Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-12-07 · Administracinė byla Nr. eA-390-492/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-03Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-07
Bylos Nr.
eA-390-492/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00364-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė
Atsakovas
Valstybės įmonė Registrų centras
Pareiškėjas
Pakruojo rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-390-492/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00364-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Pakruojo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Sprendimas) 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S-5203 (1.10E) „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimų“, panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. NS-3507(14.1E) „Dėl atlyginimo už daiktinių teisių įregistravimą didinimo 100 procentų“, įpareigoti Registrų centrą grąžinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijai jos sumokėtas įmokas (2020 m. gruodžio 17 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. S984): 515,70 Eur sumokėtus pagal Registrų centro 2020 m. spalio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 9826878 ir 17,19 Eur sumokėtus pagal Registrų centro 2020 m. spalio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 982679.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su 2020 m. spalio 5 d. prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymų Nr. 25148843 ir Nr. 25155233) (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyrių (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) ir Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrių (toliau – ir Teritorinis registratorius) prašydama įregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus ir Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teises į juos: 1) vietinės reikšmės kelią PK0227 (Užubeliai-Šukioniai-Kutaičiai) (reg. Nr. 44/2560097, unikalus Nr. 4400-5516-6551), 2020 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1970 m.; 2) vietinės reikšmės kelią PK0257 (Stačiūnai-Gužučiai) (reg. Nr. 44/2560099, unikalus Nr. 4400-5516-6584), 2020 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1982 m.; 3) vietinės reikšmės kelią PK0201 (Lygumų vs. - Mickūnai) (reg. Nr. 44/2560103, unikalus Nr. 4400-5516-6619), 2020 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia 1960 m. ir pabaiga – 1982 m.; 4) vietinės reikšmės kelią PK0201 (Lygumų vs. - Mickūnai) (reg. Nr. 44/2560104, unikalus Nr. 4400-5516-6662), 2020 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia 1960 m. ir pabaiga – 1982 m.; 5) vietinės reikšmės kelią PK0221 (Degučiai-Jackoniai-Rusleliai) (reg. Nr. 44/2560106, unikalus Nr. 4400-5516-6830), 2020 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1960 m.; 6) vietinės reikšmės kelią PK0218 (Privažiuojamasis kelias prie fermų Bitaičių k. nuo kelio Nr. 2914) (reg. Nr. 44/2560108, unikalus Nr. 4400-5516-6984), 2020 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1976 m.; 7) vietinės reikšmės kelią PK0219 (Degučiai-Rusliai) (reg. Nr. 44/2560107, unikalus Nr. 4400-5516-6920), 2020 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1976 m.; 8) vietinės reikšmės kelią PK0215 (Minelgiai - Armonaičiai - Lygumai) (reg. Nr. 44/2560510, unikalus Nr. 4400-5517-9144), 2020-09-08 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1976 m.; 9) vietinės reikšmės kelią PK0212 (Minelgiai - Įsoniai) (reg. Nr. 44/2560496, unikalus Nr. 4400-5517-9007), 2020 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1976 m.; 10) vietinės reikšmės kelią PK0205 (Aleknaičiai - Juknaičiai) (reg. Nr. 44/2560511, unikalus Nr. 4400-5517-9172), 2020 m. rugsėjo 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1960 m.; 11) vietinės reikšmės kelią PK0281 (Beinoraičiai - Daušiškiai) (reg. Nr. 44/2560740, unikalus Nr. 4400-5518-8960), 2020 m. rugsėjo 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1960 m.; 12) vietinės reikšmės kelią PK0214 (Įsoniai-Sukmedis) (reg. Nr. 44/2560498, unikalus Nr. 4400-5517-9030), 2020 m. rugsėjo 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1980 m.; 13) vietinės reikšmės kelią PK0273 (Kelias Nr. 2928-Dvariškių miškas) (reg. Nr. 44/2560750, unikalus Nr. 4400-5518-9169), 2020 m. rugsėjo 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1980 m.; 14) vietinės reikšmės kelią PK0213 (Privažiuojamasis kelias prie sodybos Minelgių k.) (reg. Nr. 44/2560504, unikalus Nr. 4400-5517-9061), 2020 m. rugsėjo 12 d nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1980 m.; 15) vietinės reikšmės kelią PK0236 (Kelias Lygumų miestelyje nuo Juknaičių g. iki Sodo g.) (reg. Nr. 44/2560755, unikalus Nr. 4400-5518-9225), 2020 m. rugsėjo 12 d nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1980 m.; 16) vietinės reikšmės kelią PK0284 (Vilūnaičiai-žvyro karjeras) (reg. Nr. 44/2562742, unikalus Nr. 4400-5523-2376) 2020 m. rugsėjo 17 d nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia 1960 ir pabaiga – 1980 m.; 17) vietinės reikšmės kelią PK0247 (Privažiavimas prie kapinių) (reg. Nr. 44/2562873, unikalus Nr. 4400-5523-3355), 2020 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1988 m.; 18) vietinės reikšmės kelią PK0033 (Paliečiai-Vilūnaičiai) (reg. Nr. 44/2562738, unikalus Nr. 4400-5523-2358), 2020 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia 1960 ir pabaiga – 1980 m.; 19) vietinės reikšmės kelią PK0154 (Triškoniai-Voroniai) (reg. Nr. 44/2562733, unikalus Nr. 4400-5523-2290), 2020 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1960 m.; 20) vietinės reikšmės kelią PK0279 (Kelias Nr.4001-Beinoraičių daugiabučiai) (reg. Nr. 44/2560742, unikalus Nr. 4400-5518-9003), 2020 m. rugsėjo 14 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1976 m.; 21) vietinės reikšmės kelią PK0280 (Kelias Nr.4001-sodyba) (reg. Nr. 44/2560743, unikalus Nr. 4400-5518-9036), 2020 m. rugsėjo 14 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1980 m.; 22) vietinės reikšmės kelią PK0154 (Triškoniai-Voroniai) (reg. Nr. 44/2562878, unikalus Nr. 4400-5523-3400), 2020 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1960 m.; 23) vietinės reikšmės kelią PK0161 (Triškoniai-Blėkoniai) (reg. Nr. 44/2562737, unikalus Nr. 4400-5523-2347), 2020 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1980 m.; 24) vietinės reikšmės kelią PK0242 (Privažiavimas prie valymo įrenginių) (reg. Nr. 44/2562869, unikalus Nr. 4400-5523-3299), 2020 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1960 m.; 25) vietinės reikšmės kelią PK0111 (Laiškoniai-Mūrdvaris) (reg. Nr. 44/2564733, unikalus Nr. 4400-5527-3222), 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1980 m.; 26) vietinės reikšmės kelią PK0159 (Blėkoniai-Vizgoniai) (reg. Nr. 44/2565385, unikalus Nr. 4400-5528-9531), 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1980 m.; 27) vietinės reikšmės kelią PK0115 (Veselkiškiai-Mūšos upė) (reg. Nr. 44/2564731, unikalus Nr. 4400-5523-3173), 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1970 m.; 28) vietinės reikšmės kelią PK0115 (Veselkiškiai-Mūšos upė) (reg. Nr. 44/2565719, unikalus Nr. 4400-5530-2397), 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1970 m.; 29) vietinės reikšmės kelią PK0142 (Ūdekai-Linkavičiai-Šikšniai) (reg. Nr. 44/2564915, unikalus Nr. 4400-5527-4366), 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1960 m.; 30) vietinės reikšmės kelią PK0142 (Ūdekai-Linkavičiai-Šikšniai) (reg. Nr. 44/2564959, unikalus Nr. 4400-5527-4850), 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1960 m.; 31) vietinės reikšmės kelią PK0275 (Kelias Nr. 2928-Martyniškis) (reg. Nr. 44/2560746, unikalus Nr. 4400-5518-9058), 2020 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis kelio statybos pradžia ir pabaiga – 1980 m. (toliau visi prašomi įregistruoti nekilnojamieji daiktai – ir Gatvės). Pareiškėjas Prašyme prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi neatlygintinai įregistruoti Gatvių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre ir Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teises į Gatves pagal elektronines bylas, atliktas „Matininko“ sistemoje. Nuosavybės teises pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad mokėtojas už teisinės registracijos išlaidas yra Pakruojo rajono savivaldybės administracija.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kadastro tvarkytojas ir Teritorinis registratorius pareiškėjo Prašymą tenkino ir įregistravo nekilnojamuosius daiktus – Gatves bei Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teises į jas Nekilnojamojo turto registre. Teritorinis registratorius už Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teisių į Gatves įregistravimą pateikė pareiškėjui 515,70 Eur 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826878) ir 17,19 Eur 2020-10-28 PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826879). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. S-3946-(13.1.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Teritorinį registratorių, prašydamas netaikyti mokesčio už Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teisių į Gatves įregistravimą. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, neatlygintinai turėtų būti registruojami visi objektai, net ir tie, kurie registruojami praleidus terminą. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad Gatvių kadastro duomenys nustatyti pirmą kartą, tačiau Teritorinis registratorius 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. NS-35073 (14.1 E) „Dėl atlyginimo už daiktinių teisių įregistravimą didinimo 100 procentų“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio18 d. sprendimas) nurodė, kad, nustačius, jog prašymas įregistruoti Gatves pateiktas praleidus prašymo padavimo terminą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai) 39¹ punktu priėmė sprendimą didinti 100 procentų atlyginimo mokėjimą už juridinio asmens nuosavybės teisių į Gatves įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime Teritorinis registratorius nurodė, kad toks padidinimas nėra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis ir turi būti atlyginamas užsakovo lėšomis.

4. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. su skundu kreipėsi į Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – Komisija) ir Komisijos prašė panaikinti 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Registrų centrą gražinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijai jos sumokėtas įmokas (2020 m. gruodžio 17 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. S984). Skunde nurodoma, kad, pareiškėjo nuomone, jis neturi mokėti už registro objektų registravimą Registrų centrui, nes duomenis, reikalingus registro objektui registruoti teikia atlikdama teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2021 m. sausio 18 d. priėmė Sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimų“ (toliau – ir 2021 m. sausio 18 d. sprendimas), kuriuo nusprendė palikti galioti 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimą.

6. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava <...> arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas <...>, išskyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas Vyriausybės nustatyta tvarka atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.“ Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad „registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.“ Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas (toliau – neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos), finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų.“

7. Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nėra numatytų išimčių (sąlygų), kada valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi mokėti rinkliavą ar atlygį, vykdydamos joms pavestas teisės aktuose nustatytas funkcijas, nėra numatytų sankcijų, kurios būtų taikomos savivaldybei laiku neatlikus jai pavestų funkcijų. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25, 27, 29, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas sudarė galimybę savivaldybėms nemokamai (neatlygintinai) naudotis visomis registro paslaugomis, kurios reikalingos įstatymų nustatytoms funkcijoms vykdyti, teisės aktų nustatytoms funkcijoms ir viešojo administravimo uždaviniams spręsti.

8. Pareiškėjo nuomone, savivaldybės administracija neturi mokėti už registro objektų registravimą Registrų centrui, nes duomenis, reikalingus registro objektui registruoti teikia atlikdama teisės aktuose nustatytas funkcijas. Teritorinis registratorius už Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teisių į Gatves įregistravimą pateikė pareiškėjui 515,70 Eur 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826878) ir 17,19 Eur 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826879). Šios sąskaitos faktūros buvo apmokėtos 2020 m. gruodžio 17 d. (lėšų pervedimo nurodymas Nr. S984). Šiuo lėšų pervedimo nurodymu Registrų centrui iš viso buvo pervesta 1 515,15 Eur suma, nes tuo pačiu mokėjimo nurodymu buvo apmokėtos ir kitos Registrų centro pateiktos sąskaitos, nesusiję su šiuo skundu. Paaiškina, kad lėšų pervedimo nurodyme eilutėje „mokėjimo paskirtis“ yra suklystas PVM sąskaitos faktūros Nr.: parašyta RC982689, turi būti RC9826879. Taigi, 2020 m. gruodžio 17 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. S984 Pakruojo rajono savivaldybės administracija apmokėjo 515,70 Eur 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826878) ir 17,19 Eur 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826879).

Atsiliepimas

9. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo įstatymų aiškinimu. Teritorinio registratoriaus veikla, registruojant / išregistruojant nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, teikiant informaciją ir panašiai, laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinamus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas. Teritorinis registratorius, nagrinėdamas asmens prašymą dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymo, juridinių faktų įregistravimo ir / ar išregistravimo, yra griežtai saistomas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, o ne teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostata galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d., kuomet įsigaliojo 2015 m. birželio 23 d. priimtos Registro įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos. Taip pat pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numatė, kad asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2016 m. lapkričio 1 d.).

11. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 1194 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 4 punktu papildė Nekilnojamojo turto registro nuostatus 39¹ punktu, kuris numato, jog asmenims praleidus įstatymų nustatytus prašymo padavimo terminus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo apskaičiuotas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą didinamas 100 procentų. Atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Registrų centro direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-105 (101.2 E) „Dėl atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 2 ir 3 punktai numato, kad atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą 100 procentų nedidinamas tuo atveju, kai pareiškėjas negali įvykdyti savo pareigos paduoti prašymo įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių, o šias aplinkybes gali patvirtinti valstybės (savivaldybių) institucijų sprendimai, pažymos, dokumentų gavimo datą patvirtinantys dokumentai, antspaudai dokumentuose, pagal kuriuos būtų galima nustatyti datą, nuo kurios pareiškėjas įgijo galimybę disponuoti registravimui reikalingais dokumentais (pvz., ilgalaikės komandiruotės dokumentų kopijos, medicinos įstaigos pažyma apie gydymą ir pan.). Taigi, asmens, įgijusio nekilnojamąjį daiktą iki 2015 m. lapkričio 1 d., pareiga kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją per metus laiko nuo Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 1 d., su prašymu registruoti įgytas nuosavybės teises, įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatyme. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, įskaitant ir savivaldybes.

12. Atsakovas pabrėžė, kad sąlygos, kurioms esant asmeniui gali būti netaikoma 100 procentų priemoka už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą, numatytos Apraše, tačiau ginčo atveju nėra nei vienos sąlygos, numatytos Apraše, kurią pritaikius būtų galima pareiškėjui netaikyti 100 procentų priemokos už daiktinių teisių įregistravimą. Šiuo atveju nėra ginčo, kad Gatvės yra įgytos iki 2015 m. lapkričio 1 d., todėl tik nuo pareiškėjo valios priklausė, kada kreiptis į matininką, kad būtų atlikti Gatvių kadastriniai matavimai ir sudarytos jų kadastro duomenų bylos, bei kada teikti prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl Gatvių ir nuosavybės teisių į jas įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Įstatymų leidėjo numatytas vienerių metų terminas, per kurį asmenys turėjo galimybę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu paviešinti iki 2015 m. lapkričio 1 d. įgytas nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, yra pakankamai ilgas ir Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas efektyviai disponuoti jam priklausančiu turtu, turėjo visas sąlygas pateikti prašymą

13. Atsakovas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nenumato jokių išimčių savivaldybėms, kurios leistų joms taikyti kitokius terminus (ar iš viso netaikyti terminų) prašymams įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus pateikti. Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763, (toliau – Sąrašas) 13.1.6. punktas numato, kad už nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimą nustatomas 17,19 Eur atlyginimas. Teritorinis registratorius Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teisę į Gatves įregistravo neatlygintinai, tačiau įvertinęs tai, kad prašymas pateiktas praleidus įstatymų nustatytą 30 dienų terminą, pritaikė 100 procentų atlyginimo padidinimą ir paskaičiavo pareiškėjui mokestį už nuosavybės teisių įregistravimą į kiekvieną gatvę po 17,19 Eur. Teritorinis registratorius pagrįstai pritaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskaičiavo pareiškėjui atlyginimą už nuosavybės teisių įregistravimą kaip už pateiktą praleidus terminą pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 39¹ punkte nustatytą tvarką.

Atsiliepimas

14. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai pritaikyta tiek bendroji Valstybės informacinių išteklių įstatyme nustatyta teisės norma (savivaldybės nuosavybės teisės įregistruotos neatlygintinai), tiek ir specialioji Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostata, kuri yra taikoma visiems be išimties – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (įskaitant ir savivaldybes) dėl specialaus papildomo dvigubo apmokestinimo, kai prašymas pateikiamas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Paaiškiname, jog tuo atveju, jei Teritorinis registratorius šioje ginčo situacijoje būtų iš viso netaikęs Valstybės informacinių išteklių įstatymo, tuomet pareiškėjui už nuosavybės teisių įregistravimą į 31 Gatvę būtų paskaičiuotas ne 532,89 Eur (17,19 Eur * 31 nekilnojamasis daiktas), o 1065,78 Eur (17,19 Eur * 31 nekilnojamasis daiktas) + (17,19 Eur * 31 nekilnojamasis daiktas) atlyginimas, tačiau taip nebuvo padaryta. Teritorinis registratorius už pareiškėjo nuosavybės teisių į Gatves įregistravimą pateikė pareiškėjui 515,70 Eur 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826878) ir 17,19 Eur 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826879), viso 532,89 Eur sumai.

15. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas šiuo atveju turi prisiimti neigiamas pasekmes, kurios kilo dėl jo paties neveikimo, nes iš valstybės biudžeto lėšų negali būti kompensuojama už pareiškėjo netinkamą pareigų atlikimą, t. y. už prašymo įregistruoti nuosavybės teises į Gatves pateikimą praleidus įstatymų nustatytą terminą.

II.

16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. NS-3507(14.1E) „Dėl atlyginimo už daiktinių teisių įregistravimą didinimo 100 procentų“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S-5203 (1.10E) „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimų“, įpareigojo atsakovą VĮ Registrų centrą grąžinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijai sumokėtas įmokas (2020 m. gruodžio 17 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. S984): 515,70 Eur sumokėtus pagal VĮ Registrų centro 2020 m. spalio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 9826878 ir 17,19 Eur sumokėtus pagal VĮ Registrų centro 2020 m. spalio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 982679.

17. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

Šalies argumentai

17.1. Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Teritorinį registratorių, prašydamas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (Gatves) ir Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teises į juos.

17.2. Teritorinis registratorius už Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teisių į Gatves įregistravimą pateikė pareiškėjui 515,70 Eur 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826878) ir 17,19 Eur 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija RC Nr. 9826879).

17.3. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 10 raštu Nr. S-3946-(13.1.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Teritorinį registratorių prašydamas netaikyti mokesčio už Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybės teisių į Gatves įregistravimą. Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi neatlygintinai turėtų būti registruojami visi objektai, net ir tie, kurie registruojami praleidus terminą, taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad Gatvių kadastro duomenys nustatyti pirmą kartą.

17.4. Teritorinis registratorius 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime nurodė, kad nustačius, jog prašymas įregistruoti Gatves pateiktas praleidus prašymo padavimo terminą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 39¹ punktu priėmė sprendimą didinti 100 procentų atlyginimo mokėjimą už juridinio asmens nuosavybės teisių į Gatves įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime Teritorinis registratorius nurodė, kad toks padidinimas nėra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis ir turi būti atlyginamas užsakovo lėšomis.

17.5. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. su skundu kreipėsi į Komisiją ir Komisijos prašė panaikinti 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Registrų centrą grąžinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijai jos sumokėtas įmokas (2020 m. gruodžio 17 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. S984).

Žemesnės instancijos teismas

17.6. Komisija 2021 m. sausio 18 d. sprendimu nusprendė palikti galioti 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

18. Teismas apžvelgė Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas (25 str. 3 d.) ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2017 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr.108-p-51 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-406” cituojamoje 2017 m. rugsėjo 20 d. Vyriausybės išvadoje nurodoma, kad Duomenų registravimo sąnaudų apskaičiavimo ir vertinimo (priežiūros) mechanizmas turėtų būti analogiškas kaip ir duomenų teikimo atveju, todėl siūlyti Seimui papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-406 ir numatyti, kad atlyginimo už registro objekto registravimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Teismas padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi siekė numatyti galimybę už registro objekto registravimą netaikyti valstybės rinkliavos kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia savivaldybių institucijos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas kartu numatant, kad dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.

20. Apžvelgęs Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas (29 str. 3 d., 4 d.), teismas pažymėjo, kad iš aptartų normų viseto galima daryti išvadą, kad sąnaudos turi būti pagrįstos ir susijusios su savivaldybės institucijos atliekamomis teisės aktuose nustatytomis funkcijomis.

21. Įvertinęs Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog Prašymas nebuvo susijęs su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atliekamomis teisės aktuose nustatytomis funkcijomis, todėl negalima konstatuoti, kad ir sąnaudos nebuvo pagrįstos.

22. Teismas išaiškino, kad abi teisės normos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalis ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis) teisės aktų hierarchijos aspektu yra vienodo statuso, todėl šiuo atveju taikytina ne subordinacijos, o lex posterior derogat legi priori taisyklė, kurios taikymas lemia, kad ginčo išsprendimui turi būti taikoma vėliau įstatymų leidėjo priimta teisės norma – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, kuriai, šiuo atveju, netaikomos išimtys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas).

23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas panaikino 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir 2021 m. sausio 18 d. sprendimą, įpareigojo atsakovą VĮ Registrų centras grąžinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijai sumokėtas įmokas (2020 m. gruodžio 17 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. S984): 515,70 Eur sumokėtus pagal VĮ Registrų centro 2020 m. spalio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 9826878 ir 17,19 Eur sumokėtus pagal VĮ Registrų centro 2020 m. spalio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 982679.

III.

24. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

25. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

25.1. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad abi teisės normos – tiek Valstybės informacinių išteklių įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisės norma, tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, teisės aktų hierarchijos aspektu yra vienodo statuso, todėl šiuo atveju taikytina ne subordinacijos, o lex posterior derogat legi priori taisyklė, kurios taikymas lemia, kad ginčo išsprendimui turi būti taikoma vėliau įstatymų leidėjo priimta teisės norma – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, kuriai, šiuo atveju, netaikomos išimtys (šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas).

25.2. Teismo nurodytos teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, t. y. vienu atveju – išimtį savivaldybėms netaikyti atlyginimo už registro objekto registravimą, o kitu atveju – terminą, per kurį visi subjektai, tame tarpe ir savivaldybės, privalo kreiptis dėl registro objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės informacinių išteklių įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi būti paduodamas prašymas paviešinti įgytas nuosavybės teises, ir (ar) tokio termino praleidimo pasekmių subjektams. Termino padavimo klausimas yra nustatytas tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, todėl Teismo išvada, kad ginčo atveju turi būti taikomos išimtinai tik Valstybės informacinių išteklių įstatymo nuostatos yra nepagrįsta. Teismas, vertindamas atlygintinumo už Nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus klausimą sprendė izoliuotai, vertindamas vien tik Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo patiriamus kaštus, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pareigos laikytis įstatymų, elgtis rūpestingai atliekant jam priskirto nekilnojamojo turto tvarkymą ir įstatymų nustatyta tvarka atsakyti už tinkamą pareigų neatlikimą.

25.3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas akivaizdžiai, be jokių pateisinamų priežasčių, praleido Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą Gatvių įregistravimui, nors Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numatė, kad asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2016 m. lapkričio 1 d.). Taigi, įstatymai suteikė net vienerių metų terminą asmenims įregistruoti įgytas iki 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas nuosavybės teises.

25.4. Asmens, įgijusio nekilnojamąjį daiktą iki 2015 m. lapkričio 1 d., pareiga kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją per metus laiko nuo Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 1 d., su prašymu registruoti įgytas nuosavybės teises, įtvirtinta Registro įstatymo pakeitimo įstatyme. Ši įstatymo norma taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, įskaitant ir savivaldybes. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kurios leistų nedidinti mokesčio už nuosavybės teisių įregistravimą savivaldybėms, jei jos prašymą įregistruoti nuosavybės teises pateikė praleidę įstatymo numatytą 30 dienų terminą nuo nekilnojamojo daikto įsigijimo, o jei daiktas įgytas iki 2015 m. lapkričio 1 d. – iki 2016 m. lapkričio 1 d. Kaip nurodyta, sąlygos, kurioms esant asmeniui gali būti netaikoma 100 procentų priemoka už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą, numatytos Apraše, tačiau pareiškėjas net neįrodinėja, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir ginčo atveju nėra nei vienos sąlygos, numatytos Apraše, kurią pritaikius būtų galima pareiškėjui netaikyti 100 procentų priemokos už daiktinių teisių įregistravimą.

25.5. Tik nuo pareiškėjo valios priklausė, kada kreiptis į matininką, kad būtų atlikti Gatvių kadastriniai matavimai ir sudarytos jų kadastro duomenų bylos, bei kada teikti prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl Gatvių ir nuosavybės teisių į jas įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Įstatymų leidėjo numatytas vienerių metų terminas, per kurį asmenys turėjo galimybę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu paviešinti iki 2015 m. lapkričio 1 d. įgytas nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, yra pakankamai ilgas ir pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas efektyviai disponuoti jai priklausančiu turtu ir turėdamas pareigą būti pavyzdžiu visuomenei, turėjo visas sąlygas pateikti prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui per įstatymų nustatytą terminą.

25.6. Teritorinis registratorius pagrįstai pritaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskaičiavo pareiškėjui atlyginimą už nuosavybės teisių įregistravimą kaip už pateiktą praleidus terminą pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 39¹ punkte nustatytą tvarką. Skaičiuojant pareiškėjui atlyginimą buvo tinkamai pritaikyta tiek Valstybės informacinių išteklių įstatyme nustatyta teisės norma (savivaldybės nuosavybės teisės įregistruotos neatlygintinai), tiek ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostata, kuri yra taikoma visiems be išimties – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (įskaitant ir savivaldybes) dėl specialaus papildomo dvigubo apmokestinimo, kai prašymas pateikiamas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

26. Pareiškėjas Savivaldybė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nuosekliai palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją ir prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

27. Pareiškėjas pažymi, kad teismas pagrįstai pritaikė lex posterior derogat legi priori taisyklę, taip pat nurodo, jog Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo normos yra specialiosios normos santykyje su bendruoju reguliavimu, numatytu Nekilnojamojo turto registro įstatyme.

28. Pareiškėjas nurodo, kad jo rūpestingumas bei atliktų veiksmų sąžiningumo vertinimas nėra aktualūs kilusio ginčo kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku yra Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. NS-3507(14.1E) „Dėl atlyginimo už daiktinių teisių įregistravimą didinimo 100 procentų“, bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. S-5203 (1.10E) „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimų“ teisėtumas ir pagrįstumas.

30. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos skundą, panaikino ginčijamus atsakovo sprendimus ir įpareigojo atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą grąžinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijai jos sumokėtas įmokas (2020 m. gruodžio 17 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. S984): 515,70 Eur sumokėtus pagal Registrų centro 2020 m. spalio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 9826878 ir 17,19 Eur sumokėtus pagal Registrų centro 2020 m. spalio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 982679. Teismas konstatavo, kad ginčo išsprendimui turi būti taikoma vėliau įstatymų leidėjo priimta teisės norma – Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, todėl atsakovas neturėjo taikyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino ir skaičiuoti (didinti) atlyginimo už daiktinių teisių įregistravimą 100 procentų.

31. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras apeliaciniame nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu akcentavo, kad bendrąja laikytina Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad savivaldybės nuosavybės teisės įregistruojamos neatlygintinai, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos specialios nuostatos, kurios numato terminą, per kurį visi subjektai, tame tarpe ir savivaldybės, privalo kreiptis dėl registro objekto įregistravimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantas teigia, kad tinkamai pritaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai paskaičiavo pareiškėjui atlyginimą už nuosavybės teisių įregistravimą kaip už pateiktą praleidus terminą pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 39¹ punkte nustatytą tvarką.

32. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis ir detaliau jų neaptarinėja. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams.

33. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos, išskyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas (toliau – neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos), finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų.

34. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostata galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d., kuomet įsigaliojo 2015 m. birželio 23 d. priimtos Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos. Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numatė, kad asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2016 m. lapkričio 1 d.). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 1194 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 4 punktu papildė Nekilnojamojo turto registro nuostatus 39¹ punktu, kuris numato, jog asmenims praleidus įstatymų nustatytus prašymo padavimo terminus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo apskaičiuotas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą didinamas 100 procentų.

35. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalis ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis teisės aktų hierarchijos aspektu yra vienodo statuso, todėl šiuo atveju taikytina ne subordinacijos, o lex posterior derogat legi priori taisyklė, kurios taikymas lemia, kad ginčo išsprendimui turi būti taikoma vėliau įstatymų leidėjo priimta teisės norma – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, kuriai, šiuo atveju, netaikomos išimtys (t. y. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas).

36. Teisėjų kolegija iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalis ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis teisės aktų hierarchijos aspektu yra vienodo statuso, atkreipia dėmesį, kad liko neįvertinta, kokius teisinius santykius ir kokia apimtimi šios normos reglamentuoja.

37. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą. Šis įstatymas, be kita ko, nustato išlaidų, patirtų kuriant, tvarkant ir prižiūrint valstybės informacinius išteklius, finansavimą (1 str. 2 d. 9 p.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo paskirtis įtvirtinta šio įstatymo 1 straipsnyje – reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – nekilnojamojo turto registras) statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.

38. Teisės aktuose įtvirtinti reglamentavimo tikslai leidžia daryti išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme yra įtvirtintos bendrosios Nekilnojamojo turto registro organizavimo ir tvarkymo nuostatos, juo reglamentuojami teisiniai santykiai yra skirtingi, negu reglamentuojami Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu.

39. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis niekaip nėra keičiamos Nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtintos nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiesiog turi būti taikomas vėlesnis teisės aktas (lex posterior derogat legi priori taisyklė), nepagrįsta. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis yra konkrečiau, išsamiau, atsižvelgiant į šio įstatymo tikslus, reglamentuota tam tikrų subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, teikia duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, tokių duomenų teikimo sąlygos, įtvirtinant taisyklę, nustatančią, kad minėtais atvejais nurodyti subjektai neturi mokėti valstybės rinkliavos arba Vyriausybės nustatyto atlyginimo. Taip pat numatyta, kad dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio dalyje įtvirtintos nuostatos laikytinos specialiomis, nes numato tam tikrą subjektų grupę, kuri tam tikrais atvejais yra išskiriama iš kitų subjektų, teikiančių duomenis, reikalingus registro objektui registruoti (ir ne tik Nekilnojamojo turto registre). Specialiąja taisykle įtvirtinama principinė nuostata ir jos nustatymas lemia jos taikymo pirmenybę prieš nustatytas bendrąsias taisykles (lex specialis derogat legi generali). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad tiems subjektams, kurie neturi mokėti valstybės rinkliavos arba Vyriausybės nustatyto atlyginimo, net ir tais atvejais, kai jie praleidžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, negali būti taikomos pasekmės – valstybės rinkliavos arba Vyriausybės nustatyto atlyginimo padidinimas 100 procentų, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad tai numatyta ne įstatymu, bet žemesnės galios teisės aktu.

40. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, patikslinus ir papildžius jo motyvus, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė