- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- e2-12514-1067/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juneka“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Banglentė“, atstovaujamai T. Ū.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juneka“ atstovei advokato padėjėjai A. P., atsakovei viešajai įstaigai „Banglentė“, atstovaujamai T. Ū.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juneka“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Banglentė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Juneka“ (toliau – UAB ,,Juneka“) 2017 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai „Banglentė“ (toliau – VšĮ „Banglentė“) dėl 3926,86 Eur skolos ir 41,35 Eur palūkanų priteisimo. Nurodė, kad 2017 m. balandžio pradžioje ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti vandens sporto prekes atsakovui, o atsakovė įsipareigojo šias prekes priimti ir sumokėti už jas nustatytą kainą. Ieškovas 2017 m. balandžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą JUN Nr. 381 už parduodamas prekes ir ją įteikė asmeniškai atsakovei, o 2017 m. gegužės 11 d. ją persiuntė elektroniniu paštu. Ieškovė nuo 2017 m. balandžio mėn. sandėliavo atsakovei priklausančias prekes, todėl 2017 m. gegužės 29 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 390 ir persiuntė ją atsakovei apmokėjimui. 2017 m. gegužės 31 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė prekių priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovei buvo perduotos vandens sporto prekės, įskaitant ir prekes nurodytas 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitoje- faktūroje JUN Nr. 381. Taigi ieškovė pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tinkamai įvykdė pareigą perduoti sutartas prekes atsakovei.
Ieškovė 2017 m. birželio 27 d. išsiuntė pranešimą, kurio priminė atsakovei, kad ji nėra apmokėjusi 3930,18 Eur sumos pagal 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 381 ir 2017 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 390, paprašė per 5 dienas padengti šį įsiskolinimą. Atsakovė 2017 m. liepos 5 d. elektroniniu laišku atsakydama į ieškovės pateiktą pranešimą nurodė, jog 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitos-faktūros JUN Nr. 381 nebuvo jokio pagrindo išrašyti, nes atsakovė užsakymo šioms prekėms neteikė, teigė, kad prekes ieškovė paskolino atsakovei laikinai. Taip pat pabrėžė, kad PVM sąskaita-faktūra JUN Nr. 390 bus apmokėta. Atsakovė 2017 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku paprašė ieškovės atsiųsti dokumentus, įrodančius atsakovės susidariusią skolą ieškovei. Ieškovė, atstovaujama advokato padėjėjos A. P. 2017 m. liepos 11 d. atsakydama į 2017 m. liepos 10 d. elektroninį laišką, dar kartą informavo atsakovę, kad bendrą VšĮ „Banglentė“ mokėtiną sumą UAB „Juneka“ sudaro 3926,86 Eur, pakartotinai pridėjo skolą pagrindžiančius dokumentus, taip pat pažymėjo, kad pastebėjo, jog 2017 m. gegužės 31 d. ieškovė atsakovei perdavė 2 vnt. mažiau vaško „Sticky bumbs original“ cool/cold, nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 381, todėl pridėjo 2017 m. liepos 11 d. išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUN-KRED Nr. 402. 2017 m. liepos 13 d. atsakovė elektroniniu laišku ieškovei nurodė, kad prekes nori grąžinti. Ieškovė tą pačią dieną atsakovei elektroniniu laišku nurodė, jog nesutinka priimti iš atsakovės jai parduotas prekes, kadangi jos nebebus tokios pat prekinės išvaizdos ir kokybės, kokios buvo perduotos, nes visą šį laiką, ieškovės žiniomis, atsakovė šiomis prekėmis naudojosi. Taip pat pabrėžė, kad atsakovės siūlymą grąžinti perduotas prekes, ieškovė vertina kaip nesąžiningą ieškovės atžvilgiu ir neabejotiną vengimą vykdyti VšĮ „Banglentė“ tenkančias prievoles. 2017 m. rugsėjo 11 d. teisme gautas ieškovės UAB „Juneka“ pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo. Nurodoma, kad atsakovė 2017 m. rugpjūčio 20 d. apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 390 už prekių sandėliavimą. Dėl šios priežasties, prašo sumažinti ieškinio reikalavimą, ir iš atsakovės priteisti ne 3926,86 Eur, o 3806,86 Eur sumą.
Šalies argumentai
Ieškovės UAB ,,Juneka“ atstovė, advokato padėjėja A. P., teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigė, kad 2017 m. gegužės 31 d. perdavė atsakovei prekes, tačiau per mėnesį laiko atsakovė sąskaitos už prekes neapmokėjo, todėl pateikė pranešimą apie neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras JUN Nr. 381 ir JUN Nr. 390 3930,18 Eur sumai už perduotas prekes ir prekių sandėliavimą, tačiau atsakovė pinigų nesumokėjo, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti. Ieškovės UAB ,,Juneka“ atstovė taip pat patvirtino ieškovės 2017 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, kadangi atsakovė 2017 m. rugpjūčio 20 d. apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 390 už prekių sandėliavimą. Dėl šios priežasties, prašymas sumažinti ieškinio reikalavimą, ir iš atsakovės priteisti ne 3926,86 Eur, o 3806,86 Eur sumą yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ „Banglentė“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovės pateiktais teiginiais ir skolos suma nesutinka. Teigė, kad su ieškove UAB ,,Juneka“ bendradarbiavo nuo 2016 m. pavasario, kol VšĮ ,,Banglentė“ neturėjo patalpų, savo inventorių laikė pagal susitarimą ieškovei UAB ,,Juneka“ tuo metu priklausančiose patalpose. Veiklai vystyti VšĮ „Banglentė“ iš ieškovės 2016 m. rugpjūčio mėn. papildomai įsigijo veiklai plėsti ir vykdyti inventoriaus už 5500 Eur. Būtent minėti daiktai bei kiti vandens sporto reikmenys buvo sandėliuojami pas ieškovę. Nusprendus vystyti savo veiklą VšĮ „Banglentė“ įsigijo patalpas, į kurias perkėlė savo veiklą ir 2017 m. birželio 1 d. atidarė banglenčių sporto mokyklą. Su ieškove buvo žodžiu sutarta, kad mokyklos atidarymo metu ir dar kuriam laikui ieškovė laikinai duos su banglenčių sportu susijusių prekių, kurios tokiu būdu bus išreklamuotos ir pasiūlytos interesantams įsigyti tokiomis kainomis, kurios nurodytos ieškovo išrašytoje sąskaitoje. Toks susitarimas tiko abiems pusėms: atsakovė teikė mokymo plaukti banglente paslaugas, o ieškovė turėjo galimybę reklamuoti savo prekes. Nurodo, jog tai nebuvo pirkimo-pardavimo sutartis, kaip bandoma šį susitarimą pateikti ieškinyje. Šios prekės nebuvo įtrauktos į atsakovės veiklos balansą ir iškilus su ieškove konfliktui, buvo išimtos iš lentynų, paruoštos grąžinimui ir pranešta ieškovei apie prekių grąžinimą.
Atsakovės VšĮ „Banglentė“ atstovas T. Ū. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės UAB ,,Juneka“ 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, tačiau su ieškiniu dėl 3806,86 Eur skolos ir palūkanų priteisimo nesutinka, ir prašo jį atmesti. Teigė, kad su ieškove bendradarbiavo nuo 2016 metų, vėliau nusprendus atsiskirti ir atidaryti banglenčių mokyklą VšĮ ,,Banglentė“ verslo santykiai su ieškove tapo konfliktiški. Nurodo, jog 2017 m. gegužės 31 d. perduotas prekes, žodiškai susitarus, eksponavo, kad VšĮ „Banglentė“ klientai galėtų gauti informaciją, kur eksponuojamų prekių galima įsigyti. Teigia, kad prekių nenaudojo, neužsiima prekyba, pažymi, kad ieškovė prekes gali pasiimti. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2017 m. gegužės 31 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė vandens sporto prekes (banglentes, irklentes, vašką ir kt.), už kurias dar 2017 m. balandžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 381, 3810,18 Eur sumai. Taip pat, ieškovės pateiktais duomenimis 2017 m. gegužės 31 d. ieškovė atsakovei perdavė 2 vnt. mažiau vaško „Sticky bumbs original“ cool/cold (84), nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 381, todėl pridėjo 2017 m. liepos 11 d. išrašytą kreditinę sąskaitą PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUN-KRED Nr. 402, pagal kurią iš nesumokėtos sumos išskaičiuotina 3,32 Eur suma. 2017 m. gegužės 29 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 390 už balandžio-gegužės mėnesiais suteiktas sandėliavimo paslaugas 120 Eur sumai, kurią atsakovė, kaip nurodoma 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiškime 2017 m. rugpjūčio 20 d. apmokėjo (mokėjimo nurodymas Nr. 74). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog šiai dienai liksusi nesumokėta skola už ieškovės perduotas prekes yra 3806,86 Eur bei 41,35 Eur dydžio palūkanos, pagal 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 381. Byloje duomenų apie tai, kad minėta PVM sąskaita-faktūra būtų apmokėta, nėra.
Iš paminėtų duomenų matyti, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d., 2 d.). Pagal pirkimo-pardavimo sutartį viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.306 str. 1 d.). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 str. 1 d.). Remiantis pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog 2017 m. balandžio 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr.381 su parduodamų prekių sąrašu, o 2017 m. gegužės 31 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė prekių priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovei perdavė vandens sporto prekes. Ieškovė, kaip pardavėja, savo prievolę vykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės atsiskaityti už gautas prekes ir iki šiol neapmokėjo aukščiau nurodytos PVM sąskaitos-faktūros JUN Nr. 381, kurios suma šiai dienai yra 3806,86 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vienoje iš bylų yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). (...) PVM sąskaita-faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. (...) Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ieškovė, pagrįsdama ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tarp šalių susiklosčiusius pirkimo-pardavimo santykius pagal PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr.381, pateikė duomenis, kad ir iki kilusio ginčo tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai, kurie taip pat buvo įforminti PVM sąskaitomis-faktūromis, kurių atsakovė nėra pasirašiusi, tačiau apmokėdavo išankstine tvarka. Tai patvirtinta pateiktos sąskaitos faktūros JUN Nr. 328, JUN Nr. 314, kurios leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių egzistavo pirkimo-pardavimo santykių praktika.
Atsakovė, siekdama įrodyti, kad prekių pagal PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 381 nepirko, o tik priėmė eksponavimui, ir prekybos vandens sporto prekėmis nevykdė, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Nors teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pagal ankstesnes PVM sąskaitas faktūras JUN Nr. 328, JUN Nr. 314 pirko iš ieškovės prekes, tačiau šios prekės buvo būtinos banglenčių mokyklos atidarymui, visos pirktos vandens prekės buvo skirtos mokymuisi, o ne profesionaliam banglenčių sportui, kitaip nei perimtos prekės pagal PVM sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 381, kurios skirtos profesionaliam sportui ir pagal atsakovo paaiškinimus šios prekės buvo tik eksponuojamos ir negalėjo būti naudojamos mokyklos veikloje, tačiau ieškovės paaiškinimais ir byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovė užsiima ne tik banglenčių sporto pamokų vedimu, bet ir įrangos nuoma bei pardavimu (vandens sporto prekių prekyba internetinėje svetainėje http://www.banglente.com/krautuve/), todėl atsakovė turėjo realų pagrindą pirkti nurodytas prekes ir jas naudoti. Be to, teismo vertinimu, būtent mokėjimų iš įmonės sąskaitos atlikimas neleidžia abejoti, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu 2017 m. balandžio 28 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Jun. Nr. 381, o 2017 m. gegužės 31 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė prekių priėmimo perdavimo aktą. Atsakovas neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę kitokie nei prekių pirkimo-pardavimo santykiai. Atsižvelgiant į tai, jog duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę nėra, iš atsakovės priteistina 3806,86 Eur suma už neapmokėtą sąskaitą-faktūrą JUN Nr. 381, ieškovės naudai, bei 41,35 Eur palūkanos, kurios apskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebuvo apmokėjusi ieškovės pateiktų sąskaitų-faktūrų, iki ieškinio padavimo dienos.
Atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. ir 3 straipsnio 2 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė, pateikdama ieškinį sumokėjo 89 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 884,82 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neprieštarauja Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, ieškovės prašymas priteisti 884,82 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 89 Eur žyminio mokesčio išlaidas tenkintinas (CK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės „Juneka“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Banglentė“tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Juneka“ iš atsakovės VšĮ ,,Banglentė“ 3806,86 Eur skolą, 41,35 Eur dydžio palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3848,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 973,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.