- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-01
- Bylos Nr.
- e2-383-1070/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15168-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- K. Š., L. Š.
- Atsakovas
- L. Š., S. G., J. C., N. P., I. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.4.1Servitutas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovams S. G. ir J. C., jų ir atsakovų N. P. bei I. P. atstovui advokato padėjėjui L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Š. ir L. Š. ieškinį atsakovams S. G., J. C., N. P. ir I. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. R. ir A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. K. Š. ir L. Š. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus J. C., S. G., N. P. ir I. P. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos želdinius iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini):
1.1. Medžius, augančius iki trijų metrų atstumu iki žemės sklypo ribos su ieškovų žemės sklypu (duomenys neskelbtini);
1.2. Krūmus, augančius iki vieno metro atstumu iki žemės sklypo ribos su ieškovų žemės sklypu (duomenys neskelbtini);
1.3. Medžius ir krūmus, augančius prie (duomenys neskelbtini), iki trijų metrų atstumu iki (duomenys neskelbtini) krašto (el. b. t. 1, l. 1-5).
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1). Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Ginčo šalių žemės sklypų riboje auga kultūriniai daugiamečiai augalai: medžiai ir krūmai. Ieškovai planuoja aptverti savo žemės sklypą tvora, tačiau atsakovų sklype esantys daugiamečiai augalai trukdo tai padaryti. Atsakovų žemės sklype daugiamečiai augalai pasodinti vos 0,10-0,84 m atstumu nuo sklypų ribos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo metu atsakovų daugiamečiai augalai yra sąlyginai nedideli, tačiau jie gali išaugti daugiau nei trijų metrų aukščio, todėl šie želdiniai turi būti perkelti jau dabar, kad nepažeistų ieškovų teisių. Ieškovams taip pat priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 3). Atsakovų žemės sklype kaip tarnaujančiame daikte buvo nustatytas kelio servitutas ieškovų žemės sklypui kaip viešpataujančiam daiktui. Kelias, einantis per atsakovų žemės sklypą, yra 3,5 m pločio. 1,20-1,50 m atstumu nuo kelio krašto atsakovų žemės sklypo ribose auga pušys, kurių šakos yra išsiplėtusios virš kelio važiuojamosios dalies ir ženkliai sumažina kelio pravažumą. Dėl to galima naudotis tik viena kelio puse, nes automobiliai kliūna už pušų šakų, todėl braižosi jų kėbulas. Ieškovai vykdo statybos darbus Žemės sklype Nr. 3, todėl į šį sklypą važiuoja didelių gabaritų transporto priemonės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.119 straipsnio 2 dalimi, prie kelio esantys augalai turi būti pašalinti arba perkelti ne arčiau kaip trys metrai nuo kelio krašto.
Atsiliepimas
3. Atsakovų N. P. ir I. P. atsiliepimuose, rašytiniuose paaiškinimuose prašoma atmesti ieškinį (el. b. t. 1, l. 74-80). Atsakovai nurodo, kad su ginču susiję daugiamečiai augalai buvo pašalinti geranoriškai 2021 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlygintos, kadangi jiems nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl augalų pašalinimo. Vienintelis medis šalia sklypo ribos augo ieškovų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurį jie po ieškinio padavimo pašalino ir užsitvėrė tvorą. Ieškovams nesudaromos kliūtys naudotis nustatytu kelio servitutu. Be to, (duomenys neskelbtini) draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra virš 3,5 t arba didesnė už nurodytą ženkle, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantį transportą. Atsakovai, įrengdami tujų gyvatvorę, nepažeidė teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl leistino atstumo iki sklypo ribos. Atsakovams priskirtoje atskirai naudotis Žemės sklypo Nr. 2 dalyje nėra pušų ar kitų želdinių prie (duomenys neskelbtini) Apgenėti medžiai yra P. V. ir R. V. išskirtoje atskirai naudotis Žemės sklypo Nr. 2 dalyje.
4. Atsakovų S. G. ir J. C. atsiliepime į ieškinį (el. b. t. 1, l. 94-103) prašoma atmesti ieškovų reikalavimus. Atsakovų teigimu, jie naudojasi Žemės sklypo Nr. 2 dalimi, pažymėta Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane raide „E“. Šiems atsakovams iki ieškinio padavimo teisme buvo pateiktas ieškovo atstovo reikalavimas per 7 dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos patraukti / iškasti augalus, augančius 0,10-1,5 m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. 1 ribų sankirtos. Atsakovai atsakė, jog nėra žemės sklypo, kad yra vienas 7 savininkams priklausantis žemės sklypas, o želdiniai pasodinti visoje šio žemės sklypo teritorijoje. Be to, atsakovai raštu paprašė ieškovų atsakyti į jų klausimus dėl pašalintinų želdinių. Ieškovai neatsakė į atsakovų paklausimą. Atsakovai taip pat gavo reikalavimą iš ieškovų atstovės pašalinti daugiamečius augalus, augančius prie servitutinio kelio ir sutvarkyti taip, kaip nustatyta CK 4.119 straipsnio 2 dalyje. Atsakovų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje ties nustatytu kelio servitutu apskritai nėra jokių želdinių, todėl atsakovai neatsakė į ieškovų reikalavimą. Nors atsakovai negavo iš ieškovų atsakymo į jų klausimus, jie (atsakovai) dar prieš ieškovams kreipiantis į teismą geranoriškai pašalino savo pačių pasodintus želdinius, atstumu iki 3 metrų nuo pietinės Žemės sklypo dalies, kuri S. G. ir J. C. išskirta naudotis atskirai. Želdiniai, kurie skiria Žemės sklypo Nr. 2 atskirai priskirtas naudotis dalis, Žemės sklypo naudojimosi plane pažymėtas raidėmis „D“ ir „E“, iki 4 metrų atstumu nuo sklypo ribos priklauso trečiajam asmeniui A. P.. Atsakovams neaišku, kaip ieškovų teises gali pažeisti žemaūgiai želdiniai, kai jiems nuosavybės teise priklauso dalis miško ūkio paskirties žemės sklypo, neaišku, kokią veiklą ieškovams riboja žemaūgiai želdiniai. Ieškovams netrukdoma naudotis nustatytu kelio servitutu. Atsakovų teritorijoje draudžiama važiuoti sunkiasvore technika. Antstolis S. U., rengdamas 2021 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, viršijo savo įgaliojimus, nes nesant leidimo pateko į Žemės sklypą Nr. 2. Šis protokolas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, todėl juo negali būti vadovaujamasi teismui priimant sprendimą.
5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. P. ir E. R. nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (el. b. t. 1, l. 58, 72).
6. Ieškovas K. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtindamas aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad jis naudoja savo miško paskirties žemę danieliams aptvare auginti. Šiuo metu jis keičia žemės sklypo paskirtį iš miško į kitos paskirties. Miško paskirties žemėje ieškovas planuoja daug veiklų, ketina gyventi tame žemės sklype, o atsakovų tujos užstoja jam vaizdą, jos yra per aukštos. (duomenys neskelbtini) esančių želdinių dalis plečiasi į ieškovo sklypą. 2021 m. ieškovas taip pat suprato, kad pažeidžiamos jo kaip servituto turėtojo teisės, kai pradėjo statybas savo žemės sklype. Ieškovas siūlė atsakovams S. G. ir J. C. įsigyti jam priklausančio miško paskirties žemės sklypo dalį, bet jie atsisakė. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P. įsigijo iš ieškovo miško dalį, o (duomenys neskelbtini) buto gyventojai nuomojasi miško dalį iš ieškovo ir įsipareigojo tą dalį prižiūrėti.
Šalies argumentai
7. Ieškovų atstovė advokato padėjėja A. O. prašė patenkinti ieškovų reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu atsakovų valdomojoje žemės sklypo dalyje augalai galbūt ir nedideli, bet laikui bėgant jie išaugs, plėsis ir bus sudėtingiau juos išrauti. A. P. žemės sklypo dalyje auga tujos, kurių aukštis viršija leistiną ribą, t. y. 2 m. Ties ieškovo ir naudojamų žemės sklypų riba auga vijoklinė rožė, o ties ieškovo ir S. G., J. C. žemės sklypų riba auga daugiamečiai krūmai. Atsakovų į bylą pateikta UAB „Kipa“ pažyma nėra tinkamas įrodymas jų pozicijai įrodyti. Galbūt ši įmonė neturi kompetencijos teikti tokio turinio pažymas. V. I. prieinamais duomenimis, rododendrai gali augti iki 6 m. R. P. žemės sklype yra, ji žaliuoja. Atsakovų žemės sklypo naudojimo paskirtis – vienbučių pastatų statyba, ten negalėjo būti statomas daugiabutis. Tai yra faktiškai sublokuoti namai, jie neturi bendrų patalpų ir stogo. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas statybos techninis reglamentas (toliau – ir STR) „Vienbučiai pastatai“ bei Želdynų įstatymas. Ieškinio padavimo metu rožė žemės sklypo dalyje žaliavo, tujos yra virš 2 metrų.
Atsiliepimas
8. Atsakovas N. P. 2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje prašė atmesti ieškinio reikalavimus, pareikštus jam ir jo sutuoktinei I. P.. Atsakovo teigimu, žemės sklypų riboje tarp miško paskirties žemės ir atsakovų naudojamos sklypo dalies nėra augalų, trukdančių ieškovui naudotis jo sklypu. A. P. naudojamoje žemės sklypo dalyje nėra želdinių, pasodintų ne pagal teisės aktų reikalavimus.
9. Atsakovė J. C. teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškovo reikalavimus. Paaiškino, kad nesutarimai su ieškovu kilo 2021 m., kai jis pasiūlė įsigyti jo žemės sklypą. Atsakovė gavo iš ieškovo raštą, kuris buvo painus, todėl ji sudarė sutartį su advokatu, parašė ieškovui laišką su klausimais, bet negavo iš jo atsakymo. Atsakovė su S. G. nusprendė negilinti konflikto, todėl pašalino augalus ties sklypų riba. Želdiniai ties riba buvo pašalinti atsakovų S. G. ir J. C. iki ieškinio padavimo teisme. Vėliau atsakovai gavo pretenziją dėl servituto įgyvendinimo.
