesikreipė, turi patys namuose, nuo skausmo daug vaistų. Ji, kaip mama, žino, kad vartojo nuo galvos skausmo, nuo svaigimo. Tie skausmai nebūna kiekvieną dieną. Vaistų įsigijimo receptų neturi. Būtų juos atnešę, jeigu jie namuose turi vaistų užtektinai, tai receptų ir nėra. Dėl šio įvykio vaikas į mokyklą nėjo savaitę, todėl, kad galvą skaudėjo ir dėl baimės, streso. Mokyklai pamokas pateisino tėvų rašteliu. Jos vaikas, svarstant jo elgesį gerovės komisijoje, negalėjo dalyvauti, nes jai atrodo, kad jam buvo bloga, negera, galva skaudėjo. O ji nedalyvavo, nes dirbo. O vienas be tėvų jis negalėjo dalyvauti. Nežino, apie ką pokalbis buvo ir koks sprendimas priimtas. O kad policijos tyrimas buvo pradėtas dėl jos vaiko elgesio, nežino. Jie dėl civilinio ieškinio pasikalbėjo su advokate. Taip buvo patarta. Nežino, kur išleis gautą kompensaciją, tegul būna vaiko gerovei, čia nežinia kada, kas bus ir prireiks. Vis tiek buvo daužoma galva, smūgiuota, trauma padaryta. Niekaip nesutinka su kaltinamojo pasiūlytais 200 eurų. Vaistai jau vien kiek kainavo. Jie pirko ir skausmą malšiančius vaistus. Taigi, civilinį ieškinį pilnai palaiko.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis M. Š. patyrė neturtinę žalą, nes pagal teismo medicinos specialisto išvadą jam suduodant smūgius, buvo sukeltas fizinis skausmas, sveikata sutrikdyta nežymiai. Jis gydėsi, vartojo medikamentus.

Jokiais duomenimis nenustatytas galvos svaigimas. Nepatvirtinta, kad M. Š. ir dabar jaučia baimę, nerimą, kad bijo kitų žmonių, negali bendrauti su draugais, aplinkiniais. Iš paties M. Š. elgesio, kai jis pats savavaldžiavo prieš R. T., prieš jį naudojo fizinį smurtą ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vien dėl to, kad jis dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d., iš mokyklos charakteristikos, kurioje nurodyta, kad M. Š. nėra pats pažangiausias moksleivis, kad nėra labai drovus ar draugų engiamas, darytina išvada, kad tokiam jaunuoliui, jam žinant priežastį (savo nederamą elgesį), dėl kurio buvo panaudotas ir prieš jį fizinis smurtas, paprastai nepasireiškia psichinės ar psichologinės sveikatos sutrikimai, kai jis pats tampa nukentėjusiuoju nuo analogiško smurto. Be to, iš situacijos, kai R. T. kalbėdamas su savo broliu R. F. telefonu, įjungė telefono garsiakalbį, kad pastarasis girdėtų kvietimą ateitį į sutartą vietą „pasiaiškinti“ dėl brolio R. T. sumušimo, jis į tą vietą drąsiai nuėjo. Reiškia nukentėjusysis, kad ir turėdamas tuo metu 14 m. amžiaus, yra pakankamai savarankiškas bei drąsus, todėl pagal savo fizinę, psichologinę brandą galėjo nuspėti, kuo gali baigtis tokie „pasikalbėjimai“.

Nėra patvirtinta R. Š. išsakyta pozicija, kad jos sūnui visai netikėtai einant namo iš mokyklos, privažiuoja automobilis, iš jo iššoka kaltinamasis ir be niekur nieko sumuša jos sūnų. Iš liudytojų G. L., R. T., R. F. parodymų matyti, kad nukentėjusysis M. Š. žinojo kur eina, dėl ko, o privažiavus automobiliu kaltinamajam, kaltinamasis nepuolė jo iš karto mušti, o ramiai aiškinosi aplinkybes dėl R. T. sumušimo. Kai kaltinamasis M. M. nesmarkiai sudavęs kelis kartus per veidą M. Š., sėdo į automobilį ir jau važiavo iš tos vietos, tai M. Š. eidamas su G. L. garsiai juokavo, juokėsi, todėl iš sustojusio automobilio išlipęs M. M. vėl ėjo aiškintis prie M. Š., kodėl tas nereaguoja į sudrausminimą ir šaiposi, o M. Š. ėmus bėgti, o M. M. jį vytis, M. Š. nugriuvo. Tada pribėgęs, M. M. jam dar sudavė kumščiu keletą smūgių į galvą, į besidengiančias nuo smūgių M. Š. rankas, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, šią veiką matė ir kiti asmenys, pašaliniai, todėl veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str.

Taigi, šios nustatytos aplinkybės niekaip neatitinka nukentėjusiojo motinos R. Š. civilinio ieškinio pagrindimą, kad sūnus buvo užpultas gatvėje visiškai netikėtai ir be jokios priežasties.

Čia pažymėtina, kad R. Š. tik palaiko savo sūnaus M. Š. pareikštą civilinį ieškinį, ji pati dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio nėra pareiškusi ir jos pačios pergyvenimai dėl sūnaus sumušimo byloje nebuvo vertinami.

Vadovaujantis aukščiau nurodytu, daroma išvada, kad neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos reikalavimas (5000 eurų) nėra atitinkantis teismų praktikoje suformuotus preliminarius (rekomenduotinus priteisti) neturtinės žalos dydžius, į įvykio priešistorę, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas mažina neturtinės žalos dydį iki 700 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsnio 1, 2 dalimis, 139 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam 2021 m. vasario 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 97-99) paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. rugsėjo 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad už nukentėjusiajam M. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-382-749/2021 valstybė patyrė 194,94 Eur išlaidų (3 t., b. l. 1-3).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis M. Š. yra nepilnametis, jis yra nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, buvo atstovaujamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, į tai, kad kaltinamasis šias išlaidas visiškai pripažįsta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. M. tenkinamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nepilnamečių asmenų apklausų vaizdo įrašai, esantys DVD laikmenose, saugomi byloje (1 t., b. l. 35, 53, 134, 147) - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Taip pat, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teismas pripažįsta proceso išlaidomis 26,60 Eur už procesinių dokumentų, šaukimų siuntimą bei jas priteisia iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu, 312 straipsniu, 113 straipsniu,

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 12 mėnesių trukmės laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir M. M. galutinai nuteisti 8 mėnesių trukmės laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigoti M. M. viso laisvės apribojimo laikotarpio metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, skirtą pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimo bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (2000 eurų) baudos bausme ir M. M. galutinai skirti 8 mėnesių trukmės laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę bei 40 MGL (2000 eurų) baudą.

Į baudos bausmę įskaityti iš nuteistojo M. M. išieškotos baudos dalį – 876,31 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigoti M. M. viso laisvės apribojimo laikotarpio metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuteistajam M. M. 2021 m. vasario 3 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

M. Š., atstovaujamo motinos R. Š., pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti M. Š. iš M. M. 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nepilnamečių asmenų apklausų vaizdo įrašus, esančius DVD laikmenose, saugomus byloje, palikti saugoti byloje.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš M. M. valstybei 194,94 eurus už nukentėjusiajam M. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Pripažinti proceso išlaidomis 26,60 eurų už procesinių dokumentų, šaukimų siuntimą bei 26,60 eurų priteisti iš M. M. valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Paduodant skundą, turi būti nurodoma, ar apeliacinė byla nagrinėtina rašytinio, ar žodinio proceso tvarka, ar apeliantas dalyvaus bylos nagrinėjime.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas