Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.3.; 1.2.7.1.1.; 1.2.7.2.1.; 1.2.14.1.3.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

2017 m. liepos 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D. gimęs 1983-08-18, Druskininkų m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2015-09-13 apie 06:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios I. B. valią, pasikvietė ją į viešbučio „National Hotel“, esančio Žvejų g. 21, Klaipėdoje, kambarį Nr. 202, kur panaudodamas fizinį smurtą, tai yra jėga parvertęs I. B. ant lovos, užgulė ją ir pareikalavo tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, o nukentėjusiajai pradėjus garsiai šaukti, jos pasipriešinimui palaužti, toliau naudojo fizinį smurtą – tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius ranka nukentėjusiajai I. B. į veidą, taip padarydamas jai muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, lokalų minkštųjų audinių patinimą kairio skruosto srityje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, jėga movė jos pėdkelnes ir kelnaites, o I. B. nenustojus garsiai šaukti, uždėjęs ant jos veido pagalvę, spaudė, kol ji nustojo šaukti, laikė ją už rankos taip atimdamas I. B. galimybę ištrūkti, tačiau savo nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji garsiai šaukė ir aktyviai priešinosi, dėl to kaltinamasis bijodamas būti užkluptas darant nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios raminamas, užmigo. Tokiu būdu J. D. pasikėsino seksualiai prievartauti ir išžaginti nukentėjusiąją I. B..

Kaltinamasis J. D. neprisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2015-09-12 vakarą ir 2015-09-13 naktį laiką praleido Klaipėdos miesto restoranuose ir naktiniuose klubuose su pažįstamais asmenimis, tarp kurių buvo I. B., su kuria pažįstamas nebuvo. Visi linksminosi, bendravo, gėrė kokteilius. Apie 04 val. kompanija išsiskirstė ir jis su I. patraukė link viešbučio. I. B. pasiūlė eiti į viešbutį ir ten parūkyti, išgerti, gražiai praleisti laiką bei pasimylėti. Ji atsakė, kad iš pirmo karto taip nesielgia, bet bus matyti. Kildami liftu į kambarį ją pabučiavo, paėmė už rankos, pasiglamonėjo. I. įeidama į kambarį paslydo ir nusivertė, nesiskundė užsigavusi, tačiau sudužo nuo komodos nukritusi taurė. Kartu pabuvo apie valandą laiko, tuo metu abu išgėrė truputį viskio. Kambaryje pasiglamonėjo, ją pabučiavo. I. buvo išėjusi į vonios kambarį. Kai išėjo iš vonios kambario jis paklausė, ar jie mylėsis. I. atsakė, kad ne ir, kad jau rytas todėl ji norinti namo, nes pažadėjo mamai grįžti apie 2.00 ar 3.00 val. I. paklausė, kodėl ji ėjo į viešbutį. Ši atsakė, kad nežino ir užsidėjusi batus ir išėjo. I. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, pėdkelnių nemovė, pagalvės ant veido nedėjo ir jos nedusino. Paaiškino, kad nebuvo nusirengęs viršutinių drabužių. Kai ji išėjo, jis nusirengė ir nuėjo miegoti. Po valandos pasibeldė į duris policininkai, paklausė kur yra merginos daiktai. Jos rankinė buvo padėta prie lovos, o telefoną rado po lovos užtiesalu. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nors kaltinamasis padaręs šias nusikalstamas veikas neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

nukentėjusiosios I. B. 2013-09-13 rašytiniu paaiškinimu kad 2015 m. rugsėjo 13 d. naktiniame klube susipažino su vaikinu vardu J., ir kompanijoje kartu leido laiką. Visai kompanijai išsiskirsčius, J. pakvietė ją parūkyti į viešbutį. Ji sutiko. Viešbutyje ji nematė rūkomojo, tačiau J. ją įsivedė į kambarį. Ji norėjo eiti namo, sake J., kad mama laukia, o jis pasakė, kad parašytų mamai žinutę, kad negrįš namo. Telefonas jos buvo išsikrovęs, todėl, ji kambaryje įsijungė pakrauti telefoną ir nuėjo į tualetą. Kai sugrįžo į kambarį, pamatė J. su kelnaitėmis ir iš karto atsidūrė abu lovoje. J. ją užgulė ir šaukė: „tu neklyk, tik pačiulpk bybį...kas tau yra?! Ko klyki, pažadinsi žmones už sienos“. Ji verkė ir maldavo, kad jos neprievartautų. J. numovė jai pėdkelnes ir apatines kelnaites. Ji priešinosi, dėl to jis sudraskė pėdkelnes. Dėl to, kad ji klykė, J. jai trenkė mažiausiai du kartus į veidą. Iš lūpos išbėgo kraujas. J. pagrasino jai, kad dar daugiau bėgs, jei ji toliau klyks. Tuomet ji pradėjo dar garsiau klykti, bet jis pradėjo ją dusinti su pagalve, todėl ji pradėjo jo atsiprašinėti. Tuomet jis apsiramino ir paprašė jos su juo pagulėti. Ji glostė jam galvą ir prašė leisti jai eiti namo, žadėjo niekam nepasakoti kas įvyko. J. užmigo, o ji tyliai pasiėmusi batus bėgo iš kambario. Telefonas ir jos rankinė buvo paslėpti, ji jų nematė. Apie įvykį iš karto papasakojo viešbučio administratorei, kurios paprašė apie įvykį pranešti policijai. Kartu su policijos pareigūnais, nuėjo į J. kambarį, pasiėmė savo daiktus ir visi vyko į policijos komisariatą (1 t., b. l. 3) ir paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 85-88, 89-90; 103-107), bei teisme, kad I. B. parodė, kad 2015-09-13 su savo drauge R. ir jos pažįstama R. linksminosi klube „Dr. Whoo“, „Nesė“ pramogų banke. Klube susitiko pažįstamą vaikiną I., kuris pakvietė prisijungti prie jų kompanijos, kurioje buvo nepažįstami vaikinai ir merginos. Visi kartu linksminosi. Apie penktą valandą ryto klube liko ji, J., R. ir A.. Vaikinai joms dar užsakė po kokteilį, tuomet J. ir pasiūlė nueiti į kazino. K. J. visą vakarą buvo mandagus, jai jis nepasirodė nepatikimas, todėl su pasiūlymu dar pabūti sutiko. Tačiau nuėjus į kazino, jos neįleido. Kadangi buvo pavargusios iš Pramogų banko išėjo, J. R. palydėjo iki taksi automobilio, o ji liko prie Pramogų banko parūkyti. G. J., ji jam pasakė, kad eina namo ir pasuko eiti Žvejų gatvės link. J. pasisiūlė palydėti. Priėjus viešbutį „Nacional Hotel“, esantį Žvejų gatvėje, J. paprašė stabtelti. Priešais stovėjo J.prabangus automobilis. J. pradėjo ją kalbinti eiti su juo į viešbutį parūkyti. Jis teigė, kad nori dar pabendrauti. Taip pat siūlė pasėdėti automobilyje, bet ji į tai jam atsakė, kad ji yra pavargusi ir laikas jai namo. J. pasakė, kad dar truputį nori kartu pabūti, pabendrauti, po to žadėjo ją palydėti namo. Ji nieko neįtardama, pasitikėdama juo, sutiko trumpam užeiti į viešbučio kambarį, galvojo ten pabendrauti ir parūkyti. Tik užėjusi į J. kambarį, jam pasakė, kad jos tėvai jaudinasi, kad jai reiks tuoj eiti į namus. J. siūlė informuoti tėvus apie negrįžimą į namus žinute, tačiau ji jam pasakė, kad taip nesielgia. Kadangi jos telefonas buvo išsikrovęs, pamačiusi rozetėje pakrovėją, įjungė telefoną krauti. Tuo metu J. įpylė išgerti viskio. Ji viskio negėrė, tačiau J. ragino paragauti, teigdamas, kad tai labai geras viskis. Ji tik pridėjo taurę prie lūpų, bet negėrė. Jiems besėdint ant lovos J. pradėjo švelniai glostyti jos kojas, ji dėl to pasijuto nejaukiai. T. J. paklausė jos, ar jis gali ją pabučiuoti, ji sutiko būti pabučiuota jei J. pabučiavęs ją išleis į namus. Iš pradžių J. pabučiavo jai į kairį žandą, po to paklausė, ar gali pabučiuoti į kitą žandą. Ji jam pasakė, kad jie tarėsi kitaip ir atsistojusi nuo lovos nuėjo į tualetą. Išėjusi iš tualeto norėjo pasiimti telefoną, tačiau telefono paliktoje vietoje nebebuvo. J. buvo nusirengęs, stovėjo tik su kelnaitėmis. Ji labai išsigando. J. ją sviedė ant lovos ir ją užgulė. Ji pradėjo labai garsiai klykti, šaukti. J. pasakė neklykti, nes aplink miega žmonės. Pasakė, kad: „dabar ramiai pačiulpsi man bybį“. Ji pradėjo klykti ir jai atrodė, kad tai darė visa gerkle, todėl jis jai sudavė per veidą. Ji dar labiau išsigando ir dar stipriau rėkė. Jis buvo užgulęs ją ir prispaudęs. Tada jis trenkė ir praskėlė lūpą, ji palietė ją ir pamatė kraują, labai išsigando. Lūpa buvo praskelta iš vidaus. J. pasakė, kad jai bėga kraujas. J. pasakė, kad „tau dar ne taip bėgs, jei nečiulpsi bybio“. Ji maldavo, kad nieko nedarytų, sakė, kad jos tėvai yra teisininkai, melavo, kad seneliai yra policininkai. Tuomet jis trenkė jai dar kartą ir ji dar labiau rėkė. Kadangi po antro smūgio į veidą ji dar labiau pradėjo šaukti, J. paėmęs pagalvę pradėjo ją dusinti. Jai ėmė trūkti oro. K. J. nuėmė pagalvę ji buvo labai išsigandusi, pamanė, kad jei ir toliau priešinsis, jis gali ją nužudyti, todėl daugiau nebešaukė, o ėmė J. atsiprašinėti, kad šaukė. Jis buvo ant jos užlipęs, su kaire ranka laikė vieną jos ranką, o su kita drėskė pėdkelnes, jas movė ir norėjo ją išprievartauti. Jis praplėšė pėdkelnes ir jas kartu su kelnaitėmis numovė iki kelių. Ji mėgino jį įtikinti, kad nieko jai nedarytų, jo atsiprašinėjo, prašė, kad paleistų. Jis nuo jos nulipo. J. D. fiziologinio susijaudinimo nepajuto, tačiau ji suprato, kad jis nori ją išprievartauti. Galvojo, kaip pabėgti, buvo mintis netgi šokti pro langą iš antro aukšto. Kai ją mušė, J. sudaužė stiklinę. Ją laikė su dešine ranka, o kitoje rankoje turėjo stiklinę su viskiu. Ji glostė jo galvą, jam gražbyliavo ir meilikavo, o jos visas kūnas drebėjo, pajutusi, kad jis užsnūdo, bijodama jo nepažadinti, pasiėmusi tik batus, nes nematė kambaryje nei telefono, nei kankinės, išbėgo iš kambario. Nubėgo pas viešbučio administratorę ir jai pasakė, kad bandė ją išprievartauti ir jos daiktai yra likę viešbučio kambaryje. Buvo labai pasimetusi, šoko būsenoje, norėjo kviesti policiją, bet viešbučio administratorė delsė, kažkam paskambino pasitarti. Ir ji pati kažkiek laiko delsė, nes bijojo. Tuo metu atėjo kambarinė ir paklausė, kas buvo, įpylė vandens, jai parodė suplėšytas pėdkelnes, o kambarinė ją ramino, sakė nepergyventi. Pėdkelnės buvo suplėšytos ties kirkšnimi, o skylė kaip jos rankos delnas dydžio buvo. Pati paskambino mamai ir pasakė jai, kas nutiko. Mama pasakė, kad reikia pranešti policijai. Tuomet paprašė kambarinė, kad ši iškviestų policiją. Atvykus policijos pareigūnams viską papasakojo. Policininkai pasakė eiti kartu su jais į kambarį atsiimti daiktų. Jie pasibeldė į J. kambarį. Jis atidarė, buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis. J. policininkams paaiškino, kad buvo su sena pažįstama iš Vilniaus. Policininkai paklausė, kur ji dabar, šis atsakė, kad nežino. Pasakė, kad stiklinę sudaužė pats, nors ją sudaužė, kai ją mušė. Policininkai liepė jai eiti į kambarį. Telefoną jis padavė, o rankinė buvo ant spintelės. Abu su skirtingomis policijos mašinomis atvyko į komisariatą. Policijoje klausė, ar tikrai nori rašyti pareiškimą. Parašė pareiškimą ir policininkas dar pasakė, kad J. informavo, kad jam dingo pinigai, todėl policininkas liepė parašyti, kad jo pinigų neėmė. Iš policininko suprato, kad ją kaltina vagyste. Suprato, kad tai pretekstas savigynai. Su taksi grįžo namo ir dar kartą viską papasakojo mamai. Atvažiavo tėtis ir jie važiavo į Klaipėdos ligoninę. Ten jai atliko tyrimus, apžiūrėjo žaizdas, išrašė vaistus, nedarbingumą. Gydėsi apie savaitę laiko namuose. Praleido paskaitas. D. J. suduotų smūgių, jai labai skaudėjo žandą, bet akivaizdžių sužalojimų beveik nesimatė, veidas pradėjo tinti tik vėliau. Jai buvo gėda eiti į miestą ar susitikti su draugais. Atsirado didelis nepasitikėjimas žmonėmis. Negalėjo susikoncentruoti mokslams. Įvykis atsitiko prieš paskutinius egzaminus, todėl nusprendė pasiimti akademines atostogas ir išvykti į Ameriką iš kurios grįžo tik dėl šios bylos. Po šių įvykių jai skambino I. J., pakvietė kavos su tikslu, kad ji atsiimtų pareiškimą. Jis šaipėsi, bandė būti jos draugu, klausė, kiek nori pinigų. J. D. paskambino jai tuo pačiu tikslu. Abu pokalbius įrašinėjo. Savo ieškinį palaiko, jos būsena nėra gera, nėra lengva vienai gyventi užsienyje. Sunku susipažinti su vaikinais, po įvykio išliko trauma. Iki šiol prasitęsia akademines studijų atostogas. Studijų tęsti negali, kol nesibaigė teismas. Kai būna viena, visada prisimena šį įvykį ir praėjus dviem metamas nuo įvykio, ji kiekvieną dieną prisimena kiekvieną įvykio detalę. Po šio įvykio buvo susirgusi pūslės uždegimu. Gydytojas paaiškino, kad tai gali būti nuo patirto streso. (3 t., b. l. 79-83).

Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino akistatos su J. D. metu (1 t., b. l. 113-116);

Liudytojos I. V. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 183-184) ir teisme nustatyta, kad ji dirbo kambarine viešbutyje ir apie 06,45 val. atvykus į darbą administratorė pasakė, kad konferencijų salėje sėdi mergina ir nežinanti, ką su ja daryti. Ji merginos paklausė kas jai nutiko. Mergina papasakojo, kad klube susipažino su vaikinu, šis pasikvietė ją į viešbutį parūkyti. Jie bendravo. Vaikinas nenorėjo, kad ji išeitų. Jie kalbėjo, kol vaikinas užmigo ir tada ji išėjusi. Namo nėjo, nes kambaryje liko jos rankinė ir telefonas. Pasiūlė kartu atsiimti daiktus. Mergina pasakė, kad neis, nes nori kreiptis į policiją, nes vaikinas bandė prie jos lysti. Nuo merginos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Apklausiama teisme liudytojo nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai aplinkybes, nes buvo apklausiama nepraėjus daug laiko po įvykio. Parodė, kad kambaryje ji surinko taurės stiklo šukes, kurios buvo prie spintelės, kuri buvo šalia lovos. Mergina pakėlusi sijoną parodė suplyšusias pėdkelnes. Patvirtino, kad administratorė, jai sakė, jog mergina atėjo apsiverkusi ir papasakojo, kad ją išprievartavo, ar tai sumušė. Jai mergina sakė, kad gerai, kad jos neišprievartavo. Jos žodžiai buvo tokie: „norėjo, bet nieko man nepadarė“. Svečio kambaryje kraujo dėmių nematė. Kambaryje buvo vienas „Jim Beam“ butelis. Svečias taip pat buvo išgėręs.

L. R. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 188-189) ir teisme, bei 2015-09-13 jos tarnybiniu pranešimu iš kurio matyti, kad tarnybinis pranešimas surašytas iš karto po įvykio, remiantis nukentėjusiosios I. B. žodiniu paaiškinimu (t. 1., b. l. 186). Liudytoja paaiškino, kad yra Klaipėdos apskrities VPK vyriausioji patrulė. Buvo gautas pranešimas, kad galimai išprievartauta mergina. Viešbutyje pasitiko darbuotoja, nuvedė į salę, kurioje buvo mergina. Mergina buvo pasimetusi, drebėjo rankos, nemokėjo sudėlioti sakinių, buvo išsigandusi, apsiverkusi. Ji buvo su suknele ir pėdkelnės iš vidinės pusės buvo suplėšytos, buvo didelė skylė, maždaug delno dydžio. Akivaizdžių sužalojimų jos veide nebuvo, tačiau veidas buvo visas raudonas. Ji merginą nuramino, paprašė papasakoti, kas nutiko. Ji pasakė, kad vakare buvo išėjusi su draugais, kad jos draugas supažindino ją su savo draugu. Jie išgėrinėjo, bendravo. Vėliau ji ruošėsi namo. Eidama paprašė rūkyti. Tas vyras pasakė jai, kad einam į viešbutį ir ten duos parūkyti. Ji paklausė, ar galima ten rūkyti. Jis pasakė, kad yra tam skirta vieta. Ji nuėjo su juo. Po to ji dėstė, kad išsikrovė jos telefonas, kad jį reikia pakrauti, kad tas vyras davė pakrovėją, kad ji nuėjo į tualetą, grįžo, ją bandė smaugti, uždėjo ant galvos pagalvę, liepė nusirengti, trenkė jai į veidą. Ji viską dėstė nerišliai, pasakodama mėtėsi, sakė smaugė, trenkė į veidą, liepė užsiimti oraliniu seksu. Sakė, kad skauda veidą, lūpą. Aiškino, kad jį kalbino, kalbino ir šis užmigo. Ji sutiko kartu eiti iki jo kambario, sakė, kad eis, tik nori, kad jis jos nematytų. Pabeldus į kambario duris, jas atidarė nustebęs, ką tik iš lovos atsikėlęs vyras, būdamas vien su apatinėmis kelnaitėmis. Paklausė jo, ar buvo mergina, pasakė, buvo, bet nebėra, ji išėjo. Kolega paklausė dėl merginos telefono ir dokumento. Vyras pasakė, kad neturi jokio telefono. Tada į kambarį įėjo mergina ir pasakė, kad jis paėmė jos asmens dokumentą, tačiau ji jį surado savo kišenėje. Po užklotu buvo jos telefonas. Į telefoną buvo įkištas pakrovėjo laidas, tačiau į rozetę neįkištas. Jis pasakė, kad telefono neėmė. Kambaryje matė sudaužytą stiklinę. Vyriškis pasakė, kad iš jo yra pavogta didelė suma ir kad galimai tai padarė I. B.. Minėjo, kad jei ji rašys pareiškimą, šis rašys, kad ji pavogė pinigus. J. D. buvo visas ištinęs. Sakė, kad vartojo alkoholį. Jis buvo ką tik atsikėlęs, buvo pasimetęs. Nesvirduliavo. I. atsakė, kad ji vartojo alkoholį. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažymėjo, kad tuo metu ji geriau atsiminė visas įvykio aplinkybes.

Liudytojos J. M. parodymais duotais teisme, kad ji yra nukentėjusiosios I. B. mama ir kaltinamojo nepažįsta, o apie įvykį sužinojo iš I.. Ji 2015-09-14 paryčiais paskambino ir pasakė, kad pasikėsino ją išprievartauti. Sakė, kad prieš ją buvo smurtaujama, ji buvo dusinama. Ji buvo labai išsigandusi. I. yra nuoširdus, patiklus žmogus. Ji apgaule buvo įsiviliota į viešbutį, kvietė ją neva tai parūkyti. Įėjusi į kambarį ji suprato, kad tai ne rūkomasis. Pasakojo, kad kai ji išėjo iš tualeto viešbučio kambaryje, J. stovėjo vienomis apatinėmis kelnaitėmis. Jis ją parbloškė ant lovos. I. pradėjo klykti, tada jis jai sudavė, liepė tylėti, numovė pėdkelnes ir kelnaites iki kelių. Ji prašiusi, kad kaltinamasis liautųsi, paminėjo, kad tėvai teisininkai, pamelavo, kad seneliai policininkai. Vėliau ji pradėjo jį raminti, atsiprašinėti, glostyti galvą. Pamačiusi, kad jo kvėpavimas lėtėja ir jis užmiega, pagriebė savo batelius ir pabėgo. Iš registratūros ji jai paskambino. I. pasakė, kad kviestų policiją ir viską išdėstytų pareiškime. Jai grįžus, pastebėjo jos veide ištinusią ir paraudusią lūpą. Suplyšusias pėdkelnes I. pati parodė. Prie kirkšnies buvo didelė skylė. Nepakėlus suknelės pėdkelnių suplyšimo nesimatė. Po viso įvykio I. skambino pažįstamas vaikinas ir bandė daryti jai įtaką. Skambino ir pats kaltinamasis su tikslu, kad I. atsiimtų pareiškimą. I. dar buvo apkaltinta vagyste. Po šio įvykio jai pablogėjo sveikata, nukentėjo studijos, žala padaryta visai šeimai. I. lankėsi pas psichologus. I. studijų neatnaujina dėl sveikatos problemų. I. neturi draugo, nes po šio įvykio ji nebegali bendrauti. I. visada būdavo sąžininga, nuoširdi ir atvira. I. vartoja vaistus nuo nemigos, streso, nervingumo. Dėl širdies ritmo sutrikimo ji skundėsi, bet į gydytojus dėl to nesikreipė (t. 3, b. l. 79-83).

Liudytojas A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiąją I. B. pažįsta iš matymo ir iki įvykio su ja nebuvo bendravęs. J. D. yra I. J. draugas ir iki įvykio su kaltinamuoju nebuvo pažįstamas. Tą vakarą prie jų prisijungė keletas merginų, tarp kurių buvo ir nukentėjusioji. Vakaro pabaigoje iš „Nesė pramogų bankas“ pradėjo visi skirstytis. Liko keturiese: jis, R., I. ir J.. J. pasiūlė nueiti į kazino salę išgerti gėrimo, tačiau I. neturėjo 21 metų, todėl jos neįleido. Tada jie išėjo į lauką ir išsiskirstė. Viešbutyje nebuvo. Parodė, kad vakaro metu J. dėmesį rodė ir pati I.. I. atrodė apsvaigusi labiau nei J., nes jis gėrė mažiau. I. yra žinomas žmogus iš matymo gatvėje, kavinėje, klube. Jos išvaizda įsimintina, ji graži mergina, todėl mano, kad ji siekia pasipinigauti (b. l. 3 t. b. l. 46-49).

Liudytojas I. J. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju parodė, kad su J. D. pažįstami keletą metų, o nukentėjusiąją žino iš matymo. Prisiminė, tai, kad J. savaitgalį atvyko į Klaipėdą ir jie vyko vakarieniauti į Klaipėdos viešbutį. Vėliau nuėjo į klubą „Dr. Who“. Klube sutiko merginas, tarp jų buvo ir I.. Pašoko, pabendravo ir vėliau nuėjo į „Pramogų banką“ pavalgyti. I.sėdėjo šalia J.. Pavalgius dar šiek tiek pabuvo ir jis su drauge išėjo. Kas vyko toliau, nematė. Kitą dieną J. sakė, kad buvo atvykusi policija, kad turėjo reikalų, nes ta mergaitė parašė pareiškimą. Vakaro metu pastebėjo, kad I. pėdkelnės buvo praplyšusios vidinėje šlaunies pusėje aukščiau kelio ir apvali apie 3 cm skylė. Po įvykio skambino I., norėjo papietauti ir pasikalbėti apie šį įvykį. Sakė jai, kad atsiimtų pareiškimą. Pokalbio metu ji akcentavo, kad į viešbutį nuėjo savo noru. Sakė, kad abu buvo išgėrę ir ne viską pamena. Ji neneigė, kad ją norėjo išprievartauti ir sumušė. Jam ši situacija pasirodė, kaip žaidimas, noras pasipelnyti (t.3., b. l. 69-71).

2015-09-15 08:43 alkotesterio duomenimis, J. D. nustatytas 0.92 promilės girtumo (t. 2; b. l. 46).

Pagal 2015-09-15 08:58 alkotesterio duomenis, nukentėjusiajai I. B. konstatuotas 0.72 promilės girtumo. (t. 1; b. l. 83)

Policijos informacinės sistemos policijos registruojamų įvykių registro pranešimu (ROIK 0115000524326), iš kurio matyti, kad 2015-09-13 20.01 val. gautas pranešimas iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės apie tai, kad 2015-09-13 apie 12.46 val. į Klaipėdos universitetinę ligoninę kreipėsi I. B., gim. 1994 m., kuri medikams nurodė, kad 2015-09-13 apie 06.00 val. viešbutyje, esančiame Žvejų g. 21, Klaipėdoje, iš matymo pažįstamas bandė ją išprievartauti. Nustatyta diagnozė – viršutinės lūpos žaizda, veido sumušimas, gydoma ambulatoriškai (t. 2., b. l. 44).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji I. B. pateikė 2015-09-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1699/15(03), kurioje nurodyta, kad I. B. konstatuota muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, lokalus minkštųjų audinių patinimas kairio skruosto srityje, kliniškai išvesta veido sumušimo diagnozė. Sužalojimai patirti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūgių poveikių pasėkoje. Į skruosto sritį poveikis buvo per silpnas, kad susidarytų kokie tai išoriniai mechaniniai sužalojimai. Sužalojimas lūpose padarytas kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu 3-5 paros iki apžiūros, galimai ir nukentėjusiosios deklaruotu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku. I. B. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1., b. l. 147).

2016-01-05 specialisto paaiškinimų protokole fiksuota, kad neįtikima, jog nukentėjusioji I. B. sužalojimus, nurodytus 2015-09-16 specialisto išvadoje Nr. G1699/15(03), galėjo patirti griūdama ir atsitrenkdama į spintelę, nes atsitrenkus veidine dalimi į bukabriaunį daiktą, dėl dinaminio poveikio, būtų susidaręs išorinis mechaninis sužalojimas – nubrozdinimas. Tačiau tokio sužalojimo nurodytoje specialisto išvadoje nekonstatuota. Ekspertas neatmeta tikimybės, kad griuvimo ir atsitrenkimo metu tarp bukabriaunio daikto ir veidinės kūno dalies, galėjo būti koksai tai sugeriantis smūginį poveikį objektas ar daiktas, tačiau dėl anatominių žmogaus struktūros savybių įvardintu būdu sužalojimai negalėjo susidaryti, nes pateiktose nuotraukose spintelės yra žemos apie 50-55 cm, o sukniubęs kūnas ant kelių yra daug aukštesnis, negu įvardintas spintelės aukštis – lūpos sritis. Įvertinus, kad tarp paskutinio laipto krašto ir spintelės yra taip pat nedidelis atstumas, neįtikėtina, kad sukniubimo metu kūnas per krūtinės ir juosmens sritį būtų galėjęs tiek susilenkti, kad veidine kūno dalimi būtų galėjęs pasiekti spintelės kraštą. (t. 1., b. l. 148-151)

Civilinio ieškinio prieduose esančio VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje pildytame paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape fiksuota, jog 2015-09-13 I. B. apžiūros metu konstatuota: skausmas pagal VAS (1-6) balai, viršutinės lūpos žaizda, skruostikaulio srities skausmas, trauma įvykio buityje, sužalojo kiti buka jėga, traumos aplinkybės – viešbutyje „National Hotel“ bandė išprievartauti nepažįstamasis, trenkė kelis smūgius į veidą, lytinio akto nebuvo. (t. 1., b. l. 120)

Iš apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas kambarys Nr. 202, esantis svečių namuose „National Hotel“ adresu Žvejų g. 21, Klaipėdos m. Tyrimui reikšmingų objektų apžiūros metu nepaimta. Taip pat fiksuota, kad tarp kambario Nr. 202 ir kambario Nr. 221, esančio tame pačiame antrame aukšte yra 10 m atstumas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant patikrinti kambaryje Nr. 202 garso pralaidumą Nr. 221 kambario atžvilgiu, 2016-02-20 14.00 val. nuvykus į įvykio vietą, kambaryje Nr. 202 buvo pilnu garsu paleistas televizorius (uždarius kambario Nr. 202 duris). Televizoriaus garsas girdėjosi viešbučio koridoriuje antrame aukšte iki pat 221 kambario. Tačiau įėjus į kambarį Nr. 221 ir uždarius duris, televizoriaus garso iš viso nesigirdėjo. (t. 1; b. l. 65-82)

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Vertainė“ Apgyvendinimo skyriaus vadovė R. T. pateikė Klientų registracijos žurnalo skaitmeninius išrašus, kuriuose matyti, kad J. D. buvo rezervavęs kambarį laikotarpiu nuo 2015-09-12 iki 2015-09-13 ir gretimi kambariai nebuvo apgyvendinti. (t. 2; b. l. 17-43)

Kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodė, kad nukentėjusiosios nežagino ir neprievartavo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kviečiant I. B. į viešbutį pasiūlė jai pasimylėti, kuri neatsakė į jo pasiūlymą neigiamai ir eidama paryčiais į viešbutį turėjo suprasti kokiu tikslu ji yra kviečiama. Prievartos ir smurto I. B. atžvilgiu nenaudojo, mano, kad ji įsižeidė, jog jis jai liepė išeiti, jei ji atsisako mylėtis. Taip pat parodė, kad jos veide nustatyti sužalojimai, galėjo atsirasti dėl to, kad ji nukrito ir atsitrenkė į viešbučio kambaryje esančią spintelę, dėl ko griuvimo metu sudaužė ant spintelės buvusią stiklinę.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad jų nuosekli visuma paneigia kaltinamojo gynybinę poziciją ir įrodo jį padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

I. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nesikeičiantys ir nuoseklūs. Ji iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, todėl neturėjo jokių priežasčių jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti. Apie įvykį ji nedelsiant papasakojo svečių namų „Nacional Hotel“ viešbučio administratorei L. H. (teisme neapklausta), kambarinei I. V., į įvykio vietą iškviestai Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulei R. S., savo mamai J. M., kurios teisme patvirtino, kad I. B. po įvykio buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi pasimetusi, drebėjo rankos, nemokėjo sudėlioti sakinių, buvo išsigandusi. Ji buvo su suknele ir jos pėdkelnės iš vidinės pusės ties kirkšnimi buvo suplėšytos, buvo didelė skylė, maždaug delno dydžio, kuri matėsi pakėlus suknelę. Akivaizdžių sužalojimų jos veide nebuvo, tačiau veidas buvo visas raudonas. Liudytoja J. M. parodė, kad po šio įvykio I. B. pablogėjo sveikata, ji lankėsi pas psichologus, vartoja vaistus nuo nemigos, streso, nervingumo. D. J. D. suduotų smūgių jai labai skaudėjo žandą, kuris ištino. Pas medikus policijos pareigūnai jos nesiuntė. Nukentėjusioji pati kartu su savo tėvais nedelsiant nuvyko pas medikus. Jai buvo gėda eiti į miestą ar susitikti su draugais. Atsirado didelis nepasitikėjimas žmonėmis. Nėjo susikoncentruoti mokslams.

Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ir 150 straipsnius tik tada, jei šios veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą, b) grasinant tuoj pat jį panaudoti, c) kitaip atimant galimybę priešintis ar d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie BK 149 ir 150 straipsnių požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų. Teismai, pripažindami asmenį kaltu dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo, nuosprendyje turi įvardyti, dėl ko jie laiko, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią.

Kadangi pagal BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalis nusikaltimai, numatyti BK 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir BK 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, priskiriami prie sunkių nusikaltimų, vadovaujantis BK 21 straipsniu, baudžiamoji atsakomybė už juos iškyla ir dėl pasikėsinimo padaryti išžaginimą ar seksualinį prievartavimą. Jei kaltininkas pradėjo naudoti fizinį smurtą ar išreiškė grasinimus jį panaudoti, ar padarė veiksmus kitaip atimdamas galimybę priešintis, padaryta veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą ar seksualinį prievartavimą pagal BK 22 straipsnio ir BK 149 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalį arba 150 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalį, nors kaltininkas ir nepradėjo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo dėl to, kad jam nepavyko įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimo, arba dėl kitų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad J. D. iš viso neigia buvus bet kokią prievartą (tiek psichologinę, tiek fizinę) prieš nukentėjusiąją. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausta teisme nuosekliai parodė įvykio aplinkybes, apie kurias nedelsiant po įvykio papasakojo jai visiškai nepažįstamiems asmenims, kurie apklausti liudytojais teisme patvirtino apie nukentėjusiosios psichologinę būklę po įvykio, apie tai, kad buvo suplėšytos nukentėjusiosios pėdkelnės, skylė buvo delno dydžio, kuri matoma tik pakėlus suknelę. Nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, kad su J. D. iki įvykio vakaro pažystama nebuvo, J. D. kompanijoje su ja elgėsi gražiai, mandagiai, todėl ji pakviesta parūkyti į viešbutį, nemanė, kad jis gali jos atžvilgiu pasielgti netinkami. I. B. teigė, kad J. D. nesitarė su ja, kad viešbučio kambaryje jie mylėsis, iš jo veiksmų ji to nesuprato. Priešingai, ji pažymėjo, kad viešbučio kambaryje J. palietus ranka jos kojas ir paprašius leisti pabučiuoti, ji pasijuto ypač nejaukiai, sutiko, kad būtų kartą pabučiuota į skruostą, jei jis jai leis eiti namo. Po ko, nuėjo į vonios kambarį ir grįžusi rado kambaryje J. iki trumpikių nusirengusį, kuris nieko nesakęs sviedė ją į lovą bei užgulė ją. I. B. buvo labai išsigandusi pradėjo labai garsiai klykti, šaukti. Šie nukentėjusiosios veiksmai patvirtina, kad ji priešinosi prievartiniams kaltinamojo veiksmams. Iš nukentėjusiosios paaiškinimo nustatyta, kad kaltinamasis liepė jai neklykti, nurodydamas, kad aplink miega žmonės ir tuo pat metu pasakė, kad „dabar ramiai pačiulpsi man bybį“. Iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad ji toliau aktyviai gynėsi nuo kaltinamojo veiksmų klykimu, kaip ji teigia, kad ji „klykė visa gerkle“. Kaltinamasis gindamasis nuo pareikštų kaltinimų, neigė buvus bet kokiam triukšmui jo kambaryje, grįsdamas ne tik tuo, kad jis jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, bet ir tuo, kad prieš rytą, niekas iš kitų viešbučio svečių negirdėjo triukšmo, nes mano, kad svečiai būtų skundęsi viešbučio administracijai dėl keliamo triukšmo. Ši kaltinamojo gynybos versija, kad kambaryje nebuvo šaukiama, nes niekas negirdėjo, niekuo nepagrįsta ir atmestina, kaip nepakankama vertinti, kad ji teisinga, nes iš 2015-11-04 UAB „Vertainė“, viešbučio „Nacional hotel“ apgyvendinimo skyriaus vadovės R. T. pranešimo nustatyta, kad 2015-09-13 rytą greta kambario Nr. 202, nebuvo apgyvendintų kambarių (t. .2, b. l .5). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su priedais taip pat patvirtina, kad arčiausiai apgyvendintas kambarys buvo Nr. 221 (t. .2, b. l. 17-42). 2016-02-18 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad tarp kambario Nr. 202, esančio pastato antrame aukšte ir kambario Nr. 221, esančio antrame aukšte, yra 10 metrų atstumas, nulipus penkiais laipteliais žemyn ir koridoriumi pasukus į kairę, praėjus salelę, tada vėl pasukus dešiniau ir vėl kairiau ir tuomet yra kambarys Nr. 221 (b. l. 73-81). 2016-02-23 Klaipėdos apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja D. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pagal tyrėjos L. J. žodinį pavedimą patikrino viešbučio „Nacional hotel“ kambaryje garso pralaidumą kambario Nr. 221 atžvilgiu ir nustatė, kad kambaryje Nr. 202 visu garsu buvo įjungtas televizorius uždarius šio kambario duris, televizoriaus garsas girdėjosi viešbučio koridoriuje, antrame aukšte iki kambario Nr. 221, tačiau šio kambario viduje uždarius duris, televizoriaus garso visiškai nesigirdėjo (t. 1 b. l. 82). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. B. šaukimo, klykimo, galėjo ir nesigirdėti, o jei ir girdėjosi, nėra įpareigojimo viešbučio svečiams skųstis triukšmu ar pranešti apie kilusius nepatogumus, jeigu tokie ir buvo.

