- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- A6.-141-1128/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00083-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Pažeidėjas
- A. S.
- Advokatai
- Tadas Katauskas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovui advokatui Tadui Katauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nesikreipė.
Taip A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
A. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nėra jo kaltės, kaip administracinio nusižengimo sudėties požymio. 2020 m. įvykus Covid-19 pandemijai Bendrovė prarado savo pagrindinius klientus ir savo pajamų šaltinį. A. S., siekdamas išsaugoti turimą Bendrovę, iš savo asmeninių lėšų atsiskaitinėjo su kreditoriais ir tikėjosi atkurti jos mokumą po Covid-19 pandemijos. A. S. planavo kreiptis į teismą ir tai būtų padaręs, tačiau VMI kreipėsi anksčiau. Aplinkybė, kad Bendrovėje susidarė mokestinė nepriemoka ir ji jos negrąžino nereiškia, kad tai yra kreditorių teisių pažeidimas.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. atstovas advokatas Tadas Katauskas parodė, kad nėra kaltės, nes prieš kreipiantis į VMI su pareiškimu dėl bankroto ir pats A. S. kreipėsi į advokatus dėl bankroto rengimo. Taip išėjo, kad VMI buvo greitesni laike, kadangi ruošiantis bankrotui po mėnesio buvo nutraukta mokestinės nepriemokos paskolos išmokėjimo sutartis ir kai ją nutraukė VMI pasakė, kad kreipsimės dėl bankroto ir A. S. nebūdamas teisininkas nesuprato esmės. Suprato, kad jeigu VMI kreipiasi, tai jis nesikreips, nes vis tiek iškels bankrotą. Dar kitas dalykas, kad įmonė nuo (duomenys neskelbtini) m. kurta ir kovidas sugriovė visą verslą. Jis dar tikėjo atstatyti viską, mokėjo kreditoriams, galvojo pavyks atsistoti, bet neišėjo, nutarė uždaryti verslą. Apgailestauja jis, kad taip išėjo. Verslas ilgai buvo kuriamas, todėl vis atidėliojo bankroto iškėlimą. Kitas dalykas, kad nėra ir paties pažeidimo, nes VMI nurodo, kad negrąžino dėl mokestinės nepriemokos, bet jeigu 2021 m. lapkritį, gruodį ar 2022 m. sausį, tai nepriemoka vis tiek būtų buvusi, nes ji susidarė kovido metu ir gal delspinigių būtų mažiau buvę, bet tas reikalavimas yra iš visai kito laikotarpio ir mano, kad savaime nesikreipimas laiku dėl bankroto to pažeidimo šiuo atveju nėra ir jo neįrodo. Jeigu teismas kitaip manytų, pažeidimas egzistuoja, tai prašo skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, kadangi administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 punkte, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Pagal JANĮ nuostatas, bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to JANĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jeigu toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jeigu šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Iš VMI pareiškimo matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas susidarė nesumokėjus Bendrovės deklaruoto 2020 m. vasario-gruodžio, 2021 m. sausio-rugpjūčio, spalio-gruodžio mėnesių, 2022 m. sausi-balandžio mėnesių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokesčio, 2020 m. gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio mėnesių mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčių, šių mokesčių delspinigių. Įsiskolinimas pagal teismo vykdomuosius dokumentus išieškomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. 2-1939-964/2022 (16,90 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-2538-433/2022 (8,96 Eur), Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. 2-3292-399/2021 (16,90 Eur). Nuo 2020 m. balandžio 17 d. Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. į juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Minėtais laikotarpiais mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai. 2021 m. rugsėjo 16 d. Bendrovė su mokesčių administratoriumi sudarė 2021 m. rugsėjo 3 d. mokestinės paskolos sutartį dėl 17 484,17 Eur sumokėjimo išdėstymo nuo 2021 m. rugsėjo d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. Bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygų (nemokant įmokų), 2022 m. vasario 8 d. mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta. Buvo siekiama iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio 8 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. kovo 21 d. VMI priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2021 m. gruodžio 13 d., 2022 m. vasario 9 d., 2022 m. balandžio 8 d. sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2022 m. balandžio 7 d. priėmė turto arešto aktą. Tačiau išieškojimas nerezultatyvus, įsiskolinimas nėra padengtas. Bendrovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovė yra nurodyta valdytoja-savininke dviejų transporto priemonių su statusu „įregistruota“, be to, kaip savininkė taip pat nurodyta dar prie šešių transporto priemonių su statusu „išregistruota“. Visų nurodytų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, joms taikomi turto areštai. Kad Bendrovė yra nemoki, A. S. turėjo tapti žinoma VMI priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, tai yra nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Taigi, nuo 2021 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. S. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. VMI su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo VMI prašymą ir 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2807-1012/2022 priėmė sprendimą iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 7 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2020 m. įvykus Covid-19 pandemijai Bendrovė prarado savo pagrindinius klientus ir savo pajamų šaltinį. A. S., siekdamas išsaugoti turimą Bendrovę, iš savo asmeninių lėšų atsiskaitinėjo su kreditoriais ir tikėjosi atkurti jos mokumą po Covid-19 pandemijos. A. S. planavo kreiptis į teismą ir tai būtų padaręs, tačiau VMI kreipėsi anksčiau. Visgi, tokios A. S. nurodytos aplinkybės nepašalina kaltės ir nepaneigia objektyvios tiesos faktų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo ir jos vadovo pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nevykdymo ir nepanaikina jo, kaip vadovo pareigos, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Taigi, nepaisant sunkios įmonės padėties, A. S. neinicijavo nemokumo proceso, kaip tai numatyta įstatyme. Šios aplinkybės rodo A. S., kaip vadovo, nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S. nuo 2021 m. lapkričio 9 d turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo VMI.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą A. S., teismas, laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, A. S. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė gana ilgą laiką, nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamus reikalavimus, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. Pažeidėjas pripažįsta, kad nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Skirdamas A. S. nuobaudą teismas taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis.
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą A. S. paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 6 mėnesius, mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-141-1128/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.