Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-544-896/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-04
Bylos Nr.: e2A-544-896/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17289-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: M. K.
Atsakovas: K. I.
Trečiasis asmuo: G. K.
Advokatai: Edita Marija Šlapikienė, Tomas Ryzgelis, Georgijus Zavtrakovas, Gintaras Černiauskas

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-544-896/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17289-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-830-962/2022 pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovei K. I. dėl išlaikymo priteisimo regreso tvarka, nepagrįsto praturtėjimo ir pagal atsakovės K. I. priešieškinį ieškovui M. K. dėl išlaikymo priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo G. K., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. I. (toliau – ir atsakovė) 4 166,67 Eur skolą regreso tvarka, 1 130,36 Eur nepagrįsto praturtėjimo ir visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė ir 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra G.. Iš pradžių ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos nebuvo įregistravę. Santykiams pašlijus, 2006 m. pabaigoje šalys apsigyveno atskirai ir nutraukė asmeninius santykius, o šalių dukra kelis mėnesius pagyveno su atsakove. Atsakovė pastojo būdama nepilnametė, dukros susilaukė itin jauname amžiuje, tad jai buvo sunku vienai rūpintis dukra, todėl bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad šalių dukrą augins ir ja rūpinsis atsakovas, kuris tuo metu gyveno mamos V. K. namuose. Visą laikotarpį, kol šalių dukra lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ji gyveno ieškovo ir jo mamos namuose. Nurodytu laikotarpiu atsakovė išlaikymo dukrai neteikė, vaiko gerove visapusiškai rūpinosi ieškovas. Šalių dukrai pradėjus lankyti mokyklą, mergaitė pradėjo daugiau laiko būti ir atsakovės namuose, bendru šalių sutarimu buvo nuspręsta, kad dukra tam tikrais laikotarpiais gyvena tiek ieškovo (tėvo), tiek ir atsakovės (mamos) namuose. Nurodytu laikotarpiu šalys viena kitai išlaikymo dukrai neteikė, kartu dalindavosi planuojamas išlaikymo ir būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidas. G. suėjus 14 metų, pastaroji nusprendė apsigyventi atsakovės namuose, tačiau ieškovas ir toliau palaikė glaudžius santykius su dukra, teikė sulygtą materialinį išlaikymą. Šalys 2019 m. sausio 1 d. buvo pasirašiusios tarpusavio sutartį, kurios pagrindu ieškovas teikė 150 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nuo 2020 m. liepos 10 d. G. K. vėl apsigyveno su ieškovu jo namuose, o atsakovė nuo 2020 m. liepos 10 d. jokio išlaikymo dukrai neteikė. 2021 m. lapkričio mėn. šalių dukra nusprendė, jog nori grįžti gyventi pas motiną ir nuo 2021 m. lapkričio 30 d. nebegyvena su tėvu. Kadangi laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. šalių nepilnametė dukra gyveno su ieškovu, kuris vienintelis jai teikė išlaikymą tiek vykdydamas savo pareigą, tiek vykdydamas atsakovės pareigą, už atsakovę teikto išlaikymo grąžinimo reikalauja regreso tvarka. Be to atsakovė, su kuria negyveno dukra, pasisavino Kauno miesto savivaldybės administracijos kas mėnesį mokėtas išmokas vaikui (po 60,06 Eur 2020 metais ir po 70 Eur 2021 metais), kurių taip pat reikalauja ieškovas. Nepilnametės dukters poreikiams kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma, kuri nėra įrodinėtina, nes laikoma orientaciniu kriterijumi dėl priteistino išlaikymo dydžio. Net įvertinus 2020 metais valstybės mokėtą 60,06 Eur išmoką vaikui, 2021 metais mokėtą 70 Eur išmoką vaikui, ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką ir yra racionali ir pagrįsta suma, skirtina šešiolikos metų vaiko poreikių tenkinimui. Už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovė ieškovui yra skolinga 4 166,67 Eur sumą. Valstybės parama, kuri skirta vaiko poreikiams tenkinti (išmokos vaikui) nebuvo naudojamos šalių dukters poreikių tenkinimui, nes minėtos lėšos, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. buvo mokamos atsakovei, su kuria šalių dukra negyveno, su ja dukra beveik nesusitikdavo (tik kurį laiką drauge sportavo). Atsakovė šiuo laikotarpiu nepagrįstai praturtėjo, t. y. įgijo lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, tačiau jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams, dėl ko 1 130,36 Eur priteistini iš atsakovės ieškovui.

3. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1 209,66 Eur dydžio skolą K. I. regreso tvarka ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių dukra G. K. nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki savo pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), gyveno su ieškove ir ji ją išlaikė viena, vykdydama tiek savo, tiek ieškovo asmeninę prievolę materialiai išlaikyti dukrą. Šiuo nurodytu laikotarpiu ieškovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Tokiu būdu susidarė išlaikymo įsiskolinimas už 6 mėn. ir 11 dienų. Dukros poreikiams tenkinti kiekvienas iš tėvų per mėnesį turėtų prisidėti 190 Eur suma, tačiau ieškovas minėtu laikotarpiu prie dukters poreikių tenkinimo neprisidėjo visiškai, dėl ko susidarė 1 209,66 Eur įsiskolinimas už dukters G. išlaikymą. Ieškovas neteisingai nurodo, jog dukra su ieškove apsigyveno tik nuo 14 metų. Ir iki 14 metų G. gyveno su mama, tačiau nuolat ir daug bendraudavo su tėčiu. Dukrai suėjus 14 metų, ji nustojo bendrauti su tėvu, todėl šalys pasirašė 2019 m. sausio 1 d. susitarimą, jog dukros gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, o ieškovas teiks dukrai 150 Eur dydžio išlaikymą. Nuo šio susitarimo pasirašymo iki 2020 m. liepos mėnesio dukra su ieškovu bendravo labai minimaliai, susitikę buvo keletą kartų. Dukros apsisprendimą nuo 2019 m. sausio 1 d. nebendrauti su tėvu sąlygojo paties ieškovo elgesys, dukra jautėsi neišklausyta, nesuprasta, ieškovas neskyrė jai dėmesio, dukra jam nebuvo prioritetas. Ieškovas, prašydamas dukros išlaikymui priteisti po 250 Eur, privalo įrodyti ne tik dukros poreikius, bet ir tai, jog jie pasikeitė nuo 2019 m. sausio 1 d. taip žymiai, jog dabar ieškovas reikalauja 250 Eur dydžio išlaikymo, kas iš viso abiem tėvams prisidėjus lygiomis dalimis sudarytų 500 Eur per mėnesį, o pridėjus vaiko išmoką, 560 Eur per mėnesį. Atsakovė moka dukros draudimus, perka rūbus, avalynę, kartu su ja lanko sporto klubą, kartu leidžia laiką ir pramogauja su visa šeima, duoda dukrai dienpinigių. Taip pat yra išsimokėtinai paėmusi telefoną, kurį naudoja dukra, ir moka už jos telefono ryšio planą. Valstybės išmokos buvo panaudotos būtinųjų dukros poreikių patenkinimui. Dukra G. pati patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. spalio mėn., kai ji gyveno su ieškovu, atsakovė prisidėdavo prie jos poreikių tenkinimo – apmokėdavo jos telefono sąskaitą, mokėdavo už jos gyvybės draudimą, duodavo pinigų rūbams ir pramogoms, taipogi kartu lankė sporto klubą, už kurį mokėjo ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai, įskaitęs priešines sumas, priteisė iš atsakovės K. I. ieškovui M. K. 472,24 Eur skolą regreso tvarka, likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo M. K. atsakovei K. I. 1 093 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo M. K. valstybei 33,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, priteisė iš atsakovės K. I. valstybei 6,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Dėl skolos regreso tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4 166,67 Eur skolą regreso tvarka, kadangi laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. šalių nepilnametė dukra gyveno su ieškovu, kuris vienintelis jai teikė išlaikymą tiek vykdydamas savo pareigą, tiek vykdydamas atsakovės pareigą, išlaikymui skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo 1 209,66 Eur dydžio skolą regreso tvarka už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki dukters pilnametystės (duomenys neskelbtini), kai dukra gyveno su ieškove ir ji ją išlaikė viena, vykdydama tiek savo, tiek ieškovo asmeninę prievolę materialiai išlaikyti dukrą, išlaikymui skaičiuojant po 190 Eur per mėnesį. 2019 m. sausio 1 d. Sutartimi dėl vaiko išlaikymo šalys susitarė, kad nepilnametės G. K. gyvenamoji vieta nustatoma su mama, o ieškovas teiks po 150 Eur per mėnesį dukters išlaikymą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, dukteriai gyvenant su atsakove iki 2020 m. liepos 10 d., teikė 150 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Tačiau nuo 2020 m. liepos 10 d. atsakovas prašė išlaikymui skirtą sumą skaičiuoti po 250 Eur per mėnesį, nurodydamas, kad dukters poreikiai yra ne mažiau 500 Eur per mėnesį, neskaitant valstybės mokamų išmokų vaikams.

7. Teismas nurodė, kad nors ieškovas išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 250 Eur per mėnesį, jis nepateikė duomenų ir niekuo nepagrindė, kuo dukters poreikiai jai ėmus gyventi su tėvu padidėjo daugiau nei pusantro karto. G. K. gyvenant su ieškovu, šalyje buvo paskelbtas karantinas, vyko nuotolinis mokymas, buvo ribojamas įėjimas net į prekybos centrus, kas kaip tik sąlygojo sumažėjusias galimybes pramogoms, išvykoms, išlaidas transportui, maistui mokykloje ir pan. Ieškovas nurodė, kad nei jis, nei dukra Galimybių paso neturėjo. Be to, ieškovas nurodė, kad apie 50 Eur per mėnesį jis patirdavo išlaikyti augintiniui triušiui (kuris liko pas ieškovą), jo maistui, kraikui, taip pat dukros augalams, trąšoms, sėkloms, žemei. Tačiau šie poreikiai nelaikytini būtinaisiais G. K. poreikiais. Ieškovas nurodė, kad turėjo papildomų išlaidų (160 Eur) dukrai ruošiantis į žygį, tačiau ji į jį neišvyko, nupirkti daiktai liko jam.

8. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, jog trečiojo asmens G. K. poreikius labiau atitinka atsakovės nurodoma suma – po 190 Eur iš kiekvieno iš tėvų, todėl laikotarpiu, kai G. K. gyveno su ieškovu, nustatė atsakovei tenkančią išlaikymo sumą 3 166,66 Eur ((190*16 mėn.)+(190 Eur/30 d. * 20 d.)), o laikotarpiu, kai G. K. gyveno su atsakove nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki dukters pilnametystės (duomenys neskelbtini), nustatė 1 209,66 Eur ((190*6 mėn.)+(190 Eur/30*11 d.) išlaikymo sumą.

9. Teismas nustatė, kad laikotarpiu, kai G. K. gyveno su tėvu, atsakovė dukters išlaikymui patyrė šias išlaidas: už išmanųjį į telefoną Xiaomi MG – 31 Eur, už telefono planą 8 Eur, už G. K. Compensa kaupiamąjį sveikatos draudimą – 31 Eur, taip pat pagal ilgalaikes sutartis už dukrą per mėnesį patirdavo 70 eurų, kas sudaro 1 190 eurų (70 x17 mėn.). Atsakovė aktualiu laikotarpiu dukros išlaikymui patyrė šias išlaidas: 2020 m. rugsėjo 27 d. 7,40 Eur maistas, 2020 m. spalio 15 d. – 4,90 Eur (pirštinės); 2020 m. lapkričio 11 d. – 13,98 Eur džinsai, 39,97 Eur kelnės, aksesuarai, 2020 m. lapkričio 15 d. 19,58 Eur apatinis trikotažas, 2020 m. lapkričio 15 d. – 26,98 Eur aksesuarai, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. – 61,95 Eur kurui, 2 mėnesius lankė sporto klubą „Minotauras“ (50 Eur per mėnesį už 2 asmenis). Iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., kai šalių nepilnametė dukra gyveno su ieškovu, atsakovė, bylos duomenimis, dukters poreikiams tenkinti skyrė 1 484,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašomą priteisti sumą teismas mažino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 1 681,90 Eur (3 166,66 Eur -1 484,76 Eur).

10. Teismas nurodė, kad ieškovas duomenų apie tai, kad dukrai gyvenant su mama laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki dukters pilnametystės (duomenys neskelbtini), būtų bent iš dalies prisidėjęs prie jos išlaikymo, nepateikė. Ieškovo pateikti išlaidų čekiai yra laikotarpiu, kai dukra gyveno su juo, be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad po to, kai dukra išėjo gyventi pas mamą, su ja net nesimatė. Atsižvelgęs į tai, atsakovei iš ieškovo priteisė 1 209,66 Eur dydžio skolą regreso tvarka. Įskaičius priešines sumas, ieškovui iš atsakovės priteisė 472,24 Eur (1 681,90-1 209,66) skolą regreso tvarka.

11. Dėl valstybės mokėtų vaikui išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą priteisimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 130,36 Eur nepagrįsto praturtėjimo, nes valstybės parama, kuri skirta vaiko poreikiams tenkinti (išmokos vaikui), nebuvo naudojama šalių dukters poreikių tenkinimui, o minėtos lėšos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. buvo mokamos atsakovei, su kuria šalių dukra negyveno, su ja dukra beveik nesusitikdavo (tik kurį laiką drauge sportavo). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš valstybės gaunamas lėšas grynais pinigais perduodavo dukrai G., nes negalėjo jų pervesti per banką, kadangi dukra neturėjo banko sąskaitos, o ieškovas neatidavė dukters gimimo liudijimo, reikalingo banko sąskaitai atidaryti. Teismo posėdžio metu G. K. patvirtino, kad minėtas lėšas grynais pinigais gaudavo iš mamos – po 60 Eur 2020 metais ir po 70 Eur 2021 metais.

12. Teismas nurodė, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka, dukrai apsigyvenus su juo, nesikreipė į atitinkamą instituciją (savivaldybės administraciją), pranešdamas apie atsakovei nepagrįstai mokamas valstybės lėšas, neteikė prašymo dėl valstybės lėšų mokėjimo jam. Pažymėjo, jog tuo metu jokio galiojančio teismo sprendimo dėl to, su kuriuo iš tėvų nustatyta G. K. gyvenamoji vieta (išskyrus šalių tarpusavio susitarimą), nebuvo. Be to, bylos duomenimis, ieškovas dukrai gyvenant su juo, jokios iniciatyvos dėl išmokų gavimo, kurias galėtų skirti dukters išlaikymui, jos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nereiškė, dėl ginčo išmokų nesikreipė nei į atsakovę, nei į dukterį. Teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, jis yra verslininkas, juridinio asmens vadovas, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, abi šalys turi po dar vieną išlaikomą asmenį. Dukrai gyvenant su ieškovu, jis tenkino ne tik jos būtinuosius poreikius, nes teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukters gyvenimo pas jį periodu jis išleido apie 500 Eurų vien augalams. Be to, teismo posėdžio metu G. K. paaiškino, kad tėtis jai pirko rūbus, kai ji sakydavo, kad galimai to rūbo nenešios, vien tam, kad rinkti įrodymus dėl didesnio išlaikymo iš atsakovės prisiteisimo. Taip pat teismas vertino ir tai, jog byloje ieškovas bylinėjimosi procesui (teisinės pagalbos išlaidoms) skyrė net 6 693,67 Eur sumą.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dukra su tėvu gyveno gana trumpą laiką (16 mėnesių), į tai, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas dėl Covid-19 pandemijos, kas neabejotinai sąlygojo išlaikymui būtinų lėšų sumažėjimą, atsižvelgęs į G. amžių aktualiu laikotarpiu (16–17 metų), į tai, kad tokio amžiaus vaikui reikalingos ir asmeninės lėšos, o G. K., kurios paaiškinimais nėra pagrindo netikėti, patvirtino, kad šias lėšas mama jai atidavė, ieškovo reikalavimą atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes nenustatė, kad atsakovė būtų prašoma priteisti suma nepagrįstai praturtėjusi.

14. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, į ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į ginčo nesudėtingumą, teismų praktikos gausą tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra nepagrįstai per didelės, todėl mažintinos. Atsižvelgęs į tai, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, ieškovo pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidomis pripažino sumą, artimą atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumai - 1 700 Eur. Ieškinį tenkinęs 32 proc. (1 681,90*100/5 297,03), teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 606,08 Eur bylinėjimosi išlaidas ((119+75+1 700)*32 proc.). Priešieškinį tenkinęs 100 proc., teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 1 699,08 Eur bylinėjimosi išlaidas (75+1 624,08). Įskaičius priešines sumas, atsakovei iš ieškovo priteisė 1 093 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas M. K., atstovaujamas advokato Georgijaus Zavtrakovo, prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-830-962/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį patenkinti iš dalies, priimti naują įrodymą ieškovo M. K. „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašą už 2022 metus, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, tiek nustatydamas šalių nepilnametės dukters G. K. poreikius, tiek tėvų išlaidas juos tenkinant, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei proceso dalyvių lygiateisiškumo principą, taip pat nukrypo nuo išlaikymo priteisimo bylose suformuotos teismų praktikos dėl įrodinėjimo pareigos nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose. Teismo procesiniu sprendimu nebuvo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, nebuvo nustatyti jos poreikiai 2019 m. sausio 1 dienai. 2019 m. sausio 1 d. Sutartyje dėl vaiko išlaikymo nėra sutarta, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai minėtai dienai buvo 300 Eur/mėn. Teismas nevertino faktinių nepilnametės dukters gyvenimo su tėvais aplinkybių iki 2019 m. sausio 1 d. Sutarties dėl vaiko išlaikymo pasirašymo dienos, dėl ko neatskleidė šios Sutarties pasirašymo priežasčių ir tikrosios šalių valios. Viena iš priežasčių, kodėl atsakovei tiko, kad ieškovas mokės po 150 Eur dydžio išlaikymą, buvo dėl to, kad, kol šalių dukra lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ji gyveno ieškovo ir jo mamos V. K. namuose, nurodytu laikotarpiu atsakovė išlaikymo dukrai neteikė, vaiko visapusiška gerove rūpinosi tik ieškovas, vėliau, iki kol dukrai suėjo 14 metų, ja rūpinosi abu tėvai, ji gyveno tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę. Be to, 2019 m. sausio 1 d. šalių dukra buvo keturiolikos metų, jos poreikiai buvo mažesni nei 16–17 m., kuomet apsigyveno pas atsakovą, kuomet atsirado daug nenumatytų išlaidų, skirtų tenkinti jos poreikius. Dukra karantino laikotarpiu jautėsi vieniša, jai trūko veiklos, dėl ko pradėjo domėti augalų auginimu, kas tapo jos pomėgiu, taip pat gavo augintinį triušį, kurio priežiūra reikalavo nemažų išlaidų.

15.2. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuosekliai teigė, jog nepilnametės dukters poreikiams kas mėnesį tėvai privalo skirti 500 Eur sumą, kuri nėra įrodinėtina, nes vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomu orientaciniu kriterijumi dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į Lietuvis Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas - 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (MMA). Teismas ginčijamame sprendime šiuo klausimu visiškai nepasisakė, dėl ko nukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovė, teigdama, jog šalių nepilnametės dukters poreikiai yra mažesni, t. y. 440 Eur (2020 metais) ir 450 Eur (2021 metais), privalėjo šią poziciją pagrįsti ir įrodyti, tačiau šios pareigos neįgyvendino.

15.3. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės nurodytos poreikių lentelės neatitikimo rašytinei civilinės bylos medžiagai. Atsakovė kartu su 2020 m. lapkričio 30 d. priešieškiniu pateikė įrodymus, jog už nepilnametės dukters mobilųjį telefoną (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) mokama mėnesio įmoka – 14,13 Eur, tačiau taip pat mokama 8 Eur/mėn. įmoka už tiekiamas ryšio paslaugas, taigi, jos pateiktoje vaiko poreikių lentelėje eilutė „telefono išlaidos“ tyčia nurodoma mažesnė suma nei faktiškai patiriamos – 22,13 Eur telefono išlaidos (12,13 Eur didesnės). UAB „Lietuvos draudimas“ draudimo liudijime už G. K. mokama 47,26 Eur draudimo įmoka, o vaiko poreikių lentelėje nurodyti poreikiai už draudimą – 30 Eur, t. y. faktiškai poreikiai 17,26 Eur didesni. Atsakovė į vaiko poreikių lentelę neįtraukė dukters atostogų išlaidų, nors akivaizdu, jog mergaitė keliauja ir poilsiauja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai patvirtina pačios atsakovės pateikti skrydžių iš Kauno į Londoną ir atgal (2017 m. vasario mėn.) bilietai, taip pat nuotraukos iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. vykusių atostogų Palangoje. Protingi nepilnamečio vaiko poreikiai atostogoms turėtų būti ne mažesni nei 30 Eur/mėn. Atsakovė į vaiko poreikių lentelę absoliučiai neįtraukė sveikatos išlaidų (vaistų, vitaminų, stomatologo paslaugų), nors akivaizdu, kad G. K. lankosi pas stomatologą, ką patvirtina ir jos bei atsakovės pateiktas susirašinėjimas, kur 2020 m. lapkričio 11 d. G. informuoja motiną, kad vėl lankosi pas dantistę. Akivaizdu, kad net ir neturint didelių nusiskundimų dėl dantų būklės, bent kartą per metus būtina atlikti burnos higieną (50 Eur/1 k.), taip pat nepilnametė dukra bent porą kartų per metus serga peršalimo ligomis, dėl ko kas mėnesį išlaidos sveikatos paslaugoms sudaro ne mažesnę nei 10 Eur sumą. Ieškovo pateikti įrodymai apie dantų plombavimo paslaugas, kurios buvo teikiamos nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. (el. b. I t., b. l. 114–119) patvirtina, kad šiems dukters poreikiams patenkinti buvo išleista 488 Eur suma, kas per mėnesį sudaro 40,66 Eur sumą, kuri turėtų būti priskiriama prie nenumatytų išlaidų, kurių atsakovė taip pat neįtraukė į vaiko poreikių lentelę. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas 2020 m. spalio 19 d. yra išleidęs 154,85 Eur parduotuvėje „Armijai ir civiliams“ (UAB „Baltijos arsenalas“) už aprangą ir priemones skirtas 2020 m. lapkričio mėn. planuotam žygiui. Šios išlaidos (12,90 Eur/mėn.) taip pat turėtų būti priskiriamos nenumatytoms išlaidoms. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovas, sugedus dukters turėtam mobiliojo ryšio telefonui Xiaomi, nupirko naują telefoną Samsung G985, tai kainavo 103 Eur pradinę įmoką, 38,43 Eur apsauginį dėklą, 27,99 Eur micro kortelę, bei 24,42 Eur mėnesinę įmoką (iš viso: 38,54 Eur/mėn.). Šios išlaidos taip pat priskirtinos nenumatytiems nepilnametės dukters poreikiams, kurie atsakovės vaiko poreikių lentelėje nenurodyti. Byloje pateikti įrodymai apie ieškovo išlaidas triušio narvui, jo maistui, priežiūros prekėms, veterinarijos paslaugoms: 9,77+9,22+15+50+21+21, viso: 125,99 Eur (el. b. III t., b. l. 79), taip pat patirtos išlaidos nepilnametės dukters pomėgiui auginti dekoratyvines gėles: 18,01+9,93+16,21, viso: 44,15 Eur (el. b. III t., b. l. 80). Šios išlaidos – 15 Eur/mėn. turėtų būti priskiriamos nepilnametės dukters pomėgiams. Byloje esantys tiek pačios atsakovės, tiek ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalių nepilnametės dukters poreikiai kas mėnesį yra didesni nei 440 Eur suma, jie sudaro ne mažiau nei 616,49 Eur/mėn. (440+176,49) sumą, nors ieškovas net nereikalauja tokio dydžio padengtos išlaikymo sumos. Pirmosios instancijos teismas konkrečių civilinėje byloje pateiktų įrodymų nevertino, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie dukters poreikius. Teismas, nevertindamas vaiko laisvalaikio, saviraiškos pomėgių poreikių, nepagrįstai sumažino nepilnametės dukters poreikių sumą iki tokios, kurią nurodė atsakovė.

15.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovės skolą ieškovui mažino ta apimtimi, kiek ji patyrė išlaidų, susijusių su nepilnametės dukters poreikių tenkinimu, tačiau analogiškų ieškovo išlaidų nepripažino ir jų dydžiu nemažino atsakovo skolos ieškovei. Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus. Ieškovas pateikė UAB „Tele2“ 2020 m. gruodžio 3 d. priedą dėl ryšio įrangos įsigijimo, kuriame numatyta 24 mėn. įsipareigojimas mokėti ryšio įrangos išmokėjimo mokestį po 24,42 Eur. Aplinkybę, kad ieškovas nupirko nepilnametei dukrai telefoną patvirtino ir pati G. K.. Atsakovės nupirktas telefonas Xiaomi sugedo, tik dėl šios priežasties teko pirkti naują telefoną. Nepaisant to, kad telefonas buvo sugedęs, atsakovė nebuvo atleista nuo pareigos už jį mokėti išmokėjimo mokestį, tačiau tai nepaneigia ir ieškovo nenumatytų išlaidų. Kadangi atsakovė reikalavo išlaikymo skolos už 6 mėn. ir 11 dienų, tai minėtu laikotarpiu ieškovas patyrė su nepilnametės dukters poreikiu turėti mobiliojo ryšio telefoną susijusias periodines išlaidas – 155,47 Eur (24,42 * 6 + (24,42/30*11)), dėl ko jos reikalaujama priteisti 1 209,66 Eur suma turėjo būti sumažinama 155,47 Eur dydžiu iki 1 054,19 Eur. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo poziciją civilinėje byloje, kritiškai vertinusią atsakovės pateiktus kvitus, neva patvirtinusius jos išlaidas nepilnametės dukters poreikiams tuo laikotarpiu, kuomet ji gyveno su ieškovu. Pažymėtina, kad kvitai, pateikti už 2020 m. lapkričio 11 d. pirkinius (13,98 Eur džinsai, 39,97 Eur kelnės, aksesuarai), 2020 m. lapkričio 15 d. pirkinius (19,58 Eur apatinis trikotažas, 26,98 Eur aksesuarai) galimai buvo skirti apmokėti ne tik šalių nepilnametės dukters, bet ir kitos atsakovės dukters D. I. arba pačios atsakovės poreikiams, kadangi G. K. tokių pirkinių ieškovui nerodė, jis tik žino, kad dukrai buvo nupirktas apatinis trikotažas ir pora aksesuarų. Teismas nepagrįstai kritiškai nevertino ir atsakovės pateiktų įrodymų dėl 61,95 Eur patirtų išlaidų kurui, nors ieškovas procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog atsakovė su šalių dukra tik vieną mėnesį, kuomet lankė sporto klubą, kelis kilometrus važiuodavo automobiliu nuo namų iki sporto klubo, ką būtų galima traktuoti kaip atsakovės išlaidas dukters poreikių tenkinimui, visgi jos nebuvo tokio dydžio kaip siekta įrodyti civilinėje byloje. Teismas nepagrįstai kuro pirkimo kvitų nevertino kritiškai, nors ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, jog kiekvieną kartą buvo atsiskaityta skirtingomis mokėjimo kortelėmis, kas verčia abejoti, ar šie kuro pirkimo kvitai apskritai yra atsakovės, nes paprastai asmuo atsiskaito ta pačia banko mokėjimo kortele. Be to, atsakovės pateikti pirkimo kvitai patvirtino atliktus mokėjimus su Circle K išduotomis verslo kortelėmis įmonėms, ką patvirtino Circle K Lietuva atsakymas į užklausą.

15.5. Valstybės parama, kuri skirta vaiko poreikiams tenkinti (išmokos vaikui), nebuvo naudojamos šalių dukters poreikių tenkinimui, nes minėtos lėšos (1 130,36 Eur (60,06 Eur * 6 mėn. + 70 Eur * 11 mėn.)), laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) buvo mokamos atsakovei, su kuria šalių dukra negyveno, su ja dukra beveik nesusitikdavo. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir kritiškai nevertindamas nepilnametės dukters, kuri šiuo metu gyvena su atsakove, bei yra neigiamai nusiteikusi ieškovo atžvilgiu, paaiškinimų, padarė nepagrįstą išvadą, neva šios išmokos vaikui buvo grynaisiais pinigais perduodamos G. K. ir ši jas taupė. Civilinėje byloje buvo pateiktas Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK 2020 m. gruodžio 15 d. raštas, kuriame suteikta informacija, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. policijos sistemoje užregistruotas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), „dukra 16 m. pabėgo iš namų pas tėvą, vyksta teismo procesas dėl grafiko sudarymo. Tėvas dukros neatiduoda (el. b. I t., b. l. 120)“. Minėtu metu šalių nepilnametė dukra su motina nebuvo bendravusi jau mėnesį laiko (nuo 2020 m. liepos 10 d., kuomet persikėlė gyventi pas tėvą). Akivaizdu, jog jų santykiai buvo konfliktiški ir motina su dukra nebuvo susitikusios, dėl ko atsakovė fiziškai neturėjo jokių galimybių perduoti iš Kauno m. savivaldybės gautų 60,06 Eur dydžio išmokų.

15.6. Atsakovė į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 24 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 750 Eur (priskaičiuota išmokėti suma). Tuo tarpu ieškovas, nors ir yra Mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, tačiau nuo 2020 m. balandžio iki gruodžio mėn. jam buvo išmokėta iš viso 8 000 Eur dividendų ir atlyginimo pagal civilinę sutartį (1600+2900+3500), kas iš viso sudaro po 800 Eur/mėn. Taigi, akivaizdu, jog nepilnametės dukros tėvų turtinė padėtis yra vienoda, o teiginys apie neva geresnę ieškovo turtinę padėtį neatitinka civilinės bylos medžiagos. Nurodytai aplinkybei pagrįsti ieškovas kartu su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą – „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašą už 2022 metus, iš kurio matyti, kad ieškovas per 2022 metus iš viso tegavo 6 545,78 Eur pajamų, kas sudaro 545,48 Eur/mėn.

15.7. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai nusprendė sumažinti ieškovo patirtas išlaidas už advokato paslaugas iki 1 700 Eur. Už advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio teiktas paslaugas (teisines konsultacijas, patikslinto ieškinio parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) ieškovas sumokėjo 1 000 Eur sumą (el. b. III t., b. l. 89–90), kuri neviršija 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos), netgi maksimalaus už ieškinio parengimą nustatyto atlyginimo dydžio. Už advokato Gintaro Černiausko teiktas teisines paslaugas į civilinę bylą pateiktos išsamios ataskaitos, kuriose užfiksuota teisinių paslaugų teikimo trukmė, kuri taip pat atitiko Rekomendacijų dydžius (el. b. III t., b. l. 92–101), patirtos teisinės pagalbos išlaidos nėra nepagrįstai per didelės, juolab, kad teisinių paslaugų teikimas truko beveik dvejus metus, buvo rengiami trys atskirieji skundai, rengiamas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė K. I., atstovaujama advokatės Editos Marijos Šlapikienės, prašo atmesti ieškovo M. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-830-962/2022, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Dėl išlaikymo teikimo ir dydžio šalys buvo susitarę 2019 m. sausio 1 d. sutartimi. Tokio pobūdžio sutarties sudarymo įstatymas nedraudžia, o šią sutartį, įvertinus nepilnametės dukros poreikius ir šalių finansines galimybes, šalys sudarė laisva valia. Šia šalių sudaryta dėl dukros išlaikymo sutartimi ieškovas rėmėsi viso teisminio proceso metu, jos net neginčijo ir jos pagrindu teikė išlaikymą. 2019 m. sausio 1 d. sutartimi šalys susitarė dėl išlaikymo dukrai teikimo ir jo dydžio, dėl ko tuo metu šalims neprireikė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dukrai G. K. priteisimo.

16.2. Ieškovas byloje neįrodinėjo ir nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2019 m. sausio 1 d. tarp šalių sudarytas susitarimas dėl dukters G. K. išlaikymo ir jo dydžio nebuvo proporcingas dukters poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir būtų prieštaravęs CK 3.192 straipsnio 2 daliai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kodėl laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. susitarimo iki jo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo 2020 m. spalio 29 d. dukters G. poreikiai pasikeitė taip žymiai padidėdami.

16.3. Ieškovas savo skaičiavimuose ėmė minimalios mėnesinės algos bruto dydį, t. y. neatskaičius mokesčių. 2020 metais minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius (neto) buvo apie 447 Eur, o 2021 metais minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius (neto) buvo apie 468 Eur. Būtent tokiomis sumomis, kaip orientaciniu kriterijumi, turėjo vadovautis ieškovas.

Šalies argumentai

16.4. Ieškovas iš jo paties nurodomos 500 Eur dukters poreikių tenkinimo sumos valstybės mokamus vaiko pinigus turėjo išminusuoti ir likusią sumą lygiomis dalimis dalinti tarp tėvų, o jis padarė priešingai – šiuos pinigus pridėjo prie dukters poreikių tenkinimo sumos. Iš 2020 m. minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius (apie 447 Eur), išminusavus 60,06 Eur dydžio vaiko pinigus, bendra suma būtų 386,94 Eur, todėl 2020 metais kiekvienas iš tėvų turėjo prisidėti prie dukters G. poreikių tenkinimo po 193,47 Eur (386,94/2). Būtent ši suma faktiškai atitinka šalių 2019 m. sausio 1 d. susitarimą dėl išlaikymo teikimo dukrai G. po 190 Eur per mėnesį. Iš 2021 m. minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius (apie 468 Eur), išminusavus tais metais valstybės mokėtus 70 Eur dydžio vaiko pinigus, gaunasi 398 Eur suma, todėl 2021 metais kiekvienas iš tėvų turėjo prisidėti prie dukters G. poreikių tenkinimo po 199 Eur (398/2). Būtent ši suma faktiškai atitinka šalių 2019 m. sausio 1 d. susitarimą dėl išlaikymo teikimo dukrai G. po 190 Eur per mėnesį.

16.5. Ieškovas pateikė keletą su sodininkyste susijusių prekių kvitus ir nurodė, jog jie yra skirti išimtinai dukros G. K. poreikių tenkinimui, tačiau duomenų nei apie tokio pomėgio tęstinumą, nei apie tai, jog šios prekės buvo pirktos išimtinai dukros poreikiams tenkinti, jis nepateikė. Vien faktas, kad ieškovo iniciatyva buvo įsigytos šios prekės – augalai ir priemonės jų priežiūrai, niekaip nepatvirtina, kad jos yra būtinos dukros būtiniesiems poreikiams tenkinti.

16.6. Ieškovas savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų, kurių nebūtų nurodęs bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, jam atrodo, jog vaiko pinigus (1 130,36 Eur) uzufrukto teise turėjo valdyti jis ir savo skunde jis kelia hipotezę, jog atsakovė vaiko pinigų dukrai G. neperduodavo, nes vieną mėnesį su ja nesimatė. Tiek atsakovė, tiek šalių dukra G. K., teikdamos teismui paaiškinimus, patvirtino, kad atsakovė išmokas, gautas pagal Išmokų vaikams įstatymą, perduodavo pačiai dukrai, kuri tuo metu jau buvo praktiškai pilnametė, (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Vien dėl to, jog vieną mėnesį atsakovė su dukra nebuvo susitikusios, nereiškia, jog sekantį mėnesį vaiko pinigų atsakovė neperdavė dukrai, juolab, kai dukra patvirtino, kad vaiko pinigai jai buvo perduoti ir ši juos naudojo asmeninėms reikmėms.

16.7. Naujai pateiktu banko sąskaitos išrašu ieškovas įrodinėja, kad jo turtinė padėtis nėra geresnė už atsakovės. Pagal ieškovo pateiktus duomenis ieškovas 2020 metais per mėnesį gaudamas tik 888 Eur pajamų buvo finansiškai pajėgus dukters G. K. poreikiams tenkinti skirti 500 Eur, kai jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam yra reikalingas jo išlaikymas, nekalbant jau apie asmeninių poreikių tenkinimą.

Žemesnės instancijos teismas

16.8. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Ieškovo atskirasis skundas dėl 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties buvo atmestas apeliacinės instancijos teismo ir buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Taigi, faktinės ieškovo patirtos išlaidos už advokato G. Černiausko teisines paslaugas yra mažesnės negu nurodytos ieškovo prašyme, tačiau tikrąsias išlaidas faktiškai nustatyti sunku dėl neatitikimų pateiktuose dokumentuose. Byloje nebuvo teikti trys atskirieji skundai kaip nurodo apeliantas, dauguma teisinių paslaugų buvo teiktos kitais teisiniais klausimais ir tokios abstrakčios paslaugos kaip konsultacijos ir taktikos numatymas išvis negali būti identifikuojamos ir susiejamos su konkrečia byla. Ieškovas buvo nesąžiningas ir siekė bei siekia prisiteisti iš atsakovės daugiau bylinėjimosi išlaidų negu faktiškai patyrė šioje civilinėje byloje. Vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. M. K. ir K. I. yra G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Dukrai gyvenant pas K. I., šalys 2019 m. sausio 1 d. buvo pasirašiusios tarpusavio sutartį, kurios pagrindu M. K. teikė 150 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nuo 2020 m. liepos 10 d. G. K. apsigyveno su tėvu ir gyveno pas jį iki 2021 m. lapkričio 30 d., kada vėl persikėlė gyventi pas motiną ir gyveno su ja iki pilnametystės.

Dėl ginčo esmės

20. Ieškovas M. K. teigia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. jis vienas išlaikė dukrą, atsakovė prie išlaikymo neprisidėjo, todėl jis, vadovaujantis LR CK 6.101 straipsnio 4 dalimi, kaip už skolininką įvykdęs prievolę asmuo, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į išlaikymo prievolės nevykdžiusią vaiko motiną. Atsakovė, pateikusi priešieškinį, nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini), dukrai gyvenant su ja, M. K. nevykdė išlaikymo prievolės, todėl ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę.

21. Šalys vienas kito atgręžtinio reikalavimo teisės ir laikotarpių, kuriais vaikas gyveno su kiekvienu iš tėvų neginčija, tačiau kyla ginčas dėl išlaikymo dydžio bei išlaikymo prievolės dalinio vykdymo. Ieškovas M. K. teigia, kad vaiko poreikių patenkinimui tuo laikotarpiu, kai dukra gyveno su juo, reikėjo skirti 500 Eur per mėnesį, t. y. po 250 Eur kiekvienam iš tėvų, o atsakovė K. I. su tokiu ieškovo teiginiu nesutinka ir nurodo, kad tuo laikotarpiu, kai dukra gyveno su ja, dukros poreikių patenkinimui reikėjo skirti 380 Eur, t. y. po 190 Eur kiekvienam iš tėvų.

22. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai per mėnesį sudaro 500 Eur sumą. Teismo teigimu, šalys 2019 m. sausio 1 d. susitarė, jog G. K. poreikiai kas mėnesį sudaro 300 Eur sumą, dėl ko ieškovas privalėjo įrodyti, kad nepilnametės dukters poreikiai padidėjo.

23. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui kyla pareiga įrodyti vaiko poreikių padidėjimą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčo situacijoje teismo procesiniu sprendimu nebuvo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, nebuvo nustatyti jos poreikiai 2019 m. sausio 1 d., o šalių rašytinis susitarimas dėl išlaikymo dydžio šiuo aspektu negali būti prilyginamas teismo sprendimui, nes šalys, sudarydamos tokį susitarimą, gali ir sąžiningai klysti dėl vaikų poreikių, neįvertinti jų, o toks susitarimas gali prieštarauti vaiko interesams.

24. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo netikslus teisinis vertinimas nelėmė sprendimo neteisingumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, G. K. gyvenant su ieškovu, šalyje buvo paskelbtas karantinas, vyko nuotolinis mokymas, buvo ribojamas įėjimas net į prekybos centrus, sąlygojo sumažėjusias galimybes pramogoms, išvykoms, išlaidas transportui, maistui mokykloje ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino G. K. poreikius jai gyvenant su tėvu, todėl pagrįstai sprendė, kad jos poreikiai tuo laikotarpiu buvo mažesni nei teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi dėl priteistino išlaikymo dydžio paprastai laikoma 1 MMA minimali mėnesio alga, kuri laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 447,23 Eur, o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. - 468,41 Eur.

25. Be to, nors ieškovas ir ginčija aplinkybes, kad atsakovė dukrai perduodavo valstybės mokėtas vaikui išmokas pagal Išmokų vaikams įstatymą, šalių dukrai tokias aplinkybes patvirtinus, nėra pagrindo abejoti atsakovės pozicija. Kadangi šios sumos (60 ir 70 Eur kas mėnesį) atitekdavo dukrai, ši jas galėjo panaudoti savo kasdienių poreikių tenkinimui (atsižvelgtina į tai, kad šalių dukra tuo metu buvo 16–17 metų amžiaus), ši suma taip pat įskaitytina į vaiko poreikius patenkinančią sumą.

26. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog šalių dukros G. K. poreikiams patenkinti laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. kiekvienas iš tėvų turėjo skirti po 190 Eur kas mėnesį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

27. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovės skolą ieškovui mažindamas ta apimtimi, kiek ji patyrė išlaidų, susijusių su nepilnametės dukters poreikių tenkinimu, analogiškų ieškovo išlaidų nepripažino ir jų dydžiu nemažino atsakovo skolos ieškovei. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas pateikė įrodymus - UAB „Tele2“ 2020 m. gruodžio 3 d. priedą dėl ryšio įrangos įsigijimo (atsiliepimo į priešieškinį priedas, DOK-153256), kuriame numatyta 24 mėn. įsipareigojimas mokėti ryšio įrangos išmokėjimo mokestį po 24,42 Eur kas mėnesį. Aplinkybę, kad ieškovas nupirko nepilnametei dukrai mobilaus ryšio telefoną, patvirtino ir pati G. K.. Kadangi atsakovė reikalavo išlaikymo skolos už 6 mėn. ir 11 dienų, tai minėtu laikotarpiu ieškovas patyrė su nepilnametės dukters poreikiu turėti mobiliojo ryšio telefoną susijusias periodines išlaidas – 155,47 Eur (24,42 x 6 + (24,42/30x11)). Todėl atsakovės reikalaujama priteisti 1 209,66 Eur suma mažintina 155,47 Eur dydžiu iki 1 054,19 Eur.

28. Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai išskaičiuotų išlaidų dukters aprangai, kurui atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokių duomenų, jog bylos šalys piktnaudžiautų teise, teiktų neteisingus duomenis, todėl teismas neturi pagrindo atmesti kaip neteisingus jų pateiktus duomenis, susijusius su išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė pylėsi kurą už sumą, didesnę nei tą dieną sunaudojo kuro važiuodama automobiliu vaiko interesais, niekaip neįrodo tokių išlaidų nepagrįstumo, nes akivaizdu, kad šias išlaidas ji galėjo patirti kitomis dienomis tenkindama vaiko interesus, t. y. kuro sąnaudas patirti kitomis dienomis.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl valstybės mokėtų vaikui išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pažymėtina, kad į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Tai yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. Šiuo atveju šalių dukrai tuo laikotarpiu, kai atsakovė jai perduodavo valstybės mokėtas vaikui išmokas pagal Išmokų vaikams įstatymą, buvo 16–17 metų. Akivaizdu, kad jai buvo reikalingi kišenpinigiai, ir ji pati patvirtino, jog mama jai kišenpinigius duodavo būtent tokias sumas, kokios tuo laikotarpiu buvo mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad šalių dukra turėtų interesą veikti priešingai ieškovo interesams, todėl nėra pagrindo abejoti jos paaiškinimais ir juos atmesti kaip melagingus. Ta aplinkybė, kad dukra su mama vieną mėnesį nebuvo susitikusios, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas teigti, jog dukra už visą laikotarpį (ar net tą už tą mėnesį mėnesį) negavo iš mamos pinigų. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pagal Išmokų vaikams įstatymą gautų lėšų nepriteisė ieškovui.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors teismas argumentuose ir aptarė šalių turtinės padėties kriterijų, nebuvo priimtas remiantis šiuo kriterijumi, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šalių turtinės padėties šiuo atveju nereikšmingi ir negali lemti kitokio išlaikymo naštos paskirstymo.

31. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies pagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir atsakovės reikalaujama priteisti 1 209,66 Eur suma mažintina 155,47 Eur dydžiu iki 1 054,19 Eur, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir įskaičius priešines sumas, iš atsakovės ieškovui priteistina 627,71 Eur skolos regreso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas byloje pateikė duomenis, kad patyrė 6 887,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6 693,67 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 194 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 699,09 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį bei 1 624,08 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

33. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, į ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į ginčo nesudėtingumą, teismų praktikos gausą tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra nepagrįstai per didelės, todėl mažintinos iki 1 700 Eur. Ieškinį patenkinęs 32 proc. (1 681,90*100/5 297,03), teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 606,08 Eur bylinėjimosi išlaidas ((119+75+1 700)*32 proc.). Priešieškinį tenkinęs 100 proc., teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 1 699,08 Eur bylinėjimosi išlaidas (75+1 624,08). Įskaičius priešines sumas, atsakovei iš ieškovo priteisė 1 093 Eur bylinėjimosi išlaidas.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai nusprendė sumažinti ieškovo patirtas išlaidas už advokato paslaugas iki 1 700 Eur, kad patirtos teisinės pagalbos išlaidos nėra nepagrįstai per didelės, teisinių paslaugų teikimas truko beveik dvejus metus, buvo rengiami trys atskirieji skundai, rengiamas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį.

35. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

36. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apskaičiuojamas pagal 2,5 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas), už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).

37. Nustatytas, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme teikė sekančius procesinius dokumentus: ieškinį (2020 m. spalio 29 d. DOK-22253); atskirąjį skundą (2020 m. gruodžio 1 d. DOK-143471); atskirąjį skundą (2020 m. gruodžio 16 d. DOK-151434); atsiliepimą į priešieškinį (2020 m. gruodžio 21 d. DOK-153256); 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo (2020 m. gruodžio 23 d. DOK-154231); 2021 m. sausio 14 d. du prašymus dėl rašytinių įrodymų prijungimo (2021 m. sausio 14 d. DOK-5684; DOK-5666); prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo (2021 m. vasario 5 d. DOK-16583); patikslintą ieškinį (2022 m. balandžio 13 d. DOK-48606); prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2022 m. spalio 20 d. DOK-131182); prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo (2022 m. spalio 20 d. DOK-131156); prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2022 m. spalio 20 d. DOK-131136). Ieškovo atskirieji skundai apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti. Įvyko trys teismo posėdžiai, kurių bendras laikas 2,5 val. (2021 m. kovo 24 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d.). Ieškovą teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėjas.

38. Už ieškinio parengimą pagal Rekomendacijas maksimalus dydis yra 3 496,25 Eur; už atsiliepimą į priešieškinį parengimą – 3 637,00 Eur, už keturis prašymus dėl įrodymų prijungimo – 581,92 Eur (4x145,48 Eur), už dalyvavimą 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje – 127,85 Eur. Viso suteiktos teisinės paslaugos iki 2022 m. vasario 3 d., įvertinus maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, sudarytų 7 843,02 Eur. Ieškovą iki 2022 m. vasario 3 d. byloje atstovavo Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, kuriai ieškovas sumokėjo 5 693,67 Eur.

39. Nuo 2022 m. vasario 9 d. byloje ieškovą atstovavo advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis, kuriam 2022 m. vasario 9 d. ieškovas pervedė 1 000 Eur. Advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis teikė patikslintą ieškinį, du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, dalyvavo 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžiuose, kurie truko apie 1,5 val. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už patikslintą ieškinį yra 511,39 Eur, už du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų – 255,70 Eur (127,85x2), už prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo – 127,85 Eur, už dalyvavimą dvejuose teismo posėdžiuose - 191,77 Eur (127,85x1,5). Viso advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio suteiktos teisinės paslaugos, įvertinus maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, sudarytų 1 086,71 Eur.

40. Nors ieškovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą ir neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra nepagrįstai per didelės lyginant su atsakovės patirtomis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad nagrinėjamuoju atveju byla buvo nesudėtinga, ginčo sumos nedidelės, posėdžiai pirmosios instancijos teisme iš viso truko 2,5 val., todėl sprendžia, kad ieškovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą sumažintos iki 1 700 Eur pagrįstai.

41. Apeliacinės instancijos teismui atsakovės reikalaujamą priteisti 1 209,66 Eur sumą sumažinus 155,47 Eur dydžiu iki 1 054,19 Eur, laikytina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti 87 proc. ((1054,19x100 proc.)/1209,66), atsakovei iš ieškovo priteistina 1 478,20 Eur 87 proc. x (75+1 624,08) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė 606,08 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įskaičius priešines sumas, atsakovei iš ieškovo priteistinos 872,12 Eur bylinėjimosi išlaidos.

42. Atsakovės priešieškinio reikalavimus patenkinus 87 proc., perskirstytinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 39,42 Eur. Proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai, ieškinį patenkinus iš dalies (32 proc.), priešieškinį patenkinus iš dalies (87 proc.), priteistinos iš šalių – iš ieškovo – 30,55 Eur (77,50 proc.), iš atsakovės – 8,87 Eur (22,50 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 000 Eur išlaidas teisinei pagalbai bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-7663). Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl 605 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo bei išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-5159).

44. Apeliacinio skundo kaina 5297,03 Eur. Patenkinta 155,47 Eur apeliacinio skundo kainos dalis. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Laikytina, kad ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas tenkintas 2,94 procentais (155,47 Eur x 100 procentų / 5297,03 Eur). Atitinkamai apeliantas įgijo teisę į 29,40 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atlyginimą, o atsakovė į 587,21 Eur atlyginimą. Atlikus apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei priteisiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, 557,81 Eur atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Įskaičius priešines sumas, priteisti iš atsakovės K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 627,71 Eur (šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 71 ct) skolos regreso tvarka.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 872,12 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 30,55 Eur (trisdešimt eurų 55 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,87 Eur (aštuonis eurus 87 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 557,81 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė