- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-19
- Bylos Nr.
- eI2-5188-414/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00845-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Atsakovas
- M. K.
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui M. K. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo M. K. priteisti valstybei 116,55 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,86 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 119,41 Eur.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-21-T-1206-4149 M. K. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-79-835/2021, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas gavęs Tarnybos pranešimą, turėjo pareigą sumokėti 70 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovas gera valia nesumokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl Tarnyba kreipiasi į teismą su prašymu priteisti valstybės naudai reikalaujamą sumokėti 116,55 Eur sumą. Pareiškėja savo pareiškimą grindė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, pažymėjusi, jog atsakovas Tarnybai 2021 m. gegužės 10 d. pateiktame prašyme Nr. (8.2)KTP-1206 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodė, jog sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Pažymėjo, kad advokatas J. Z. 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (12.13)KAP-5506 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos sprendimą Nr. (8.2)TP-21-T-1206-4149. Advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui skyrė 9,25 val., todėl advokatui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas 166,50 Eur (9,25x18,00 Eur) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo 166,50 Eur. Tai sudaro 116,50 Eur, tačiau iki 2022 m. balandžio 14 d. nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Atsakovas M. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui M. K. antrinę teisinę pagalbą, priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. K. 2021 m. gegužės 10 d. Tarnybai pateikė prašymą Nr. (8.2)KTP-1206 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-79-835/2021. Taip pat pateikė dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo prašymą bei pateiktus dokumentus, nustatė atsakovui antrąjį turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas išreiškė sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-21-T-1206-4149 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-79-835/2021, apskųsti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą, parengti procesinius dokumentus, atleisdama jį nuo dalies žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kai valstybė apmoka 30 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ginčui spręsti taikytini Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 18,00 Eur (Taisyklių 2 p.).
Atsakovui antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas J. Z.. Advokato suteiktos paslaugos (konsultacija, procesinių dokumentų parengimas, susipažinimas su byla) administracinėje byloje pripažintinos antrine teisine pagalba, kuri apmokama Įstatymo nustatyta tvarka. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudarė 166,50 Eur (advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui skyrė 9,25 val., todėl advokatui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas 166,50 Eur (9,25x18,00 Eur) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą). Atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 70 procentų nuo šios sumos, t. y. 116,55 Eur. Jeigu atsakovas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu apmokama 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą, o to paties straipsnio 3 dalis įpareigoja asmenį 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos. Pažymėtina, kad Tarnyba 2021 m. gruodžio 1 d., 2022 m. sausio 31 d. informavo atsakovą apie jo pareigą sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo nesumokėjo.
Išdėstytų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų pagrindu konstatuotina, jog Tarnybos reikalavimas dėl 116,55 Eur skolos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Priteista suma (iš viso 116,55 Eur) turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT 12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Tarnyba taip pat prašo priteisti valstybei 2,86 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2021 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. sausio 31 d. pranešimų siuntimo atsakovui išlaidos. Tarnyba šioms išlaidoms pagrįsti pateikė uždarosios akcinės bendrovės „SAMUS“ sąskaitas faktūras serija SAM Nr. 0089008, Nr. 0091040.
Pažymėtina, kad atsakovo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl 30 procentų civilinėje byloje valstybės garantuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo, atitinkamai nustatant, kad 70 proc. šių išlaidų turės padengti pats atsakovas. Iš prie prašymų pridėtų rašytinių įrodymų (sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo) matyti, kad 70 proc. privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 116,55 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovo nepateikta, taip pat prašyme nenurodytas papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 2,86 Eur dydžio išlaidas nepagrįstas, kadangi Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. K., (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 116,55 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti iš atsakovo M. K. 2,86 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.