Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-21 · Administracinė byla Nr. I-4333-484/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
I-4333-484/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02304-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4333-484/2013Proceso Nr. 3-61-3-02304-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 74 (S)
SPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 (tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose Nr. 105, 372, 123 ir 378, kurios neatitiko minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, ir higienos normų reikalavimų. Be to, kad kamerose Nr. 105 ir 123 nebuvo stalo, kėdžių, todėl maitinosi indus pasidėjęs ant grindų. Kitose kamerose buvo stalas ir dvi kėdės, todėl esant kameroje daugiau nei dviem asmenims, maitintis teko pakaitomis. Dėl kamerose įrengto naktinio apšvietimo kilo nepatogumų naudojantis tualetu, dėl to jautė nuolatinę įtampą, pažeminimą. Teigia, kad dėl to patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas reikalavimą grindžia Europos žmogaus teisių teismo praktika ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvadomis (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, (toliau – Lukiškių TI-K) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Šis skaičius nuolat yra viršijamas ir siekia virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį laikomų asmenų sudaro suimtieji. Nuteistųjų laisvės atėmimu iki gyvos galvos yra 86. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Taip pat pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Taip pat atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011-08-19. Laikotarpiais 2011-08-19 vakare, nuo 2011-08-20 iki 2011-08-21, 2011-08-22 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-09-16 vakare, 2011-09-17 ryte, 2011-09-20 vakare ir 2011-09-29 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui izoliatoriaus kameroje, reikalavimus. Laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2011-09-16 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi buvo išvykęs.

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas naktinis apšvietimas.

Atsakovės atstovo tvirtinimu, pareiškėjas neįrodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai ar neveikimai tiesiogiai sąlygojo jo nurodytos žalos atsiradimą, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos (b. l. 21-24).

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21 kamerose Nr. 105, Nr. 372, Nr. 123, Nr. 378 ir Nr. 92 (b. l. 15).

Pareiškėjas siekia prisiteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą. R. V. neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21 neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje ir higienos normas atitinkančių reikalavimų.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – Įsakymas) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2011-08-19 buvo patalpintas į kamerą Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m.², joje vakare buvo 1 asmuo. Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo nuo 2011-08-20 iki 2011-08-21. Joje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo. Pareiškėjas 2011-08-22 perkeltas į kamerą Nr. 372, kurios plotas – 7,23 m². Kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys. Toje pačioje kameroje 2011-08-23 buvo 3, vakare – 3 asmenys,2011-08-24 – ryte - 2, vakare - 3, nuo 2011-08-25 iki 2011-08-30 ryte ir vakare - 3, 2011-08-31 ryte - 3, vakare - 4, nuo 2011-09-01 iki 2011-09-04: ryte ir vakare 4 asmenys. Pareiškėjas nuo 2011-09-05 iki 2011-09-16 buvo išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių. Grįžęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011-09-16 pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 123, kurios plotas – 7,42 m². Šioje kameroje vakare buvo 1 asmuo. Pareiškėjas 2011-09-17 buvo perkeltas į kamerą Nr. 378, kurios plotas 6,54 m². Šioje kameroje 2011-09-17 ryte buvo 1, vakare – 2 asmenys, nuo 20011-09-18 iki 2011-09-19 ryte ir vakare - 2 asmenys, 2011-09-20 – ryte 2, vakare 1 asmuo. R. V. 2011-09-21 perkeltas į kamerą Nr. 92, kurios plotas 7,94 m². Šioje kameroje ryte buvo 1, vakare - 2 asmenys (b. l. 25). Taigi, laikotarpiais: 2011-08-19 vakare, nuo 2011-08-20 iki 2011-08-21, 2011-08-22 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-09-16 vakare, 2011-09-17 ryte, 2011-09-20 vakare, 2011-09-29 ryte – vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Įsakymo 1.3.1 punkte nurodytą minimalaus ploto reikalavimą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes privalo vykdyti teismų nutartis dėl kardomosios priemonės - suėmimo- skyrimo bei teismų nuosprendžius. Pabrėžtina, kad byloje sprendžiamas ne atsakovo atstovo, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ta aplinkybė, kad įkalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-121/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).

Pareiškėjo pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-06-01 raštas Nr. 13-15-(2-1)-2-1930 patvirtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-05-17 atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl higieninių sąlygų Lukiškių TI-K. Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 92, 105, 123, 237, 372 ir 378 atliktas remontas, langai vėdinimui pritaikyti, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Pirmo korpuso pirmame aukšte esantis dušas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 39.1 punkto reikalavimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos matavimų duomenimis, patikrinimo metu išmatuotas dirbtinis naktinis apšvietimas: kameroje Nr. 237 – buvo 10 lx, kameroje Nr. 105 – 1 lx, kameroje Nr. 123 – 3 lx, kameroje Nr. 125 – 2 lx, kameroje Nr. 372 – 1 lx, kameroje Nr. 378 – 1 lx –neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 23 punkto reikalavimų (b. l. 6). Pažymėtina, kad nurodyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo rezultatai atspindi Lukiškių TI-K kamerų būklę 2012-05-17, o ne ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21), tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad kamerų būklė ženkliai skyrėsi nuo būklės tikrintuoju laikotarpiu, byloje nėra. Pareiškėjo teiginys, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, naktinis apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 23 punkto reikalavimų, nepaneigtas.

Byloje objektyvių įrodymų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo būtino inventoriaus (stalo, kėdės), nėra.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei paminėta teismų praktika, pripažintina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Lukiškių TI-K būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjo apgyvendinimas kamerose, kurios neatitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto ir higienos normų reikalavimų, truko trumpą laiko tarpą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2011-09-16 buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, o 2011-08-19 vakare, nuo 2011-08-20 iki 2011-08-21, 2011-08-22 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-09-16 vakare, 2011-09-17 ryte, 2011-09-20 vakare, 2011-09-29 ryte – vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Įsakymo 1.3.1 punkte nurodytą minimalaus ploto reikalavimą. Nepaneigta aplinkybė, kad higienos normų neatitinkantis naktinis apšvietimas turėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21 į Lukiškių TI-K administraciją dėl kalinimo sąlygų gerinimo nesikreipė. Taigi darytina išvada, jog netinkamos gyvenimo sąlygos minėtose kamerose, nors ir neatitiko teisės aktų reikalavimų, bet nežemino pareiškėjo orumo, o tik jam sukėlė minimalų gyvenimo kokybės pablogėjimą laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21. Bylos duomenys rodo, jog atsakovės atstovas kalinamiems asmenims nuolat gerino kalinimo patalpų būklę ir neturėjo tikslo pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo nuolat kilnojamas į kitas kameras, tuo siekiant suteikti jam kuo palankesnes kalinimo sąlygas.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei įvertinęs aptarto pažeidimo mastą ir trukmę, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo R. V. teisė į asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista. Teismo vertinimu, pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, todėl pripažinus, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, Lietuvos Respublikos teisės aktais garantuojamas teises, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo R. V. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo teisė suėmimo metu į suimtiesiems teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista. Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė