Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) – nepagrįsto teismo sprendimo nevykdymo pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą: didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus, jaučia fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės (b. l. 1-4, 15-17).

Teisingumo ministerijos nuomone, šis ginčas yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Pažymėjo, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos susiklostę teisiniai santykiai yra priskirtini ne administracinei, o civilinei (civilinio proceso) teisei. Vien tai, kad šiuose santykiuose dalyvauja valstybės institucija (Teisingumo ministerija), kitose srityse vykdanti viešąjį administravimą, nesudaro pagrindo priskirti ginčo santykių administraciniams. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės teismo sprendimo vykdymo stadijoje buvo pažeistos, dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis į antstolį, o ne inicijuoti naują teisminį ginčą.

Dėl skundo esmės nurodė, kad Teisingumo ministerijoje 2015-10-09 buvo gautas A. J. 2015-10-07 prašymas įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015-09-15 sprendimą, kuriuo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo ministerija 2015-12-23 raštu Nr. (1.23.)7R-8883 informavo pareiškėją, kad antstolė I. B. 2015-11-09 patvarkymu Nr. S-2506/1 areštavo jam priklausančią 2000 Eur sumą, todėl A. J. priteistos lėšos bus pervestos į antstolės depozitine sąskaitą.

Detalizavo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalimi išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Taigi, manytina, kad išieškojimą vykdantis antstolis, nustatęs, jog teismas skolininkui yra priteisęs žalos atlyginimą iš valstybės, turi teisę areštuoti šiai žalai atlyginti skirtas lėšas, kurias administruoja Teisingumo ministerija.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, o asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą. Dėl šios priežasties Teisingumo ministerija, gavusi patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, privalo jį vykdyti. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas nėra priskirtas Teisingumo ministerijos kompetencijai. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių mano, kad Teisingumo ministerija nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl skundžiamas 2015-12-23 raštas Nr. (1.23.)7R-8883 yra teisėtas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą Teisingumo ministerija pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė neigiamas ilgai išliekančias, ilgametes (nors skundžiamas raštas buvo pasirašytas 2015-12-23) pasekmes, todėl žalos faktas nėra įrodytas. Be to, pakartotinis absoliučiai identiškų skundų teikimas, anot atsakovo, patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalvimus. Papildomai akcentavo, kad teismų sprendimai yra privalomi visoms institucijoms, todėl Teisingumo ministerija turėjo vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, o ne antstolio patvarkymą.

Šioje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteista neturtinė žala vykdymo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas tvirtina, kad Teisingumo ministerija nepagrįstai neperveda jam teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo, nevykdo teismo sprendimo, dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas bylų dėl teismo sprendimų vykdymo (ABTĮ 16 str. 1 d.), teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl administracinės procedūros pagal pareiškėjo 2015-10-07 prašymą Teisingumo ministerijai dėl teismo sprendimo vykdymo teisėtumo.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje yra nustatyta speciali teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo tvarka. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p.). Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 str. 3 d.). Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus (Įstatymo 2 str. 6 d.).

Pareiškėjas 2015-10-07 kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015-09-15 sprendimą, priteistą žalos atlyginimą pervedant į banko sąskaitą (b. l. 31).

Antstolė I. B. tiek pareiškėjui, tiek Teisingumo ministerijai 2015-11-09 išsiuntė patvarkymą Nr. S-2506/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui, 2000 Eur sumai. Antstolė nurodė skolininkui, jog jis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise. Taip pat antstolė nurodė Teisingumo ministerijai areštuotas lėšas – 2000 Eur pervesti į jos depozitinę sąskaitą (b. l. 37-38).

Teisingumo ministerija 2015-12-23 sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 informavo pareiškėją apie gautą antstolės I. B. patvarkymą. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą. Taip pat informavo, kad Teisingumo ministerijai nesuteikta teisė vertinti antstolio procesinius veiksmus, tokią teisę turi tik teismas, todėl pareiškėjui išaiškinta teisė skųsti antstolio veiksmus LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 39).