Teismas nukentėjusiosios parodymais, apie tai, kad ji kaltinamajam priešinosi šaukdama, neturi pagrindo netikėti, atsižvelgiant ir į tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ne tik, kad neigė kaltinimus, bet ir nurodydavo skirtingas įvykio aplinkybes. Kaip antai, pirma: 2015-09-13 rašytiniame paaiškinime nurodo, kad su I. B. tik išgėrė viešbučio kambaryje viskį ir nuėjo miegoti, pabudo pakeltas policijos pareigūnų beldimo į kambario duris, buvo atvežtas į policijos komisariatą kur pasigedo 2340 eurų, buvusių kišenėje (t. 2, b. l. 48); antra: 2015-10-19 apklaustas įtariamuoju nurodė, kad I. įėjusi į viešbučio kambarį leisdamasi laiptukais užkliuvo ir parvirto veidu į spintelės kraštą bei sudaužė taurę. Ji buvo gerokai išgėrusi ir nelabai laikėsi ant kojų, jai įpylė viskio, o pats gėrė vandenį. Besikalbant su nukentėjusiąja užmigo, o pabudo nuo beldimo į duris, po ko pasigedo piniginėje 2000 eurų. Su nukentėjusiąja jokių lytinių santykių nenorėjo, buvo per daug pavargęs ir užmigo (t. 2, b. l. 54-55); trečia: 2016-08-26 apklaustas įtariamuoju neigė kaltinimus ir nurodė, kad pokalbio metu I. sakė, jei ji atsiims pareiškimą, tuomet jis neberašys pareiškimo dėl jam dingusių 2000 eurų, kuri jam nėra tokia didelė pinigų suma (t. 2, b. l. 76-72); ketvirta: apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad su nukentėjusiąja viešbučio kambaryje tik glamonėjosi ir bučiavosi bei kabėjosi. I. B. gėdijosi tuo, kad ji nakties metu buvo su juo viešbučio kambaryje ir sakė, kad nori grįžti namo pas tėvus. Kaltinamasi manė, kad ji žinojo, kad eina į viešbučio kambarį pasimylėti, nes jie visą vakarą labai gražiai bendravo, nurodė, kad ji buvo maloni, švelni. Oraliniu būdu tenkinti jo I. nesiūlė, o kodėl ji persigalvojo mylėtis nežino. Taip pat nežino, kodėl ji išeidama iš kambario nepasiėmė daiktų. Mano, kad ji susinervino ar įsižeidė, kai jis pasakė, kad ji nenori mylėtis, tegul išeina (t. 2, b. l. 77-79). Apklausiamas teisme, J. D., parodė skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad jis siūlydamas I. B. eiti į viešbutį pasiūlė pasimylėti, o ši atsakiusi, kad bus matyti. Atsakydamas į teisėjos klausimą, J. D. parodė, kad siūlė I.eiti į viešbutį gerai praleisti laiką, tiesiogiai pasimylėti nesiūlė, tačiau einant nuo „Nesė pramogų banko“ iki viešbučio užuominą jai davė. Kambaryje jie glamonėjosi, bučiavosi su pertraukomis. Susitarimas mylėtis buvo abipusis, tačiau ji atsisakė. Atsakydamas į nukentėjusiosios klausimą, teisme J. D. parodė, kad net prie Pramogų banko jie jau buvo susitarę, kad mylėsis viešbučio kambaryje. J. D. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad dėl dingusių pinigų nieko nekaltina (t. 3, b. l. 82-83). Iš šių kaltinamojo parodymų matyti, kad priešingai nei nukentėjusioji, kaltinamasis J. D. nuolat keitė savo parodymus, o nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė įvykio aplinkybes nuosekliai ir jos parodymai yra nesikeičiantys.

Specialisto išvada Nr. G 1699/15(03) patvirtina, kad I. B. kūne rasti sužalojimai, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, lokalus minkštųjų audinių patinimas kairio skruosto srityje, kliniškai išvesta veido sumušimo diagnozė. Sužalojimai patirti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūgių poveikių pasekoje. Į skruosto sritį poveikis buvo per silpnas, kad susidarytų kokie tai išoriniai mechaniniai sužalojimai. Sužalojimas lūpose padarytas kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu 3-5 paros iki apžiūros, galimai ir nukentėjusiosios deklaruotu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku. I. B. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1., b l. , 147). 2016-01-05 teismo medicinos ekspertas R. P. apklaustas paaiškino, kad neįtikima, jog nukentėjusioji I. B. sužalojimus, nurodytus 2015-09-16 specialisto išvadoje Nr. G1699/15(03), galėjo patirti griūdama ir atsitrenkdama į spintelę, nes atsitrenkus veidine dalimi į bukabriaunį daiktą, dėl dinaminio poveikio, būtų susidaręs išorinis mechaninis sužalojimas – nubrozdinimas. Tačiau tokio sužalojimo nurodytoje specialisto išvadoje nekonstatuota. Ekspertas neatmeta tikimybės, kad griuvimo ir atsitrenkimo metu tarp bukabriaunio daikto ir veidinės kūno dalies, galėjo būti koks tai sugeriantis smūginį poveikį objektas ar daiktas, tačiau dėl anatominių žmogaus struktūros savybių įvardintu būdu sužalojimai negalėjo susidaryti, nes pateiktose nuotraukose spintelės yra žemos apie 50-55 cm, o sukniubęs kūnas ant kelių yra daug aukštesnis, negu įvardintas spintelės aukštis – lūpos sritis. Įvertinus, kad tarp paskutinio laipto krašto ir spintelės yra taip pat nedidelis atstumas, neįtikėtina, kad sukniubimo metu kūnas per krūtinės ir juosmens sritį būtų galėjęs tiek susilenkti, kad veidine kūno dalimi būtų galėjęs pasiekti spintelės kraštą. (t. 1., b. l. 148-151). Šios specialistų išvados, nukentėjusiosios parodymai, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas kaltinamojo veiksmais, nors kaltinamasis tai ir neigia. Neįtikinama yra kaltinamojo pateikta versija, kad I. B. galėjo nukristi lipdama laiptais ir atsitrenkti veidu į kambaryje stovėjusią spintelę. Mažai tikėtina, kad po tokio griuvimo ir atsitrenkimo į spintelę veidu, I. B., anot kaltinamojo, būtų su juo leidusi laiką bučiuodamasis ir glamonėdamasis. Todėl kaltinamojo pateikta versija apie I. B. patirtus sužalojimus yra atmetama, ją vertinant kaip pasirinktą kaltinamojo gynybos versiją, kuri neatitinka byloje nustatytų visumos faktinių aplinkybių.

BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę už dvi skirtingas nusikalstamas veikas. Pagal BK 149 straipsnį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, o pagal 150 straipsnį – tas, kas analogišku būdu tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Teismų praktikoje išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose pripažįstama, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, tai keli lytiniai santykiavimai arba lytinės aistros tenkinimai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau asmens, kuris su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą, veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuojamos pagal BK 149 ir 150 straipsnių atitinkamas dalis. Priklausomai nuo to, ar padarytas BK 149 ir 150 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas skiria laiko tarpas ir ar jos padarytos keliomis skirtingomis veikomis, ar viena paskui kitą, padarytos veikos gali sudaryti realiąją arba idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sudėtį.

Teismo nustatyta, kad kaltinamasis, panaudojęs prieš I. B. fizinį smurtą (jėga parvertė ją ant lovos), užgriuvo ją savo kūnu, pareikalavo tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, o nukentėjusiajai pradėjus garsiai šaukti, jos pasipriešinimui palaužti, toliau naudojo fizinį smurtą – tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius ranka I. B. į veidą padarydamas jai muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, lokalų minkštųjų audinių patinimą kairio skruosto srityje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, jėga movė jos pėdkelnes ir kelnaites, o I. B. nenustojus garsiai šaukti, uždėjęs ant jos veido pagalvę, spaudė, kol ji nustojo šaukti, laikė ją už rankos taip atimdamas I. B. galimybę ištrūkti, tačiau savo nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi, dėl to kaltinamasis bijodamas būti užkluptas darant nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios raminamas, užmigo. Tokiu būdu J. D. pasikėsino seksualiai prievartauti ir išžaginti nukentėjusiąją I. B.. Byloje nustatyta, kad J. D. dėjo pastangas užgulęs ją kūnu, laikydamas rankas nuketėjusiajai nurodė „tuoj tu man pačiulpsi bybį“, tačiau jam to padaryti nepavyko dėl nukentėjusiosios pasipriešinimo. Teismas šiuos I. D. veiksmus įvertina kaip pasikėsinimą seksualiai prievartauti. Tai, kad jis pasikėsino seksualiai prievartauti patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas netikėti neturi jokio pagrindo, tačiau ir netiesiogiai liudytojos R. S. parodymai, kad nukentėjusioji tuoj po įvykio jai pasakojo, kad J. D. smaugė, trenkė į veidą ir liepė užsiimti oraliniu seksu. Nukentėjusioji šiai liudytojai taip pat pasakojo, kad jai, dėl tokių J. D. veiksmų, skaudėjo. Pažymėtina, kad po šių kaltinamojo veiksmų nepertraukiamai sekė J. D. smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu, suduodant smūgius į veidą, numovus jos pėdkelnes ir kelnaites iki nukentėjusiosios kelių ir tik I. B. garsiai šaukiant, kaltinamasis uždėjo ant jos veido pagalvę, spaudė, kol ji nustojo šaukti, laikė ją už rankos taip atimdamas I. B. galimybę ištrūkti, savo veiksmų nebaigė dėl aktyvių nukentėjusiosios pasipriešinimo veiksmų, šaukimo, dėl to kaltinamasis bijodamas būti užkluptas darant nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios raminamas užmigo. Kaltinamasi visiškai neigia atlikęs bet kokius prievartinius veiksmus nukentėjusiosios I. B. atžvilgiu. Tačiau teismas analizuodamas nukentėjusiosios parodymus vertina, kad šiuo atveju nebuvo savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltimą. Jei kaltininkas, panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino tenkinti su nukentėjusiuoju lytinę aistrą, tačiau lytinio santykiavimo pradėti nepavyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnį ir 150 straipsnio atitinkamą dalį kaip pasikėsinimas seksualiai prievartauti ir pagal BK 22 straipsnį bei 149 straipsnio atitinkamą dalį kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą. Atsisakymas pabaigti nusikaltimą laikomas savanorišku, jei kaltininkas suvokia, kad gali pabaigti pradėtą nusikaltimą be pavojaus savo sveikatai ar saugumui. Nelaikomas savanorišku atsisakymas pabaigti pradėtą veiką dėl aktyvaus nukentėjusiojo pasipriešinimo, dėl netikėto kitų asmenų atsiradimo šalia, dėl nukentėjusiojo venerinės ar AIDS ligos, dėl erekcijos nebuvimo ar per silpnos erekcijos, kaltininko sveikatos sutrikimo ir pan. Nukentėjusioji parodė, kad nuo to momento, kai jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, ji visą laiką aktyviai priešinosi garsiai šaukdama, mėgindama ištrūkti iš po J. D. kūno, ji šaukė net ir J. D. reikalaujant nešaukti, nes išgirs viešbučio svečiai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad J. D. buvo ją užgulęs visu kūnu, būdamas tik su trumpikėmis, tačiau ji jo fiziologinio susijaudinimo nejautė. Iš šių ir aukščiau nurodytų nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad jis neužbaigė savo nusikalstamų veiksmų bijodamas būti užklauptam darant nusikalstamas veikas bei dėl aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji aktyviais veiksmais priešinosi nuteistajam, bandė ištrūkti, nuolat šaukėsi pagalbos. Susidūręs su aktyviu pasipriešinimu ir neįstengęs jo įveikti taip, kaip tikėtasi, kaltinamasis tam tikru momentu nutraukė nusikalstamus veiksmus ir laikydamas jos ranką prispaustą prie lovos, būdamas neblaivus ir raminamas nukentėjusiosios užmigo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad priežastis, kuri sutrukdyti kaltinamajam tęsti nusikalstamas veikas nustatyta – tai aktyvus nukentėjusiosios pasipriešinimas ją užpuolusio J. D. veiksmams ir šaukimasis pagalbos, bijojimas būti užklauptam darant nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo atveju, vieno iš asmenų nesutikimas santykiauti turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Šiuo atveju nukentėjusioji buvo įbauginta psichologiškai, prieš ją pavartotas fizinis smurtas, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kadangi kaltinamasis padarė vieną paskui kitą dviejuose skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose įtvirtintas nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsino tenkini lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią bei lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją todėl teismas veikas kvalifikuoja pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį kaip idealiąją seksualinio prievartavimo išžaginimo ir sutaptį.

J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama ta aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę J. D., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – kaltinamojo padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., 22 str. 1 d. 150 str. priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.), veikos tyčinės, vertintinos, kaip pasikėsinimai padaryti nusikalstamas veikas. Vertinant J. D. asmenybę - nusikalto pirmą kartą – jis yra neteistas (t. 2, b. l. 107), duomenų apie tai, kad būtų baustas administracine tvarka nepateikta, dirba (duomenys neskelbtini) įsigijęs verslo liudijimą (b. l. 110), nėra duomenų, kad J. D. būtų kreipęsis dėl konsultacijos ar gydymo į Vilniaus priklausomybės centrą (t. 2, b. l. 116), išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 108-109), buvusi sutuoktinė A. D. jį charakterizavo teigiamai, nurodydama, kad J. D., rūpinasi vaikais, domisi vaikų gyvenimu, noriai su jais bendrauja ir dažnai leidžia laiką kartu, aktyviai dalyvauja vaikų auklėjime (t. 3, b. l. 94), verslo partnerių charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 96-101). Taip pat atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jo nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teismas yra tos nuomonės, kad J. D., už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vienintelę jo padaryto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurią jis realiai turėtų atlikti pataisos namuose, ji būtų per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Minėta, kad BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Tačiau įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 str. 1 d.)

Nagrinėjamu atveju taikyti J. D. BK 62 straipsnį nėra galimybės, nes tam nėra pagrindų ir sąlygų. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, kadangi BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, ir teismui neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės didesnės nei ketveriems metams, taikytinas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas su įpareigojimais.

Byloje nustatyta, kad J. D. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja I. B. prieš jos valią, padarytas vienu iš BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu, t. y. fizinio smurto pavartojimu, kuris pasireiškė nukentėjusiosios pargriovimu ant lovos ir numovimu nukentėjusiosios kelnaičių ir pėdkelnių, jų suplėšymu, pagalve ant veido uždėjimu, smūgių į veidą sudavimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. D. tiesiogiai vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. sudavęs jai smūgius. Dėl nuteistojo pavartoto fizinio smurto nukentėjusiosios fizinei sveikatai sunkių pasekmių sukelta nebuvo – jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tokia nusikalstamos veikos padarymo būdo išraiška, atsižvelgiant ir į veiksmus, kuriais kaltininkas mėgino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, neabejotinai rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu.

BK 75 straipsnio 1 dalies taikymui, taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. J. D. iki šios nusikalstamos veikos padarymo, ir po, teistas nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis dirba, charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgus į visų šių nurodytų aplinkybių visumą, J. D., už nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį skirtina arešto bausmė, ir esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai bausmės subendrintinos, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostata, taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis ir bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, nes teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.). J. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini teismo įpareigojimai neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį ir tęsti darbą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei, kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Realizuodama šią teisę, nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 47,73 Eur turtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 117-119), nes dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo padaryta turtinė žala, kurią sudarė vaistai, mokestis už specialisto apžiūrą ir suplėšytos pėdkelnės. Kaltinamasi šio ieškinio nepripažino. Teismas nustatė, kad ieškinys yra realus ir pagrįstas 47,73 Eurų sumai, todėl tenkintinas visiškai.

Be to nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 117-119). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

I. B., nurodo, kad J. D. pasikėsino į nukentėjusiosios apsisprendimo ir asmens laisvės vertybes, jis pažemino jos moteriškumą bei paniekino ir pademonstravo visišką abejingumą kito žmogaus skausmui ir kančiai bei grasino blogomis pasekmėmis įvykio metu ir ateityje. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl J. D. veiksmų patyrė fizinį kūno sužalojimą, didelius dvasinius ir moralinius išgyvenimus, iki šiol negali atsigauti psichologiškai bei patikėti, kad šis asmuo klasta, dviveidiškumu bei apgaule, net panaudodamas realų smurtą, žiauriai elgdamasis, prieš jos valią, siekė realizuoti suplanuotus seksualius tikslus. Dėl J. D. veiksmų jaučia stiprų emocinį sukrėtimą, sutriko miegas, dažnai skauda galvą, mano, kad šis įvykis padarė įtakos šlapimo pūslės uždegimui, kuriuo susirgo iš karto po įvykio. Taip pat dėl sumušimų buvo nedarbinga ir praleido visą savaitę paskaitas universitete. Nurodė, kad J. D. ją sužalojo ir psichiškai, pažeisdamas sunkiai atstatomą dvasinę ir moralinę pusiausvyrą. Nurodė, kad ji būdama jauna mergina turėjo svajones, idealus, tikėjo draugyste bei gražiais abipusiais moters ir vyro santykiais, tačiau J. D. savo pasibjaurėtinu elgesiu įvykio metu ir net po šio įvykio, visa tai paneigė ir privertė ją dvasiškai kentėti ir abejoti kitais žmonėmis. Teismo posėdžio metu I. B., paaiškino, kad ji negali tęsti mokslų Lietuvoje, kol nėra žinoma kaip pasibaigs ši baudžiamoji byla.

I. B. civilinis ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos priteisimo įrodytas ir tenkintinas iš dalies, atsižvelgtina į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistina neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo J. D. 5 000,00 Eur (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.) (BPK 113, 115 str.). Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad tai teisinga, sąžininga ir protinga suma, atitinkanti teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Nustatant tokį neturtinės žalos dydį teismas vertina visas reikšmingos aplinkybės – ne tik padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybės, žalą padariusio asmens kaltę, tačiau ir kaltininko materialinę bei socialinę padėtį, jo asmenybę bei kitus šiam klausimui išspręsti reikšmingus duomenis. Nustatant neturtinės žalos dydį akcentuotina, kad kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia prieš nukentėjusiąją buvo pasikėsinta padaryti sunkius, smurtinius nusikaltimus. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, išgąstį, skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su kaltinamuoju, kad nukentėjusios civilinis ieškinys šioje byloje turi būti atmestas. Teismas nustatant neturtinės žalos dydį vertina ir kaltinamojo J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme išsakytą poziciją dėl pinigų vertės, kad 2000,00 eurų jam nėra didelė suma (t. 2 , b. l. 71), kaltinamasis dirba. Be to, nukentėjusioji I. B. nurodė, kad iki šiol išgyvena įvykio pasekmes, suprastėjo jos psichinė savijauta, todėl atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuotą teismų praktika bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, nukentėjusiosios I. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Daiktai – nukentėjusiosios I. B. atstovo advokato G. Daugėlos 2016-04-18 skundo (esančio t. 1; b. l. 26-40) priedas SD atminties kortelė "Kingston micro SD" su pokalbių įrašais ir skaitmeninė laikmena su pokalbių įrašais (pasirašytais) iš SD atminties kortelės - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamus numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteisti:

- pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. – 80 parų arešto;

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d. 1 p. a., 63 str. 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. J. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios I. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. D. 47,73 (keturiasdešimt septynis eurus ir 73 ct) eurų turtinei žalai bei 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus: SD atminties kortelė "Kingston micro SD" su pokalbių įrašais ir skaitmeninė laikmena su pokalbių įrašais (pasirašytais) iš SD atminties kortelės,– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.