Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-364-652/2014 pagal ieškovės S. C. ieškinį atsakovui E. C. dėl priteisto išlaikymo vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas su prašymu sutiko iš dalies. Sutiko padidinti išlaikymą iki 250 Lt, nes jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, todėl nepilnametę dukrą Simoną ir pilnametį sūnų Edgarą remia pagal galimybes, jiems taip pat padeda jo motina, duodama vaikams pinigų. Atsakovas mano, kad ieškovė dukros išlaikymui skirtus pinigus gali naudoti ne pagal paskirtį, nes po išlaikymo gavimo jis yra matęs ją išgėrusią, ne kartą yra dėl to kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateiktoje išvadoje nurodė, kad priteisus po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis šiuo metu būtų užtikrintas nepilnametės interesų patenkinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

1.Teismas be teisinio pagrindo pakeitė išlaikymo dydį, nustatytą šalių taikos sutartimi, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas išlaikymo dydis, įsiteisėjimo dienos. Išlaikymo dydžio keitimas nesudaro teisinio pagrindo taikyti CK 3.200 str., nustatantį išlaikymo priteisimą atgaline data, t.y. tuo atveju, jei išlaikymas iš viso nebuvo priteistas. Teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį atgaline data tokių savo išvadų nemotyvavo.

2. Teismas, priteisdamas iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesilaikė LR CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovo prieštaravimo protingai ieškovės pasiūlytai sumai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovo nesutikimas su ieškiniu negali būti vertinamas kaip pagrindas iš atsakovo priteisti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat visas teismo išlaidas ir visiškai nepriteisti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas nagrinėjamoje byloje patenkino 50 proc. ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista ne 660 Lt, o 330 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas turėjo pareigą iš ieškovės priteisti atsakovui 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 530,54 Lt ( CPK 93 str. 2d.), taip pat ½ dalį teismo išlaidų. Be to, jei teismas nebūtų reikalavęs, atsakovas nebūtų patyręs 30,88 Lt išlaidų sumokėtų antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dalyje dėl padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuomet ieškinys patenkinamas iš dalies.

Dėl padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo.

Ieškovė 2013-07-01 kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė nuo 2013-08-01 pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalių nustatytą išlaikymą dukrai S. C., gim. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti nuo 200 Lt iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies bei išlaikymą vaikui padidinimo iki 350 Lt nuo ieškovės ieškinyje nurodyto momento - nuo 2013-08-01.

Išlaikymo dydis, kurį ieškovė siekia pakeisti, yra nustatytas teismo nutartimi ir ši nutartis turi privalomąją galią bei kol nepriimtas naujas teismo sprendimas (nutartis) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja ta teismo nutartis, kuria išlaikymas priteistas (CPK 18 str.). Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 konstatavo, kad vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Tačiau taip pat nurodė, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kadangi tokios kategorijos bylose turi būti prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad padidintas išlaikymas pagrįstai buvo priteistas nuo ieškinyje nurodytos datos, nors jo priteisimo momento pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai ir nemotyvavo (CPK 270 str. 4 d. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatytas išlaikymas dukrai S. C. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės yra akivaizdžiai per mažas. Pažymėtina, kad apeliantas taip pat sutinka su išlaikymo dydžio padidinimu iki 350 Lt, nes šioje dalyje sprendimo neskundžia. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas užtruko, nes atsakovui procesiniai dokumentai, 2013-07-03 iškėlus bylą, buvo įteikti tik 2013-10-21, kuomet jo buvimo vieta buvo nustatyta tik atlikus 2014-10-14 nutartimi paskelbtą jo paiešką. Be to, apeliantui padavus apeliacinį skundą dalyje tik dėl išlaikymo pakeitimo momento, visas skundžiamas sprendimas įsiteisės tik apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (CPK 279 str.). Paminėti argumentai, įtakoję bylos nagrinėjimo trukmę bei skundžiamo sprendimo dėl išlaikymo pakeitimo įsiteisėjimą, duoda pagrindą konstatuoti, kad išlaikymo padidinimo momentą šioje byloje nustačius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebūtų prioritetiškai ginami ir saugomi vaiko interesai, o prioritetas suteiktas išlaikymo pareigą turinčiam asmeniui, kas neatitiktų šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų (CK 3.3 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia teismui nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad jos atsirado dėl atsakovo prieštaravimo protingai ieškovės pasiūlytai sumai. Tačiau ieškovės ieškinys dėl išlaikymo padidinimo buvo patenkintas tik 50%, todėl teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais dėl išlaikymo padidinimo iki 500 Lt sumos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ją atleidžiant 100% nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal 2014-03-21 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-890 valstybė turėjo 660 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1061,08 Lt jo turėtų išlaidų (b.l. 129), kurios susidarė iš 61,08 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Iš pastarųjų išlaidų 500 Lt dėl advokato pagalbos rengiant atsakovo procesinius dokumentus (atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir advokatė parengė prašymą antstoliui S. V. dėl įrodymų išreikalavimo) ir 500 Lt jo atstovavimo teismo posėdyje. Atsakovą advokatė atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3 val. 25 min. (49 + 40 + 106). Atsakovo patirtos 500 Lt išlaidos už procesinių dokumentų parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.2 p. ir 8.17 p. nuostatų, tačiau už jo atstovavimą teisme pagal Rekomendacijų 8.18 p. ir 9 p. nuostatas maksimalus dydis yra tik 450 Lt (1000 Lt x 0,15 x 3). Todėl atsakovas turėjo iš viso 950 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios atitinka Rekomendacijų nuostatas. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės taip pat 30,88 Lt vykdymo išlaidų, kuomet jis prašė antstolio suteikti informaciją apie vykdymo eigą. 2014-02-19 siūlyme antstolis nurodė, kad šią informaciją skolininkas gali gauti nepatiriant išlaidų, atvykęs į antstolio kontorą. Duomenys iš VĮ „Regitra“ galėjo būti gauti pateikus bylą nagrinėjančiam teismui prašymą, per jo prieigą prie šios įmonės duomenų bazės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 61,08 Lt išlaidos susidarė atsakovui neveikiant tinkamai, todėl jos nepriteisiamos iš ieškovės (CPK 93 str. 4 d.). Taigi, atsakovo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 950 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės, kurios ieškinys buvo tenkintas iš dalies, jo patirtų ½ dalies arba 475 Lt išlaidų atlyginimą, be to, iš atsakovo valstybei turėjo būti priteisiama ne 660 Lt, o tik 330 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei ne 31 Lt, o tik 15,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas (CPK 93 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantas už apeliacinio skundo surašymą turėjo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutiko su sprendimo dalimi dėl išlaidymo pakeitimo momento (materialinis teisinis reikalavimas) ir bylinėjimosi išlaidų: prašė priteisti jam turėtas išlaidas advokato pagalbai atlyginti; sumažinti ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apelianto apeliacinis skundas dėl išlaikymo priteisimo momento, kas yra susiję su ieškovės pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu, netenkinamas, todėl ir jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti ir iš atsakovo E. C. valstybei priteistas 31 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumažinti iki 15,50 Lt, o 660 Lt išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą S. C. sumažinti iki 330 Lt, paliekant šioje dalyje nepakeistą sprendimą dėl 54 Lt žyminio mokesčio priteisimo.

Priteisti iš ieškovės S. C. atsakovui E. C. 475 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.