Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio suma neviršija 5000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį butui adresu (duomenys neskelbtini) bei šalina ir valo šio buto nuotekas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2003-06-25 iki 2023-05-10 nuosavybės teise priklausė O. P.. 2023-05-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. RJ-2851 pagrindu palikimą, atsiradusį po O. P. mirties, priėmė atsakovas D. Č.. Ieškovė nurodė, kad šalys nėra sudariusios rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, ieškovė kiekvieną mėnesį siuntė mokėjimo pranešimus, tačiau atsakovas, priėmęs palikimą, liko skolingas 66,25 € už minėtam butui ieškovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2024-12-31. Duomenų, kad atsakovas būtų su ieškove atsiskaitęs, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Šalys rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties nėra sudariusios. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu, Vyriausybės tvirtinamu viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašu. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu asmuo nėra pasirašęs viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymuose, aplinkos ministro patvirtintuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų apraše nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas aplinkos ministro tvirtinamame paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-07 nutarimu Nr. 440, 8 punkte nustatyta, kad < ... > Jeigu per ataskaitinį laikotarpį abonentas ar vartotojas nepateikia geriamojo vandens tiekėjui geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų (jeigu įrengti) rodmenų, geriamojo vandens tiekėjas apskaičiuoja ataskaitinio mėnesio geriamojo vandens ir nuotekų suvartojimą, ir mokėjimo dokumentą pateikia apskaičiuotą vidutinį vieno mėnesio abonento, vartotojo geriamojo vandens suvartojimą kubiniais metrais. Kiek vidutiniškai geriamojo vandens suvartojama, apskaičiuojama pagal geriamojo vandens tiekėjo apskaičiuotą abonento, vartotojo 12 (dvylikos) kalendorinių mėnesių deklaruotų arba geriamojo vandens tiekėjo atstovo užfiksuotų rodmenų vidurkį. Jei abonentui, vartotojui geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teiktos trumpiau kaip 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių, geriamojo vandens ir nuotekų kiekis (jų vidurkis) skaičiuojamas už laikotarpį, kurį faktiškai teiktos paslaugos.

CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20214-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė tiekia paslaugas – geriamąjį vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei šalina ir valo šio buto nuotekas. Minėtas butas laikotarpiu nuo 2003-06-25 iki 2023-05-10 nuosavybės teise priklausė O. P.. Atsakovas D. Č. minėtą butą nuosavybės teise įgijo 2023-05-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. RJ-2851 pagrindu, todėl atsakovui D. Č., priėmus palikimą, kyla pareiga sumokėti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui ieškovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas. Ieškovė apskaičiavo, kad už butui suteiktas geriamojo vandens teikimo, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2024-12-31, liko nesumokėta 66,52 € skola (2023-07-26, 2024-03-20 geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo aktai, 2024-12-31 mokėjimo pranešimas, Suteiktų paslaugų ir įmokų suvestinė). Duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl laikytina, kad su ieškiniu sutinka. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 66,52 € dydžio skolą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (66,52 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 22 € dydžio žyminį mokestį.

Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo D. Č. ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 22 € (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant teisme ieškovės interesus atstovavo advokatė Rūta Goliančik, ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo advokatei 84,70 €. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovės turėtos 84,70 € dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85, teisės akto redakcija nuo 2015-03-20 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968), yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo D. Č. ieškovei priteistinos 84,70 € išlaidos advokato pagalbai atlyginti (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismo turėtos, su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 7,93 €, neviršija minimalios valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 €), todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 441 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš D. Č. UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 66,52 € skolą, 106,70 € bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 173,22 € (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 22 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (66,52 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.