Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Tatjanos Samulevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2020 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktais, M. P. paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant M. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 22 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš M. P. konfiskuotino turto – transporto priemonės – motociklo ,,Yamaha YP125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 450 Eur. Motociklas ,,Yamaha YP125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis valdytojai – savininkei K. L., paliktas K. L. nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 12 d., apie 20.50 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę motociklą ,,Yamaha YP125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, kol atsitrenkė į automobilį ,,Citroen Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Tatjana Samulevičienė (toliau – ir prokurorė) prašo: 1) pakeisti nuosprendį ir pripažinti M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas; 2) M. P. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ją sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3) vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį (6 mėnesius) šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirti subendrintą bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pirmiau aptartos baudžiamojo proceso normos ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendį skundžia prokurorė, prašydama pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės pripažįsta iš dalies pagrįstais.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

8. BK 54 straipsnyje, reglamentuojančiame bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, be kita ko, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Taigi, atsakomybę lengvinančių (sunkinančių) aplinkybių teisingas nustatymas ir jų įvertinimas kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmės turinčiomis aplinkybėmis, prisideda prie tinkamo bausmės individualizavimo ir teisingos bausmės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskyrimo. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodytos BK 60 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 13 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

9. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka apibrėžta BK 27 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pritaria prokurorės skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo aplinkybės, kad nusikalstamą veiką M. P. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nepripažino jo atsakomybę sunkinančia BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. P. buvo teistas 8 kartus, iš jų 7 kartus nusikalstamas veikas padarė būdamas pilnametis, nusikaltimai tyčiniai, tarp jų vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei (ne kartą teistas pagal BK 178, 180 straipsnius) (1 t., b. l. 129–139). Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. P. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas, be kita ko, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 3 metams. Taigi, nuteistasis naują tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui ir tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) kriterijus, baudžiamojo įstatymo nustatytus BK 27 straipsnio 1 dalyje.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujo tyčinio nusikaltimo padarymas esant neišnykusiam (nepanaikintam) teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, taip pat aplinkybės, kad nuteistasis nusikalsti pradėjo būdamas nepilnametis, nusikalstamas veikas nuo 2005 m. daro sistemingai, paskutinį nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu, be pagrindo pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos kaip sudarančios pakankamą pagrindą konstatuoti nusikaltimų recidyvą, M. P. laikyti recidyvistu ir tuo pačiu pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą. Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta, padaryta neįvertinus su nuteistojo ankstesniais teistumais susijusių bylos duomenų. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, nuteistojo M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas. Atskirai pažymėtina, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuomonės dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo neišsakė, tokiam prokurorės prašymui neprieštaravo (2 t., b. l. 31).

12. Kaip nurodyta pirmiau, atsakomybę lengvinančios (sunkinančios) aplinkybės turi reikšmės teisingam bausmės individualizavimui ir į jas privalu atsižvelgti skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo aplinkybės, kad nusikalstamą veiką M. P. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nepripažino jo atsakomybę sunkinančia, vis tik nėra pagrindo išvadai, kad dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistajam buvo paskirta neteisinga bausmė.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kaip jau nurodyta pirmiau, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Būtina pažymėti ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

15. Baudžiamasis įstatymas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas M. P. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą ir nustatė maksimalų jos terminą, taigi bausmę laikyti aiškiai per švelnia ar netinkamai individualizuota nėra jokio pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, paskirtos bausmės rūšis ir dydis suponuoja pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas iš esmės taikė tinkamai ir skyrė nuteistajam adekvačią (proporcingą) padaryto nusikaltimo pavojingumui bausmę. Su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu iš esmės sutinka ir prokurorė, apeliaciniame skunde prašoma skirti bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, atitinka bausmę, kurią už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skyrė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija keisti nuteistajam skirtą bausmę, ją griežtinant, neturi pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

16. Prokurorės apeliaciniame skunde, kaip minėta, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti nuteistajam M. P. BK 75 straipsnio nuostatas, prašoma jam skirti laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo neatidedant. Kaip matyti iš prokurorės skundo, esminiai tokį prašymą pagrindžiantys argumentai yra susiję su informacija apie nuteistojo ankstesnius teistumus bei polinkį nusikalsti, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei padarymo priežastimis. Taip pat akcentuojamos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų recidyvo, anksčiau taikyto bausmės vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo, atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atmeta, kaip nepagrįstus.

17. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. P. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, M. P. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas (kriterijus) nuteistasis atitinka. Tačiau bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas tik tuo atveju, kai be BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, teismas turi pagrindą daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir, nors BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam plačiau nemotyvavo, atidėdamas bausmės vykdymą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Prokurorės skundo argumentai priešingo vertinimo nesuponuoja.

18. M. P., kaip minėta, praeityje jau ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamos veikos buvo daromos neišnykus teistumui ir tai sudaro pagrindą nuteistąjį vertinti kaip linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų asmenį. Vis tik šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų duomenų. Kaip nurodyta pirmiau, didžiąja dalimi atvejų nuteistasis M. P. buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei (plėšimus, vagystes), taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, svetimo turto sugadinimą (pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. P. buvo baustas ir administracine tvarka (nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą, pėsčiojo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, smulkias vagystes ir kt.) (1 t., b. l. 119–128). Tačiau administraciniai nusižengimai buvo daromi laikotarpyje nuo 2019 m. iki 2020 m., duomenų apie po 2020 m. padarytus pažeidimus byloje nėra. Be to, M. P., nors ne kartą teistas ir ne kartą baustas administracine tvarka, jo padaryti teisės pažeidimai (nusikaltimai, administraciniai nusižengimai) nesusiję su transporto priemonių vairavimu esant apsvaigus nuo alkoholio. Taigi nuteistojo padarytą veiką – vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip nuteistajam būdingą nusikalstamo elgesio modelį, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, kad praeityje jau ne kartą buvo teistas už kitos rūšies nusikaltimų padarymą, buvo įvertinta nuteistajam paskiriant griežčiausią bausmės rūšį iš BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų galimų bausmių ir nustatant maksimalų jos terminą. Be to, ankstesni teistumai, taip pat ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką nelaikytinas aplinkybe, savaime paneigiančia BK 75 straipsnio taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.).

19. M. P. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino, tokios pačios pozicijos laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl savo elgesio gailėjosi ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimo sutiktina su prokurore, kad ši nusikalstama veika kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, o paties nuteistojo elgesys, vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas ženklus neblaivumas (1,97 promilės), buvo rizikingas ir pavojingas, ir tokiam elgesiui nebuvo jokių pateisinamų priežasčių. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad motorinę transporto priemonę M. P., būdamas neblaivus, vairavo kaimo vietovėje, vakaro metu, kuomet tiek žmonių, tiek transporto priemonių eismas nėra toks intensyvus kaip dienos metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. apgadino kitą transporto priemonę, tačiau civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Svarbu ir tai, kad M. P., turėdamas su alkoholio vartojimu susijusių problemų, jų neneigia ir bando jas spręsti. Bylos duomenimis, M. P. nuo 2022 m. spalio 25 d. gyvena asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvauja psichologinės socialinės reabilitacijos priemonėse, aktyvinimo ir socializacijos projektuose bei programose.

20. Patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad iš tikrųjų dėl probacijos sąlygų pažeidimo probacijos tarnyba kreipėsi į apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau kaip matyti iš priimtų sprendimų, trimis atvejais teikimai buvo atmesti, vienu atveju teikimas patenkintas iš dalies. Svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad probacijos tarnybos teikimai buvo atmesti nenustačius pažeidimų sisteminio pobūdžio. Apylinkės teismo nutartyse, priimtose dėl probacijos tarnybos teikimų, nustatyta, kad į probuojamųjų registrą nuteistasis buvo įtrauktas 2020 m. kovo 5 d., per probacijos laiką vieną kartą buvo fiksuotas narkotinių medžiagų vartojimo atvejis, kartą namuose surastas neblaivus, kartą nerastas namuose nustatytu laiku ir nebuvo pasiekiamas telefonu. Svarbu ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nuteistajam M. P. buvo skirtas papildomas įpareigojimas gydytis dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio. Po šios nutarties priėmimo apsvaigimo nuo alkoholio faktas objektyviai nebuvo fiksuotas, per probacijos vykdymo laikotarpį nuteistasis baigė programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, vykdo individualią veiklą, 2022 m. liepos 28 d. dalyvavo psichologo konsultacijoje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Taigi prokurorės skunde akcentuojamas aplinkybes dėl nevienkartinio probacijos tarnybos kreipimosi į apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, vertinant jas ne atsietai, o kartu su pirmiau nurodytomis šioje byloje nustatytomis, bei apylinkės teismo, sprendusio bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, vertintomis aplinkybėmis, vis tik neteikia pagrindo pritarti prokurorės pozicijai, kad bausmės tikslų pasiekimas, be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra galimas.

21. Svarstomo klausimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, kuri yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą griežčiausios rūšies bausmę, nustatęs maksimalų jos dydį ir atidėjęs bausmės vykdymą taip pat maksimaliam terminui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, teisingai įvertino tiek su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu visuomenėje bei požiūriu į padarytą nusikaltimą, pastangomis keisti savo elgesį susijusias aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) nuteistajam M. P. taikė tinkamai. Nuteistojo M. P. elgesys praeityje iš tikrųjų nebuvo tinkamas, teistumų faktas, naujų nusikalstamų veikų darymas neišnykus teistumui jį charakterizuoja neigiamai. Tačiau sprendžiant bausmės klausimą, kaip ir svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybę, negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su nuteistojo elgesiu iki nusikaltimo padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti.

23. Kaip nurodyta pirmiau, nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą M. P. padarė bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, savo rūšimi bei pobūdžiu ši veika (vairavimas esant neblaiviam) iš esmės skiriasi nuo ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio, kuriam buvo būdingas nusikaltimų nuosavybei pobūdis. Iš pirmiau aptartų duomenų visumos galima spręsti, kad nuteistasis turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, kurią, be kita ko, pats pripažįsta ir nors tai jo elgesio neteisina, atsakomybės nešalina, vis tik svarbu ir tai, kad nuteistasis stengiasi šią problemą spręsti. Kaip minėta, po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 26 d. nutartimi (priimta po to, kai 2022 m. birželio 12 d. nuteistasis vairavo būdamas neblaivus) M. P. buvo skirtas papildomas įpareigojimas gydytis dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio, šio įpareigojimo pažeidimo atvejai objektyviai nebuvo užfiksuoti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po 2022 m. birželio 12 d., kai vairavo neblaivus, nuteistasis būtų padaręs naujus teisės pažeidimus (nusikaltimus, administracinius nusižengimus), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip jau minėta, nuo 2022 m. spalio 25 d. nuteistasis dalyvauja asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vykdomose psichologinės socialinės reabilitacijos priemonėse, aktyvinimo ir socializacijos projektuose ir programose, šiuose namuose gyvena. Taigi, nors nuteistasis praeityje buvo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nusikalsdavo esant neišnykusiam teistumui, pozityvūs elgesio pokyčiai po 2022 m. birželio 12 d. nusikalstamos veikos padarymo teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokurorė, nors ir nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, ją paneigiančių argumentų, patvirtinančių netinkamą BK 75 straipsnio taikymą, nenurodė. Nesutikimas su teismo priimtu sprendimu atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš esmės yra motyvuojamas selektyviai atrinktais, nuteistajam nepalankiais duomenimis, nutylint faktinius duomenis bei aplinkybes, patvirtinančias nuteistojo dedamas pastangas keisti savo elgesį ir rodančias pozityvius pokyčius.

24. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendyje bausmė nuteistajam buvo individualizuota teisingai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, be pagrindo nepripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį (nepanaikintą teistumą), todėl BK 27 straipsnio prasme yra recidyvistas ir tai atitinka BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį, vis tik netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas esminės reikšmės bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų teisingam taikymui neturėjo ir nesąlygojo akivaizdžiai per švelnios bausmės paskyrimo. Taikydamas M. P. BK 75 straipsnio nuostatas, teismas baudžiamojo įstatymo klaidos taip pat nepadarė, įvertino visas teisines ir faktines aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus bei suformuotą šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo praktiką ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tačiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, nepripažino M. P. atsakomybę sunkinančia, nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl kitų klausimų.

25. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs M. P. subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitė bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį. Bausmių, paskirtų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir skundžiamu 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu bendrinimui pirmosios instancijos teismas taikė BK 64 straipsnio nuostatas, bausme subendrino jas iš dalies sudėdamas (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimą reglamentuojančią normą teismas parinko tinkamai, kadangi naują nusikalstamą veiką M. P. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau teismas nepagrįstai į subendrintos bausmės laiką įskaitė bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį, kadangi tokios galimybės, priešingai nei bendrinant bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, BK 64 straipsnis nenumato. Ši nuosprendžio dalis neskundžiama, tačiau atsižvelgus į teisinį reguliavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepaisant to, ar dėl to buvo paduotas skundas, pirmosios instancijos teismo padaryta BK 64 straipsnio taikymo klaida ištaisytina, kadangi teismas klausimą dėl atliktos bausmės dalies įskaitymo į subendrintą bausmę išsprendė tokiu būdu, kokio baudžiamasis įstatymas (BK 64 straipsnis) nenumato.

26. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. P., kurias sudaro 63,33 Eur (2 t., b. l. 23). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

27. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Nuteistajam M. P. gynėjas buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi (2 t., b. l. 29), kadangi pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Į apeliacinės instancijos teismo posėdį paskirtas advokatas atvyko, posėdyje dalyvavo ir pats nuteistasis (2 t., b. l. 30). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad prokurorės skundas tenkinamas iš dalies, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, duomenų apie sunkią juo turtinę padėtį ar realios galimybės užsiimti darbine veikla nebuvimą dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, byloje nėra, daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų nepažeis. Kaip nurodyta pirmiau, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė duomenis apie patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias sudaro 63,33 Eur, taigi įvertinus tai, kad prokurorės skundas iš dalies tenkinamas, iš nuteistojo priteistina dalis – 40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Tatjanos Samulevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į M. P. į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo M. P. valstybės naudai priteisti 40 Eur (keturiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir išaiškinti nuteistajam, kad šias išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.