- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- AS-492-756-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01770-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UADBB „Edrauda“
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UADBB „Edrauda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UADBB „Edrauda“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UADBB „Edrauda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) pateikė teismui skundą (b. l. 1–7), kuriuo prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. liepos 20 d. nurodymą Nr. 2R-2337(2.14) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ (toliau – ir Nurodymas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Nurodymo galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 46–47) priėmė pareiškėjo skundą ir atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra paremti spėjimais, susiję ne su būsimo teismo sprendimo dėl atsakovo priimti akto panaikinimo tinkamu vykdymu, o su galimai neigiamomis finansinėmis pasekmėmis, asmeniniais nepatogumais. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, teismas konstatavo, kad jie nesudaro pagrindo išvadai, jog yra objektyvus pagrindas manyti, kad priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
II.
Pareiškėjas UADBB „Edrauda“ padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šį prašymą tenkinti.
Atskirajame skunde paaiškina, kad vykdydamas Nurodymą, turės sukurti ir įdiegti naują vartotojų identifikavimo procedūrą, t. y. pakeisti procesus naudojamoje informacinėje sistemoje, atlikti programinės įrangos pakeitimus, kas reikš didelius finansinius praradimus ir suinteresuotumo teisingu teismo procesu praradimą. Pažymi, kad pagal Inspekcijos nurodymą keičiant vartotojo identifikavimo tvarką pareiškėjo teikiamos paslaugos praras savo patrauklumą bei patogumą, kas reikš pareiškėjo paslaugomis besinaudojančių vartotojų skaičiaus sumažėjimą bei didelius finansinius praradimus. Mano, kad jei Inspekcijos nurodymas bus pripažintas neteisėtu, vėl reikės atlikti investicijas siekiant atkurti buvusį paslaugų patrauklumą bei pritraukti prarastus vartotojus. Taip pat paaiškina, kad vykdant Inspekcijos nurodymą, kuriuo nurodoma atsisakyti tariamai perteklinių asmens duomenų tvarkymo, kyla grėsmė pareiškėjo veiklos tęstinumui. Teigia, kad pareiškėjas gali būti priverstas nutraukti šiuo metu svetainėje www.eldrauda.lt vykdomą draudimo tarpininkavimo veiklą, o tai reiškia ūkinės veiklos laisvės ribojimą bei atitinkamų pajamų praradimą, kas atitinkamai turi įtakos ne tik pareiškėjo finansinės veiklos rodikliams, bet ir valstybei mokamų mokesčių dydžiui. Mano, kad pripažinus Inspekcijos Nurodymą neteisėtu, visi šie procesai jau bus įvykdyti, todėl sukeltos pasekmės realiai negalės būti pašalintos arba jų pašalinimas sukels pareiškėjui didelių finansinių, organizacinių ir techninių sunkumų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra paremti spėjimais. Pažymi, kad akivaizdu, jog Nurodymo reikalavimų įvykdymas, t. y. informacinių sistemų modifikavimas, naujų procesų kūrimas ir įdiegimas, sutarčių su verslo partneriais peržiūra, modifikavimas ir galimas nutraukimas yra realūs veiksmai bei Nurodymo vykdymo pasekmės, kurie sukels pareiškėjui realius nuostolius bei veiklos suvaržymus (išlaidos technologijų konsultantams, IT priežiūros specialistams, teisininkams, sankcijos dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir t. t.), kurie bus negrįžtami. Teigia, kad siekdamas prisiteisti dėl Inspekcijos neteisėto Nurodymo patirtų nuostolių kompensavimą turės inicijuoti naują teismo procesą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad naujų teisminių ginčų galimybė apsunkina teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat pažymi, kad pareiškėjui prisiėmus riziką dėl Nurodymo nevykdymo, jam gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė, kas lems ne tik finansinius praradimus, bet ir turės esminę reikšmę bei įtaką pareiškėjo dalykinei reputacijai, lems pasitikėjimo pareiškėju ir jo vykdoma veikla praradimą, dėl ko pareiškėjas gali negauti planuojamų pajamų bei gali sumažėti jo verslo vertė.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Pažymi, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais. Akcentuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde neskundžia Nurodymo 1 ir 4 punktų, todėl šių punktų vykdymo sustabdymas, atsakovo manymu, nesvarstytinas. Teigia, kad Nurodymo 2 punktas yra susijęs su Nurodymo 1 punkto vykdymu, kurio pareiškėjas neskundžia, todėl negalimas ir Nurodymo 2 punkto vykdymo sustabdymas. Pažymi, kad asmens duomenų tvarkymas draudimo sutarčių sudarymo tikslu nebuvo tikrintas, nėra ginčo objektas ir šis argumentas niekaip nesusijęs su ginčijamo Inspekcijos nurodymo teisėtumu, todėl į jį neturėtų būti atsižvelgta. Taip pat nurodo, kad vertinant pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus motyvus dėl Nurodymo 2 ir 3 punktų vykdymo sustabdymo, darytina išvada, kad pareiškėjas negali siekti savo verslo tikslų pažeisdamas duomenų subjektų teises, kad pareiškėjo finansiniai interesai negali būti aukščiau nei duomenų subjektų ar kitų duomenų valdytojų – duomenų teikėjų teisės, kad pareiškėjas negali pažeidinėti ir netinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas bei savo įsipareigojimus, negali pažeisti teisėto tvarkymo reikalavimų, asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, duomenų subjekto teisių bei organizacinių ir techninių duomenų saugumo priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nurodymo galiojimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su konkrečiais byloje pateiktais įrodymais dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba apsunkinimo tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos. Tokius įrodymus pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžiančias aplinkybes būtent subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia prašymą laikinai sustabdyti Nurodymo galiojimą.
Pareiškėjas būtinybę taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog, nesustabdžius Nurodymo galiojimo, kils neigiamos pasekmės, kurių nebus galima pašalinti, jeigu teismas patenkintų skundą. Tarp tokių neigiamų pasekmių įvardija: vykdant Nurodymą, turės būti sukurta ir įdiegta nauja vartotojų identifikavimo procedūrą, kas reikš didelius finansinius praradimus ir suinteresuotumo teisingu teismo procesu praradimą; pagal Inspekcijos nurodymą keičiant vartotojo identifikavimo tvarką pareiškėjo teikiamos paslaugos praras savo patrauklumą bei patogumą, kas reikš pareiškėjo paslaugomis besinaudojančių vartotojų skaičiaus sumažėjimą bei didelius finansinius praradimus; jei Inspekcijos nurodymas bus pripažintas neteisėtu, vėl reikės atlikti investicijas siekiant atkurti buvusį paslaugų patrauklumą bei pritraukti prarastus vartotojus; vykdant Inspekcijos nurodymą atsisakyti tariamai perteklinių asmens duomenų tvarkymo, kyla grėsmė pareiškėjo veiklos tęstinumui – pareiškėjas gali būti priverstas nutraukti šiuo metu svetainėje www.eldrauda.lt vykdomą draudimo tarpininkavimo veiklą, o tai reiškia ūkinės veiklos laisvės ribojimą bei atitinkamų pajamų praradimą, kas atitinkamai turi įtakos ne tik pareiškėjo finansinės veiklos rodikliams, bet ir valstybei mokamų mokesčių dydžiui; pripažinus Nurodymą neteisėtu, visi šie procesai jau bus įvykdyti, todėl sukeltos pasekmės realiai negalės būti pašalintos arba jų pašalinimas sukels pareiškėjui didelių finansinių, organizacinių ir techninių sunkumų; gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė, kas lems ne tik finansinius praradimus, bet ir turės esminę reikšmę bei įtaką pareiškėjo dalykinei reputacijai, lems pasitikėjimo pareiškėju ir jo vykdoma veikla praradimą, dėl to pareiškėjas gali negauti planuojamų pajamų bei gali sumažėti jo verslo vertė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė siejama ne su teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar apsunkinimu, o daugiau su prielaidomis, susijusiomis su galimomis Nurodymo pagrindu pareiškėjui atsirasiančiomis neigiamomis pasekmėmis.
Visų pirma, pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo turtinei padėčiai paprastai nelaikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas komplikuosis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).
Taip pat pažymėtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011).
Įvertinusi pareiškėjo išdėstytus argumentus bei faktą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams apie neigiamas pasekmes (išskyrus bendro pobūdžio pamastymus), pagrįsti, teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad finansiniai nuostoliai dėl Nurodymo vykdymo yra realūs ir tai kelią realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymo galimumui.
Prielaidomis taip pat laikytini ir pareiškėjo argumentai dėl galimo vartotojų praradimo ir galimai pablogėsiančia Bendrovės reputacija. Šios aplinkybės taip pat nesudarytų pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas.
Taip pat sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumą bei interesų pusiausvyrą, t. y. įvertinama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali sukelti daugiau neigiamų pasekmių nei tos, kurios atsirastų šių priemonių nepritaikius. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje yra kilęs ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimus – t. y. iš esmės ginčas yra kilęs dėl viešu interesu pripažintinos vertybės – asmens duomenų, apsaugos, daro išvadą, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeistų interesų pusiausvyrą bei būtų neproporcinga.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo UADBB „Edrauda“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.