Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-828-569/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01821-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.4; 3.3.1.21(S)

2016 m. lapkričio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ausnė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sodbeta“ dėl uždraudimo nutraukti elektros energijos tiekimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ausnė“ ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „Sodbeta“ atnaujinti elektros energijos tiekimą ieškovei UAB „Ausnė“ į ieškovės valdomus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei UAB „Sodbeta“ nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovei UAB „Ausnė“ į ieškovės valdomus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei uždrausti nutraukti UAB „Sodbeta“ ir UAB „Ausnė“ 2014-01-02 sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl energijos tiekimo ieškovei UAB „Ausnė“ kitais, nei įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytais pagrindais bei tvarka.

2. Ieškovė nurodė, kad subabonento teisėmis naudojosi atsakovės tiekiama elektros energija, mokėjo laiku pagal pateiktas sąskaitas už patiektą energiją. Atsakovė ir po 2014-12-31 ieškovei toliau tiekė energiją, todėl ieškovė mano, kad šalims nenutraukus sutarties, ji liko toliau galioti tomis pačiomis sąlygomis. Atsakovė staiga nutraukė elektros tiekimą po kilusio konflikto, kai ieškovė pasiteiravo dėl teritorijoje pjaunamų medžių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę UAB „Sodbeta“ atnaujinti elektros energijos tiekimą ieškovei UAB „Ausnė“ į ieškovės UAB „Ausnė“ valdomus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); uždraudė atsakovei nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovei į ieškovės valdomus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei uždraudė nutraukti UAB „Sodbeta“ ir UAB „Ausnė“ 2014-01-02 sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl energijos tiekimo ieškovei UAB „Ausnė“ kitais, nei įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytais pagrindais bei tvarka; priteisė iš atsakovės ieškovei 2 062,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės priteisė 3,88 Eur už procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovė tiekė elektros energiją keliems subabonentams, tarp jų ir ieškovei, daliai subabonentų, atsakovė energija tebėra teikiama. Šalys neįvykdė pačių sutartyje numatytos procedūros nutraukti sutartį, priešingai, ieškovė yra pateikusi atsakovei pašymą sudaryti naują elektros tiekimo sutartį. Teismas vertino, kad ieškovė nėra pažeidusi sutarties sąlygų, laiku ir reguliariai atsiskaitė pagal atsakovės pateiktas sąskaitas, jos įrengimai yra tvarkingi, todėl teismas sprendė, kad šalių sutartis dėl elektros energijos tiekimo yra galiojanti ir atsakovė privalo ją vykdyti. Teismas vertino, jog tai, kad atsakovės teigimu elektros tiekimas nebeįmanomas, paneigia pačios atsakovės atstovo tvirtinimas, kad į kitas atsakovei priklausančias patalpas, į kurias buvo tiekiama elektra iš neva išmontuotos spintos, atsakovė nedelsiant nutiesė elektros kabelius ir tęsė elektros energijos tiekimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sodbeta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Kiekviena 2014-01-02 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalis pagal sutarties sąlygas turi teisę bet kada nutraukti sutarti net nenurodydama priežasčių ir sutartyje tėra vienintelė sąlyga – apie tokį sutarties nutraukimą kita šalis turi būti informuota raštu ne mažiau kaip prieš 30 dienų (2014-01-02 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2. punktas). Pasibaigus sutarties galiojimui (2014-12-31) šalys tęsė sutartinius santykius, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui pateikė 2016-02-19 ieškovei adresuoto pranešimo kopiją, kuriuo ieškovė buvo informuota apie sutarties nutraukimą. Nepaisant to, kad atsakovės ieškovei siųstame pranešime konkrečiai nenurodyta, kad šiuo pranešimu yra nutraukiama būtent 2014-01-02 šalių sudaryta sutartis Nr.05-14, tačiau įvertinant šalių tarpusavio santykių specifiką, yra visiškai aišku, jog šiuo pranešimu atsakovė ieškovę informavo būtent apie sutarties nutraukimą, o elektros energijos tiekimo nutraukimas tėra šio juridinio veiksmo padarinys. Teismas savo sprendime tik paminėjo faktą, jog atsakovė ieškovei pranešė apie elektros energijos tiekimo nutraukimą, tačiau šios aplinkybės niekaip nevertino ir dėl jos nepasisakė.

5.2. Esant juridiniam faktui, kad šalių sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis yra nutraukta, teismui priėmus sprendimą, kuriuo atsakovė įpareigota atnaujinti elektros energijos tiekimą ieškovei, lieka teisinis neapibrėžtumas dėl sąlygų, kuriomis atsakovė tai turėtų daryti – nesant sutarties yra visiškai neaišku nei techniniai parametrai, kuriuos atsakovė neabejotinai turėtų užtikrinti, nei ieškovei tiekiamos elektros energijos kaina ir pan.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ausnė“ prašo atmesti atsakovės UAB ,,Sodbeta“ apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik tuo faktiniu pagrindu, kad ji ginčo sutartį vienašališkai nutraukė vadovaudamasis pačioje sutartyje nustatyta tvarka. Pripažįsta, kad tai padarė nesilaikydama nei sutartyje, nei įstatyme numatyto termino. Tačiau, apeliantės nuomone, tai nėra pagrindas pripažinti sutarties nutraukimo negaliojančiu, tai tik yra pagrindas laikyti, kad sutartis nutraukta vėliau, nei buvo nurodyta pranešime. Su šiais apeliantės argumentais ieškovė nesutinka. Atsakovė ne tik kad nesilaikė šio 30 dienų termino, tačiau pranešimu nenurodė, kad nutraukia sutartį. Iš pranešimo turinio matyti, kad atsakovė praneša tik apie elektros energijos tiekimo, o ne apie sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų, kas daro sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.

6.2. Šalys sutartimi susitarė savo santykiuose taikyti ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles (toliau – Taisyklės). Šalių sutartiniams santykiams turi būti taikomas Taisyklių 33 punktas, pagal kurį tiekėjas ir operatorius turi teisę vienašališkai, apie tai ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėjęs vartotoją, nutraukti su vartotoju sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutartį, tik jeigu elektros energijos tiekimas ir (ar) elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas dėl šio vartotojo kaltės ir neatstatytas ilgiau nei 6 mėnesius arba jei vartotojas padaro kitokį esminį sutarties pažeidimą. Taip pat tiekėjas ir operatorius turi teisę vienašališkai, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius raštu (tuo atveju, jei vartotojo buvimo vieta nežinoma, paskelbiant viešai vietinėje periodinėje spaudoje) įspėjęs vartotoją, nutraukti su vartotoju sudarytą elektros energijos pirkimo –pardavimo sutartį ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutartį, jeigu vartotojas 36 mėnesius iš eilės nenaudoja elektros energijos. Nė viena minėtuose taisyklių punktuose numatyta sąlyga, leidžianti atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį, nebuvo įvykusi.

6.3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pagal teismo priimtą sprendimą lieka teisinis neapibrėžtumas dėl sąlygų, kokiomis atsakovė turėtų atnaujinti ir tęsti elektros energijos tiekimą. Ir toliau galiojant elektros energijos tiekimo sutarčiai, ji turi būti vykdoma tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kuriomis ji buvo vykdoma iki neteisėto jos nutraukimo. Ir čia jokio teisinio neapibrėžtumo nėra.

6.4. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų jos argumentų, nurodytų procesiniuose dokumentuose. Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno pateikto proceso dalyvio argumento, be to teismas pateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių padarytas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos tiekti ieškovei elektros energiją ir sutarties, kurios pagrindu atsakovė tiekia elektros energija ieškovei, galiojimo.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sandoriai pagrįstai laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos įgyvendinimo priemone, nes, sudarydami juos, asmenys išreiškia savo valią dėl tarpusavio susitarimu sukuriamų teisių ir pareigų, prisiimamos atsakomybės. Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Tais atvejais, kai atitinkami teisiniai santykiai reguliuojami dispozityviųjų teisės normų, subjektai, remdamiesi sutarčių laisvės principu, dėl savo teisių ir pareigų gali susitarti kitaip, o teismai, nagrinėdami ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, privalo aiškinti ir taikyti šalių sudarytos sutarties nuostatas, o ne konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančio įstatymo, nustatančio dispozityvaus pobūdžio reikalavimus, normas (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. kovo 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis, kuris reiškia, jog asmeniui privalomi ne tik sutartimi prisiimti konkretūs įsipareigojimai, tačiau ir tai, kas sutartyje tiesiogiai nenustatyta, tačiau išplaukia iš jos esmės ar įstatymų. Asmenys, siekdami tam tikrų tikslų ir sudarydami sandorius, laisvai sprendžia dėl savo teisių ir pareigų, tačiau sutarties laisvės principas, kaip ir kiti bendrieji teisės principai, nėra absoliutus. Teisės normos draudžia sudaryti sandorius, prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, valstybėje susiformavusiai viešajai tvarkai ar gerai moralei (viešasis interesas), taip pat sandorius, neatitinkančius tikrosios juos sudariusių asmenų valios (privatus interesas) (CK 1.78–1.93 straipsniai).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas). Kvalifikuoti sutartį viešąja ir taikyti įstatymų nustatytus ribojimus teismai gali tais atvejais, kai nustatomi būtinų viešosios sutarties požymių kompleksas, o ne tik kai kurie jos elementai ar bruožai.

10. Šioje byloje ginčas yra kilęs iš abonento ir subabonento teisinių santykių. Todėl sprendžiant ginčą svarbu nustatyti, ar tiekimo teisiniai santykiai, atsirandantys viešosios tam tikras prekes ar paslaugas (pvz. energiją) tiekiančio subjekto ir abonento sudarytos sutarties pagrindu, yra tapatūs teisiniams santykiams, susiklostantiems abonentui dalį tų pačių prekių ar paslaugų perteikiant kitam vartotojui (subabonentui). CK 6.389 straipsnis nedraudžia energijos pirkėjui (abonentui) dalį gaunamos energijos tiekti kitam asmeniui (subabonentui). Abonentas gali energiją, šilumą, dujas ar vandenį perduoti kitam asmeniui, t. y. turi teisę tai daryti, tačiau neprivalo. Perpardavimo (subtiekimo) santykiai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes perpardavėjo (abonento) veikla, skirtingai nei pardavėjo (tiekėjo), nesiejama su CK 6.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga sudaryti sutartį su kiekvienu, kuris kreipiasi dėl energijos tiekimo, t. y. įstatyme perpardavėjui nenustatytas tokio pobūdžio sutarčių laisvės principo ribojimas kaip pardavėjui.

11. Šiuo atveju atsakovė, kuri yra abonentas (subtiekėjas), nėra elektros, šilumos, dujų, vandens paslaugas visiems besikreipusiems teikiantis subjektas, t. y. nesiverčia tam tikra veikla, neturi licenzijos užsiimti šia veikla. Iš byloje esančios šalių sutarties matyti, kad 2014m. sausio 2d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją į ieškovei priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad sutartis galios iki 2014m. gruodžio 31d. CK 6.384 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu iki termino pabaigos nė viena sutarties šalis nepareiškia apie sutarties nutraukimą ar pakeitimą arba apie naujos sutarties sudarymą, terminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma pratęsta tokiam pat terminui ir tomis pat sąlygomis. Tokios pozicijos bylos nagrinėjimo metu laikėsi ieškovė, iš atsakovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė taip pat neneigia, jog pasibaigus sutarties terminui ji buvo pratęsta.

12. Apeliantė teigia, kad 2016m. vasario 19d. raštu ji įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą, pranešdama, kad nuo 2016m. vasario 22d. ieškovei elektra nebebus tiekiama. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog šiuo pranešimu ji išreiškė savo apsisprendimą nebetęsti sutartinių santykių, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikyti šį raštą pranešimu apie sutarties nutraukimą nėra pagrindo. Abi šalys sutartimi buvo susitarusios (5.2p.), kad sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu ar vienai šaliai raštu pranešus kitai šaliai prieš 30 kalendorinių dienų. Atsakovės 2016m. vasario 19d. išsiųstą įspėjimą ieškovei nutraukti po 5 dienų elektros energijos tiekimą, aiškinant lingvistiškai, negalima laikyti įspėjimu nutraukti sutartį pagal šalių sutarties 5.2 punktą. Todėl, nenutraukus tarp šalių sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties, jai galiojant, pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai įpareigojo atsakovę vykdyti sutartimi prisiimtą prievolę – atnaujinti elektros energijos tiekimą ieškovei į jo valdomus statinius adresu (duomenys neskelbtini), bei uždraudė atsakovei nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovei.

13. Tačiau, kaip jau buvo minėta, kai sutarčiai negali būti taikomi įstatymuose įtvirtinti viešosioms sutartims taikytini sutarčių laisvės principo ribojimai, abonento ir subabonento teisinius santykius reglamentuoja jų sudaryta sutartis (CK 6.156 straipsnis) ir konkrečiai tokiems santykiams reguliuoti įtvirtintos tam tikros teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kad subabonentų teisinė padėtis, jų teisės ir pareigos specialiųjų teisės aktų – Elektros energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, Energetikos įstatymo, nėra apibrėžtos, abonento ir subabonento teisinius santykius perduodant subabonentui energiją reglamentuoja jų sudaryta sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. kovo 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Šios sutarties pagrindu sutartį sudarančios šalys savo nuožiūra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (pvz., nuostatas dėl sutarties nutraukimo).

14. Šalys 2014m. sausio 2d. sutartimi numatė galimybę nutraukti sutartį šalių susitarimu arba vienašališkai, apie tai įspėjus kitą šalį prieš 30 dienų. Kadangi abonento ir subabonento teisinius santykius nustatančios teisės normos nereguliuoja tokių sutarčių nutraukimo, o bylos šalys sutartyje susitarė dėl neteisminės sutarties nutraukimo tvarkos iki jos termino pasibaigimo, šalys turi teisę ją nutraukti, įvykdžiusios sutarties 5.2 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu sutarties 5.2 punktas suteikia šalims teisę nutraukti sutartį, kuri nesiejama su vienos iš jų kaltės įrodinėjimu. Nei sutartimi, nei įstatymu nėra draudžiama ar ribojama galimybė tokią sutartį vienašališkai nutraukti, teisinio pagrindo sutapatinti energijos tiekimo ir subtiekimo sutartis nėra, nes šiuo atveju būtų ribojamas sutarties subjektų laisvės principas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu uždraudė atsakovei nutraukti šalių 2014m. sausio 2d. sudarytą sutartį dėl energijos tiekimo ieškovei kitais, nei įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytais pagrindais bei tvarka.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

15. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus su naujais įrodymais, kuriuose paminėta, jog ieškovė savarankiškai išsprendė elektros tiekimo klausimą ir įsirengė savo elektros liniją, kurią pradėjo eksploatuoti. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apelianto teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

16. Ieškovė, susipažinusi su naujai pateiktais atsakovės įrodymais, pateikė atsiliepimą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad aplinkybė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė įsirengė atskirą elektros liniją, nekeičia ginčo esmės ir neatleidžia šalių nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovei jau bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma atsakovės pozicija, kad sutarties su ieškove ji nebeatnaujins. Žinodama tokią atsakovės poziciją, akivaizdu, kad ieškovė ėmėsi priemonių užsitikrinti elektros energijos tiekimą, nes ji būtina vykdant bet kokią veiklą. Tačiau pozicija, kurios atsakovė laikėsi bylos nagrinėjimo metu, negali būti tapatinama su tinkamu įspėjimu nutraukti šalių sudarytą sutartį.

17. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su šalių sudarytos sutarties galiojimu ir sutartimi numatytų pareigų vykdymu, tačiau nepagrįstai uždraudė šalims nutraukti sutartį kitais, nei įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytais pagrindais ir tvarka. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimas keičiamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

18. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 2062,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2000,00 – už teisinę pagalbą ir 62,00 Eur žyminio mokesčio). Atsakovė pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, ieškinys tenkinamas 50 procentų, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos taip: iš atsakovės UAB „Sodbeta“ ieškovei UAB „Ausnė“ priteistina 1031,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje patirtos 3,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės ir atsakovės priteistina po 1,94 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė UAB „Sodbeta“ apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – sumokėtas 82,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą ir 786,50 Eur už teisinę pagalbą. Ieškovė UAB „Ausnė“ pateikė teismui įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą patenkinus 50 procentų, apeliantei iš ieškovės priteistina 434,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš apeliantės priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

,, Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Sodbeta“, juridinio asmens kodas145663442, buveinė Sodo g. 20, Šiauliuose, atnaujinti elektros energijos tiekimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ausnė“, juridinio asmens kodas145466128, buveinė Sodo g. 20D, Šiauliuose, į ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ausnė“ valdomus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sodbeta“ nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ausnė“ į ieškovės valdomus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „Sodbeta“, juridinio asmens kodas145663442, ieškovei UAB „Ausnė“, juridinio asmens kodas145466128, 1031,00 Eur (tūkstantį trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ausnė“ ir atsakovės UAB „Sodbeta“ po 1,94 Eur (vieną eurą 94 centus) pašto išlaidų valstybės naudai (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).’’

Priteisti iš ieškovės UAB „Ausnė“ atsakovei UAB „Sodbeta“ 434,25 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės UAB „Sodbeta“ ieškovei UAB „Ausnė“ 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja no jos priėmimo dienos.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė