Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-25 · Administracinė byla Nr. I-4470-872/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
I-4470-872/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02621-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4470-872/2019Proceso Nr. 3-61-3-02621-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

dalyvaujant pareiškėjui A. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) veikti taip, kaip ji privalo veikti, grąžinti jam Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir KAAT) 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškina, kad minėtais teismų sprendimais jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau Ministerija nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų ir neperveda pareiškėjui teismų priteistų sumų. Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepagrįstai neįvykdė įstatymais nustatytos prievolės pagal pareiškėjo prašymą pervesti neturtinės žalos atlyginimą į jo nurodytą sąskaitą, nes teismų priteistas sumas pervedė antstolei I. B. pagal jos patvarkymus, o ne pareiškėjui. Teisingumo ministerija sprendimus turėjo įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo.

Dėl tokių neteisėtų Ministerijos veiksmų, pareiškėjas teigia patyręs didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jis tapo dirglus, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės atstovės.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. J. prašė skundą patenkinti, remdamasis skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 55–56) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo bylą nutraukti.

Paaiškina, kad Ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (1.35;)-7R-8883 pareiškėjui pranešė, kad gautas antstolės I. B. patvarkymas. Taip pat nurodė, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą priteista suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu Ministerijos raštu pateikė VAAT skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų Ministerijos tarnautojų veiksmų vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. VAAT 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5426-281/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir konstatavo, kad Ministerija neįvykdė teismo sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolės patvarkymą, apie šias teismo sprendimo nevykdymo priežastis išsamiai informavo pareiškėją. Pareiškėjas šį VAAT sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), tačiau ir šis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2079-502/2017 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimais pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas buvo pervestas į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl Ministerijos atliktų veiksmų, vykdant minėtus teismų sprendimus buvo išspręstas teismų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėjui lėšas, kurios jau buvo sumokėtos, vykdant privalomus ir teisėtus antstolės patvarkymus.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimus bei įpareigojimo Ministerijai atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2806-422/2015 pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 8–10). VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3104-561/2016 pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 11–15). Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

LVAT praktikoje tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Primintina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis - teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., LVAT 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Ministerijos veiksmų (neveikimo) vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimus, kuriais jam buvo iš viso priteistas 2 100 Eur (2000 Eur + 100 Eur) neturtinės žalos atlyginimas, atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Ministeriją grąžinti pareiškėjui VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas.

Akcentuotina, kad LITEKO duomenys patvirtina, jog VAAT išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-5426-281/2016 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2017 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2079-502/2017 VAAT 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs nurodytą sprendimą, konstatuoja, kad jis priimtas išnagrinėjus analogišką ginčą kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl tų pačių Ministerijos veiksmų (neveikimo) vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas A. J. reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, veiksmų (neveikimo) vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, be kitų reikalavimų, buvo pareiškęs ir administracinėse bylose Nr. I-5692-484/2016, Nr. I-5284-331/2016 bei Nr. I-3353-643/2018, kuriose VAAT 2016 m. balandžio 12 d., 2016 m. liepos 4 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimais pareiškėjo A. J. skundus atmetė kaip nepagrįstus arba bylą nutraukė. LVAT 2017 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2017 VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, o kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-189-624/2018 VAAT 2016 m. liepos 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT 2019 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-22-525/2019 VAAT 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl galimai netinkamo KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo vykdymo, buvo ne kartą teismų išnagrinėtas ir yra įsiteisėję teismų sprendimai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo A. J. reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, nutrauktina.

Pareiškėjui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas A. J. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, veiksmų (neveikimo) vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, buvo pareiškęs administracinėje byloje Nr. I-2020-561/2018, kurioje VAAT 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka LVAT.

Pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo A. J. reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, paliekama nenagrinėta.

Pareiškėjas taip pat teismo prašo įpareigoti Ministeriją veikti taip, kaip ji privalo veikti, grąžinti jam VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas, šį reikalavimą grindžia Ministerijos 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-640, kuriuo Ministerija atsisakė jam pervesti KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimais priteistas pinigų sumas, kadangi minėtos sumos pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 16–17).

ABTĮ 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas bylų dėl teismo sprendimų vykdymo nagrinėjimas (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis), teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl administracinių procedūrų pagal pareiškėjo prašymus Ministerijai dėl VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo vykdymo teisėtumo.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje yra nustatyta speciali teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo tvarka. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Ministerija. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 7 d. pirmą kartą kreipėsi į Ministeriją su prašymu vykdyti KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, t. y. priteistą žalos atlyginimą pervesti į pareiškėjo banko sąskaitą (b. l. 19 (kita lapo pusė)).

Antstolė I. B. tiek pareiškėjui, tiek Ministerijai 2015 m. lapkričio 9 d. išsiuntė patvarkymą Nr. S-2506/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui, 2 000 Eur sumai, nurodant Ministerijai areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 23).

Ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 informavo pareiškėją apie gautą antstolės I. B. patvarkymą. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 25, 60).

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Ministerijos sprendimu, apskundė jį VAAT, tačiau teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5426-281/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2017 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2079-502/2017 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo termino eigos pradžia siejama su teismo sprendimo pateikimu Ministerijai. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas išmokėti jam neturtinę žalą buvo gautas 2015 m. spalio 9 d. (b. l. 19 (kita lapo pusė)). Iš LITEKO duomenų matyti, kad KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. I-2806-422/2015 įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. sausio 10 d. Tačiau, kaip matyti, Ministerija per Įstatymo nustatytą terminą KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, šiuos savo veiksmus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. (1.35.) 7R-8883 motyvuodama tuo, kad gavo antstolės 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-2506/1, kuriuo areštuota visa pareiškėjui teismo sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, ir privalo jį vykdyti.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Ministerija ar jos pareigūnai pareiškėjui priteistos 2 000 Eur sumos nepervedę į jo nurodytą sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus.

Remiantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi, remiantis šia teisės norma, gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, Ministerija šį patvarkymą privalėjo įvykdyti.

Antstolės I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkyme aiškiai nurodyta, kad antstolė vykdo Biržų rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-7-01 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. J., išieškotojos E. Č. naudai (b. l. 23). Byloje rašytinių įrodymų, kad antstolės 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymas yra pripažintas neteisėtas ir panaikintas, nėra.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad Ministerija, vykdydama KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė. Ministerija apie KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo nevykdymo priežastis išsamiai informavo pareiškėją 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-8883. Esant šioms aplinkybėms, daryti išvada, kad Ministerija 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-640 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pervesti KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistą pinigų sumą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją grąžinti jam KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistą pinigų sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 1 d. pirmą kartą kreipėsi į Ministeriją su prašymu vykdyti VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, t. y. priteistą žalos atlyginimą pervesti į pareiškėjo banko sąskaitą (b. l. 110–111).

Antstolė I. B. tiek pareiškėjui, tiek Ministerijai, tiek išieškotojai 2016 m. rugpjūčio 11 d. išsiuntė patvarkymą Nr. S-1346/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui, 1 407,96 Eur sumai, nurodant Ministerijai areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 106–107).

Ministerija 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-6654 informavo pareiškėją apie gautą antstolės I. B. patvarkymą. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista 100 Eur suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 108).

Šiuo atveju pareiškėjo prašymas išmokėti jam 100 Eur neturtinę žalą buvo gautas 2016 m. liepos 4 d. (b. l. 110–111). Iš LITEKO duomenų matyti, kad VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. I-3104-561/2016 įsiteisėjo 2016 m. balandžio 27 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. spalio 5 d. Tačiau, kaip matyti, Ministerija per Įstatymo nustatytą terminą VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, šiuos savo veiksmus 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. (1.35.)7R-6654 motyvuodama tuo, kad gavo antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S-1346/1, kuriuo areštuota visa pareiškėjui teismo sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, ir privalo jį vykdyti.

Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo Nr. 24586 matyti, kad Ministerija 2016 m. gruodžio 9 d. pervedė į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą pareiškėjui minėtu teismo sprendimu priteistą 100 Eur sumą, pagal antstolės patvarkymą (b. l. 21, 63).

Pažymėtina, jog byloje rašytinių įrodymų, kad antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymas yra pripažintas neteisėtas ir panaikintas, nėra.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Ministerija ar jos pareigūnai nepervedę pareiškėjui priteistos 100 Eur sumos į jo nurodytą sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus. Ministerija neįvykdė VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S-1346/1. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Ministerija 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-640 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pervesti VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu priteistą pinigų sumą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją grąžinti jam VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu priteistą pinigų sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Kadangi VAAT minėtais sprendimais pareiškėjo reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Ministerijos neteisėtų veiksmų vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimus atmetė kaip nepagrįstus, t. y. teismas nenustatė Ministerijos neteisėtų veiksmų vykdant minėtus sprendimus ir todėl nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo. Taigi minėtais teismų sprendimais jau konstatuota, kad Ministerija veikė taip, kaip ji privalėjo veikti, neatliko neteisėtų veiksmų vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimus, todėl Ministerija 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-640 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pervesti minėtais teismų sprendimais priteistas pinigų sumas, ir todėl šiuo atveju nėra pagrindo įpareigoti Ministeriją veikti taip, kaip ji privalo veikti, t. y. įpareigoti grąžinti pareiškėjui VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas.

Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Ministerijos veiksmai pervedant pareiškėjui priteistas sumas antstoliui, kuris įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negali būti vertinami kaip neteisėti, o pareiškėjas, manydamas, kad antstolio veiksmai vykdymo procese pažeidžia jo teises, gali tokius antstolio veiksmus apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka. Pareiškėjui taip pat išaiškintina, kad Ministerija neturi įgaliojimų vertinti antstolių veiksmų teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Administracinės bylos Nr. I-4470-872/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02621-2019-6) dalį pagal pareiškėjo A. J. skundo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, nutraukti.

Administracinės bylos Nr. I-4470-872/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02621-2019-6) dalį pagal pareiškėjo A. J. skundo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, palikti nenagrinėtą.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė