Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-2427-347/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2YT-2427-347/2019
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02269-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
R. Č.
Suinteresuotas asmuo
R. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2427-347/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02269-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant R. B.,dalyvaujant pareiškėjui R. Č., jo atstovei advokato padėjėjai D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas, jo atstovė teismo posėdžio metu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. Č. po tėvo A. Č., (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą. Nurodė, kad tėvo palikimą sudaro ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki ir po tėvo mirties prižiūrėjo minėtą turtą. Po tėvo mirties pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti, juo rūpinasi, prižiūri ir moka mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. Č. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad A. Č., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo tėvas. Testamentų registro duomenimis, A. Č. palikimo po jo mirties niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (ankstesnė įstatymo norma buvo nustačiusi 6 mėnesių terminą). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėjas bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas, būdamas A. Č. sūnus, kaip savo valdė po jo mirties likusį turtą – ½ dalį buto, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, sąskaitos – faktūros, paslaugų sutartys, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtina, jog pareiškėjui ir jo tėvui priklauso po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas R. Č. priėmė palikimą po A. Č. mirties, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Tam, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir išviešinti savo nuosavybės teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia