- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- 1-2121-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15121-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- R. O.
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. O. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2020 m. balandžio 18 d., apie 20.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), esant darbe, žodinio konflikto su savo bendradarbe E. D. metu sudavė jai du kartus į galvos sritį, dėl ko E. D. patyrė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais R. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. O. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad pageidauja taikytis, bet nukentėjusioji to nepageidauja. Buvo darbo pradžia, kiekvienas darbuotojas turėjo patikrinti kameras, pažiūrėti, ar jos veikia, užsiimti savo veikla. Jis dirbo savo darbą, turėjo atsakyti į radijo stotelės šaukinius, bet kažkodėl E. D. atsisėdo veidu į jį, nedarė savo darbo, nesukinėjo kamerų, jos nusistatymas nuo pat pradžių buvo kritiškas. Viskas prasidėjo dėl racijos šaukinio, tas šaukinys buvo skirtas ne E. D.. Ji atsisėdo veidu į jį, nestebėjo savo monitoriaus, žiūrėjo, ką daro jis. Ji kažką labai tyliai pasakė, jis nesuprato, paprašė pakartoti. Ji pasakė, kad jam reikia plauti ausis. Kaip matoma vaizdo įraše, vienas smūgis buvo ne į galvos sritį. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajai du smūgius ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Pripažįsta veiksmus, kuriais yra kaltinamas. Nukentėjusioji jį išprovokavo, anksčiau konfliktų su nukentėjusiąja neturėjo, su kitais darbuotojais taip pat neturėjo.
Gailisi, kad taip pasielgė, tai negražus ir nepriimtinas elgesys iš jo pusės. Atsiprašo nukentėjusiosios, kad įvyko konfliktas, jaučiasi nemaloniai. Nepripažįsta civilinio ieškinio, negali mokėti tokių pinigų, nesutinka atlyginti jokios sumos, geriau atlygins valstybei už savo veiksmus.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. D. parodė, kad sėdėjo atsisukusi į monitorių, o ne į kaltinamąjį. Jis sakė šaukinį „šešiasdešimt devyni devyni penki“, o ji pasakė, kad reikia sakyti“ šešiasdešimt devyni devyniasdešimt penkta“. Kaltinamasis jai sakė, jog neaiškintų, ji nieko nesupranta, jis dirba vienas. Tuomet ji pasakė, kad nieko neaiškino, tik žmoniškai pasakė. Dar pasakė R. O. „jeigu negirdi, plauk ausis.“ Kaltinamasis pradėjo ją žeminti keiksmažodžiais. Tuomet ji atsistojo ir pasakė, kad jam tai lengvai nesibaigs, o jis du kartus trenkė. Jai buvo šokas, buvo apsiašarojusi, drebėjo. Į medikus nesikreipė, buvo naktis, galvojo, kad nieko nesimatys. Neturtinę žalą sudaro tai, kad po to įvykio jai buvo didelis šokas, negalėjo užmigti, drebėjo.
2020 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl telefonu priimto pareiškimo užfiksuota, kad tikslinant įvykio ROIK 0120000205079 aplinkybes telefonu bendrauta su pranešėja E. D., kuri nurodė, kad per e-policija portalą šiandien pareiškimo pateikti negali. Pareiškėjai paaiškinta, kad tokiu atveju pareiškimas iš jos bus priimtas telefonu. E. D. nurodė, kad dirbant (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo poste jos bendradarbis R. O. kilusio žodinio konflikto metu jai vieną kartą ranka sudavė į veidą sukeldamas fizinį skausmą. Pranešėja pageidauja, kad dėl šio įvykio būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 5-9).
Vyresniojo tyrėjo E. M. 2020 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio ROIK 0120000205079 aplinkybes telefonu apklausta liudytoja E. D., nurodė, kad 2020 m. balandžio 18 d., apie 20.15 val., dirbant (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo poste paprašė bendradarbio R. O. aiškiau kalbėti. Dėl šios priežasties tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. jai vieną kartą ranka sudavė į veidą, sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja papildomai apklausta E. D. parodė, kad 2020 m. balandžio 18 d., apie 20.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), dirbo kartu su savo bendradarbiu R. O.. Jie nuo 19.00 val. pradėjo pamainą, su juo kalbėjo tik apie darbą. Ji su juo buvo stebėtojai. Jie buvo prie monitorių ir stebėjo vaizdo įrašus, viskas prasidėjo dėl racijos šaukinių, ji pasakė R., kad jis neteisingai atsakinėja į tą raciją. Tada kilo žodinis konfliktas tarp jų, jie apsižodžiavo. Tada konflikto metu jis atsistojo ir priėjo prie jos, jis ją pakratė ir tada pasitraukė nuo jos, tada ji atsistojo ir jis vėl prie jos priėjo ir sudavė jai du kartus su savo kumščiu jai į galvos sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, kurį ji gali apibūdinti apie 9 balus. Dėl jų triukšmo atbėgo dar vienas vyras, kuris sėdėjo viršuje, ji nežino jo vardo. Tada ji iškvietė savo vadovus, atvyko A. ir K. Ji tada paaiškino visą situaciją jiems, jie visi kartu pažiūrėjo vaizdo įrašą ir vadovai pasiėmė jos bendradarbį R. su savimi. Ji sužinojo, kad kitą dieną jis buvo atleistas. Po įvykio ji pas medikus nesikreipė ir nesikreips, tyrimų dėl sumušimų nedarė. Į policiją ji paskambino tą patį vakarą apie 22:30 val. ir kalbėjo per telefoną, jai paaiškino, kad pareiškimą ji gali pateikti el. paštu, bet jai to padaryti nepavyko. Jai policijos pareigūnas, su kuriuo ji kalbėjo telefonu, paaiškino, kad jai nereikia nekur eiti, kad jai pačiai paskambins, dėl to, kad dabar yra karantinas. Ji iš vis nesuprato, kodėl ją sujungė su Kauno policija, o ne su Vilniaus. Ji dar nori pateikti pareiškimą. Prašo pridėti jos prašymą dėl civilinio ieškinio už moralinę žalą 1000 eurų ir paaiškinimą (b. l. 12).
??2020 m. gegužės 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu savanoriškai pateiktas vokas su CD laikmena, 1 vnt. (b. l. 38-39).
??2020 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad yra pateiktas vienas vaizdo įrašas, kurio trukmė yra 00.03 min. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad filmuojama yra patalpa, kuri įrengta monitoriais ir visokia stebėjimo technika. Sėdi du apsaugos darbuotojai. Moteris, pas kurią yra baltos spalvos plaukai, ji dėvi apsaugininkes uniformą, tai yra juodos spalvos kelnes ir juodos spalvos striukę. Moteris sėdi ant juodos spalvos kėdės ir rankoje laiko savo telefoną, matosi, kad ji yra su akiniais. Netoli moters sėdi vyras apsaugos darbuotojas, kuris taip pat dėvi apsaugos darbuotojo uniformą, juodos spalvos kelnes ir mėlynos spalvos ilgomis rankovėmis marškinėlius, jis sėdi ant juodos kedės ir stebi monitorius, jis yra su akiniais. Matosi, kad jie bendrauja tarpusavyje, po kai kurio laiko vyras apsaugos darbuotojas atsistoja ir prieina prie moters apsaugos darbuotojos, jis prieina labai arti ir matosi, kaip vyras stipriai purto moterį. Tada pasitraukia prie savo kėdės ir atsisėda į kėdę. Moteris apsaugininkė atsistoja ir prieina prie vyro apsaugininko, nusiima savo akinius ir pradeda liesti savo rankomis vyrą, tada vyras apsaugininkas atsistoja ir sustoja šalia moters ir kai jis atsistoja, tai matosi, kaip savo delnu nestipriai suduoda vieną kartą moteriai per veidą per skruostą. Moteris matosi, kad aiškina kažką tai vyrui, bet nieko nesigirdi, nes vaizdo įrašas pateiktas be garso. Moteris ji savo rankomis liečia ir vyras vėl lengvai suduoda su savo delnu moteriai per veidą, tada moteris atsitraukia ir grįžta į savo vietą, kur stovėjo jos kėdė. Moteriai matosi, kad yra lengvas šokas, nes ji laikosi savo rankomis už veido, jai matosi, kad bėga ašaros, ji negali apsiraminti, stovi tiesiog kampe. Vyras atsisėda į savo darbo vietą ir toliau dirba, jis po kai kurio laiko išeina, o moteris lieka viena ir dar laikosi už savo veidą, matosi kad ji braukia ašaras. Vaizdo įrašas baigėsi (b. l. 22-23)
??2020 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad yra pateiktas vienas skambučio garso įrašas iš OVS, kurio trukmė yra 00.13 min. Apžiūros protokole užfiksuota, kad E. D. paaiškino įvykio aplinkybes bei išreiškė valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o būtent: Policijos pareigūnas: „Gal galite tiksliau pasakyti dėl ko viskas įvyko?“ E.: „Mes dirbom prie vaizdo kamerų ir aš jam pasakiau kad jis kalbėtų aiškiai tiesiog, nes ji per tyliai kalba šaukinius...Jis man pradėjo kalbėti, ką tu man čia aiškini, ką vaidini...Aš jam atsakiau, kad jis apsiramintų, tada jis mane pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, tada aš jam pasakiau tylėk tu visai, su tavim niekas negali susikalbėti, tu visa laiką su visais konfliktuoji...jis man pasakė aš tuoj tau trenksiu, tada aš jam pasakiau tik pabandyk, aš pati tau kaip trenksiu...jis tada priėjo prie manęs, mes stovėjom ir vieną kartą sudavė su ranka per veidą man, aš tada ji pastūmiau, tada jis dar kartą man į ausį dėjo, na ir viskas, aš ji atstūmiau ir viskas baigėsi“. Policijos pareigūnas: „Tai įvyko žodinis konfliktas, jis jums sudavė ir viskas įvyko tam jūsų kontrolės poste?“ E.: „Taip vaizdo stebėjimo poste“ (b. l. 24-25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. O. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Jis 2020 m. balandžio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini) pradėjo savo pamainą apie 19.00 val. Jis dirbo kartu su savo kolege E. D.. Jie sėdėjo prie monitorių ir stebėjo vaizdus. Apie 20.15 val. tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl racijos šaukinių, jis pasakė E., kad jai reikia garsiau kalbėti per raciją, o ji jam atsakė, kad jam reikia plauti ausis geriau, nes nieko negirdi. Jam nepatiko, kad E. taip jam pasakė, jis jai pasakė, kad ji pati eitų. Jis ją pradėjo raminti, jis dar kartą jos prašė apsiraminti, bet ji to nedarė, tada jis atsistojo ir priėjo prie jos, ir papurtė ją, dar kartą pasakė jai apsiraminti. Jis nuėjo ir atsisėdo į savo darbo vietą, tada ji pati priėjo ir vėl pradėjo kabintis, jis atsistojo, nes nežinojo, ką ji gali jam padaryti, nes ji buvo labai pikta. Tada ją pastūmė nestipriai su savo dešinės rankos delnu. E. pradėjo verkti ir stipriai šaukti. Atėjo kitas vyras iš virš jų esančio aukšto. E. pradėjo jam sakyti, kad R. O. ją muša. Atėjo Oro uosto policijos pareigūnai ir kalbėjo su E., po kai kurio laiko atvyko jų vadybininkai A. ir K. Jie visi kartu pažiūrėjo tą vaizdo įrašą. Jis apgailestauja dėl to kas įvyko, jis kitą dieną paskambino E. ir prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą ir atsiprašė ją už viską (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo R. O. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. O. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis R. O. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad sudavė nukentėjusiajai du smūgius ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Pripažįsta veiksmus, kuriais yra kaltinamas. Nukentėjusioji jį išprovokavo, anksčiau konfliktų su nukentėjusiąja neturėjo, su kitais darbuotojais taip pat neturėjo. Gailisi, kad taip pasielgė, tai negražus ir nepriimtinas elgesys iš jo pusės. Atsiprašo nukentėjusiosios, kad įvyko konfliktas, jaučiasi nemaloniai. Nepripažįsta civilinio ieškinio, negali mokėti tokių pinigų, nesutinka atlyginti jokios sumos, geriau atlygins valstybei už savo veiksmus. Tokie jo parodymai buvo esminėse detalėse nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 31). Nors kaltinamasis R. O. nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, pažymėtina, jog jis iš esmės pripažino visus kaltinime jam inkriminuotus veiksmus.
Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios E. D. parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios E. D. pareiškimas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. O. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2020 m. balandžio 18 d., apie 20.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), esant darbe, žodinio konflikto su savo bendradarbe E. D. metu sudavė jai du kartus į galvos sritį, dėl ko E. D. patyrė fizinį skausmą.
Pažymėtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. O. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam R. O. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Atsižvelgiant į kaltinamojo R. O. asmenybę, kuris anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 51), dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant įpareigojimus.
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji jį provokavo, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Pažymėtina, kad nukentėjusioji E. D. neatliko jokių neteisėtų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad iki smurto prieš jį panaudojimo momento E. D. būtų provokavusi R. O. nusikalsti, ar kad jos veiksmų pobūdis buvo neteisėtas ar kaltinamajam sukėlęs didelį susijaudinimą, lėmusį nusikalstamos veikos padarymą.
R. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nukentėjusioji E. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur dydžio neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. D. paaiškino, kad buvo šokas, buvo apsiašarojusi, drebėjo. Į medikus nesikreipė, buvo naktis, galvojo, kad nieko nesimatys. Žalą sudaro tai, kad po to įvykio jai buvo didelis šokas, negalėjo užmigti, drebėjo.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Taip pat suprantama, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį sukrėtimą, baimę, išgyvenimus.
Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (dirbantis, darbingo amžiaus), be to, tai, kad dėl R. O. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 300 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į tai, iš kaltinamojo priteistina 300 Eur nukentėjusiosios naudai neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokai su CD laikmenomis, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Iš R. O. priteisti nukentėjusiajai E. D. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su CD laikmenomis, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.