10. Atsakovas S. G. teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės J. C. nurodytas aplinkybes.
11. Atsakovų atstovas advokato padėjėjas L. Z. prašė atmesti ieškovų reikalavimus atsiliepimuose į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad neaišku, kur yra gatvės raudonosios linijos, į bylą turėjo būti pateikta kelio inventorinė byla. Želdynų įstatymas nenumato apribojimų keliams. Atsakovų S. G. ir J. C. želdiniai nepasodinti žemės sklype, jie yra vazonuose. Ieškovų pozicija nenuosekli, nes vienos pušys jiems trukdo, o kitos, esančios kitų bendrasavininkų naudojamuose žemės sklypuose – netrukdo. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia priversti atsakovus įsigyti jam priklausantį miško paskirties žemės sklypą. Nėra gatvės raudonųjų linijų, nes nėra kelio inventorizavimo, nėra įregistruotas statinys su reikalavimais keliams. A. P. teritorijoje yra tujų, rožė neprigijo, liko stagarai. Rožė neatitinka želdiniams keliamų reikalavimų, nemes šešėlio ant ieškovų sklypo. Visi kiti želdiniai auga toliau nei 1 m nuo sklypų ribos. Ieškinyje nenurodyta, kokį želdinį prašoma pašalinti, todėl sunku įvykdyti tokį neaiškų reikalavimą. (duomenys neskelbtini) neturi genėti pušų prie kelio, nes jos nepatenka į jų naudojamą žemės sklypo dalį. Pušis apgenėta Višinskų. Žemės sklypas Sakų g. suformuotas 2005 m., tada tai buvo mažaaukščių namų teritorija. Po to buvo pastatytas daugiabutis. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad negalima pravažiuoti servitutiniu keliu, nesubraižant transporto priemonės. Tujų gyvatvorę įrengė atsakovų S. G. ir J. C. kaimynė A. P., jie neturi gyvatvorės. Ieškovai neįrodė medžių (duomenys neskelbtini) sklype aukščio. Ieškovų statybos projekte nenumatytas privažiavimas prie objekto, todėl iš neteisės negali kilti teisė.
12. Ieškovė L. Š. ir tretieji asmenys A. P. bei E. R. neatvyko į teismo posėdžius, kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės. Apie teismo posėdžius jiems buvo pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė teismo posėdžiuose buvo tinkamai atstovaujama advokato padėjėjos (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Tretieji asmenys neprašė atidėti teismo posėdžio jiems neatvykus į bylos nagrinėjimą. Todėl teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovei ir tretiesiems asmenims (CPK 247 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos dalis nutraukiama. Kiti ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas Nr. 2) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovams N. ir I. P., J. C. ir S. G., trečiajam asmeniui A. P., P. ir R. V. bei M. ir S. P. (el. b. t. 1, l. 26-29). Nekilnojamojo turto registre įregistruota Žemės sklypo Nr. 2 naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šiame žemės sklype nustatytas tarnaujantis 0,0651 ha kelio servitutas. Iš 2011 m. gruodžio 30 d. šio žemės sklypo naudojimo tvarkos plano (el. b. t. 2, l. 62, 63) matyti, kad Žemės sklypas Nr. 2 suskirstytas į 5 dalis: dalimi, pažymėta plane „A“, nustatyta naudotis (duomenys neskelbtini) , dalimi, pažymėta „B“ – (duomenys neskelbtini), dalimi „D“ – trečiajam asmeniui A. P., dalimi „E“ – atsakovams J. C. ir S. G. (el. b. t. 1, l. 95).
14. Žemės sklype Nr. 2, yra gyvenamasis namas. Nekilnojamojo turto registre nurodyta šio daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad šio gyvenamojo namo butai įregistruoti atskirai: butas (duomenys neskelbtini) – atsakovų S. G. ir J. C. vardu; butas (duomenys neskelbtini) – S. P. ir M. P. vardu, butas (duomenys neskelbtini) – atsakovų N. P. ir I. P. vardu; butas (duomenys neskelbtini) – P. V. ir R. V. vardu (el. b. t. 1, l. 34-41).
15. Iš trečiojo asmens A. P. 2021 m. sausio 29 d. rašytinio patvirtinimo nustatyta, kad ji pasodino medžius, krūmus Žemės sklype Nr. 2 tarp atskirai savininkams skirtų naudotis dalių, pažymėtų plane „D“ ir „E“ (el. b. t. 1, l. 112).
16. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas Nr. 3), priklauso ieškovams (el. b. t. 1, l. 20, 21). Šiam žemės sklypui nustatytas viešpataujantis 0,0651 ha kelio servitutas. Ieškovams taip pat priklauso 19127/23790 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas Nr. 1, el. b. t. 1, l. 23-25), kuris ribojasi su atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu Nr. 2.
17. 2021 m. gegužės 20 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (el. b. t. 1, l. 6-18) užfiksuota, kad atstumas tarp kelkraščio ir augančių medžių (pušelių) yra nuo 1,2 iki 1,5 m. Medelių šakos palinkusios į (duomenys neskelbtini) Antstolis, pamatavęs atstumus tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir želdinių, esančių atsakovų naudojamose Žemės sklypo Nr. 2 dalyse, nustatė, kad atstumas nuo žemės sklypų ribos iki Sakų g. 4-1 želdinių yra nuo 0,10 m iki 1,5 m; nuo sklypų ribos iki namus (duomenys neskelbtini) skiriančių želdinių – 0,84 m, nuo sklypų ribos iki namus (duomenys neskelbtini) skiriančių želdinių yra 0,44 m, atstumas nuo žemės sklypų ribos iki želdinių, priklausančių (duomenys neskelbtini) – 0,88 m.
18. Teismas, įvertinęs 2021 m. gegužės 21 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančias nuotraukas, nenustatė, kad jos visos ar jų dalis buvo padarytos antstoliui įžengus į atsakovams priklausančią Žemės sklypo Nr. 2 dalį, į kurią nebuvo leidžiama įžengti ieškovui K. Š.. Todėl teismas daro išvadą, kad šis dokumentas atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
19. 2021 m. birželio 21 d. reikalavimu ieškovai kreipėsi į atsakovus S. G. ir J. C., prašydami per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos patraukti / iškasti augalus, augančius nuo 0,10 m iki 1,5 m sklypų (duomenys neskelbtini) ribų sankirtos (el. b. t. 1, l. 113, 114). 2021 m. liepos 23 d. atsakymu (el. b. t. 1, l. 117, 118) atsakovai S. G. ir J. C. paprašė ieškovo nurodyti tikslią žemės sklypo vietą, iš kurios turi būti pašalinti želdiniai, nes žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7 subjektams; pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę; nurodyti, kaip atsakovų želdiniais pažeidžiamos ieškovų teisės, įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) priklausantis žemės sklypas yra miško ūkio paskirties ir kitose Žemės sklypo Nr. 2 dalyse esantys želdiniai prie sklypų ribos nepažeidžia ieškovų teisių. Atsakovų S. G. ir J. C. teigimu, ieškovai neatsakė jiems į minėtą raštą.
20. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovams buvo išduotas leidimas statyti naują statinį Žemės sklype Nr. 3 pagal 2021 m. vienbučio gyvenamojo namo ir dviejų pagalbinių ūkinės paskirties pastatų Sakų g. 10 statybos projektą (2022-05-15 prašymo priedai). (duomenys neskelbtini), kurioje pastatytas ženklas, draudžiantis krovininių automobilių eismą (Kelių eismo taisyklių priedas Nr. 1, kelio ženklas Nr. 304).
21. Nagrinėjamas šioje byloje ieškovų ieškinys paduotas teismui 2021 m. rugsėjo 28 d. 2022 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi (el. b. t. 2, l. 87) patvirtinta ieškovų ir P. V. bei R. V. taikos sutartis, kurioje R. ir P. V. įsipareigojo genėti šalia kelio, adresu (duomenys neskelbtini) augančių medžių šakas per 3,5 m nuo žemės, jų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatytose ribose taip, kad medžių šakos neaugtų virš gatvės dangos ir kelkraščio. Teismo patvirtintoje Taikos sutartyje ieškovai nurodė, kad jie atsisako visų reikalavimų, pareikštų P. ir R. V. (Taikos sutarties 2 punktas). Teismas, patvirtinęs šią Taikos sutartį, nutraukė bylos dalį pagal ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovams (duomenys neskelbtini).
22. 2022 m. balandžio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (el. b. t. 2, l. 103-127) antstolis S. U. užfiksavo, kad ieškovas K. Š. parodė, jog už namo (duomenys neskelbtini), prie jo sklypo 3 m atstumu auga trys tujos, pastatytas metalinis suoliukas su vijokline rože. Sakų g. kelio pakraštyje ties namu (duomenys neskelbtini), nuo kelio krašto 3 m ribose auga keturi medžiai. Ties sklypo (duomenys neskelbtini) kelio pakraštyje auga keturi medžiai. Ieškovas parodė antstoliui riboženklius, paaiškino, kad prieš sklypą (duomenys neskelbtini) esantis sklypas priklauso jam, ir augalai, susodinti sklype (duomenys neskelbtini), t. y. dekoratyviniai medeliai, įeina į jo sklypą.
23. 2022 m. gegužės 4 d. pareiškimu ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovams S. G. ir J. C. dėl augalų pašalinimo 3 m atstumu nuo kelio krašto šių atsakovų naudojamos Žemės sklypo Nr. 2 dalies ribose (el. b. t. 2, l. 128, 129).
24. 2022 m. gegužės 19 d. pareiškime P. V. ir R. V. nurodė, kad jie pasodino ir prižiūri tujų gyvatvorę, esančią tarp (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, l. 161).
25. 2022 m. gegužės 25 d. pažymoje, parengtoje UAB „Kipa“ (el. b. t. 2, l. 179-182), nurodyta, kad paprastasis kukmedis yra krūmas, kuris auga labai lėtai (6-10 cm per metus), jam taikomi apribojimai, skirti augalams, išaugantiems iki 2 m aukščio. Tuja yra lėtai augantis augalas-kiekvienais metais prieaugis – iki 10 cm; jai taikomi apribojimai, skirti gyvatvorėms, augančioms iki 2 m aukščio. Rododendrai – krūmai, augantys iki 2 m. Hortenzija – 1-1,5 m krūmas. Rožė – krūmas, galintis užaugti iki 60-80 cm. Šluotelinė hortenzija – krūmas, galintis užaugti iki 1,8 m.
26. 2022 m. birželio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (el. b. t. 2, l. 166-185) antstolė S. V. konstatavo, kad atsakovui N. P. priklausančioje naudotis Žemės sklypo Nr. 2 dalyje nustatyti tokie atstumai tarp N. P. želdinių iki žemės sklypo ribos: nuo tujų gyvatvorės lajos iki riboženklio 101 cm, nuo tujų gyvatvorės paskutinės tujos kamieno iki riboženklio 131 cm, nuo šluotelinės hortenzijos krūmo kamieno iki riboženklio – 118 cm, nuo rododendro krūmo kamieno iki riboženklio – 208 cm, nuo rododendro krūmo lajos iki riboženklio 140 cm, nuo hortenzijos krūmo iki riboženklio – 261 cm, nuo rožės krūmo iki riboženklio – 315 cm, nuo kukmedžio iki riboženklio – 125 cm, nuo tujų gyvatvorės lajos iki riboženklio – 80 cm. Iš antstolės padarytų nuotraukų matyti, kad metalinio suoliuko, augusios prie jo vijoklinės rožės, buvusių tuo metu, kai antstolis S. U. konstatavo faktines aplinkybes, nėra.
Dėl ieškovų K. Š. ir L. Š. ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo
27. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (jo dalies). Ieškovų atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, pareikštų J. C. ir S. G., neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovai nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jiems yra žinomos (CPK 294 straipsnis). Todėl ieškovų atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus J. C. ir S. G. pašalinti augalus 3 m atstumu nuo kelio krašto šių atsakovų naudojamos teritorijos ribose priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
28. Nutraukus dalį bylos, toliau pasisakoma dėl likusių ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovams N. ir I. P. bei J. C. ir S. G..
Dėl ieškovų L. ir K. Š. ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus pašalinti medžius, augančius iki trijų metrų atstumu iki jų žemės sklypo ribos su ieškovų žemės sklypu (duomenys neskelbtini)
29. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 (toliau – ir Taisyklės), 1 punkte nurodyta, kad šios taisyklės nustato medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad privačioje žemėje veisiant medžius ir krūmus privaloma vadovautis šių Taisyklių 5.1, 5.5, 8.1–8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimais.
30. P. T. 5, 5.5 punktus medžiai ir krūmai veisiami šių taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
31. Taisyklių priede nurodyta, kad kai kaimyniniame žemės sklype pasodinama gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio; gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio; medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 1 m. Kai kaimyniniame žemės sklype pasodinami medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 2 m. Kai kaimyniniame žemės sklype pasodinami medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos gali būti nuo 3 iki 5 m, priklausomai nuo sklypo pusės.
32. Išanalizavus pirmiau nurodytas Taisyklių nuostatas darytina išvada, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo, jame esančio gyvenamojo namo naudojimo paskirties, trijų metrų atstumu iki dviejų žemės sklypų ribos turi būti sodinami medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m; 2 m – medžiai ir krūmai, kurie gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio, 1 m - medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio.
33. Ištyrus šalių į bylą pateiktus įrodymus, nenustatyta, kad atsakovų J. C. ir S. G. naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje mažesniu nei 1-3 m atstumu iki ieškovų Žemės sklypo Nr. 1 auga medžiai tokios rūšies, kurių individai gali užaugti aukštesni nei 2-3 m (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovų pateikto į bylą 2021 m. gegužės 20 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. (kai ieškovai padavė teismui ieškinį) atsakovų J. C. ir S. G. naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje augo medžiai, kurių individai gali užaugti iki 3 m, mažesniu nei 3 m atstumu iki Žemės sklypo Nr. 1 ribos (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas daro tokią išvadą, įvertinęs tai, kad nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovų ir atsakovų J. C. bei S. G. vyko susirašinėjimas dėl želdinių (žr. sprendimo 19 punktą). Šio susirašinėjimo turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovai J. C. ir S. G., sužinoję apie ieškovų pretenziją dėl želdinių pašalinimo, siekė geranoriškai sureguliuoti kilusį nesutarimą, gavę iš ieškovų papildomos informacijos. Nors ši informacija jiems nebuvo suteikta, tačiau jie geranoriškai persodino želdinius, augusius prie sklypų ribos, į vazonus. Šias aplinkybes patvirtina po ieškinio padavimo į bylą pateiktos nuotraukos (el. b. t. 1, l. 104, 105, 111).
35. Įvertinus tai, kad nuo 2021 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo iki ieškinio padavimo 2021 m. rugsėjo 28 d. praėjo daugiau nei trys mėnesiai, atsižvelgiant į atsakovų J. C. ir S. G. paaiškinimus ir į bylą pateiktas nuotraukas, darytina išvada, kad 2021 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys neįrodo, jog 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovams paduodant ieškinį teismui atsakovų J. C. ir S. G. naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje augo medžiai, kurių individai gali užaugti iki 3 m, buvę arčiau kaip 1-3 m atstumu iki ginčo žemės sklypų ribos (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
36. 2022 m. balandžio 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys apie tai, kad ieškovas K. Š. nurodė, jog priešais sklypą (duomenys neskelbtini) esantis sklypas priklauso jam ir augalai (dekoratyviniai medeliai), susodinti sklype, įeina į jo sklypą, neįrodo, visų pirma, kad minėti dekoratyviniai medeliai pasodinti būtent atsakovų S. G. ir J. C. naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje, antra, kad tuos dekoratyvinius medelius pasodino atsakovai S. G. ir J. C.. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad antstolis užfiksavo K. Š. paaiškinimus, bet ne pačius faktus: kokią sklypo dalį naudoja atsakovai S. G. ir J. C., o kokią dalį – jų kaimynė A. P.; kurio iš jų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje pasodinti minėti dekoratyviniai medeliai. Šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu neįrodyta, kad ieškovų žemės sklype esantys dekoratyviniai medeliai priklauso būtent S. G. ir J. C.. Juolab kad byloje pateiktas trečiojo asmens A. P. patvirtinimas, jog ji pasodino medžius, krūmus Žemės sklype Nr. 2 tarp atskirai savininkams skirtų naudotis dalių, pažymėtų plane „D“ ir „E“ (žr. sprendimo 15 punktą). Todėl atmetamas kaip neįrodytas ieškovų reikalavimas dėl atsakovų S. G. ir J. C. įpareigojimo pašalinti iš jų naudojamos Žemės sklypo Nr. 2 dalies medžius, augančius iki trijų metrų atstumu iki žemės sklypo ribos su ieškovų žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
37. Ieškovų į bylą pateikto 2022 m. balandžio 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys patvirtina, kad atsakovų (duomenys neskelbtini) naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje trys tujos pasodintos 3 metrų atstumu iki ginčo sklypų ribos (el. b. t. 2, l. 103). (duomenys neskelbtini) į bylą pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, tujų gyvatvorė pasodinta 131 cm atstumu (nuo ginčo sklypų ribos iki paskutinės tujos kamieno); nuo kitos tujų gyvatvorės lajos iki riboženklio – 80 cm. Įvertinus tai, kad tarp vienos tujų gyvatvorės paskutinės tujos kamieno ir žemės sklypų ribos yra 131 cm, tarp tos pačios tujos lajos ir žemės sklypų ribos yra 101 cm atstumas, laikytina, kad atsakovo naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje auga tujos, kurių lajos dalis (atstumas nuo kamieno iki želdinio krašto) yra apie 30 cm (131 cm-101 cm). Todėl nustatoma, kad kitos atsakovų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje esančios tujų gyvatvorės paskutinės tujos kamieno atstumas iki ginčo sklypų ribos yra apie 110 cm (80 cm+30 cm).
38. Byloje pateiktos UAB „Kipa“ pažymos duomenimis, atsakovų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje esančiai gyvatvorei taikomas reikalavimas dėl 1 m atstumo iki kito žemės sklypo ribos, ji auga lėtai (žr. sprendimo 25 punktą). Pažymėtina, kad ši pažyma parengta individualiai įvertinus atsakovų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje esančią tujų gyvatvorę, atsižvelgiant į jos aukštį. Ieškovų atstovė prašė kritiškai vertinti šį įrodymą, nurodydama, kad viešai prieinamais Internete esančiais duomenimis tujos gali užaugti aukštesnės nei 3 m, be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad UAB „Kipa“ yra kompetentinga rengti tokias pažymas.
39. Viešai prieinamais Internete esančiais duomenimis, UAB „Kipa“ yra įmonė, kuri virš 10 metų teikia visą paslaugų kompleksą žemės sklypui įrengti Vilniuje: nuo apželdinimo projekto paruošimo iki jo pilno užbaigimo; sklypų priežiūrą - vejos pjovimas, ravėjimas, genėjimas, purškimas (žr. https://www.kipa.lt/ ). Todėl darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog ši įmonė kompetentinga teikti duomenis apie želdinius ir jų priežiūrą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovų atstovė, nurodydama, kad Internete yra duomenų, jog tujos gali užaugti ir virš 3 m, nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovų Paužų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje pasodintos tujos 3 m ar būtent tokios, kurios gali užaugti 3 m ar virš 3 m. Ieškovai apskritai nepateikė teismui įrodymų dėl atsakovų naudojamose Žemės sklypo Nr. 2 dalyse augančių želdinių aukščio (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
40. Įvertinęs pirmiau nustatytų aplinkybių visumą (šio sprendimo 38, 39 punktus) teismas mano, kad UAB „Kipa“ parengta pažyma yra tinkamas įrodymas šioje byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
41. A. P. į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje šiuo metu želdiniai išdėstyti ne didesniu nei 1 m atstumu iki ieškovų sklypo ribos (žr. sprendimo 26, 37 punktus).
42. Apibendrinus tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuojama, kad ieškovai neįrodė, jos atsakovų J. C., S. G., I. P. ir N. P. naudojamose Žemės sklypo Nr. 2 dalyse yra medžių rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m, pasodintų arčiau nei 1-3 m atstumu iki ieškovams priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 ribos. Todėl netenkinamas ieškinio reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti medžius, augančius iki trijų metrų atstumu iki žemės sklypo ribos su ieškovų žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškovų L. ir K. Š. ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus pašalinti krūmus, augančius iki vieno metro atstumu iki žemės sklypo ribos su ieškovų žemės sklypu (duomenys neskelbtini)
43. Kaip minėta pirmiau, Taisyklių priede nurodyta, kad kai kaimyniniame žemės sklype pasodinami medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 1 m.
44. Bylos duomenimis, atsakovų I. ir N. P. naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje augo vijoklinė rožė. Ieškovų į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ji augo, žaliavo ir iki ieškinio padavimo ir po ieškinio padavimo (2021 m. gegužės 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas – nuotraukos Nr. 38, 39, 40; 2022 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas – nuotrauka Nr. 16, 17; el. b. t. 3, l. 3, 4). Iš šių nuotraukų matyti, kad atstumas nuo ginčo sklypų ribos iki vijoklinės rožės buvo mažesnis nei 1 m. 2022 m. birželio mėn. antstolė S. V. užfiksavo, kad atsakovų pasodintos rožės jau nebuvo toje vietoje, kur ji buvo pasodinta anksčiau, t. y. prie ginčo sklypų ribos. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovai I. ir N. P. iškasė šią rožę, buvusią artimesniu nei 1 m atstumu iki ginčo sklypų ribos, po to, kai buvo paduotas ieškinys, t. y. įvykdė dalį ieškinio reikalavimų po to, kai buvo pareikštas ieškinys (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
45. Ieškovai nenurodė teismui, ir teismas nenustatė kitų krūmų, augusių atsakovų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje, artimesniu nei 1 m atstumu iki ginčo sklypų ribos. Todėl šioje dalyje nagrinėjamas reikalavimas atsakovams (duomenys neskelbtini) turi būti atmestas.
46. Kaip minėta pirmiau, ieškovų pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neįrodo, kad šių protokolų prieduose (nuotraukose) užfiksuoti dekoratyviniai medeliai, gyvatvorė, skirianti atsakovų J. C., S. G. bei trečiojo asmens A. P. naudojamas Žemės sklypo dalis, pasodinta būtent atsakovų naudojamoje Žemės sklypo dalyje, kad būtent atsakovai pasodino tą gyvatvorę ir krūmus, išeinančius į ieškovų žemės sklypą (žr. sprendimo 36 punktą). Todėl ieškovų reikalavimas atsakovams J. C. ir S. G. dėl krūmų pašalinimo iš jų naudojamos Žemės sklypo dalies atmetamas kaip neįrodytas.
47. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, pareikštų J. C. ir S. G., sudarius taikos sutartį su P. V. ir R. V., toliau pasisakoma dėl ieškovų reikalavimo I. ir N. P. pašalinti medžius ir krūmus, augančius prie (duomenys neskelbtini).
Dėl atsakovų I. ir N. P. įpareigojimo pašalinti medžius ir krūmus, augančius prie Sakų g. žemės sklype (duomenys neskelbtini)
48. Pagal CK 4.119 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai tikėtina, kad servitutinis kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų.
49. Ženklas, draudžiantis krovininių automobilių eismą (Kelių eismo taisyklių priedas Nr. 1, kelio ženklas Nr. 304) reiškia, kad draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą. P. K. eismo taisyklių II dalies 3 punktą aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, kurios priklauso draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atveža į tą zoną (išveža iš jos) krovinius ar atvyksta į šią zoną paimti krovinio, taip pat lengvieji automobiliai taksi, atvežantys į tą zoną (išvežantys iš jos) keleivius arba atvykstantys jų paimti į šią zoną.
50. Ieškovų ir atsakovo N. P. į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad atsakovų Paužų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje, esančioje už servitutinio kelio (duomenys neskelbtini)., kelio pakraštyje ties namu (duomenys neskelbtini), nuo kelio krašto 3 m ribose auga keturi medžiai / krūmai (žr. 2022-04-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai – nuotraukos Nr. 18, 21, 22-24, el. b. t. 2, l. 69-77).
51. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai, pareikšti (duomenys neskelbtini) turi būti iš dalies patenkinti, įpareigojant juos pašalinti jų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje keturis medžius / krūmus, augančius prie(duomenys neskelbtini) , iki trijų metrų atstumu iki (duomenys neskelbtini) (CK 4.119 straipsnio 2 dalis).
52. Teismas atmeta atsakovų argumentą, kad servitutiniu keliu draudžiama važiuoti krovininiams automobiliams. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovų Žemės sklype Nr. 3 vykdomos gyvenamojo namo statybos (žr. sprendimo 20 punktą). Ieškovams siekiant pastatyti gyvenamąjį namą jiems priklausančiame žemės sklype, būtina, kad į šį sklypą būtų pristatytos statybinės medžiagos. Statybinės medžiagos paprastai pristatomos krovininiais automobiliais. Todėl galima išvada, jog nagrinėjamu atveju servitutinis kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis.
53. Kelių eismo taisyklėse nenumatyta draudimų naudoti servitutinį kelią krovininiams automobiliams (aptarnaujančiam transportui) važiuoti, siekiant pristatyti į žemės sklypą, kurio naudai buvo nustatytas kelio servitutas, krovinį (žr. sprendimo 49 punktą). Todėl tai, kad Alyvų g. galioja ženklas, draudžiantis važiuoti krovininiais automobiliais, šiuo konkrečiu atveju nesuponuoja išvados, jog draudžiama važiuoti aptarnaujančiais krovininiais automobiliais Sakų g., siekiant nuvežti statybines medžiagas (krovinį) į ieškovų žemės sklypą, kurio naudai ir buvo nustatytas servitutas.
54. Tai, kad kelias neinventorizuotas ir nėra nustatyta aiškių gatvės raudonų linijų, taip pat nereiškia, jog nagrinėjamas šioje dalyje ieškovų reikalavimas neturi būti patenkintas. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nekalbama apie inventorizuotą kelią su gatvės raudonosiomis linijomis. Draudimas savininkui sodinti medžius ir krūmus prie servitutinio kelio susietas su kelio kraštu. Tai, kad gatvėje nenustatytos raudonos linijos, nereiškia, kad nėra kelio krašto, nuo kurio turi būti skaičiuojamas atstumas, nurodytas CK 4.119 straipsnio 2 dalyje.
55. Atsakovas N. P. ir P. V. ginčo nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, kad ant jų naudojamų Žemės sklypo Nr. 2 dalių ribos prie servitutinio kelio auga pušis, kurią N. P. įsipareigojo genėti P. V..
56. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) sudarė su ieškovais Taikos sutartį, kurioje įsipareigojo genėti jų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje esančias pušis (žr. sprendimo 21 punktą). Todėl darytina išvada, kad šia Taikos sutartimi (duomenys neskelbtini) įsipareigojo genėti ir ant Žemės sklypo Nr. 2 naudojamo su Paužomis dalių ribos esančią pušį. Taip ieškovai ir (duomenys neskelbtini) susitarė dėl pušų prie (duomenys neskelbtini) nekirtimo. Teismui patvirtinus tokį ieškovų ir (duomenys neskelbtini) susitarimą, negali būti patenkintas ieškovų reikalavimas įpareigoti (duomenys neskelbtini) pašalinti ir pušį, esančią ant (duomenys neskelbtini) naudojamų Žemės sklypo dalių ribos, nes tokiu atveju būtų panaikintas vienas iš teismo patvirtintos Taikos sutarties objektas, dėl kurio ieškovai susitarė su (duomenys neskelbtini). Patenkinus tokį ieškovų reikalavimą, jų interesais būtų pažeista Taikos sutartis, kuria iš esmės susitarta nekirsti (duomenys neskelbtini) naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje esančių pušų. Tai prieštarautų įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtina Taikos sutartis, privalomumui. Todėl atsakovai (duomenys neskelbtini) negali būti įpareigojami pašalinti ir pušį, esančią ant Žemės sklypo Nr. 2 dalių, naudojamų (duomenys neskelbtini), ribos.
57. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovų ieškinys turi būti patenkintas iš dalies, įpareigojant I. ir N. P. pašalinti jų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje keturis medžius / krūmus, augančius prie (duomenys neskelbtini) iki trijų metrų atstumu iki. (duomenys neskelbtini) krašto. Kita ieškinio dalis atmetama, ieškovams neįrodžius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, tvarkydami ir sodindami želdinius jų naudojamose Žemės sklypo Nr. 2 dalyse.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
58. Skirstant šalių bylinėjimosi išlaidas, svarbu tai, kad ieškinys iš pradžių buvo pareikštas trims atsakovų grupėms: I. ir N. P., S. G. ir J. C., P. ir R. V.. Ieškovai sudarė taikos sutartį su (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad taikos sutarties šalys pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų. Todėl laikytina, kad dėl 1/3 dalies ieškovų bylinėjimosi išlaidų šalys susitarė taikos sutartyje ir jos neskirstytinos priimant galutinį sprendimą.
59. Ieškovų reikalavimai atsakovams S. G. ir J. C. nebuvo patenkinti, todėl laikytina, kad ieškovai neturi teisės ir į kitą 1/3 dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje. Atsakovams S. G. ir J. C. turi būti priteista iš ieškovų 1170 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo teisine pagalba, atlyginimo, t. y. po 535 Eur kiekvienam (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
60. Ieškovų reikalavimai I. ir N. P. patenkinti iš dalies, patenkinus vieną iš trijų reiškiamų ieškinio reikalavimų. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad (duomenys neskelbtini) įvykdė dalį ieškinio reikalavimų po ieškinio padavimo (persodino vijoklinę rožę leistinu atstumu iki sklypų ribos). Todėl laikytina, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) turi atlyginti 2/9 dalis (1/3/3×2) ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovai turi atlyginti (duomenys neskelbtini)1/3 dalį šių atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų (kadangi po ieškinio padavimo buvo patenkinti du iš trijų (duomenys neskelbtini) pareikštų ieškinio reikalavimų).
61. Ieškovai šioje byloje turėjo 3168 Eur bylinėjimosi išlaidų: 83 Eur žyminio mokesčio, 3085 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas. Atsakovai N. P. turėjo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus iš dalies ieškinio reikalavimus (duomenys neskelbtini), iš jų ieškovų naudai turi būti priteista 704 Eur (3168/9*2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovų atsakovams (duomenys neskelbtini) – 150 Eur (450/3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus ieškovų ir atsakovų (duomenys neskelbtini) priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, nustatoma, kad I. ir N. P. turi sumokėti ieškovams 554 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CK 6.130, 6.131 straipsniai).
62. Valstybė šioje byloje turėjo 50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovų N. ir I. P. valstybės naudai turi būti priteista 11,11 Eur (2/9×50 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (4/9 dalys) iš ieškovų turi būti priteista 22,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 140 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
nutraukti bylos dalį pagal ieškovų K. Š. ir L. Š. ieškinio reikalavimą atsakovams J. C. ir S. G. dėl įpareigojimo pašalinti medžius ir krūmus, augančius prie (duomenys neskelbtini), iki trijų metrų atstumu iki (duomenys neskelbtini) krašto.
Patenkinti iš dalies ieškovų K. Š. ir L. Š. ieškinį atsakovams N. P. ir I. P..
Įpareigoti atsakovus N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti keturis medžius / krūmus, augančius prie (duomenys neskelbtini) jų naudojamoje pagal 2011 m. gruodžio 30 d. žemės sklypo naudojimo tvarkos planą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje iki trijų metrų atstumu iki (duomenys neskelbtini)krašto.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti solidariai iš atsakovų N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 554 (penkis šimtus penkiasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti solidariai iš ieškovų K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 535 (penkis šimtus trisdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti solidariai iš ieškovų K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 535 (penkis šimtus trisdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti solidariai iš ieškovų K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,22 Eur (dvidešimt du Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti solidariai iš atsakovų N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,11 Eur (vienuolika Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.