Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-478-254/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-11
Bylos Nr.: 2S-478-254/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15340-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Trečiasis asmuo: AB SEB banko
Ieškovas: A. Ž.
Atsakovas: I. Ž.

Civilinė byla Nr. 2S-478-254/2016;proceso Nr. 2-69-3-15340-2015-1;

procesinio dokumento kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.1.17; 3.2.8.5; 3.3.2.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB SEB banko

atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20705-584/2015 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž. dėl bendrąją daline nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė atidalinti šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą:

1) ½ dalies nekilnojamojo turto, priklausiančio atsakovei, t. y. 0,0594 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių-kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, baseino, kanalizacijos šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaunas, priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui;

2) ½ dalies nekilnojamojo turto, priklausiančio ieškovui, t. y. buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei.

Byloje kilo ginčas dėl mediacijos metu, trečiajam asmeniui (bankui) nežinant, šalių pasirašytos taikos sutarties, kuomet buvo pasidalintas nekilnojamasis turtas, sutuoktinių (šalių) įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, trečiajam asmeniui (bankui) suteiktus kreditą, teisėtumo ir pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015-11-16 nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį su 2 punkte numatyta ginčo sąlyga, kad ieškovas įsipareigoja iki 2015-12-31 pateikti dokumentus ir perimti visas teises, pareigas ir atsakomybę trečiajam asmeniui pagal 2007-07-24 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-14 (toliau Kredito sutartis), o atsakovė, trečiajam asmeniui patvirtinus vienasmenę ieškovo prievolę, atleidžiama nuo prievolių, kylančių iš kredito sutarties vykdymo, ir civilinę bylą nutraukė. Ši taikos sutartis buvo pasirašyta mediacijos metu ir 2015-11-11 teisėjos mediatorės primta nutartimi taikinamasis tarpininkavimas civilinėje byloje buvo laikomas baigtu, o byla grąžinta šią bylą nagrinėjančiam teisėjai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-11-16 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiais argumentais:

1. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nusprendė dėl šalių teisių ir pareigų apelianto atžvilgiu. Apeliantas, kaip šalių kreditorius, nebuvo informuotas apie pateiktą taikos sutartį ir jos turinį. Teismas nutartyje be apelianto sutikimo modifikavo prievolę ir pakeitė Kredito sutarties šalis (toliau Kredito sutartis). Pagal Kredito sutartį solidari šalių prievolė apeliantui, be raštiško jo sutikimo, buvo pakeista į asmeninę ieškovo prievolę.

2. Ieškovui pateikus realius duomenis apie savo pajamas, apeliantas įvertins, ir tik tuomet galės pateikti poziciją ar prievolė pagal Kredito sutartį gali būti modifikuojama iš solidarios šalių į asmeninę ieškovo prievolę. Apeliantas 2015-11-26 užklausęs VSDVF duomenų bazę, tam, kad įvertinti pajamas, gavo duomenis, kad ieškovo vidutinės 6 mėnesių gautos pajamos yra ‑ 342,17 Eur, tuo tarpu mėnesinė įmoka apeliantui pagal Kredito sutartį yra ‑ 291,15 Eur. Todėl apelianto turimais duomenimis, ieškovo gaunamos pajamos nėra pakankamos tinkamai ir laiku vykdyti Kredito sutarties sąlygas (t. y. grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas). Todėl apeliantas negali sutikti su skundžiama teismo nutartimi modifikuoti prievolę iš solidarios šalių į asmeninę ieškovo. Apeliantas naudojosi tik VSDFV duomenimis, gal ieškovas turi papildomų pajamų, apie kurias apeliantas nežino, todėl ir teigia, kad realios pajamos nėra žinomos šio skundo pateikimo dieną.

3. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pasirašė Kredito sutartį, ir patvirtino, kad Kredito sutartis sudaroma šeimos interesams, ir tokiu būdu sutuoktiniai prisiėmė įsipareigojimą, kad prievolė apeliantui, atsiradusi šios Kredito sutarties pagrindu, yra laikoma solidaria sutuoktinių prievole (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.109 straipsnio 1 dalis 5 punktas) ir apeliantas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį skolininkai įvykdytų bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Apeliantui buvo patvirtinta, kad atsakovė sutinka su sudaryta Kredito sutartimi, kai buvo sudaromas prievolių užtikrinimo sandoris ‑ hipotekos lakštas, todėl, kad hipotekos lakšte, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pasirašė tiek ieškovas, tiek atsakovė. Vadovaujantis CK 6.9 straipsniu solidariąją prievolę turintys bendraskoliai gali tarpusavyje susitarti, kokią skolos dalį ir kokia tvarka padengs bendraskoliai, siekiant išvengti ginčų dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtiniu reikalavimų ateityje. Nepaisant šių dalių nustatymo, apeliantas nori, kad šalys prieš apeliantą pagal Kredito sutartį ir toliau atsakytų kaip solidarūs skolininkai.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) 2010-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 konstatavo, kad tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę ar asmeninę, o kreditorius, nors būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį. Sutuoktinų susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti daline ar asmenine reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikoma pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. Toje pačioje nutartyje buvo pažymėta, kad kai santuokos nutraukimo byloje yra reiškiami reikalavimai, susiję su sutuoktinių prievolių kreditoriams pobūdžiu bei jų vykdymu, kreditoriaus procesinė padėtis byloje turi atitikti reiškiamų reikalavimų pobūdį ir kreditoriaus materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi; tais atvejais, kai teismas, nepasinaudodamas procesine galimybe įtraukti dalyvauti trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų tuos asmenis, kurių teisėms gali turėti įtakos būsimas teismo sprendimas, byloje nusprendžia dėl neįtraukto dalyvaujančiu asmeniu ir tinkamai neinformuoto apie vykstantį procesą kreditoriaus teisių ir pareigų, pripažintina, kad toks asmuo savo teises gali ginti kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo.

5. Patvirtintos taikos sutarties 2 punktas yra sąlyginis, nes jų įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, todėl jis ne tik, kad nepriimtinas, bet teismo negalėjo būti patvirtintas. Teismas negali tvirtinti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 262 straipsnio 1 dalis (CPK 267 straipsnio imperatyvi norma). Apeliantas buvo informuotas, kad 2015-11-11 13:30 bus nagrinėjama byla pagal ieškinį, apelianto atstovas rengėsi vykti į teismo posėdį. Prieš posėdį pasiskambinus į teismą, tam, kad pasitikslinti ar nėra gauta kokių prašymų, apeliantas buvo informuotas, kad 2015-11-11 10:00 val. įvyko mediacijos posėdis ir šalys pateikė taikos sutartį. Apeliantui nebuvo pateikta taikos sutartis ir jis su ja nesusipažino, o pareikalavus ją pateikti, ieškovas tą padaryti atsisakė. Taikos sutarties projektą apeliantas turi svarstyti kredito komitete, įvertinti ieškovo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas ir tik tada spręsti ar jos bus pakankamos, kad galima būtų modifikuoti prievolę.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2015-11-16 nutartį nepakeistą šiais argumentais:

1. Santuoka tarp šalių nutraukta ir išspręstas turto padalijimo ir prievolių kreditoriams klausimai, o šioje byloje ieškinio dalykas yra turto atidalijimas (reikalavimai pakeisti solidariąją prievolę asmenine nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiami). Šalims atsidalijant bendrą dalinę nuosavybę, svarbu tarpusavyje išspręsti ir su ginčo turtu susijusios prievolės vykdymo sąlygas, todėl jos buvo aptartos taikos sutartyje.

2. Buvusių sutuoktinių solidari prievolė apeliantui nepadalinta, tai reiškia, kad apeliantas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnis). Kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidarių skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. LAT 2012-06-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012 išaiškino, kad sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalinta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, kad tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju negalima teigti, kad šalys nusprendė dėl trečiojo asmens teisių ir interesų. Jos susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, kylančių iš Kredito sutarties.

3. Solidarios prievolės kreditoriui vykdymas yra užtikrintas nekilnojamo turto hipoteka, t. y. kreditoriaus teisėti interesai lieka maksimaliai užtikrinti įkeistu turtu, iš kurio reikalavimas gali būti patenkintas, todėl kreditoriaus teisės iš esmės nepažeidžiamos.

4. Ieškovas prideda apeliacinės instancijos teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad jis yra finansiškai pajėgus vykdyti sutartines kredito sutarties sąlygas, kurias iki šiol vienas ir vykdė. Jo mėnesinės pajamos yra apie 1 780 Eer, kurias sudaro 1 550 Eur darbo užmokestis, 231,70 Eur nuomos pajamos pagal 2015-01-01 nekilnojamo turto nuomos sutartį (nuomos sutartis registruota VĮ „Registrų centre“). Ieškovas prašymą modifikuoti prievolę ir finansinę būklę pagrindžiančius dokumentus, apeliantui pateikė svarstyti 2015-12-10.

5. Apeliantas įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, kuris naudojasi visomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir galimybe susipažinti su byloje esančiais dokumentais bei teikti paaiškinimus į bylą. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo neteikė jokių procesinių dokumentų į bylą, jokių konkrečių pasiūlymų dėl šalių turto padalijimo nereiškė, o skunde nurodyti motyvai dėl neva pažeidžiamų banko interesų nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove (buvusia sutuoktine) priklausančio turto atidalinimo. Šioje bylos šalys pateikė prašymą ginčą perduoti teisminei mediacijai. Mediacijos procese, šalys pasirašė taikos sutartį, kuri skundžiama nutartimi rašytinio proceso tvarka buvo patvirtinta ir byla nutraukta.

Neginčytina, kad teisinės taikos atkūrimas tarp ginčo šalių yra vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 2 straipsnyje. Teisminės mediacijos metu pasiekti teismo tvirtinami susitarimai. Tačiau pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymas neįpareigoja teismo ją tvirtinti. Teismas privalo patikrinti, ar šalių pateiktos taikos sutarties, sudarytos jų laisva valia, sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2007). Viešojo intereso pažeidimu teismų praktikoje pripažįstami atvejai, kai teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškina, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės, arba patvirtina taikos sutartį nedalyvaujant teismo posėdyje trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir kuris nebuvo informuotas apie sudarytos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006).

Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikinamasis tarpininkavimas taikomas ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl taikinamojo tarpininkavimo gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, civilinio ginčo šalis – ginče dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas. Šis reglamentavimas reiškia, kad ginčo šalimi meditacijoje laikytinas ir trečiasis asmuo, nes šalys sprendė dėl galimybės pakeisti prievolės šiam asmeniui pobūdį iš solidariosios į A. Ž. asmeninę prievolę (2 punktas) bei dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), bei buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio statuso pakeitimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į atitinkamai ieškovo ir atsakovės asmeninę nuosavybę (4 punktas).

Šioje byloje ginčo nekilo, kad trečiasis asmuo, šalių kreditorius, Kredito sutarties pagrindu turintis solidarią reikalavimo teisę į taikos sutarties šalis, nebuvo informuotas apie mediacijos procesą, kurį vykdė civilinę bylą nagrinėjanti teisėja (b. l. 43). Ginčas teisminei mediacijai buvo perduotas 2015-11-10 nutartimi, kuria kartu buvo perkeltas 2015-11-11 13:30 val. paskirtas parengiamasis teismo posėdis į 2015-12-09 13:30 val. (meditacijos pabaiga). Mediacijos metu šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje buvo patvirtinta 2015-11-16 nutartimi rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą neinformuojant byloje dalyvaujančių asmenų.

Nustatyta, kad šalys pasirašė Kredito sutartį, ir patvirtino, kad Kredito sutartis sudaroma šeimos interesams. Tokiu būdu sutuoktiniai (dabar jau buvę) prisiėmė įsipareigojimą, kad prievolė apeliantui, atsiradusi šios Kredito sutarties pagrindu, yra laikoma solidaria sutuoktinių prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalis 5 punktas) ir apeliantas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį skolininkai įvykdytų bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Po santuokos nutraukimo šalių prievolė trečiajam asmeniui pagal Kreditavimo sutartį išliko solidari (b. l. 10-14). Iš esmės ginčijama taikos sutartimi šalys pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-753-924/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (1.21 ir 1.2.2 punktai), nes kaip jau minėta, šalys taikos sutartimi susitarė dėl ginčo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę. Tokiu atveju šios taikos sutarties sąlygos yra tiesiogiai susijusios ir su Sutartinės hipotekos sandorio sąlygų modifikavimu, kuomet įkaito davėjais sutartinėje hipotekoje yra įregistruotos abi šalys, kaip valdančios hipotekos objektus bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš ginčo taikos sutarties 2 punkto („ieškovas įsipareigoja perimti visas teises, pareigas ir atsakomybę trečiajam asmeniui pagal Kredito sutartį, o atsakovė, trečiajam asmeniui patvirtinusi vienasmenę ieškovo prievolę, atleidžiama nuo prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, vykdymo“) taip pat akivaizdu, kad šalys tokia sąlyga siekia pakeisti ir solidariąją prievolę asmenine. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad šalims atsidalijus bendrą dalinę nuosavybę, ginčo sutarties sąlyga tarpusavyje išsprendė tik su ginčo turtu susijusios prievolės vykdymo sąlygas. Akivaizdu, kad tokia sąlyga buvę sutuoktiniai, kaip solidarūs skolininkai prieš kreditorių, dėl prievolės vykdymo susitarė ne vidiniuose tarpusavio santykiuose, kuomet nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių, o išoriniuose santykiuose (LAT 2012-06-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šalys nusprendė dėl trečiojo asmens teisių ir interesų, o ne susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, kylančių iš Kredito sutarties.

Taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra tiesiogiai susijęs su dispozityvumo principo įgyvendinimu, kuris pasireiškia šalių galimybe disponuoti pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas) ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas). Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus. Šalies teisę procese pasirinkti veiklos modelį lemia materialiosios teisės normos. Materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai laisvai disponuoti savo teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Dispozityvumo principo materialiojoje privatinėje teisėje įgyvendinimo ribojimas pasireiškia draudimu įgyvendinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų asmenų teises ar darytų jiems žalą, imperatyviosios teisės normomis nustatytus draudimus, leistino elgesio ribas ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495/2011). LAT yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas (aptariamu atveju atidalijimas ir bendrosios dalinės nuosavybės, kuomet modifikuojama solidari prievolė į asmeninę) gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (pvz.: CK 3.126 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 381straipsnis, 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas) (LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, kaip kad konstatavo kasacinis teismas, tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę ar asmeninę, o kreditorius, nors būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvojo sutikimas pakeisti sutartį. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (LAT 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Apeliacinės instancijos teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikusi trečiojo asmens 2015-07-13 raštu „Dėl nekilnojamojo turto mainų“ (b. l. 30) išreikštą nuomonę, kurią galima vertinti kaip jo nesutikimą su ieškovo ieškiniu. Trečiasis asmuo siūlė šalims atvykti ir aptarti dėl kitų galimų ir priimtinų sprendimų. Iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio trečiasis asmuo pateikė teismui atsakymą į ieškovo prašymą dėl prievolės modifikavimo, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo nesutinka, kad solidari šalių prievolė pagal Kreditavimo sutartį būtų modifikuota į asmeninę ieškovo prievolę pagal šią Kreditavimo sutartį, nes jo pajamos yra nepakankamos vienam grąžinti kreditą. O šiuo atveju patvirtintos taikos sutarties nuostatos dėl turto atidalinimo visiškai atitinka ieškovo ieškinio reikalavimą.

Kadangi trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie vykstantį meditacijos procesą ir neturėjo galimybės įvertinti taikos sutarties sąlygų, kuriomis nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, pripažintina, kad taikos sutartis byloje negalėjo būti patvirtinta, nes ji pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (CPK 140 straipsnio 3 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495/2011).

Kitais procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais (pvz.: dėl ieškovo pajamų ar kad solidarios prievolės kreditoriui vykdymas yra užtikrintas nekilnojamo turto hipoteka, kas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apeliacijos rezultatui, tačiau turi būti vertinami, nagrinėjant bylą iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį ir perduoti kausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalė Burdulienė