Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. J., jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiajam V. V., nedalyvaujant Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK atstovui ( apie posėdį institucija informuota), išnagrinėjęs K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. J. kaltinamas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2015 m. lapkričio 17 d. apie 10.20 val. Kupiškio mieste, Pergalės gatvėje, ties 8 namu, prie prekybos centro „Norfa“, vairuodamas automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino manevro saugumu, atsitrenkė į kitą, toje pačioje aikštelėje stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Apie tai niekam nepranešęs pasišalino iš įvykio vietos.

K. J. kaltinimą pripažino iš dalies. Suprato, jog į kažką atsitrenkė, tačiau nepagalvojo, kad tai galėjo būti automobilis, manė, kad atsitrenkė į bortelį. Juto, kad į kažką lengvai atsitrenkė, stipraus garso negirdėjo. Automobilyje triukšmas buvo, lijo lietus. Kai pajuto, jog į kažką atsitrenkė, net nepažiūrėjo per veidrodėlį. Nepažiūrėjo nei į vidinį, nei į šoninius lauko veidrodėlius. Manevruodamas ne visą laiką taip elgiasi. Jo automobiliui tik dažų įbrėžimas padarytas. Jam nustatytas klausos sutrikimas, pirmą kartą klausos pablogėjimą pajuto 2006 m., tačiau keičiant vairuotojo pažymėjimą toks sveikatos sutrikimas nesutrukdė. Supranta, kad pasielgė blogai. Nesikreipė į policiją ir nelaukė nukentėjusiojo, nes nesuprato, kad į automobilį atsitrenkė. Supranta, kad panašiu atveju reikia kviesti pareigūnus arba laukti nukentėjusiojo. Susirado nukentėjusįjį ir jo atsiprašė. Automobilį vairuoja nuo 1978 ar 1979 metų.

Nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad lapkričio 17 d. apie 10 val. 10 min., išėjęs iš prekybos centro „Norfa“, esančio Lauko gatvėje Kupiškyje, pastebėjo, jog nuo jo automobilio bamperio nubraukti dažai. Priėjusi moteris pasakė, kad matė, kaip į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis apie eismo įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Atvyko pareigūnai ir užfiksavo įvykį. Kitą dieną po įvykio, į pavakarę, sulaukė kaltininko skambučio, jis gailėjosi, prisipažino, kad padarė įvykį, nemanė, kad atsitrenkė į automobilį, manė, kad į bortelį. Jis kaltininkui atleido, nes visus nuostolius atlygino Kasko draudimas. Draudimo kompanija jam atlygino 593,33 EUR žalos. Jo automobiliui buvo apgadintas bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, deformuotas sparnas, nors nuotraukoje to nesimato. Automobilio apgadinimus nustatė ekspertai. Smūgis buvo į tą vietą, kur matomas įbrėžimas, ir viską nustūmė. Tarpas tarp kapoto ir sparno padidėjo, apgadinimai vizualiai matėsi. Iš liudytojo parodymų ir apgadinimų suprato, kad smūgis turėjo būti nemažas, stiprokas. Šiuo metu pretenzijų kaltininkui neturi.

Liudytojas S. J., policijos pareigūnas, paaiškino, kad lapkričio 17 d. buvo gautas pranešimas, jog padarytas eismo įvykis, iš kurio kaltininkas pasišalino. Dirbo su N. S., nuvykus laukė nukentėjęs asmuo prie savo automobilio. Nukentėjęs asmuo pasakė, kad moteris matė įvykį ir pasakė automobilio numerius. Buvo nubraižyta eismo įvykio schema, nufotografuotas apgadintas automobilis. Parduotuvės „Norfa“ apsaugos darbuotojai parodė vaizdo įrašą, iš kurio akivaizdžiai matosi, jog minėtas džipas atsitrenkia į automobilį ir vairuotojas neišlipęs nuvažiuoja. Pagal automobilio numerius buvo nustatytas automobilio savininkas ir nuvažiuota į namus. K. J. parodė automobilį, ant kurio bamperio buvo nubrozdinimo žymės. K. J. pasitiko geranoriškai, neneigė, kad buvo nuvažiavęs prie „Norfa“ parduotuvės, aiškino, jog jautė, kad apsisukdamas į kažką atsitrenkė, tačiau nemanė, kad į automobilį, todėl ir nuvažiavo nenustojęs. K. J. pagal alkotesterio parodymus buvo blaivus. Ant automobilio Opel apgadinimai matėsi, pagal vaizdo įrašą susidarė vaizdas, jog smūgis buvo nemažas, nes nukentėjusiojo automobilis net pašoko.

Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika tinkamai kvalifikuota kaip ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatyti pažeidimai, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas (KET 101 p., ATPK 127 str. 2 d.), pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (KET 222 p., ATPK 130 str. 1 d.).

Advokatas K. Paspirgėlis prašė nutraukti K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d., nes K. J. nesuprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti.

K. J. parodymai dėl to, jog lijo lietus ir jis negalėjo matyti, į ką atsitrenkė, vertinami kritiškai. K. J. neneigė, jog jautė, kad į kažką atsitrenkė, tačiau „nei į vieną veidrodėlį nepažiūrėjo“. Smūgis K. J. pasirodė nedidelis, todėl jis išvažiavo pagalvojęs, kad atsitrenkė į bortelį. Tokiais parodymais K. J. nori sušvelninti savo padėtį. Kiekvienas vairuotojas, atsitrenkęs į kliūtį, instinktyviai pažiūri į vidinį automobilio ar šoninius veidrodėlius. Atmetami K. J. parodymai, kad jis galėjo nematyti vaizdo per galinio vaizdo veidrodėlį dėl stipraus lietaus – iš nuotraukos ( b. l. 17) matyti, kad galinio stiklo valytuvas yra veikiantis, o pats galinis stiklas beveik vertikalus ( vanduo greitai nubėga). Gal ir galėjo lyti 2015-11-17, tačiau duomenų apie tai, jog galėjo būti didžiulė liūtis, nepateikta. Negalima manyti, jog K. J. veiksmuose nubuvo tyčios- juk K. J. jautė smūgį, o KET reikalauja, kad eismo dalyviai nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir panašiai. Tokiu būdu gintis galima visais atvejais – atsitrenkus į kliūtį pasišalinti net nepažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlius, o paskui teigti, jog nėra tyčios, nes manė, kad užvažiavo ant bortelio ar kitos nereikšmingos kliūties. K. J. elgėsi itin neapdairiai ir neatidžiai, dėl savo elgesio yra kaltas – nurodė, kad „jei būčiau žinojęs, kad padariau įvykį, jokiu būdu nebūčiau išvažiavęs iš ten“. Tačiau K. J. tereikėjo tik pasižiūrėti į atgalinio vaizdo veidrodėlius, ką privalėjo padaryti vidutiniškai apdairus vairuotojas, ir jis būtų pamatęs objektą, į kurį atsitrenkė. Tuo labjau, kad pagal nukentėjusiojo nurodytą jam padarytą žalos dydį ir pagal liudytojo S. J. parodymus, smūgis buvo gana stiprus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, be nukentėjusiojo ir liudytojo S. J. parodymų, įrodyta kita bylos medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R 351440 ( b. l. 4); Panevėžio apskr. VPK Kupiškio r. PK pareigūnų S. J. ir N. S. tarnybiniais pranešimais (b. l. 21-22), kuriuose nurodyta, kad 2015-11-17 apie 10.20 val. pagal gautą pranešimą, kad prieš 10 min. aikštelėje į stovintį pranešėjo automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kitas automobilis džipas, markės nematė, mėlynos spalvos, valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio. Nuvykus į minėtą vietą, automobilių stovėjimo aikštelėje rado automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadintas priekinis kairės pusės bamperis ir minėto automobilio vairuotoją V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Antrojo automobilio įvykio vietoje nebuvo. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad pasišalinęS automobilis yra Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kur gyvena K. J., garaže rado automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant minėto automobilio galinio bamperio dešinės pusės buvo matyti apgadinimai; įvykio vietos schema (b. l.15), foto nuotraukomis (b. l. 16-17); transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b.l.18-19), kuriuose nurodyta, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis kairės pusės bamperis, o automobilio Mitsubishi Pajero, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinio bamperio dešinioji dalis; V. V. paaiškinimu (b. l. 20), kuriame nurodoma, kad 2015-11-17 apie 09.30 val. atvyko nuosavu automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į prekybos centrą „Norfa“. Išėjus iš prekybos centro pastebėjo, kad nubraukti jo automobilio priekinės pusės bamperio dažai. Tuomet priėjo moteris vardu Jolanta ir pasakė mačiusi tamsiai mėlynos spalvos džipą, kaip judėdamas atbuline eiga, kliudė jo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Transporto priemonės, kliudžiusios jo automobilį, skaičiai 462.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko nustatytu faktu, jog K. J. veikos atitinka LR ATPK 127 str. 2-oje numatytą pažeidimą, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)(autoįvykio metu apgadintas V. V. priklausantis turtas), ir ATPK 130 str. 1 d., tai yra K. J. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (pajuto, kad atsitrenkė kažkur, bet net neišlipo pasižiūrėti į ką atsitrenkė), pažeidėjo asmenybę: turi sveikatos problemų (blogai girdi, neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis), baustas administracine tvarka 2008 metais (galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus nėra), neteistas, gailisi dėl netinkamo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam už pažeidimų numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. skiriamos administracinė nuobaudos - baudos, baudų dydžiai nustatomi sankcijos minimumo ribose (ATPK 30² str.). Jei asmuo padarė kelis pažeidimus, o bylas nagrinėja vienas organas, galutinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.). Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veiką padarė piktnaudžiaudamas jam suteikta teise vairuoti transporto priemones, šis pažeidimas (pasišalinimas iš įvykio vietos) yra šiurkštus, remiantis ATPK 27 str., 130 str. 1 d., taikoma ir šios specialiosios teisės atėmimas.

Tačiau teismas mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti ATPK 30¹ str. ir K. J. atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei numatytas minimalus ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje terminas. ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET taisykles, numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų, tai yra nuobauda griežtesnė nei užvairavimą esant sunkaus neblaivumo laipsnio. Įstatymų leidėjas paminėto straipsnio sankcijos griežtumą siejo su būtinybe užkirsti kelią neblaivių vairuotojų pasitraukimui iš eismo įvykio, todėl ir sankcija griežtesnė nei už vairavimą esant neblaiviam. Tačiau nagrinėjamu atveju K. J. buvo blaivus ( b. l. 6).

ATPK 20 str., kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Darytina išvada, jog nuobauda siekiama dviejų tikslų – nubausti pažeidimą padariusį asmenį bei vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiant šių tikslų būtina užtikrinti, kad teisės pažeidimą padariusiam asmeniui būtų paskirta teisinga nuobauda. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už tą pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

Dabartinė teismų praktika dėl ATPK 30¹ str. taikymo nebesiejama vien su išskirtinėmis ar atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, daugiau remiamasi teisingumo ir protingumo principų taikymu (Ad. byla Nr. 2AT-23-2012). Nors K. J. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų, atimant teisę vairuoti visas transporto priemones nors ir minimaliam terminui, nuobauda savo griežtumu būtų neproporcinga padarytam pažeidimui, tai yra tarp pažeidimo ir nuobaudos už tą pažeidimą būtų neteisinga pusiausvyra.

Skiriant mažesnę nuobaudą atsižvelgiama, jog K. J. turi sveikatos problemų, ūkininkauja sutuoktinės Z. J. ūkyje, turi gana daug žemės ir galvijų, Šimonių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Taip pat atsižvelgiama, jog K. J. pripažįsta kaltę apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tik naiviai mano, jog pasišalino netyčia, paprašytas pareigūnų pateikė apžiūrai savo automobilį, jo neslėpė, kitai transporto priemonei padarytą žalą atlygino draudimas, K. J. atsiprašė kitos transporto priemonės savininko, nukentėjusysis nesiekia griežtos nuobaudos, duomenų, jog K. J. galėjo būti neblaivus, byloje nenustatyta, todėl laikoma, jog jis iš eismo įvykio pasitraukė ne dėl girtumo ar norėdamas išvengti žalos atlyginimo, o dėl lengvabūdiško ir neatsakingo požiūrio į padarytą eismo pažeidimą bei padarytą žalą, todėl teismas taiko K. J. ATPK 30¹ str. numatytą išimtį ir teisės atėmimą taiko trumpesniam, nei numatytas ATPK 130 sankcijoje numatytas nuobaudos minimumas.

Taip pat teismas konstatuoja, jog visiškai netaikyti teisės vairuoti atėmimo nuobaudos nėra pagrindo. Kadangi bauda gana didelė, baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30¹ str., 30² str., 33 str., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 284 str., 287 str.1 d. 1 p., 313 str., teismas

nutaria:

už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda; už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 dalyje, padarymą 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti visas transporto priemones atėmimu 1 (vienerių ) metų laikotarpiui.

Remiantis LR ATPK 33 str., paskirtąsias nuobaudas apimti ir K. J. paskirti galutinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti visas transporto priemones atėmimu 1 (vienerių ) metų laikotarpiui.

Įpareigoti K. J. paskirtąją baudą – 868 Eur - sumokėti per 20 mėnesių sekančiai- pirmąją 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) baudos dalį įpareigoti sumokėti iki 2016-01-31, toliau mokant kas mėnesį po 43 Eur iki sekančio mėnesio paskutinės dienos, paskutinį kartą 51 Eur sumokant iki 2017-08-31.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.