- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-692-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05352-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Kategorijos
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15737-841/2023, kuria buvo spręstas pareiškėjo S. L. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 11 d. iki 1991 m. lapkričio 4 d. ir nuo 1992 m. sausio 4 d. iki 1992 m. gruodžio 25 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir gavo draudžiamąsias pajamas. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi tam tikrus dokumentus (įrašus darbo knygelėse, archyvinius dokumentus), patvirtinančius jo darbą tam tikru laikotarpiu, tačiau ginčai dėl to, ar šie duomenys įrodo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamą darbo laikotarpį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriaus tvarka nenagrinėtini.
4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, sprendimą dėl pensijos skyrimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis administraciniam teismui.
5. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyriaus 2018 m. sausio 8 d. pranešimo matyti, kad buvo atsisakyta į darbo stažą įskaityti laikotarpius nuo 1991 m. vasario 11 d. iki 1991 m. lapkričio 4 d. ir nuo 1992 m. sausio 4 d. iki 1992 m. gruodžio 25 d., kuomet pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pareiškėjo pateiktose darbo knygelės kopijose užfiksuota, kad pareiškėjas jo nurodomais laikotarpiais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas suponuoja išvadą, jog pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tuo tarpu nesant duomenų apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas minimais laikotarpiais, VSDFV teritoriniai skyriai pagal galiojančiuose teisės aktuose numatytas tvarkas turi galimybę jas apskaičiuoti. Nors VSDFV Šiaulių skyrius atsisakė į jo darbo stažą įskaityti prašomus laikotarpius, kuomet pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo neginčijo.
Šalies argumentai
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsisakymas priimti pareiškėjo pateiktą pareiškimą neužkerta pareiškėjui kelio, prašant atnaujinti apskundimo terminą, skųsti VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą arba pakartotinai kreiptis į minėtą įstaigą, o pastarajai atsisakius į darbo stažą įskaityti laikotarpius nuo 1991 m. vasario 11 d. iki 1991 m. lapkričio 4 d. ir nuo 1992 m. sausio 4 d. iki 1992 m. gruodžio 25 d., kai pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir apskaičiuoti minimalias draudžiamąsias pajamas, ginčyti šios institucijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo 24 punktas).
7.2. Laikotarpis iki 1993 metų gruodžio 31 dienos nėra įtrauktas, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir pagrįstai tikėtis, kad jo pareiškimas bus išnagrinėtas.
7.3. Užkirtus kelią pareiškėjui šiuo metu nustatyti juridinį faktą ir ateityje jam nepavykus nustatyti ar įrodyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su darbo stažo, o kartu ir pensijos, dydžiu, Lietuvos Respublika turėtų prisiimti neigiamas pasekmes, kurios teks pareiškėjui nepavykus patvirtinti jam reikšmingas aplinkybes.
7.4. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas analogišką skundą Nr. e2S-290-587/2022, 2023 m. vasario 15 d. nutartyje pasisakė, jog „Byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog apeliantė išnaudojo jai prieinamas galimybes surasti dokumentus apie jos darbo laikotarpius ir neturi galimybės trūkstamų dokumentų atkurti ar juos gauti kitokia, ne teismo, tvarka <...>“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
10. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kai asmuo siekia įgyti atitinkamą teisę, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių įtvirtinta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Pareiškėjas turi teisę ginčyti jam nepalankų VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą ir kartu faktus įstatymo nustatyta tvarka, o ne nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kai asmenys galėjo įstatymų nustatyta tvarka ginčyti administracine tvarka viešojo administravimo institucijų sprendimus ir taip ginti savo teises, tai priimtų viešojo administravimo institucijų administracinių aktų teisėtumo ir jų panaikinimo klausimus jau sprendžia specializuoti administraciniai teismai, kurie yra įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti; asmenys, nesutinkantys su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, jį gali skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2005; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
13. Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui (įskaitant ir visą darbininkų ir tarnautojų darbo laiką, taip pat kolūkio narių darbo kolūkiuose laiką bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laiką), į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose įtvirtinta tvarka (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnis). Prašymus, ar duomenys išlikusiuose dokumentuose apie darbą einant tam tikras pareigas suteikia asmeniui teisę į socialinio draudimo netekto darbingumo ar senatvės pensiją, nagrinėja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, jų sprendimai gali būti skundžiami (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40, 44 straipsniai). Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinių skyrių sprendimai dėl senatvės pensijos skyrimo, darbo stažo įskaitymo į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti yra skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o šios sprendimai toliau gali būti skundžiami ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 4, 41 punktai).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai dėl tokio fakto pagal kompetenciją priima sprendimus Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniai skyriai, ir kai yra priimtas galiojantis pareiškėjui nepalankus nurodytos institucijos sprendimas, reikštų teismo įsiterpimą į nurodytos institucijos įstatymų priskirtą kompetenciją priimti tokio pobūdžio sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra taip pat pažymėjęs, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai pareiškime nėra teigiama, jog kurie nors įrodymai yra prarasti (nėra išlikę) ir (ar) pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, ir kai pareiškimas nėra grindžiamas naujais įrodymais, o pateiktas vien remiantis tais pačiais įrodymais, kurie jau buvo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondui ir kuris, juos įvertinęs, priėmė nepalankų pareiškėjui sprendimą dėl laikotarpių (ne)įskaitymo į socialinio draudimo stažo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022).
16. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, pareiškėjo pateiktose darbo knygelės kopijose užfiksuota, jog pareiškėjas jo nurodomais laikotarpiais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nors VSDFV Šiaulių skyrius atsisakė į jo darbo stažą įskaityti prašomus laikotarpius, kuomet pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo neginčijo.
17. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų administracine tvarka kreiptis ir siekti jam palankaus Valstybinio socialinio draudimo fondo sprendimo priėmimo ir tada jį ginčyti šio fondo valdybai ir (ar) administraciniam teismui. Taigi, pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę ginčyti Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinio skyriaus sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).
18. Atskirajame skunde apelianto nurodyti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-290-587/2022, pateikti išaiškinimai, priešingai nei teigia apeliantas, šios bylos atveju nėra aktualūs, nes vienodą teismų praktiką, kuri yra privaloma žemesnės instancijos teismams, formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.