Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis, II-897-951/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-09
Bylos Nr.: II-897-951/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00543-2021-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Institucija: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius

Kategorijos

2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-897-951/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00543-2021-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.; 21.10.4.; 21.11.3. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. S.,A. S. atstovui advokato padėjėjui K. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo K. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. 2021-07-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja R. M. 2021 m. gegužės 31 d. A. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodė, kad A. S. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais), laikotarpiu, t. y. 2021-03-19 bei 2021-03-22, tyčia nesilaikė numatytų saviizoliavimosi sąlygų, paliko izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, tam nesant pagrindo, t. y. 2021-03-19 apie 10.40 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams nuvykus patikrinti į keleivio anketoje nurodytą saviizoliavimosi vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad toje vietoje yra negyvenamas sodo namelis, o paskambinus A. S. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), šis neatsiliepė, be to, 2021-03-22 apie 9.30 val. pareigūnams tikrinant pakartotinai ir neradus gyvenamojo namo bei susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. atsiliepęs nurodė, kad buvo migracijos tarnyboje pasikeisti paso, atsisakė pasakyti (patikslinti) gyvenamosios vietos/saviizoliacijos adresą, teigdamas, kad nežada laikytis saviizoliacijos, nes tai pažeidžia jo konstitucines teises. Tokiu būdu A. S. paliko izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, tam nesant pagrindo (asmens dokumento galiojimas baigėsi tik 2021-03-29, o saviizoliacija turėjo trukti iki 2021-03-22 (imtinai)), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“, izoliavimasis grįžus iš (duomenys neskelbtini) buvo privalomas. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. 2021-07-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda dėl to, kad A. S. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais), laikotarpiu, t. y. 2021-03-19 bei 2021-03-22, tyčia nesilaikė numatytų saviizoliavimosi sąlygų, paliko izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, tam nesant pagrindo, t. y. 2021-03-19 apie 10.40 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams nuvykus patikrinti į keleivio anketoje nurodytą saviizoliavimosi vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad toje vietoje yra negyvenamas sodo namelis, o paskambinus A. S. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), šis neatsiliepė, be to, 2021-03-22 apie 9.30 val. pareigūnams tikrinant pakartotinai ir neradus gyvenamojo namo bei susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. atsiliepęs nurodė, kad buvo migracijos tarnyboje pasikeisti paso, atsisakė pasakyti (patikslinti) gyvenamosios vietos/saviizoliacijos adresą, teigdamas, kad nežada laikytis saviizoliacijos, nes tai pažeidžia jo konstitucines teises. Tokiu būdu A. S. paliko izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, tam nesant pagrindo (asmens dokumento galiojimas baigėsi tik 2021-03-29, o saviizoliacija turėjo trukti iki 2021-03-22 (imtinai)), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“, izoliavimasis grįžus iš (duomenys neskelbtini) buvo privalomas. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

2021 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. S. atstovo advokato padėjėjo K. S. 2021 m. liepos 30 d. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. 2021-07-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, panaikinimo ir veikos perkvalifikavimo pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Iš skundo matyti, kad pareiškėjas kategoriškai nesutinka su A. S. veikos kvalifikavimu pagal LR ANK 45 straipsnio 4 dalį, nurodo, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas neišsamiai išsiaiškino veikos kvalifikacijai reikalingas aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime teigiama, kad A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais reikalavimus, tačiau nėra nurodoma, kokį konkrečiai nutarimo punktą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Skunde akcentuojama, kad ANK 45 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, kurie sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog karantino metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, gali nustatyti Vyriausybė, o ne sveikatos apsaugos ministras. Tačiau tokia priemonė buvo numatyta ir sveikatos apsaugos ministro 2020 kovo 12 įsakymu Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkte, kuriame yra teigiama, kad „sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės“, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. būtų „turėjęs sąlytį su sergančiuoju COVID-19 asmeniu“, o policijos pareigūnai šios aplinkybės net nesiaiškino. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai būtų tyrę, ar A. S. veiksmai iš tiesų sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Skunde minima, jog pagal dabar priimtus teisės aktus, asmuo, turintis neigiamą COVID-19 testą, gali gauti taip vadinamą „žaliąjį pasą“ ir netrukdomai naudotis jo teikiamomis privilegijomis. Nurodoma, kad asmuo nesukelia ir negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai, jei jis pats ar kiti asmenys, su kuriais jis tuo metu turi kontaktą: nėra „Covid“ liga sergantis asmuo; nėra įtariamas, kad serga šia liga; neprivalo būti saviizoliacijoje dėl to, kad turėjo didelės rizikos kontaktą su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu. Pažymima, kad A. S. turėjo neigiamą COVID-19 testą. Šioje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtu galima teigti, kad toks pažeidimas būtų sukėlęs realų pavojų išplisti ligai. Atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų kompetentingų institucijų viešai skelbiamą informaciją, asmuo gali būti pripažintas asmeniu, sukėlusiu pavojų išplisti infekcinei ligai, tik tuo atveju, jeigu: būtų nustatyta, kad jis serga (pažeidimo padarymo metu sirgo) koronavirusine infekcija, todėl galėjo virusą perduoti kitam (nesergančiam) asmeniui; būtų nustatyta, kad jis pažeidimo padarymo metu turėjo artimą, mažesnį kaip 2 metrai kontaktą su kitu asmeniu, kuris serga (pažeidimo metu sirgo) koronavirusine infekcija, todėl tas kitas asmuo galėjo virusą perduoti pažeidėjui. Šiuo atveju nutarime nėra nurodyta jokių aplinkybių, jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti ir (ar) manyti, kad padarytas pažeidimas galėjo sukelti realų pavojų išplisti infekcinei ligai, nes asmuo, nebūdamas koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoju ar neturėdamas artimo kontakto su kitu asmeniu, kuris būtų koronaviruso infekcijos užkrato nešiotojas, negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai. Šiuo konkrečiu atveju padarytasis pažeidimas galėjo būti kvalifikuotas nebent pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, kuris nesukėlė realaus pavojaus išplisti ligai, nes byloje nėra jokių objektyviu duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Tuo tarpu A. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, pagal kurią kvalifikuojant veiką būtina nustatyti, ar buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, tačiau šis aptariamo administracinio nusižengimo sudėčiai būtinas pavojingumo požymis nebuvo inkriminuotas (nurodytas) surašytame administracinio nusižengimo protokole. Pareiškėjo manymu, šioje byloje nėra įrodyta, jog administracinis nusižengimas atitinka visus ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius, t. y. byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pavojaus išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai sukėlimą. Taip pat skundu pažymima ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad institucija su A. S. atstovo advokato padėjėjo K. S. skundu nesutinka, nurodo, jog, nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, buvo nustatytos visos objektyvios bei subjektyvios bylos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai, ir, atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, buvo padarytas teisėtas, teisingas ir pagrįstas teisinis įvertinimas A. S. padarytai veikai. Atsiliepimu prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teisme A. S. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad , kai jis grįžo į (duomenys neskelbtini), jo niekas neklausė adreso. Jis nežino, iš kur ištraukė jo adresą, dėl to, kad policija jo nerado. Jis turi garsinį įrašą, kuriame jis įsirašė visą bendravimą su (duomenys neskelbtini) muitine. Muitinė ten buvo ar ne muitinė, nežino, ten buvo trys berniukai. Niekas jo adreso neklausė, jie paėmė jo dokumentą ir užsipildė tai, ką norėjo, tuo viskas ir baigėsi. Iš kur jie ištraukė tą adresą, nežino. Dėl paso gali paaiškinti tai, kad jis turėjo važiuoti, kadangi turėjo greitai išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), negalėjo laukti, kaip tyrėja teigė, kad kažkada jo galiojimo laikas baigėsi. Po kelių dienų jam buvo išvažiavimas ir jis negalėjo laukti. Kiek jis yra girdėjęs, karantinuotis turėjo tie žmonės, kurie išvažiuoja į ekskursijas, o ne tie, kurie grįžta iš darbų. Neturi užsirašęs datų, kada iš (duomenys neskelbtini) grįžo į Lietuvos Respubliką. Neprisimena, ar tai buvo nutarime įvardinta 2021 m. kovo 13 d. Jis žinojo, kad iš ekskursijų grįžę turistai turėjo karantinuotis, o iš darbų grįžusiems žmonėms nereikėjo. Dabar neįvardins, kur taip skaitė, nes jis dabar nieko neturi, gyvena miškuose, net spausdintuvo neturi, negali atsiversti ir pasižiūrėti. Mano, kad tuo metu kažkur buvo radęs informaciją, ją perskaitęs, kad buvo tokia tvarka. Prieš grįždamas į Lietuvos Respubliką jis pats nieko nepildė, tik išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), muitinėje pildė trys jaunuoliai, kurie buvo su treningo kelnėmis. Ten stabdė visas mašinas ir visus kvietėsi į vidų, visiems kažką pildė. Niekas neleido žiūrėti į sistemą ir aiškintis, ką jie ten pildo, tik paėmė dokumentą ir užpildė kažkokius duomenis. Jis taip suprato, kad ten buvo pildoma registracija tų, kas grįžo iš užsienio. Pats neturėjo atlikti jokių veiksmų – sistemoje užpildyti kažkokių duomenų, prisijungiant internetu ar kitomis priemonėmis. Jo nieko neprašė pasirašyti, užsipildė, padavė dokumentą ir viso gero. Adreso neklausė, nežino, iš kur jie ištraukė tą adresą (duomenys neskelbtini). Savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Kaip jis supranta, jei jie užpildė, tai turėjo užpildyti jo deklaruotą gyvenamąją vietą, o kodėl ieškojo (duomenys neskelbtini), tai to nesupranta. Kaip galima teigti, kad jo ieškodami (duomenys neskelbtini) nerado, jei pagal asmens kodą jie mato deklaruotą vietą. Adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamas namas. Kai jis grįžta iš Lietuvos, tai jis paskambina į keltus, nusiperka bilietą į keltą ir grįžta namo. Jam nepilnai yra žinoma tvarka, galiojusi karantino metu asmenims, grįžusiems iš užsienio į Lietuvos Respubliką. Jei jis važiuoja namo ir važiuoja per Latviją, tai žino, kad turi turėti „VAR“ kodą, nes taip juos informuoja ir laive, todėl kirsdami Latvijos sieną jie turi informaciją, o grįžę į Lietuvą jokios informacijos neturi. Jis neseka visų tų įstatymų, ką bando išleisti Vyriausybė, nes ten tiek tų įstatymų, kad paprastam žmogui neįmanoma suprasti, ką jie ten leidžia. Iš esmės, jis supranta, kas vyksta Lietuvoje. Buvo girdėjęs apie izoliacijos taisykles. Jo niekas neklausė apie jokias saviizoliacijas, nei kelte, nei už kelto ribų, nei tie, kurie pildė, jo neperspėjo, kad jis turi izoliuotis. Viskas, ką jie užpildė, buvo išvažiavus iš kelto. Izoliacijos laikotarpiu jam buvo skambinta iš policijos komisariato, jis atsiliepė. Matyt, ne visą laiką gali atsiliepti, nes ne visą laiką gali girdėti, bet jei pamatė, tai ir atsiliepė. Kai atsiliepė, jo pareigūnas paklausė adreso dėl tos izoliacijos, tai jis turbūt paklausė, kokios izoliacijos, pasakė, kad, jei jie yra policija, tai, mano, jog įvedę jo asmens kodą, matys, kur jis yra deklaruotas, o, kad atsisakyti duoti adresą, tai tokių žodžių nebuvo pasakęs. Jis neatsisakė pasakyti adreso, tik pasakė, kad adresas, kur jis yra deklaruotas, matosi sistemoje. Jis nežino, kodėl policijos pareigūnas, rašydamas tarnybinį pranešimą, nurodė tokią aplinkybę, kad jis teigė, jog nežada laikytis saviizoliacijos taisyklių, nes tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Galėjo daug ką teigti, nes jis nestovėjo priešais jį, nematė jo nuotaikos. Pareigūnas nurodė ne visai teisingas aplinkybes, nes jis neatsisakė pateikti adreso, tik pasakė, kad pagal pavardę, vardą ir asmens kodą pareigūnas turi matyti, kur jis deklaruotas, todėl jo nereikia ieškoti (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur jo nėra. Jis nėra susipažinęs su ANK 45 str. 1 d., nes kodekso neskaito, tam turi advokatą. Jis nemano, kad iš viso padarė nusižengimą. Apie nusižengimą reikia klausti policijos. Apie nusižengimo kvalifikacijos pakeitimą reikia klausti advokato, nes jis įstatymų nežino. Jis nemano, kad grįžęs į Lietuvą iš užsienio valstybės, nusikalto, nemano, kad yra padaręs kažkokį nusižengimą. Be testo į keltą neįleidžia. Kai atvyko į Lietuvą, tai tie asmenys, kurie už jį pildė anketą, jo nebuvo informavę, kad jis turi laikytis saviizoliacijos, tik užpildė jo dokumentus ir pasakė viso gero. Tie asmenys, kurie pildė dokumentus, neprisistatė. Jis turi įrašą, kur kelte pasako informaciją, kad juos visus prie išvažiavimo tikrins. Tie asmenys neprisistatinėjo, tik reikėjo pas juos užeiti, nes jie pildė dokumentus kompiuteriu. Nei žodžio nebuvo pasakyta, kaip jis turi elgtis sugrįžęs, kad turi niekur nevažinėti. Jis nėra visiškai naivus, kad nesuprastų, dėl ko jie tikrino. Pirmiausiai, jis kaip ir kiti, darėsi testus, kad galėtų patekti į keltą dėl to viruso. Turbūt davė suprasti, kad tikrins ne muitinė. Pirmiausiai tikrino dėl to, kad darėsi testus. Lietuvoje testo nežiūrėjo, jį žiūrėjo tik įlipant į keltą, o ne išlipant, nes nei laive, nei išlipant iš laivo niekam nebuvo įdomu. Išlipus tik paprašė dokumentų ir viskas. Jie neprisistatė, ar jie medikai, ar ne medikai. Ten buvo su treningais apsirengę berniukai, buvo visiškai nepanašu, kad jie būtų medikai. Iš kur jis žino, dėl ko juos turėjo tikrinti medikai. Jam svarbiausia buvo grįžti namo, jam jokio skirtumo nebuvo, kas ten stovi. Jis jų neklausė nei dokumentų, nei prašė prisistatyti. Kai jam skambino, visus kartus buvo klausta adreso. Kai buvo bendrauta pirmą kartą, tai jis pasakė, jog visi jo duomenys yra registre ir gali matyti pagal jo vardą, pavardę, asmens kodą. Daugiau jo nei karto nebuvo klausinėję, aišku, jis nesuprato, su kuo šneka, nes tik prisistatė jam, kad tai policijos pareigūnas. Ar tai buvo pati tyrėja, jis nežino. Apie adresą daugiau nebuvo klausę nei karto. Tuo laikotarpiu, kuris jam yra suformuluotas kaltinime, tai jis, grįžęs į Lietuvos Respubliką, turbūt žiūrėjo televizorių, žinias, „Lietuvos rytą“, kas svarbiausia. Šituo laikotarpiu be migracijos poskyrio jam nebuvo tikslo dar kažkur lankytis, nes visur lankosi žmona. Jis niekada pats neina į parduotuvę pirktis maisto, jam to nereikia, žmona dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir važiuodama iš darbo viską parsiveža. Be to karto, kai lankėsi migracijos tarnyboje, neprisimena, ar dar kur nors buvo išėjęs. Tuo laikotarpiu žmona gyveno tuo pačiu adresu, kurį buvo nurodęs ir kuriuo turėjo būti saviizoliacijos laikotarpiu. Po to, kai kažkokie vaikinai užpildė dokumentus, niekur nedėjo parašo, niekur nepasirašė, kadangi jie viską pildė kompiuteryje. Jo net neprašė pasirašyti. Telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis negavo jokio pranešimo apie saviizoliaciją.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad žino, kodėl teismas ją kviečia kaip liudytoją. Dabar tiksliai neatsimena, buvo kovo ar balandžio mėnuo, pirmajame veiklos skyriuje buvo gauti du tarnybiniai pranešimai skirtingų policijos pareigūnų. Viename tarnybiniame pranešime buvo nurodytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, kad reikia nuvykti patikrinti (duomenys neskelbtini) esantį asmenį, kuriam privaloma saviizoliuotis. Pareigūnai, nuvykę į vietą, rado negyvenamą sodo namelį, aplinkui jokių žmonių nesimatė, skambino nurodytu telefono numeriu, bet telefonas buvo išjungtas. Po kelių dienų kiti patrulių rinktinės pareigūnai nuvyko tuo pačiu adresu patikrinti asmenį dėl saviizoliacijos laikymosi, bet taip pat rado negyvenamąjį namą, jokių asmenų aplinkui nebuvo, pavyko susisiekti telefonu su asmeniu, kuris nurodė, kad jam yra neprivaloma saviizoliacija ir jis šiuo metu yra migracijos poskyryje, kur nuvyko pasiimti ar pasikeisti paso, dabar tiksliai neatsimena, bet medžiagoje yra nurodyta. Taip pat pareigūnai nurodė patikslinti saviizoliacijos vietą, bet asmuo atsisakė tai padaryti, sakydamas, kad taip yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės. Pirmajame veiklos skyriuje tuos du tarnybinius pranešimus gavo vyriausioji tyrėja S. J.. Norėdama patikslinti įvykio aplinkybes, ji susisiekė su asmeniu, paklausė jo apie šias aplinkybes, tačiau jis nenorėjo nei prisistatyti, nei atsakyti, kuriuo adresu gyvena, saviizoliuojasi, nes buvo nurodytas kaip ir netikslus gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat tyrėja S. J. nurodė, kad reikėtų atvykti į apklausą dėl šių galimai padarytų nusižengimų, bet vyriškis atsisakė atvykti į apklausą, teigdamas, kad yra karantino laikotarpis ir bijo užsikrėsti, todėl neatvyks. Buvo priimtas bendras kompromisas, kad elektroniniu paštu bus atsiųsti klausimai, į kuriuos jis turės atsakyti. Vyriškis sutiko ir atsiuntė tuos atsakymus. Dabar tiksliai neatsimena, ką nurodė, bet taip pat konstatavo tą faktą, jog jo konstitucinės teisės yra pažeidžiamos ir nesutinka su padarytu pažeidimu. Vyriausioji tyrėja jai davė tuos du tarnybinius pranešimus, kad priimtų galutinį sprendimą. Tikslindama tas aplinkybes, taip pat susisiekė su asmeniu, kuris ir jai nurodė, jog jis neprivalo saviizoliuotis. Taip pat ji jo paklausė, kokia yra jo saviizoliacijos vieta ar gyvenamoji vieta, bet jis nurodė, kad neprivalo to pasakyti. Realiai gyvenamąją vietą susirado per duomenų bazę, rado vienintelę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo išsiuntusi raštą migracijos poskyriui dėl informacijos pateikimo, ar tikrai asmuo buvo atvykęs į migracijos poskyrį. Gavo atsakymą, kad tikrai buvo atvykęs atsiimti paso. Taip pat siuntė raštą į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad pasitikslintų, ar tikrai nebuvo įsivėlusi kažkokia klaida. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patvirtino, kad asmeniui yra privaloma saviizoliacija, bet laikotarpio dabar tiksliai nepasakys, tačiau yra nurodyta, kadangi jis buvo grįžęs, kiek atsimena, iš (duomenys neskelbtini) ir, pagal tuo metu galiojusius įstatymus, buvo privaloma saviizoliacija grįžus iš tos šalies. (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į užkrečiamųjų šalių sąrašą. Asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kadangi jis nesutiko su nusižengimu, medžiaga buvo perduota Šiaulių pareigūnams, kad jie priimtų sprendimą. Tada Šiaulių tyrėjai buvo gavę skundą, jog yra netiksli pažeidimo esmės fabula, kad ją reikia sukonkretinti. Ta medžiaga buvo atsiųsta atgal. Sukonkretino pažeidimo fabulą ir asmeniui surašė protokolą su administraciniu nurodymu, kadangi jis neįvykdė administracinio nurodymo, tai Šiauliuose jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas su didesne bauda. Kaip ir minėjo, rašė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui raštą dėl pasitikslinimo, ar tikrai asmeniui buvo privaloma saviizoliacija. Jie jai patvirtino, kad jam tuo laikotarpiu buvo privaloma saviizoliacija, kad jis nurodytu laikotarpiu privalėjo būti savo nurodytoje saviizoliacijos vietoje. Tiksliai neatsakys, bet, kiek pamena, yra kažkokia keleivio kontrolės kortelė, kurią, kai grįžta asmuo, turi užpildyti ir kurioje asmuo turėjo nurodyti, kur jis turėjo būti. Kiek žino, tą kortelę turi pildyti pats žmogus arba kažkoks atsakingas darbuotojas, bet žmogus nurodo savo anketinius duomenis, kaip su juo susisiekti, nurodo savo saviizoliacijos vietą, kurioje saviizoliuosis. Tarkime, jei pakečia saviizoliacijos vietą, tai pats žmogus turėtų pranešti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kad jis dėl tam tikrų priežasčių paliks saviizoliacijos vietą ir turi gauti leidimą. Asmuo, grįžęs iš (duomenys neskelbtini), dar turėjo pasidaryti testą, kad jis būtų neigiamas, o daugiau, kokius dar veiksmus turėjo atlikti, nebeatsimena. Pildant tą anketą, tai tie patys darbuotojai turėjo nurodyti tas visas saviizoliacijos sąlygas ir žmogus turėtų pasirašyti, kad sutinka su visomis tomis sąlygomis, bet tų dokumentų dėl asmens pasirašymo ir, kad sutiko su tomis taisyklėmis, neturi, nes jų nepateikė. Byloje buvo nurodytas adresas, (duomenys neskelbtini), kadangi jų nuotolinio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), tai nežino, dėl kokių priežasčių Šiaulių budėtojas nusiuntė patikrinti į (duomenys neskelbtini). Pareigūnai nerado tos gyvenamosios vietos, tai buvo apleistas sodo namelis, jokių asmenų nebuvo. Todėl buvo nurodytas asmens telefono numeris, jie bandė su juo susisiekti. Vienu atveju nesusisiekė, nes telefonas buvo išjungtas, o kitą dieną susisiekė, tada asmuo nurodė, kad neprivalo saviizoliuotis ir yra migracijos poskyryje, taip pat, kad neprivalo pateikti savo saviizoliacijos vietos. Abu kartus pareigūnai vyko patikrinti į (duomenys neskelbtini). Pati ieškojo per duomenų bazes pagal asmens duomenis – vardą, pavardę, gimimo metus. Duomenų bazėse išmetė vienintelį asmenį, kad tai yra (duomenys neskelbtini). Vyriausioji tyrėja su juo bandė susisiekti, kalbėjo, tikslino aplinkybes, bet asmuo nenorėjo pasakyti, kur gyvena, kur saviizoliuojasi. Taip pat ir ji, kalbėdama telefonu, tikslindama aplinkybes, to paties klausė, bet asmuo nenurodė. Abu kartus pareigūnai buvo nuvykę ne tuo gyvenamosios vietos adresu. Kadangi buvo gautas raštas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kad asmeniui buvo privaloma saviizoliacija, nes ši šalis yra įtraukta į užkrečiamųjų šalių sąrašą, remdamasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštu ir tuo metu galiojančiais įstatymais bei nutarimais, kadangi buvo karantino metas, būtent dėl to ir surašė tą administracinio nusižengimo protokolą. Telefonu bendravo, klausė, ar neturėjo sąlyčio su sergančiu žmogumi, taip pat, ar buvo pasidaręs testą, tai jis buvo nurodęs, kad jo testas neigiamas, nors neigiamas testas neįrodo, kad asmuo nieko neužkrės, nes jis gali būti ir nešiotojas, užkrėsti kitus asmenis, kadangi jis lankėsi migracijos poskyryje, galbūt ir į parduotuvę nuėjo, ji nežino, kur jis keliavo. Asmuo buvo lankęsis migracijos poskyryje, iš poskyrio gavo raštą, taip pat gavo raštą iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kad asmuo privalo saviizoliuotis. Daugiau nežino, ką į klausimą dėl asmens keliamos grėsmės išplisti pavojingai ligai, infekcijai gali atsakyti. Jis kėlė grėsmę lankydamasis kažkur ir nesvarbu, kad jis buvo su neigiamu testu, tačiau lankytis negalėjo, nes tuo metu jam buvo privaloma saviizoliacija, kaip ir buvo nurodęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, nes tuo metu buvo karantinas. Visas aplinkybes jau paaiškino ir į klausimą dėl to, kaip ji nustatė ir ar iš viso nustatinėjo, kad asmuo kelia grėsmę išplisti infekcijai, atsakymo neturi. Ji mano, kad tokie veiksmai, kai asmuo nesilaiko saviizoliacijos taisyklių, turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 45 str. 4 d., kadangi tuo momentu buvo karantino laikotarpis. Asmuo sukėlė pavojų išplisti užkrečiamai ligai, kadangi jis lankėsi tarp žmonių, kad ir migracijos poskyryje bendravo su darbuotojais, prasilenkė su kitais žmonėmis, galbūt jis buvo ne tik migracijos poskyryje, o gal lankėsi ir parduotuvėje, bet ji to pasakyti negali, nes nežino, tik gali konstatuoti, jog buvo migracijos poskyryje ir bendravo su asmenimis. Asmuo iš karto yra supažindinamas su saviizoliacijos taisyklėmis, kai užpildo tą kortelę, tada žmogus pasirašo arba, tarkime, kai žmogus suserga, važiuoja pasidaryti testo ir laukia to atsakymo, tada telefonu gauna „SMS“ žinutę. Nežino, ar asmuo, užpildęs tą kortelę, susipažinęs, pasirašęs, gauna kažkokį pranešimą į telefoną, elektroninį paštą, kad jis privalės izoliuotis. Kadangi pačiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme nėra konkretaus punkto, būtent todėl tais dvejais galiojančiais aktais ji ir rėmėsi. Neatsimena, negali atsakyti, kodėl nenurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punkto, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Pagal jos turimus duomenis, su A. S. bendravo policijos pareigūnai ir jo klausė gyvenamosios vietos adreso, bet jis nenurodė, tada jam skambino vyriausioji tyrėja S. J., ji klausė, bet jis taip pat nenurodė, ir su ja bendraudamas jis nenurodė tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso. Buvo panaikintas administracinio nusižengimo protokolas ir buvo surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas ant to paties ROIK numerio. Čia jau kaip viršininkai paskiria, bet dažniausiai grąžina spręsti tiems patiems pareigūnams, ir tie patys pareigūnai taiso trūkumus, rašo naują protokolą, tiesiog tokia praktika yra jų policijos įtaigoje. Jai, kaip pareigūnei, nebuvo pareikštas nušalinimas, kad asmeniui surašė antrą protokolą. Pas juos yra tokia praktika, kad, tarkime, jei asmuo nesutinka su pažeidimu, tai jie surenka visą reikiamą medžiagą, ką turi, ir surašo administracinio nusižengimo protokolą, tada visą medžiagą perduoda Šiaulių tyrėjams, kurie priima galutinį sprendimą. Skundas buvo gautas dėl fabulos patikslinimo, todėl tą medžiagą grąžino jai atgal, kad ji ją pataisytų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, kai šios veikos sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms ir buvo padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

Nagrinėtinu atveju buvo nurodyta, kad A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

Žemesnės instancijos teismas

A. S., tiek tyrimo metu, tiek teikdamas skundą teismui, tiek teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, iš esmės neigė įvykdęs administracinį nusižengimą, nesutiko su tuo, jog pažeidė kokius nors galiojančius teisės aktus ir paaiškino, kad jis, grįžęs iš (duomenys neskelbtini), pats nieko nepildė, jam išlipus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) viską pildė trys jaunuoliai, stabdė visas mašinas, visus kvietėsi į vidų, visiems kažką pildė, jo nieko neprašė pasirašyti, užsipildė, padavė dokumentą ir viso gero, adreso neklausė, nežino, iš kur jie ištraukė tą adresą (duomenys neskelbtini), nes savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), ten yra gyvenamas namas, kodėl pareigūnai jo ieškojo (duomenys neskelbtini), tai jis to nesupranta. Byloje esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento raštai patvirtina, kad A. S., grįžęs iš (duomenys neskelbtini), užpildė keleivio kortelę, šios kortelės pagrindu duomenys buvo suvesti į Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinę sistemą, nurodytas izoliavimosi terminas nuo 2021-03-13 iki 2021-03-22, gyvenamoji ir izoliavimosi vieta – (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu teismas pažymi, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui teigė, kad jis neseka visų tų įstatymų, ką bando išleisti Vyriausybė, nes ten tiek tų įstatymų, kad paprastam žmogui neįmanoma suprasti, ką jie ten leidžia, tačiau taip pat pripažino, jog iš esmės jis supranta, kas vyksta Lietuvoje, buvo girdėjęs apie izoliacijos taisykles, pripažino ir tai, kad jam nepilnai yra žinoma tvarka, galiojusi karantino metu asmenims, grįžusiems iš užsienio į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju paminėtina, kad įstatymų ar kitų galiojančių teisės aktų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės, be to, galiojančių teisės aktų nežinojimas negali švelninti ir asmens teisinės padėties. Nagrinėtinu atveju A. S., grįždamas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, turėjo pats imtis priemonių ir domėtis, kokie reikalavimai taikomi asmeniui, karantino laikotarpiu grįžusiam iš užsienio valstybės. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai apie tai, kad jis nežinojo, jog jam reikia izoliuotis, vertinami kritiškai, kaip A. S. pasirinkta gynybinė pozicija, tokiu būdu siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Dar daugiau, iš teismui duotų A. S. paaiškinimų matyti, kad jis aiškiai suprato, jog privalo izoliuotis, suprato ir tai, dėl kokių priežasčių su juo bando susisiekti policijos pareigūnai, teigdamas, jog jis nėra visiškai naivus, kad nesuprastų, dėl ko jie tikrino, pirmiausiai, jis kaip ir kiti, prieš grįždamas į Lietuvą, darėsi testus, kad galėtų patekti į keltą dėl to viruso, turbūt davė suprasti, kad tikrins ne muitinė. Paminint ir tai, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41) matyti ne tik tai, kad visi asmenys, atvykę iš paveiktų šalių, susipažįsta ir sutinka su izoliacijos taisyklėmis, užpildydami elektroninės anketos formą internete, bet ir tai, kad Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje yra įrašas, jog A. S. susipažino su izoliacijos taisyklėmis ir su jomis sutinka.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esanti asmens duomenų pažyma iš tiesų patvirtina, jog A. S. nuo 2017-12-27 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai A. S. važiavo tikrinti visai kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes teismui patvirtino ir liudytoja apklausta R. M., parodydama, kad policijos įstaigoje buvo gautas pranešimas, jog reikia nuvykti patikrinti (duomenys neskelbtini) esantį asmenį, kuriam privaloma saviizoliuotis, pareigūnai, nuvykę į vietą, rado negyvenamą sodo namelį, aplinkui jokių žmonių nesimatė, skambino nurodytu telefono numeriu, bet telefonas buvo išjungtas, po kelių dienų kiti patrulių rinktinės pareigūnai nuvyko tuo pačiu adresu patikrinti asmenį dėl saviizoliacijos laikymosi, bet taip pat rado negyvenamąjį namą, jokių asmenų aplinkui nebuvo, t. y. byloje buvo nurodytas adresas, (duomenys neskelbtini), kadangi jų nuotolinio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), tai nežino, dėl kokių priežasčių Šiaulių budėtojas nusiuntė patikrinti į (duomenys neskelbtini). Liudytoja teismui patvirtino, jog abu kartus pareigūnai vyko patikrinti į (duomenys neskelbtini), t. y. abu kartus pareigūnai buvo nuvykę ne tuo gyvenamosios vietos adresu, nes vėliau, patikrinus asmenį, duomenų bazėse išmetė vienintelį asmenį ir jo adresą, kad tai yra (duomenys neskelbtini), t. y. gautame pranešime buvo nurodytas netikslus gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Tokius liudytojos R. M. parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, t. y. policijos pareigūnių T. T. ir R. M. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad 2021-03-19 ir 2021-03-22 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) patikrinti, kaip asmuo laikosi saviizoliacijos, bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštai, kuriuose nurodyta, kad A. S. gyvenamoji ir izoliacijos vieta yra (duomenys neskelbtini). Aptarti bylos duomenys, taip pat paties A. S. paaiškinimai, jog jis, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), visą laiką buvo savo gyvenamosios vietos adresu, išskyrus vykimą į migracijos tarnybą, t. y. kad tuo laikotarpiu, kuris jam yra suformuluotas kaltinime, žiūrėjo televizorių, žinias, be migracijos poskyrio jam nebuvo tikslo dar kažkur lankytis, nes visur lankosi žmona, jis niekada pats neina į parduotuvę pirktis maisto, jam to nereikia, nes žmona dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir važiuodama iš darbo viską parsiveža, neleidžia teismui daryti neginčijamos išvados, kad A. S. 2021-03-19 tyčia nesilaikė numatytų saviizoliavimosi sąlygų, paliko izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo tam nesant pagrindo, t. y. 2021-03-19 apie 10.40 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams nuvykus patikrinti į keleivio anketoje nurodytą saviizoliavimosi vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad toje vietoje yra negyvenamas sodo namelis, o paskambinus A. S. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), šis neatsiliepė. Todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visi neaiškumai vertinami kaltinamojo (šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) naudai, 2021-07-12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje patikslina ir aukščiau nurodytas aplinkybes iš A. S. suformuluoto kaltinimo šalina. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-245/2018).

Pasisakydamas dėl kaltinimo dalies, susijusios su 2021-03-22 vykusiu gyvenamosios vietos palikimu, teismas atkreipia dėmesį į paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus. Kaip matyti A. S. teisme neneigė, kad jis vyko į migracijos tarnybą, teigdamas, jog jis turėjo greitai išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), negalėjo laukti, nes po kelių dienų jam buvo išvažiavimas, todėl vyko migracijos tarnybą dėl naujo paso išdavimo. Tokius asmens paaiškinimus dėl vykimo į migracijos tarnybą patvirtina ne tik byloje esantis policijos pareigūnės R. M. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2021-03-22 susisiekus su A. S., šis paaiškino, jog buvo migracijos tarnyboje pasikeisti paso, bet ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus raštas, iš kurio matyti, kad A. S. 2021-03-22 buvo atvykęs į migracijos tarnybos 122 kabinetą ir 9.07 val. pateikė prašymą dėl naujo dokumento išdavimo, 2021-03-29 A. S. naujai pagamintą dokumentą atsiėmė.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkte nurodyta, kad sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėjęs asmuo ir sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės, kurio izoliavimo vieta namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje atitinka taisyklių reikalavimus, privalo laikytis šių izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje pareigų, t. y. nepalikti izoliavimo vietos, išskyrus 8 punkte nurodytus atvejus; draudžiama vykti viešuoju transportu į izoliavimo vietą ar iš jos, kai reikalinga atlikti tyrimus ar kitais nustatytais atvejais; neturint galimybės į mobilųjį punktą nuvykti savo, artimųjų, pavėžėjų ar taksi transportu, asmuo dėl pavėžėjimo gali kreiptis į savivaldybės administraciją. Tų pačių taisyklių 8 punkte įvardinti atvejai, kada izoliuotas asmuo gali palikti izoliavimo vietą. Pagal 8.1. papunktį sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės (išskyrus asmenį, nurodytą Taisyklių 8.6 papunktyje), gali palikti izoliavimo vietą dėvėdamas nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, šiais atvejais: 8.1.1. organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ir (arba) dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje/laidotuvėse arba lankyti terminalinės būklės pacientų; 8.1.2. nuvykti į ASPĮ ėminių iš nosiaryklės ir ryklės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriniams tyrimams atlikti paėmimui; 8.1.3. nuvežti savimi negalinti pasirūpinti asmenį į ASPĮ sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ar į mobilųjį punktą ėminių iš nosiaryklės ir ryklės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriniams tyrimams atlikti paėmimui; 8.1.4. nuvykti į teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą; 8.1.5. dalyvauti savo vestuvėse; 8.1.6. aukšto meistriškumo sportininkai, aukšto meistriškumo sporto specialistai, aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, sporto medicinos personalas, gali nuvykti į aukšto meistriškumo sporto pratybas, treniruočių stovyklas, varžybas ir su jų sporto veikla susijusias institucijas ar įstaigas; 8.1.7. nuvykti į valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas jų kvietimu. Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2021-03-22 buvo nuvykęs į migracijos tarnybą dėl naujo dokumento gavimo, kas galėtų atitikti taisyklių 8.1.4. papunktyje įvardintą išimtį dėl izoliavimo vietos palikimo, t. y. nuvykti į teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą. Tačiau taisyklių 8.1. papunktyje įvardintos išimtys taikomos visiems asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybės, išskyrus asmenį, nurodytą taisyklių 8.6 papunktyje. Jame reglamentuota, kad sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės, kai grįžo/atvyko iš šalių, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės (vadovaujantis Paveiktų šalių sąrašu), izoliacijos vietą be kita ko gali palikti iš anksto informavęs Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą taisyklių 8.1.1–8.1.4 ir 8.1.6–8.1.8 papunkčiuose nurodytais atvejais bei nuvykti į ASPĮ sveikatos priežiūros paslaugoms gauti (kai vykstama į ASPĮ skubiai pagalbai gauti, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informavimas nereikalingas).

Bylos medžiaga rodo, kad A. S. 2021-03-13 į Lietuvos Respubliką grįžo iš (duomenys neskelbtini). Iš įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ 2.19 punkto matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į šalių, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, sąrašą. Kas reiškia, kad A. S. negalėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 8.1. papunktyje įvardintos išimtys dėl izoliacijos vietos palikimo. Dar daugiau, svarbu paminėti ir tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštuose buvo aiškiai įvardinta, kad A. S., pildydamas keleivio anketą, nenurodė, jog jam yra taikomos kokios nors izoliacijos išimtys. Be to, bylos medžiaga liudija ir tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi jokių duomenų, kad A. S. būtų pateikęs prašymą palikti ar pakeisti izoliacijos vietą. Aukščiau aptartų aplinkybių visumos analizė neginčijamai patvirtina, jog A. S. 2021-03-22 tyčia nesilaikė numatytų saviizoliavimosi sąlygų, paliko izoliavimosi vietą, tam nesant pagrindo, t. y. jam nustatytą paskutinę izoliavimosi dieną (2021-03-22) nuvyko į migracijos tarnybą išsiimti naujo dokumento, nors asmens dokumento galiojimas baigėsi tik 2021-03-29, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai. Pastebėtina ir tai, kad nors A. S. teismui aiškino, jog jis skubėjo išsiimti naują asmens dokumentą, negalėjo laukti, nes jau greitai turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus raštas rodo, kad A. S. po prašymo išduoti naują dokumentą pateikimo 2021-03-22 dar mažiausiai savaitę buvo Lietuvos Respublikoje, nes A. S. tik 2021-03-29 naujai pagamintą dokumentą atvyko atsiimti. Todėl A. S. įvardinta aplinkybė dėl jo skuboto išvykimo iš Lietuvos Respublikos vertintina tik kaip gynybinė pozicija, kuri nešalina jo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo įvykdymo.

A. S. atstovas advokato padėjėjas, teikdamas skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. 2021-07-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kėlė klausimą dėl to, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkte yra teigiama, jog „sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės“, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. būtų „turėjęs sąlytį su sergančiuoju COVID-19 asmeniu“, o policijos pareigūnai šios aplinkybės net nesiaiškino. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas neteisingai supranta šiame punkte vartojamas sąvokas. Minėtų taisyklių 15.1. punkte yra aiškiai įvardinta, kokiems subjektams ši nuostata yra taikoma, t. y. 1) sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėjęs asmuo; 2) sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės, kurio izoliavimo vieta namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje atitinka taisyklių reikalavimus. Iš įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ 2.1. papunkčio matyti, kad asmenimis, turėjusiais sąlytį, laikomi asmenys, grįžę ar atvykę iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą, arba keliavę per paveiktas šalis 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo/atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos. Iš esmės analogiškai ši sąvoka apibrėžta ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2020-04-10 iki 2021-03-25) 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad asmuo, turėjęs sąlytį, – asmuo, turėjęs sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotoju ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjus perduodančiais veiksniais arba atvykęs iš užsienio šalies, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užkrečiamosios ligos paveiktų šalių sąrašą. Kas reiškia, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, A. S., grįžęs į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), kuri buvo įtraukta į šalių, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, sąrašą, buvo laikomas sąlytį turėjusiu asmeniu, grįžusiu iš užsienio valstybės. Todėl pagrįstai jam buvo inkriminuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto pažeidimas.

Tuo tarpu teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentu, jog A. S. suformuluotame kaltinime nebuvo nurodyta, kokius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ reikalavimus A. S. pažeidė. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei 2021-05-31 A. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei jo atžvilgiu 2021-07-12 priimtame nutarime nėra nurodyta, kokie 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ reikalavimai buvo pažeisti, A. S. pažeidus saviizoliacijos sąlygas. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. M. negalėjo paaiškinti, kodėl nenurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punkto, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, taip pat teigė, kad pačiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nebuvo konkretaus punkto, kurį būtų galėjusi įvardinti. Paminėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokio konkretaus teisės akto reikalavimus asmuo pažeidė. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi protokole nurodyto nusižengimo esmė ir veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Šiuo atveju 2021-05-31 administracinio nusižengimo protokole ir 2021-07-12 nutarime administracinio nusižengimo byloje nenurodžius, koks konkretus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ reikalavimas buvo pažeistas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra aiškiai atskleista šio teisės akto pažeidimo esmė, kas pažeidžia A. S. procesinę teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, jog iš 2021-07-12 nutarimo turi būti šalintinas teisės aktas, kurio reikalavimus galimai pažeidė A. S., t. y. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

Iš teisme gauto skundo matyti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas nesutiko su tuo, jog paskelbto karantino metu teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, nustatė sveikatos apsaugos ministras, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog karantino metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, gali nustatyti Vyriausybė, o ne sveikatos apsaugos ministras, tačiau tokia priemonė buvo numatyta sveikatos apsaugos ministro 2020 kovo 12 įsakymu Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkte. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2020-04-10 iki 2021-03-25) 21 straipsnio 1¹ dalyje nurodyta, jog karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti ūkinės veiklos apribojimai. Minėtos įstatymo dalies 2 punkte nurodyta, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, tame tarpe riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Teismas pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3 punkto matyti, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui per karantiną, paskelbtą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, gavus atsakingos ministerijos pasiūlymą dėl būtinų karantino priemonių nustatymo, buvo pavesta nustatyti konkrečias karantino režimo priemones. Tuo pačiu paminėtina, jog valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministras. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad sveikatos apsaugos ministras, būdamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3 punkto nuostatomis, pagrįstai nustatė konkrečias karantino režimo priemones, susijusias su sąlytį turėjusių asmenų, grįžusių iš užsienio valstybės, izoliavimosi sąlygomis ir tvarka. Be to, teismas pažymi, kad A. S. atžvilgiu 2021-07-12 priimtame nutarime inkriminuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto reikalavimai galiojo, t. y. priimtas teisės aktas ar jo nuostatos nebuvo pripažintos neteisėtomis ar negaliojančiomis, todėl jų buvo privaloma laikytis.

A. S. atstovas advokato padėjėjas, teikdamas skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. 2021-07-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kėlė klausimą ir dėl to, kad nepagrįstai A. S. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 45 str. 4 d., ir prašė A. S. veiką perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti A. S. veiksmuose buvus pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Pasisakydamas šiuo klausimus teismas pažymi, jog šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tuo tarpu dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma saviizoliacijos taisyklių, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių buvo sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. S. į Lietuvos Respubliką buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), kuri buvo įtraukta į šalių, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, sąrašą, buvo laikomas sąlytį turėjusiu asmeniu, grįžusiu iš užsienio valstybės, kuriam buvo privaloma 10 kalendorinių dienų saviizoliacija, t. y. laikotarpiu nuo 2021-03-13 iki 2021-03-22. Nepaisydamas tokių aplinkybių A. S. izoliacijos laikotarpiu (2021-03-22) paliko savo izoliacijos vietą, lankėsi migracijos tarnyboje, kurioje kontaktiniu būdu kreipėsi dėl naujo dokumento išdavimo. Teismo vertinimu, toks elgesys neabejotinai sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiu. „Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose“ taisyklių 3 priede (galiojusiame įvykio metu) nurodyta, kad pagrindinis izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje tikslas – užkirsti kelią infekcijos plitimui ir naujų atvejų atsiradimui. Kol nėra efektyvių vakcinų ir vaistų, sergančių asmenų izoliacija ir visuotinai taikomos higienos priemonės yra svarbiausi šios infekcijos kontrolės būdai. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo, todėl siekiant užkirsti kelią ligos plitimui, svarbus ir sąlytį su sergančiaisiais COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėjusio asmens izoliavimas. Be to, minėtame priede išaiškinta, kad kiekvienai užkrečiamajai ligai yra būdingas tam tikras inkubacinis periodas, t. y. laikotarpis nuo infekcinės ligos sukėlėjo patekimo į organizmą pradžios iki ligos simptomų atsiradimo. Atsakant į atstovo argumentus, pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad buvo nesilaikyta reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad A. S., pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 45 straipsnio 4 dalis numato, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, turintis neigiamą COVID-19 ligai nustatyti testą (ANK 35 str. 2 d.), sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Bylos aplinkybės rodo, kad A. S. buvo paskirta bauda, kuri atitinka sankcijoje numatytą baudos minimumą, t. y. penki šimtai eurų. Tai rodo, kad skiriant nuobaudą A. S., nuobaudos skyrimo taisyklės iš esmės pažeistos nebuvo. Be to, šios aplinkybės rodo, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą nusižengimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ANK 22 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad asmuo nepripažino įvykdęs administracinį nusižengimą, dėl savo veiksmų nesigailėjo, jų kritiškai nevertino, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

A. S. atstovo advokato padėjėjo K. S. skundo netenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. 2021-07-12 nutarimo dalį, kuria pripažinta, kad A. S. 2021-03-19 tyčia nesilaikė numatytų saviizoliavimosi sąlygų, paliko izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo tam nesant pagrindo, t. y. 2021-03-19 apie 10.40 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams nuvykus patikrinti į keleivio anketoje nurodytą saviizoliavimosi vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad toje vietoje yra negyvenamas sodo namelis, o paskambinus A. S. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), šis neatsiliepė.

Pašalinti aplinkybę, kad A. S. pažeidė 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė