- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2-1496-464/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB bankas
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Spauda“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lirsona popierius“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Spauda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria pakeistas išieškotojas vykdymo procese, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1272-798/2009 ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Spauda“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lirsona popierius“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimu (t. 1, b. l. 180-183, t. 2, b. l. 38-42) iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovui AB SEB bankas priteista 367 502,08 Eur (1 268 911,19 Lt) skola, 2 715,04 Eur (9 374,48 Lt) delspinigiai, 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (370 217,12 Eur, t. y. 1 278 285,67 Lt) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šios teismo sprendimo dalies vykdymas išdėstytas 8 metų 4 mėnesių arba 100 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą kas mėnesį mokėti ieškovui po 3 702,17 Eur (12 782,85 Lt) sumą iki kiekvieno mėnesio pirmosios dienos, o paskutinį kalendorinį mėnesį sumokėti 3 702,36 Eur (12 783,52 Lt); taip pat iš atsakovo ieškovui priteista 5 787,48 Eur (19 983 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 10,43 Eur (36 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. 2010-02-03 ieškovui buvo išsiųstas vykdomasis raštas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimo vykdymo (t. 1, b. l. 48-50).
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Lirsona popierius“ Vilniaus apygardos teismui 2015-05-12 pateikė prašymą (t. 2, b. l. 58-59) dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2132-294/2015 buvo patvirtinta tarp pareiškėjo ir išieškotojo AB SEB bankas sudaryta taikos sutartis, kurios 3 punkte šalys susitarė, jog išieškotojas perleidžia pareiškėjui dalį, t. y. 25 942,48 Eur (10 proc. kiekvieno mėnesio skolininko AB „Spauda“ mokėjimo), reikalavimo teisių pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimą. Dėl to yra pagrindas dėl 25 942,48 Eur dydžio reikalavimo dalies pagal paminėtą teismo sprendimą išieškotoją AB SEB bankas pakeisti nauju išieškotoju – pareiškėju UAB „Lirsona popierius“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-05-26 nutartimi (t. 2, b. l. 61-62) patenkino pareiškėjo prašymą ir išieškotoją AB SEB bankas dalyje dėl 25 942,48 Eur reikalavimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1272-798/2009, t. y. dėl 10 proc. kiekvieno kasmėnesinio debitoriaus mokėjimo, nurodyto šiame sprendime, pakeitė nauju išieškotoju UAB „Lirsona popierius“. Teismas rėmėsi į bylą pateikta įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartimi, kuria šis teismas, nagrinėdamas UAB „Lirsona popierius“ ir AB SEB bankas ginčą dėl skolos išieškojimo, patvirtino tos bylos šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 3 punkte pradinis kreditorius AB „SEB bankas“ perleido naujam kreditoriui UAB „Lirsona popierius“ reikalavimo teises į Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimu priteistos sumos dalį, t. y. į 25 942,48 Eur sumą. Teismas nurodė, kad kreditorius pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį gali perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui be skolininko sutikimo, jeigu toks perleidimas neprieštarauja įstatymams, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, patvirtinęs taikos sutartį, konstatavo, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Be to, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Skolininkas RAB „Spauda“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 68-69) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo dėl pradinio išieškotojo pakeitimo. Nurodo, kad UAB „Creditreform Lietuva“ 2013-11-19 skolininkui pateikė finansinį reikalavimą, kuriuo buvo paprašyta bendrovę SIA „Creditreform Latvija“ įtraukti į skolininko kreditorių eilę su 984 097,44 Lt finansiniu reikalavimu. Paminėtas reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad draudimo kompanija „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“ 2009-10-01 išmokėjo 327 159,27 Eur (1 129 615,51 Lt) dydžio draudimo išmoką draudėjui AB SEB bankas, kuriam RAB „Spauda“ buvo skolinga pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimą ir išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1272-798/2009. Tai sudaro pagrindo teigti, jog pradinis išieškotojas pareiškėjui perleido reikalavimo teisę į skolininką, kurios pats nebeturėjo. Teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str., 6.101 str.), todėl atmestinas pareiškėjo prašymas dėl pradinio išieškotojo pakeitimo
Atsiliepimas
Išieškotojas AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 80-83) prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad jam draudikas 2009-10-01 išmokėjo 327 159,27 Eur (1 129 615,51 Lt) dydžio išmoką, o skolininkas RAB „Spauda“ pagal teismo sprendimą buvo skolingas 370 217,12 Eur (1 278 285,67 Lt). Taigi išieškotojui liko reikalavimo teisė į 43 057,85 Eur (148 670,16 Lt) reikalavimą. Dėl to dalį šio reikalavimo, t. y. 25 942,48 Eur sumos reikalavimą, išieškotojas turėjo teisę perleisti pareiškėjui.
Pareiškėjas UAB „Lirsona popierius“ atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 110-112) prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal draudimo sutarties / poliso 14 punktą ir CK 6.1015 straipsnį, draudikas „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“, išmokėjęs draudimo išmoką, kuri sudarė 90 proc. reikalavimo teisių, turi teisę reikalauti iš skolininko tik 90 proc. Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimu priteistos sumos. Tokiu atveju išieškotojas turi reikalavimo teisę į 10 proc. teismo sprendimu priteistos sumos ir galėjo taikos sutartimi perleisti dalį šio reikalavimo pareiškėjui.
Skolininkas RAB „Spauda“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2015-09-07 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 140-143) nurodo, kad jis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimą, išieškotojui AB SEB bankas laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-12-07 atliko mokėjimus, kurių bendra suma yra 33 319,52 Eur (115 045,65 Lt). Dėl šios aplinkybės negalima teigti, kad išieškotojas AB SEB bankas turi galiojančią 43 057,85 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininką. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartis, kuria buvo patvirtinta išieškotojo ir pareiškėjo taikos sutartis, neturi prejudicinės galios skolininkui, kuris nedalyvavo paminėtos bylos nagrinėjime (CPK 279 str. 4 d.). Pažymi, jog vykdomojo rašto naujam išieškotojui išdavimas pažeis restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesus. Išieškotojas AB SEB bankas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 23 straipsnyje numatytais terminais nesikreipė dėl 25 942,48 Eur finansinio reikalavimo, kylančio iš Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimo, patvirtinimo, todėl šio reikalavimo pagrindu įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu negali būti išduotas vykdomasis raštas ir vykdomas priverstinis išieškojimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas išieškotojas vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, atsižvelgiant į skolininko RAB „Spauda“ atskirojo skundo argumentus, kad faktinių bei teisinių prielaidų pakeisti išieškotoją nagrinėjamu atveju nebuvo, kadangi pradinis išieškotojas AB SEB bankas pats neturėjo reikalavimo teisės, kurią perleido naujajam išieškotojui UAB „Lirsona popierius“.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, todėl CPK 596 straipsnyje numatyta galimybė ir vykdymo procese pakeisti išieškotoją ar skolininką. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant reikalavimo perleidimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 596 straipsnis – tai tik procesinė norma, kuri nenurodo materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-09 nutartis priimta c. b. Nr. 3K-3-510-313/2015). Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ši civilinė byla baigta 2010-01-19 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimui (t. 1, b. l. 180-183; t. 2, b. l. 38-42), kuriuo iš apelianto AB „Spauda“ išieškotojui AB SEB bankas buvo priteista 367 502,08 Eur (1 268 911,19 Lt) skolos, 2 715,04 Eur (9 374,48 Lt) delspinigių, 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (370 217,12 Eur, t. y. 1 278 285,67 Lt) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 787,48 Eur (19 983 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojo prašymu, 2010-02-03 jam buvo išduotas vykdomasis raštas (t. 2, b. l. 48, 50), o 2015-05-12 Vilniaus apygardos teisme gautas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese gali būti pareikštas CPK 596 straipsnio pagrindu tik tokiu atveju, jeigu atliekamas vykdymo procesas, t. y. jeigu buvo pradėtas vykdymo procesas ir jis iki prašymo pateikimo dar nėra užbaigtas. Reikšminga tai, jog nagrinėjamoje byloje visiškai nėra duomenų apie vykdomojo rašto pateikimą antstoliui, apie vykdomosios bylos pradėjimą ir vykdymo proceso eigą, įskaitant ir duomenų apie iš apelianto jau išieškotas sumas, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimą, apie jo skolos likutį (dydį), atsižvelgiant į realiai jau išieškotas sumas bei draudimo išmokos sumokėjimą, nesama duomenų apie galimą išieškojimo procedūrų užbaigimą ar sustabdymą, atsižvelgiant į pradėtas skolininko įmonės restruktūrizavimo procedūras bei CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Apelianto atskirojo skundo bei rašytinių paaiškinimų argumentai, kad pradinis išieškotojas AB SEB bankas gavo draudimo išmoką ir jo reikalavimo teisė galimai žymiai sumažėjusi, pagrindžiami apeliantui iškeltos restruktūrizavimo bylos medžiaga. Vilniaus apygardos teismas 2015-08-21 nutartimi patikslino RAB „Spauda“ kreditorių sąrašą, ir AB SEB bankas finansinis reikalavimas buvo sumažintas nuo 77 693,45 Eur (268 259,92 Lt) iki 9 049,05 Eur (31 244,55 Lt) (c. b. Nr. B2- 1678-345/2015; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).
Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių apskritai nenustatinėjo ir nevertino, į apelianto, kaip restruktūrizuojamos įmonės, teisinį statusą neatsižvelgė ir visų šių aplinkybių skolininko pakeitimo vykdymo procese galimybės aspektu nevertino. Tokių duomenų šalys nepridėjo ir su procesiniais dokumentais, pateiktais apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.). Nesant prie bylos medžiagos nurodytų duomenų, patvirtinančių teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, nėra galimybės ir įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistavo prielaidos CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui. Be to, negalima patikrinti ir apelianto rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos (kartu su pridėtais dokumentais) apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti keliamą klausimą, priima (CPK 314 str., 338 str.), nurodytos aplinkybės dėl laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-12-07 jo atliktų 33 319,52 Eur sumos mokėjimų išieškotojui AB „SEB bankas“.
Pažymėtina, kad nors tarp pradinio išieškotojo AB SEB bankas ir pareiškėjo UAB „Lirsona popierius“ buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartimi, pagal kurią pradinis išieškotojas perleido pareiškėjui dalį savo reikalavimo teisių į apeliantą RAB „Spauda“, byloje nesant duomenų iš vykdomosios bylos apie išieškojimo eigą bei neišieškotos sumos dydį, teismas galėjo netinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Minėta, jog procesinis teisių perėmimas galimas tik tokiu atveju, jeigu buvo tinkamai atliktas materialiųjų civilinių subjektinių teisių perėmimas. Nagrinėjamu atveju pradinis išieškotojas perleido pareiškėjui reikalavimo teisę į apelianto skolos, priteistos Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 sprendimu, dalį, kurios apeliantas išieškotojui nėra sumokėjęs. Tačiau byloje nėra antstolio pateiktos informacijos, vykdomosios bylos ar vykdomojo rašto su atitinkamu pažymėjimu kokios dalies paminėto teismo sprendimo apeliantas (ar už jį draudikas) nėra įvykdęs. Taigi pagal bylos duomenis nėra galimybės nustatyti, ar išieškotojas teisėtai ir pagrįstai perleido pareiškėjui reikalavimo teisę į apelianto 25 942,48 Eur skolą (CPK 176 str., 185 str., 302 str., 338 str.).
CPK 593 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, nenumatyta pirmosios instancijos teismo pareiga pranešti suinteresuotiems asmenims apie gauto prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nagrinėjimą ar skirti šio prašymo žodinį nagrinėjimą. Tačiau taikydamas teisių perėmėjo vykdymo procese institutą teismas vis tik privalo kiekvienu atveju nustatyti, ar yra prielaidos CPK 596 straipsnio nuostatų taikymui. Todėl tuo atveju, kai dėl šio klausimo išsprendimo į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą kreipiasi ne pats antstolis, kartu pateikdamas vykdomąją bylą bei visą reikiamą informaciją apie skolos faktą bei likusį neišieškotą jos dydį, teismas turi pareigą atitinkamus duomenis pats išreikalauti iš suinteresuotų asmenų ar antstolio (nagrinėjamu atveju tokių duomenų gali būti ir restruktūrizavimo byloje, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą antstolio pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui), o esant būtinybei, skirti žodinį pareiškėjo prašymo nagrinėjimą (CPK 160 str. 1 d. 3 p., 5 p., 6 p., 593 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad jis nedalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2132-294/2015, kurioje buvo patvirtinta išieškotojo AB „SEB bankas“ ir pareiškėjo UAB „Lirsona popierius“ sudaryta taikos sutartis, nagrinėjime, todėl šios teismo nutarties privalomumams jam nėra tapatus, kaip tos bylos šalims. Pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią; tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, tačiau res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-459-611/2015). Nagrinėjamu atveju taikos sutartis, kuria pareiškėjas grindžia savo prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, yra sudaryta ir patvirtintina kitoje civilinėje byloje, kurios nagrinėjime apeliantas nedalyvavo, ir kurioje išspręstas ginčas tik tarp pareiškėjo ir išieškotojo. Vadinasi, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai suabsoliutino šio teisės principo galią ir juo motyvavo šalies vykdymo procese pakeitimo būtinybę. Kita vertus, nors taikos sutartį patvirtinusi teismo nutartis apeliantui, kuris nedalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2132-294/2015 nagrinėjime, pati savaime nėra vykdytinas dokumentas, šia sutartimi faktiškai buvo įvykdytas reikalavimo teisių į jį perleidimas (Taikos sutarties 3 p.; t. 2, b. l. 60). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, siekdamas tinkamai pagrįsti materialiųjų teisių perėmimą, į bylą turėtų pateikti ir pačią taikos sutartį kaip šalių sudarytą sandorį, kuriame išreikšta šalių valia dėl reikalavimo teisių perleidimo.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės tinkamam CPK 596 straipsnio nuostatų taikymui, neišsireikalavo vykdomosios bylos bei kitų įrodymų, susijusių su išieškojimo eiga, dėl ko neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese išnagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, klausimas dėl pareiškėjo UAB „Lirsona popierius“ turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties (CPK 93 str. 5 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.