Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1512-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
2A-1512-230/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09794-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės, E. V., G. V., M. V., V. V.
Pareiškėjas
L. V.
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1512-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09794-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2; 128.2; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1142-584/2014 pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, E. V., G. V., M. V., V. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V. gyveno E. V. šeimos narės teisėmis jo nuomojamame iš Kauno miesto savivaldybės bute (duomenys neskelbtini) nuo 1984 metų iki iškeldinimo iš šio buto 2004 metais. Nurodė, jog ji gimė (duomenys neskelbtini) E. ir G. V. šeimoje, kurie gyveno ir jų gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Gyvendama savo tėvų šeimoje buvo jų išlaikoma, kaip ir kiti jų vaikai – N., V., V. ir M. bei sulaukė pilnametystės, tačiau ir toliau su savo tėvais sudarė vieną šeimą. Sulaukus pilnametystės jie ir toliau vedė bendrą ūkį, visi kartu maitinosi, rūpinosi vieni kitais, sudarė vieną šeimą, tačiau šiame bute nebuvo deklaruota jos gyvenamoji vieta. Dėl tėvų nerūpestingumo ji laiku nesikreipė dėl paso gavimo, ir jis laiku nebuvo išduotas, todėl nebuvo deklaruota ir jos gyvenamoji vieta nurodytame bute, apie ką ji tuo laiku nežinojo. 2003 metais nuslinkus šlaitui, namui, esančiam (duomenys neskelbtini), grėsė griūtis, todėl nuo 2003-10-10 visi jos šeimos nariai (išskyrus pareiškėją) buvo įtraukti į asmenų (šeimų), gyvenančių arba gyvenusių netinkamose patalpose (dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo), sąrašą, kuriems turi būti suteikiama kita tinkama gyventi gyvenamoji patalpa, o 2003-11-13 buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas T–465 nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje buvo jų nuomojamas butas. Tuomet jos šeimai buvo suteiktas nedidelis gyvenamasis plotas bendrabutyje, o 2007 metais buvo suteiktas 36,30 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį kartu su šeima persikėlė gyventi ir pareiškėja, gyvena šiame bute ir dabar. Kadangi bute (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, todėl ji nebuvo įtraukta į šeimos sudėtį, kuriems suteikiamas gyvenamasis plotas (atskirai ar kartu su šeima). Pareiškėja nurodė, kad jai, kaip pilnametei šeimos narei, gyvenusiai nuo pat gimimo bute (duomenys neskelbtini), turėjo būti suteiktas atskiras gyvenamasis plotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V. gyveno E. V. šeimos narės teisėmis bute (duomenys neskelbtini) nuo 1984-09-17 iki iškeldinimo iš šio buto 2004-04-21. Faktas nustatytas tikslu gauti socialinį būstą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 6 d. Priteisė iš suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės 31,42 Lt pašto išlaidas valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja yra G. V. ir E. V. dukra. Gyvenamosios patalpos, buvusios (duomenys neskelbtini), buvo 2 kambarių, 52,96 kv. m bendrojo ploto, jų būklė – butas sunaikintas, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1984-11-14 sprendimu Nr. 421 gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas avariniu. Kauno miesto valdybos 1996-11-19 sprendimu Nr. 1157 buvo nuspręsta sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su E. V., kurio šeima susideda iš 6 asmenų. 1999-12-02 su E. V. buvo sudaryta šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Kauno miesto savivaldybės Taryba 2003-11-13 sprendimu Nr. T–465 nusprendė nugriauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią pateko ir pareiškėjos tėvų nuomojamos patalpos, kadangi 2003-10-06 prie šio namo nuslinko šlaitas ir pastatui grėsė griūtis. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-21 įsakymu Nr. A-962 buvo leista G. V. šeimai (jai, vyrui E. V., sūnums V. ir M. V.) gyventi vienerius metus savivaldybės laikinojo būsto fondui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-08-08 įsakymu Nr. A-2746 buvo nuspręsta išnuomoti G. V. šeimai gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir 2007-08-20 buvo sudaryta šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis G. V. vardu, kurioje nurodyta, kad nuomininkės šeimą sudaro 4 asmenys. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-07-30 aiškinamajame rašte dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo G. V. nurodoma, jog G. V. šeimą sudaro ji, vyras E. V., sūnūs V. V. ir M. V.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos duomenyse dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nurodyta, kad L. V. nuo 2007-06-29 yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Kauno miesto savivaldybėje. AB „City Service“ 2010-03-24 rašte Nr. 438 nurodyta, kad patikrinus gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo rasti gyvenantys G. V., E. V., V. V., M. V.. 2013-07-16 pažymoje apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę: E. V. nuo 2008-08-05, M. V. nuo 2008-06-12, V. V. nuo 2008-06-12, G. V. nuo 2008-06-12.

Teismas nurodė, kad dėl aplinkybių, jog patalpoms (duomenys neskelbtini), kuriose gyveno V. šeima, grėsė griūtis ir jose gyvenantys asmenys buvo iškeldinti pirmiausia į laikinąjį būstą, o vėliau jiems buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), ginčo nėra. Teismas laikė, kad būtina nustatyti, ar pareiškėja gyveno E. V. šeimos narės teisėmis jo nuomojamame iš Kauno miesto savivaldybės bute (duomenys neskelbtini) nuo 1984 metų iki iškeldinimo iš šio buto 2004-04-21. Nors teismas konstatavo, kad byloje ir nėra gausu akivaizdžių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja nuo gimimo iki iškeldinimo iš griūsiančios patalpos ir dabar gyvena kartu su savo tėvais, veda bendrą ūkį, tačiau teismas sprendė, kad šių įrodymų trūkumas iš dalies yra sąlygotas pačios pareiškėjos asmenybės savybių bei jos šeimos narių – tėvų nesugebėjimo rūpestingai, atidžiai tvarkyti klausimus savivaldos ir kitose institucijose bei to, jog kai kurie rašytiniai įrodymai yra neišlikę dėl riboto jų saugojimo laiko. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra nedrąsi, sunkiai bendraujanti, mokyklą pradėjo lankyti 9 m., yra baigusi 7 klases, kartojusi mokymosi kursą, todėl remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų N. P., Z. A., M. P. parodymais nustatė, kad pareiškėja nuo pat gimimo iki šiol gyveno kartu su tėvais, vedė bendrą ūkį, kartu su jais išsikraustė iš gręsiančio sugriūti pastato, kėlėsi į laikinąjį būstą bei šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad dėl to, jog pareiškėja laiku nesikreipė dėl deklaravimo duomenų patikslinimo, dėl paso išdavimo (asmens tapatybės kortelė pareiškėjai buvo išduota tik 2007-06-27), keičiant gyvenamąją vietą dėl išsikraustymo iš gręsiančios griūti patalpos, susiklostė tokia situacija, jog ji nebuvo deklaruota tėvų gyvenamojoje vietoje, tuo pačiu neįtraukus jos į keldinamų asmenų sąrašus, jai, kaip pilnametei, nebuvo suteiktas atskiras būstas. Nors šeima nėra registruota dėl vaikų nepriežiūros, jos tėvai negalėjo paaiškinti, kaip galėjo susiklostyti tokia situacija, kad jų dukra nebuvo įtraukta į sąrašus asmenų, sudarančių vieną su jais šeimą, nurodė, kad dokumentus pasirašydavo jų atidžiai neperskaitę, neįsigilinę. Teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėja su suinteresuotu asmeniu E. V. sudarė vieną šeimą, rėmėsi Kauno m. VPK Centro policijos komisariato pasų poskyrio 2004-11-30 raštu Nr. 4-123288 dėl deklaravimo duomenų pakeitimo bei Kauno vaikų socializacijos centro 2014-02-17 raštu Nr. 23-V(2.5), kuriame nurodoma, jog pareiškėja 1993-1994 m. buvo išleidžiama kiekvieną dieną į namus (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, bei nukrypus nuo teismų formuojamos šių taisyklių taikymo praktikos. Taip pat nurodo, kad pareiškėja neįrodė esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėją pripažinti nuomininko šeimos nariu (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pareiškėja laikotarpiu nuo 1984-09-17 iki 2004-04-21 iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nebuvo E. V. šeimos nare, ją šeimos nare nelaikė ir G. V. bei pati pareiškėja, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Nei šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, nei gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nei adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje, nėra duomenų, jog pareiškėja būtų nurodyta, kaip pagrindinio nuomininko šeimos narė. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, jų rengimo medžiagose, gyvenamosios vietos deklaravimo pažymose pareiškėja nenurodoma E. ir G. V. šeimos nare, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis netiesioginiais įrodymais, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja gyveno E. V. šeimos nario teisėmis gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

2) Byloje yra pateikti tik dokumentai, įrodantys giminystės ryšį, tačiau nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja išgyveno E. V. nuomotoje gyvenamojoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus bei kartu su juo bendrai tvarkė namų ūkį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2013-03-22 pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu Nr. (2013-47749-PN)-15), kurioje nurodoma, kad pareiškėja nuo 2007-06-29 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-12-06 pažyma apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis Nr. (29)4VA-3183, kurioje nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 2004-12-10 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę E. V., G. V., N. P., V. V., M. V., patvirtina aplinkybę, jog gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo faktinė pareiškėjos L. V. gyvenamoji vieta nuo gimimo iki jos tėvų šeimos iškėlimo į kitą būstą. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą kuriame nors iš Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini)).

Žemesnės instancijos teismas

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja kartu su tėvais ir broliais kėlėsi iš gręsiančių sugriūti gyvenamųjų patalpų į laikinąjį būstą, o vėliau ir į gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėja savo ar bendromis su suinteresuotais asmenimis lėšomis mokėjo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), mokesčius, rūpinosi aukščiau nurodytomis patalpomis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja ir jos tėvų šeima bendrai rūpinosi šiomis patalpomis.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai tenkino pareiškimą. Laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pareiškėjos tėvai nelaikė ir nenurodė jos savo šeimos nare, todėl ji jokių buto nuomininko šeimos nario teisių neįgijo. Teismas pagrįstai savo sprendime pažymėjo, kad tokios aplinkybės susiklostė dėl to, jog dėl tėvų nesugebėjimo tinkamai pasirūpinti dukra pareiškėjai laiku nebuvo išduotas asmens dokumentas, todėl jos gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota kartu su tėvais, ir ji nebuvo įtraukta į sudaromas nuomos sutartis. Byloje įrodyta, kad pareiškėja augo ir gyveno savo tėvų šeimoje kartu su kitais vaikais, todėl jos teisės buvo tokios pat, kaip ir kitų šeimos narių, sukakus pilnametystei ji ir toliau liko gyventi kartu, todėl išsaugojo šeimos nario teises. Aplinkybė, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota kartu su tėvais, nesudaro pagrindo pareiškėjos nepripažinti nuomininko šeimos nare, kadangi pareiškėja kartu su tėvais faktiškai gyveno ir vedė bendrą ūkį. Šios pareiškėjos pripažinimui nuomininko šeimos nare esminę reikšmę turinčios aplinkybės įrodytos byloje surinktais įrodymais, todėl skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji gyveno tėvo E. V. nuomojamame iš Kauno miesto savivaldybės bute (duomenys neskelbtini) šeimos nario teisėmis nuo jos gimimo 1984 m. iki šeimos iškeldinimo iš šio buto dėl gręsiančios griūties ir namo nugriovimo 2004 m. Pirmosios instancijos teismas nustatė šį juridinę reikšmę turintį faktą, su kuo nesutinka suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos pripažinti faktą, kad pareiškėja nurodytu laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose gyveno E. V. (pareiškėjos tėvo) šeimos nario teisėmis.

Dėl įrodymų vertinimo ir įstatyme numatytų sąlygų pripažinti šeimos nariu nustatymo

Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nurodytose Kauno miesto savivaldybei priklausiusiose gyvenamosiose patalpose nurodytu laikotarpiu gyveno E. V. šeima ir kad pareiškėja yra E. V. ir G. V. dukra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2003-11-13 sprendimu buvo nuspręsta šias gyvenamąsias patalpas nugriauti, dėl ko šeima buvo iškeldinta pradžioje į laikino būsto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o vėliau į skirtas išnuomoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ginčas kyla dėl to, ar pareiškėja iki iškeldinimo iš nurodytų ginčo gyvenamųjų patalpų gyveno jose ir ar gyveno būtent šeimos nario teisėmis.

Pripažinimo šeimos nariu sąlygos yra nustatytos CK 6.588 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, o 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Nurodyto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų metu pareiškėja jau buvo pilnametė, todėl nustatant juridinę reikšmę turintį faktą buvo būtina nustatyti, ar ji gyveno ginčo patalpose ir ar gyveno šeimos nario teisėmis. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad tokios pripažinimo šeimos nariu sąlygos nebuvo nustatytos ir tai iš esmės sieja su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir nustatydamas nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, būtų pažeidęs procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), ar teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3–23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3–35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3–98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3–500/2010; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 2004-12-10 deklaravusius asmenis, tarp kurių nėra nurodyta pareiškėja (t. 1, b. l. 18, 142), nepaneigia teismo padarytos išvados dėl pareiškėjos gyvenimo ginčo bute nuomininko šeimos narės teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tai, kad byloje nėra daug akivaizdžių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja nuo gimimo iki iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų gyveno su tėvais ir vedė bendrą ūkį, tačiau, remdamasis įstatymo jam deleguota teise vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstai sprendė, kad toks rašytinių įrodymų trūkumas yra nulemtas pačios pareiškėjos asmeninių savybių (ji yra uždaro būdo, nedrąsi, sunkiai bendraujanti, mokyklą pradėjo lankyti 9 metų, baigė 7 klases, yra kartojusi mokymo kursą) ir tėvų nepakankamo gebėjimo spręsti klausimus, susijusius su šeimos apsirūpinimu gyvenamosiomis patalpomis, gyvenamosios vietos deklaravimu, be to, kai kurie rašytiniai įrodymai yra neišlikę dėl pasibaigusio jų saugojimo laiko. Apeliantės nurodyti duomenys apie tai, kad pareiškėja nuo 2007-06-29 buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nurodant, kad ji gyvena Kauno m. savivaldybėje (t. 1, b. l. 19, 52) jokiu būdu nepatvirtina, kad pareiškėja nurodytu laikotarpiu negyveno ginčo gyvenamosiose patalpose, o atvirkščiai, netgi pagrindžia teismo išvadą, kad rašytinių įrodymų nėra dėl teismo nustatytų ir jau nurodytų priežasčių, kadangi tik nuo 2007 m. yra pirmi duomenys apie pareiškėjos deklaruotą tam tikrą gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir tapatybės kortelė pareiškėjai buvo išduota tik 2007-06-27 (t. 1, b. l. 9), kas patvirtina, kad tiesiog nebuvo laiku pasirūpinta pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimu. Kad pareiškėja vis tik gyveno bute (duomenys neskelbtini), netiesiogiai patvirtina ir Kauno miesto VPK Centro policijos komisariato pasų poskyrio 2004-11-30 raštas Nr. 4–123288 (t. 1, b. l. 14, 49), iš kurio turinio matyti, kad buvo siūloma kreiptis dėl deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų pakeitimo visiems nuomininko E. V. šeimos nariams, tarp kurių nurodyta ir pareiškėja L. V.. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto departamento būsto skyriaus 2004-07-07 raštas N. P. Nr. 41–6– P409/2 (t. 1, b. l. 13) patvirtina, kad iškeldinimo iš nurodytų gyvenamųjų patalpų metu ginčo gyvenamosiose patalpose gyveno 8 asmenų šeima, iš kurių 2 asmenų N. P. šeima atsiskyrė, todėl turėjo likti 6 asmenų šeima, tačiau tiek laikinas būstas, tiek gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos 4 asmenų šeimai (t. 1, b. l. 59,60). Todėl labiau tikėtina, kad likusių 6 šeimos narių tarpe buvo ir pareiškėja, kuri neseniai buvo sukakusi pilnametystę. Esant tokiems įrodymams, teismas pagrįstai rėmėsi suinteresuotų asmenų ­– pareiškėjos tėvų paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kad pareiškėja nuo gimimo gyveno ir iki šiol gyvena kartu su tėvais, kaip viena šeima, ir kartu su jais išsikraustė iš gręsiančių sugriūti patalpų. Deklaravimo duomenų apie pareiškėjos gyvenamąją vietą nebuvimas ir lėmė tai, kad ji nebuvo įtraukta į E. V. šeimai suteiktų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

Nustatytas artimas pareiškėjos giminystės ryšys su ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininku E. V. – tėvu bei nustatytos tam tikros nerūpestingumo aplinkybės deklaruojant gyvenamąją vietą, kartu atsižvelgiant į tuometinį jauną pareiškėjos amžių (19 metų) ir jos asmenines savybes, leidžia spręsti, kad pareiškėja ne tik kad gyveno kartu su šeima, bet ir vedė bendrą ūkį.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir iš visos įrodymų visumos, remdamasis faktų tikėtinumo taisykle ir suteikta teise vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja nurodytu laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose gyveno šeimos nario teisėmis, t. y. teismas pagrįstai nustatė esant įstatyme numatytas sąlygas pareiškėją pripažinti nuomininko E. V. šeimos nare. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinį skundą atmetus pareiškėjos prašymu iš apeliantės priteistinos pareiškėjos patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis, t. 2, b. l. 17).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (įm. kodas 111106319) pareiškėjai L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (144,81 Eur) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Nijolia Indreikienė