- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- B2-1257-123/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: V. Č. , Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo laikinai einančio akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus pareigas A. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas laikinai einantis AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus pareigas A. M. prašė iškelti atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad nors įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, ji nėra nutraukusi ūkinės – komercinės veiklos, įmonės akcininkai vienbalsiai patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis. Mano, kad įmonė gali atkurti mokumą ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas nurodė, kad iš teismui pateikto AB „Klaipėdos kranai“ balanso matyti, kad įmonė yra nemoki, jos įsipareigojimai yra pradelsti, jį jų įvykdyti negalės. Įmonė neįrodė, kad turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti įmonės restruktūrizavimui keliamus tikslus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas AB „Klaipėdos kranai“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti restruktūrizavimo bylą AB „Klaipėdos kranai“ ir restruktūrizavimo administratoriumi skirti Virginiją Lukošienę. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais motyvais:
Teismas, atsisakydamas AB „Klaipėdos kranai“ kelti restruktūrizavimo bylą, tik formaliai vadovavosi Įmonių bankroto įstatyme apibrėžta nemokumo sąvoka, jis visiškai nevertino aplinkybių, lėmusių apelianto finansinius sunkumus, nevertino restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktų priemonių mokumui atkurti, siekio išsaugoti įmonę kaip veikiantį ūkio subjektą, kreditorių sutikimo pradėti restruktūrizavimo procedūras bei kitų bylai svarbių aplinkybių.AB „Klaipėdos kranai“ finansiniai sunkumai yra susiję su 2008 m. prasidėjusia ekonomine krize, tačiau ekonominė krizė nėra pastovaus pobūdžio reiškinys. Šiuo metu yra konstatuotos užsienio šalių ir Lietuvos ekonominio augimo tendencijos, tai atsispindi ir apelianto veikloje. Įmonė šiais metais planuoja uždirbti 5-6 mln. Lt pajamų, tai patvirtina kartu su skundu pateikti papildomi įrodymai. Pamažu didėja įmonės pajamos ir vykdomos veiklos apimtys, gerėja veiklos rezultatai. Be to, įmonės išsaugojimas yra svarbus ir viešajam interesui užtikrinti, nes yra išsaugomos darbo vietos, valstybė nepraranda mokamų mokesčių, sudaromos sąlygos visiems kreditoriams atgauti pinigus.Įmonės nuostoliai nuo 232 578,25 Lt 2009 metais, 2011 metų sausio ir vasario mėnesiais atitinkamai sumažėjo iki 52 102 Lt bei 24 757 Lt per mėnesį. Šie pokyčiai teikia pagrįstos vilties, kad dar šiais metais įmonė pradės veikti pelningai ir galės padengti einamąsias įmokas bei kaupti lėšas atsiskaitymams su kreditoriais.Teismas visiškai nevertino pateiktuose įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių mokumui atkurti, kuriuose pagrindiniu lėšų šaltiniu atsiskaitymui su kreditoriais yra numatytas nereikalingo įmonės ūkinėje veikloje turto pardavimas, kurio dabartinė rinkos vertė yra 11 616 509 Lt. Kita dalis skolų bus finansuojama iš susigrąžintų įmonės kreditorinių reikalavimų, kurių suma yra 2 547 326,28 Lt bei veiklos pajamų. Iškėlus įmonei bankroto bylą, jos turtas gali būti pardavinėjamas žymiai mažesne nei rinkos kaina, dėl ko nukentėtų kreditorių bei valstybės interesai.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad dauguma apelianto kreditorių sutinka su tuo, kad įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla.2009 metais, esant ženkliai blogesnei įmonės finansinei padėčiai ir mokumui negu yra šiuo metu, teismas buvo iškėlęs AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo procesas tuo metu buvo nutrauktas dėl AB SEB banko veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1d.). Įmonės restruktūrizavimo tikslui pasiekti taikomas ištisas priemonių kompleksas gaunant kreditorių pagalbą. Pažymėtina tai, kad nors 2010-10-01 įsigaliojusio ĮRĮ redakcija (Įstatymas Nr. IX-218) iš esmės pakeitė kai kurių klausimų reglamentavimą, tačiau įstatymo tikslai, šio proceso principai išliko nepakitę.
Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, tai yra įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai, ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą bei turinį (ĮRĮ 7 str. 4 d.).
Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas atsisakymą kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą grindė įmonės nemokumu, tai yra ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties bus vertinama, ar nagrinėjamoje byloje egzistavo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatose numatytas pagrindas – įmonės nemokumas, ir ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta nemokumo sąvoka. Taigi, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje BĮ Lietuvos ir Lenkijos UAB ,,Tessalve" v. IĮ R. V. individuali įmonė, bylos Nr. 2-372/2009).
Iš byloje esančio 2010-12-31 balanso (t. 2, b. l. 148-150) matyti, kad atsakovo įmonė turi turto, kurio vertė 19 529 534 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 11 693 288 Lt. Įmonės pradelsti įsipareigojimai yra 13 784 933,22 Lt (t. 1, b. l. 50-65). Šie duomenys rodo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o tai reiškia, kad įmonė yra nemoki. Iš byloje esančios 2010-12-31 pelno (nuostolio) ataskaitos (t. 2, b. l. 151) matyti, kad įmonė patyrė 2 616 144 Lt nuostolių. 2009-12-31, 2011-01-31, 2011-02-28 pelno (nuostolio) ataskaitos (t. 1, b. l. 95, t. 2, b. l. 152, 153) rodo, kad įmonė nuo 2008 metų veikia nuostolingai, jos turtinė padėtis yra labai sunki. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonės sunkumai yra nemokiais finansiniais sunkumais ir paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB "Baltijos žuvys" direktorius A. Ž. v. UAB „Baltijos žuvys“, byloje Nr. 3K-3-69/2006). Todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog šiuo atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas – perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali įmonės ūkinė veikla. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, jog apelianto įmonė yra nemoki ir padarė pagrįstą išvadą, kad įmonės nemokumo nustatymas yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).
Esant minėtoms aplinkybėms dėl įmonės nemokumo bei nustačius įstatyminį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, netenka prasmės detalus apelianto restruktūrizavimo plano metmenų vertinimas.
Dėl išdėstytų motyvų, darytina išvada, kad apelianto AB „Klaipėdos kranai“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.