- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-406-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01372-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. Ž.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-255/2015
Teisėja E. Žakevičiūtė Proceso Nr. 1-33-1-01372-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 2.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2015 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-09-30. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-07-09 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015-09-30. Nustatyta kardomąją priemonę, suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš nuteistojo A. Ž. priteista civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) prekybos įmonei 572,26 eurų turtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistojo A. Ž. priteista Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai 3169,81 eurų turėtų ekstradicijos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nuteistas už tai, kad 2014-08-02, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., įsibrovė į sandėlį ir pagrobė 40 pakelių cigarečių „LM Fresh Slims“, kurių vieno vertė 8,90 Lt (2,58 Eur), bendros 356 Lt (103,10 Eur) vertės, 50 pakelių cigarečių „Bond Streat Silver super slim“ kurių vieno vertė 7,80 Lt (2,26 Eur), bendros 390 Lt (112,95 Eur) vertės, 30 pakelių cigarečių „Glamour Amber“, kurių vieno vertė 9,40 Lt (2,72 Eur), bendros 282 Lt (81,67 Eur) vertės, 30 pakelių cigarečių, „Winston Fresh Expression“, kurių vieno vertė 8,90 Lt (2,58 Eur), bendros 267 Lt (77,33 Eur) vertės, 60 pakelių cigarečių „Marlboro Gold original“, kurių vieno vertė 9,80 Lt (2,84 Eur), bendros 588 Lt (170,30 Eur) vertės, 10 pakelių cigarečių „Marlboro Gold touch“, kurių vieno vertė 9,29 Lt (2,69 Eur), bendros 92.90 Lt (26,90 Eur) vertės. Tokiu būdu A. Ž. pagrobė (duomenys neskelbtini) įmonės turto už 572,26 Eur (1975,90 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. nurodo, jog jam paskirta bausmė yra per didelė. Prašo peržiūrėti jam skirtą bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Prokurorė teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliantas mano, kad paskirta bausmė yra per didelė, ir prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas A. Ž. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. Ž. padaryta veika yra tyčinio pobūdžio, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, kad A. Ž. anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka už turtinius pažeidimus, ir nors atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau naują tyčinį nusikaltimą nuosavybei padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Teismas įvertino ir tai, jog iki sulaikymo Lietuvos Respublikoje nedirbo, slapstėsi užsienio valstybėje. Teismas taip pat pažymėjo, jog A. Ž. sutinka atlyginti žalą ir žada keistis. Taip pat teismas atsižvelgė į A. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas A. Ž. už nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam A. Ž. už apysunkį nusikaltimą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinęs ją vienu trečdaliu ir nustatęs 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl pripažinti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliantas ir jo gynėjas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie teistumą, nuteistasis ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, iš kurių teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Pažymėtina, kad A. Ž. linkęs daryti nusikalstamas veikas, iki suėmimo Lietuvos Respublikoje nedirbo, baustas administracine tvarka už turtinius pažeidimus, todėl galima pagrįstai manyti, kad savanaudiškų nusikaltimų darymas yra vienas iš jo pragyvenimo šaltinių. Tai rodo, jog jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo ir stoti į doros kelią. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be tolimesnio realaus bausmės atlikimo.
Konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. Ž. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, A. Ž. asmenybę. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia mažinti jam paskirtos bausmės trukmės ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl A. Ž. kaltės, tinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir priteisė turtinę žalą. Nuteistojo ir jo gynėjo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme išsakyti argumentai, kad turi gimti dukrytė ir nori dalyvauti jos gimime, o buvusi draugė vartoja narkotikus, nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo, bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.