Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-01-20 · Byla Nr. Ik-962-281/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-962-281/2012Sprendimas · 2012-01-20Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-07-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-20
Bylos Nr.
Ik-962-281/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01770-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
UADBB „Edrauda“
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Adm. byla Nr. I-962-281/2012
Proceso Nr. 3-61-3-01770-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 25., 74. (S)
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-01-20Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Iraidai Žogaitei, atsakovės atstovei Vandai Perednienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UADBB „Edrauda“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UADBB „Edrauda“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011-07-20 nurodymą Nr. 2R-2337(2.14) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ (toliau – ir Nurodymas)(t. 1, b. l. 1–7).

Pagrįsdama savo reikalavimus Bendrovė paaiškino, jog Inspekcija, pateikdama Nurodymą, neteisingai vertino faktines aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėja (ankstesnis pavadinimas PIGIAU LT, UADBB) turi licenciją draudimo brokerių įmonės veiklai vykdyti ir yra įrašyta į Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos tvarkomą draudimo brokerių įmonių sąrašą, kuris yra skelbiamas Draudimo priežiūros komisijos internetiniame tinklalapyje www.dpk.lt

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcijos 2010-01-04 sprendimu pareiškėja nuo 2010-01-07 yra įregistruota Asmens duomenų valdytojų valstybės registre ir jai suteiktas asmens duomenų valdytojo statusas (duomenų valdytojo identifikavimo kodas P4371). Todėl pareiškėja turi teisę tvarkyti atitinkamus asmens duomenis draudimo tarpininkavimo veiklos vykdymo tikslu.

Pareiškėjos internetinėje svetainėje www.edrauda.lt (toliau – ir Svetainė) lankytojams yra suteikiama galimybė operatyviai sužinoti ir palyginti skirtingų draudikų siūlomas transporto priemonių draudimo kainas bei sudaryti transporto priemonės draudimo sutartis. Siekdamas sužinoti geriausią jo turimai transporto priemonei taikomą draudimo kainą, lankytojas į pradinį laukelį turi įvesti automobilio valstybinį numerį, susipažinti su Naudojimosi tinklalapiu taisyklėmis bei pažymėti varnelę prie laukelio „Su Edrauda.lt taisyklėmis susipažinau ir sutinku“. Spustelėjus laukelį „Skaičiuoti“, lankytojui pateikiama geriausia draudimo kaina. Lankytojui sutikus su siūloma kaina, jis gali sudaryti draudimo sutartį. Šiuo tikslu jis turi įvesti savo asmens kodą bei kitus papildomus duomenis. Visas procesas yra automatizuotas.

Pirmuoju nurodymu (Nurodymo rezoliucinės dalies 1 p.) Inspekcija pareiškėją įpareigojo asmens duomenis, gautus Iš VĮ „Regitra“, tvarkyti asmens duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Inspekcijos nuomone pareiškėja iš UAB „Regitra“ gautus duomenis draudimo bendrovėms teikia neturėdama tam teisinio pagrindo.

Duomenų teikimo sutartyje aiškiai nurodoma, kad gauti duomenys bus naudojami kelių transporto priemonių draudimo (sutarčių sudarymo) tikslais (2.4 p.), todėl kitų sutarties nuostatų analizė bei ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra draudimo tarpininkas, suponuoja išvadą, kad duomenys gali būti teikiami draudimo bendrovėms, nes tai yra reikalinga draudimo kainos bei draudimo sutarčių sudarymo tikslais. Todėl Inspekcijos pozicija, kad pareiškėja pažeidžia Duomenų teikimo sutarties 3.3.4 p. bei neturėdama teisėto pagrindo teikia gautus duomenis draudimo bendrovėms, nepagrįsta. Įvertinant pareiškėjos veiklos pobūdį, t. y. draudimo tarpininko veiklą, Duomenų teikimo sutartyje nurodytą duomenų gavimo bei tvarkymo tikslą, akivaizdu, kad draudimo bendrovės negali būti laikomos trečiaisiais asmenimis, kuriems negali būti atskleisti bei teikiami duomenų subjektų iš UAB „Regitra“ gauti duomenys, nes be draudimo bendrovių dalyvavimo negali būti pasiektas Duomenų teikimo sutartyje nurodytas duomenų gavimo tikslas, t. y. transporto priemonių draudimas tarpininkaujant pareiškėjai.

Dėl antrojo nurodymo (Nurodymo rezoliucinės dalies 2 p.) paaiškino, kad šiuo nurodymu Inspekcija pareiškėjai nurodė atsisakyti automobilio valstybinio registracijos numerio, kaip vienintelio identifikatoriaus, naudojamo prisijungimui Svetainėje, ir nustatyti tokį identifikavimą, kuris nesudarytų sąlygų gauti asmens duomenų tokios teisės neturintiems asmenims, leidžiantį vienareikšmiškai identifikuoti duomenis pateikiantį asmenį. Inspekcija teigia, kad pareiškėja savo siūlomai paslaugai teikti kaip pradinį ir vienintelį identifikatorių naudoja automobilio valstybinį numerį, kuris yra plačiai naudojamas ir lengvai prieinamas asmens duomuo, todėl sudaromos sąlygos teikiama paslauga pasinaudoti ne tik automobilio valdytojui, bet ir bet kuriam kitam asmeniui, žinančiam automobilio valstybinį numerį.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu tokia Inspekcijos pozicija yra nepagrįsta, nes prisijungimui Svetainėje nėra reikalingas joks identifikatorius, o pradiniame Svetainės lange lankytojui patvirtinus, kad jis susipažino su Naudojimosi tinklalapiu taisyklėmis bei įvedus transporto priemonės valstybinį registracijos numerį, yra pateikiama geriausia draudimo paslaugos kaina, šią kainą siūlančios draudimo bendrovės pavadinimas, automobilio modelis bei pagaminimo metai, tačiau lankytojui nepateikiamas nei automobilio savininkas, nei kiti duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti asmenį, kuriam priklauso transporto priemonė. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 1 d. asmens duomenys apibrėžiami kaip bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Tokie Svetainėje pateikiami duomenys, kaip transporto priemonės draudimo kaina, draudimo bendrovės pavadinimas, transporto priemonės modelis bei pagaminimo metai nesuteikia galimybės tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti duomenų subjekto tapatybės, todėl šie duomenys apskritai nelaikytini asmens duomenimis Įstatymo prasme. Todėl pareiškėja savo Svetainėje pateikdama šiuos duomenis, nepažeidžia jokių asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, pati Inspekcija pripažįsta, kad transporto priemonės valstybinis registracijos numeris yra plačiai naudojamas ir lengvai prieinamas duomuo, kuris negali būti laikomas asmens duomeniu Įstatymo prasme. Transporto priemonės markė yra taip pat viešai prieinama informacija (t. y. šią informaciją gali gauti bet kuris asmuo gatvėse bei keliuose pamatęs transporto priemonę), o pagal šios informacijos pagrindu gaunamą draudimo paslaugos kainą bei papildomai gaunamą informaciją apie transporto priemonės pagaminimo metus asmens identifikuoti neįmanoma. Tam, kad Svetainės lankytojas galėtų pasinaudoti pareiškėjos teikiamomis paslaugomis, t. y. sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį, transporto priemonės valstybinis registracijos numeris nėra pakankamas identifikatorius, nes lankytojas turi įvesti jo asmenį identifikuojantį duomenį –automobilio savininko asmens kodą. Tik įvedus šį identifikatorių ir įsitikinus Svetainės lankytojo tapatybe yra inicijuojamas draudimo sutarties sudarymo procesas bei pradedami tvarkyti draudimo sutarčiai sudaryti reikalingi lankytojo asmens duomenys.

Dėl trečiojo nurodymo (Nurodymo rezoliucinės dalies 3 p.) paaiškino, kad šiuo nurodymu Inspekcija įpareigoja pareiškėją atsisakyti perteklinių asmens duomenų tvarkymo automobilio draudimo kainos paskaičiavimo tikslu. Kaip teigia Inspekcija, pareiškėja, kaip pradinį VĮ „Regitra“ pateiktinos užklausos identifikatorių naudodama transporto priemonės valstybinį numerį, automatiniu būdu iš VĮ „Regitra“ gauna papildomus duomenis, įvardintus Duomenų teikimo sutarties Priedo Nr. 14 punkte. Inspekcija, remdamasi Įstatymo 3 str. 1 d. 4 p., daro išvadą, kad pareiškėja iš VĮ „Regitra“ gaudama duomenis, kurie transporto priemonės paskaičiavimui neturi įtakos, pvz., transporto priemonės registracijos numerį, transporto priemonės registracijos dokumento spausdinimo datą ir kt., tvarko perteklinius asmens duomenis, ir taip pažeidžiant Įstatymo 3 str. 1 d. 4 p.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Inspekcija klaidingai laiko Duomenų teikimo sutarties Priedo Nr. 14 p. išvardintus duomenis asmens duomenimis. Pažymi, kad, remiantis Įstatymo 2 str. 1 d. pateiktu asmens duomenų sąvokos apibrėžimu, tokie duomenys, kaip transporto priemonės registracijos dokumento numeris, transporto priemonės registracijos dokumento spausdinimo data, transporto priemonės identifikavimo duomenys ir kiti su transporto priemones techninėmis specifikacijomis bei jos registravimu susiję duomenys, išvardinti Duomenų teikimo sutarties Priedo Nr. 14 p., yra duomenys, kurie nei kartu, nei atskirai, nei jokiu kitu būdu nesuteikia galimybės identifikuoti duomenų subjektą ir kitokiu būdu nustatyti jo tapatybę. Todėl jie apskritai nelaikytini asmens duomenimis Įstatymo prasme. Be to, net ir tuo atveju, jei tokie duomenys būtų pripažįstami asmens duomenimis, pati Inspekcija Asmens duomenų valdytojų valstybės registre pareiškėją yra įregistravusi kaip duomenų valdytoją inter alia tvarkantį tokius duomenis apie transporto priemonę: tipas, markė, modelis ir kt. Be to, pareiškėjos Asmens duomenų valdytojų valstybės registre nurodyti tvarkomi duomenys bei duomenų pareiškėjos 2010-10-01 prašymu Dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtinti Inspekcijos 2010-10-08 sprendimu dėl PIGIAU LT, UADBB pateiktų pakeitimų įrašymo į Asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę Nr. 2R-2973 (9.1), kuriuo Inspekcija pripažino, kad pareiškėjos valdoma informacija neprieštarauja teisėtam duomenų tvarkymui. Taigi, pati Inspekcija duomenų valdytojo registravimo metu nereikalavo pateikti išsamaus tvarkomų duomenų sąrašo, suteikė pareiškėjai teisę tvarkyti ir kitus su transporto priemone susijusius duomenis, todėl nėra pagrindo teigti, kad tvarko perteklinius asmens duomenis. Visi iš VĮ „Regitra“ pagal sudarytą Duomenų teikimo sutartį gaunami duomenys yra reikalingi ir būtini galimybei sudaryti draudimo sutartį konkrečios transporto priemonės draudimo kainai apskaičiuoti pagal draudimo įmonių taikomą draudimo kainos skaičiavimo metodologiją, taip pat draudimo sutarčiai sudaryti. Tam, kad nustatyti ar draudimo sutartis konkrečios transporto priemonės atžvilgiu gali būti sudaryta, taip pat draudimo kainos paskaičiavimui, draudikai naudoja iš esmės visus VĮ „Regitra“ įregistruotus ir su transporto priemone susijusius duomenis, todėl šių duomenų pateikimo draudikai reikalauja iš pareiškėjos, kaip draudimo tarpininkavimo veikia užsiimančio subjekto. Dauguma iš VĮ „Regitra“ gaunamų duomenų yra transporto priemonės identifikavimo duomenys ir tik nedidelė jų dalis yra asmenį identifikuojantys duomenys. Kadangi visi, net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi, duomenys, išvardinti Duomenų teikimo sutarties Priedo Nr. 14 p., yra naudojami teisėtu tikslu, Inspekcijos pozicija, kad pareiškėja tvarko perteklinius asmens duomenis yra nepagrįsta.

Dėl ketvirto nurodymo (Nurodymo rezoliucinės dalies 4 p.) pažymėjo, kad Inspekcija reikalauja užtikrinti, kad prieš tvarkant asmens duomenis Svetainėje būtų gaunamas Įstatymo reikalavimus atitinkantis duomenų subjekto sutikimas, papildant Naudojimosi tinklapiu taisykles ir nustatant baigtinį tvarkomų asmens duomenų sąrašą, konkrečiai įvardinant duomenų gavėjus. Inspekcija teigia, kad pareiškėja savo Naudojimosi tinklalapiu taisyklėse neapibrėždama gaunamų ir teikiamų asmens duomenų baigtinio sąrašo bei gavėjų sąrašo ir Svetainėje nesudarydama galimybės duomenų subjektui žinomai ir konkrečiai pareikšti sutikimą, pažeidžia Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 24 str. 1 d. bei 2 d. nuostatas.

Įstatymas nenustato reikalavimo bei neįpareigoja duomenų valdytoją nustatyti baigtinį tvarkomų asmens duomenų sąrašą ar/ir nurodyti konkrečius duomenų gavėjus, nagrinėjamu atveju, nurodyti konkrečias draudimo bendroves. Todėl duomenų gavėjai gali būti apibrėžti kaip tam tikros subjektų grupės (pvz., bankai, draudimo įmonės), būtent tokį Įstatymo traktavimą patvirtina pačios Inspekcijos praktika registruojant pareiškėją ir kitus duomenų valdytojus Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. Taip pat nelaiko teisėtu Inspekcijos reikalavimą nustatyti baigtinį tvarkomų asmens duomenų sąrašą (t. y. baigtinį gaunamų ir perduodamų asmens duomenų sąrašą). Pagal Įstatymo 24 str. 1 d. 3 p., duomenų valdytojas privalo suteikti duomenų subjektui informaciją, kokius savo asmens duomenis subjektas privalo pateikti, o pagal Įstatymo 24 str. 2 d. 3 p. suteikti informaciją apie tai, kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinama rinkti. Tačiau Įstatymas neįpareigoja duomenų valdytoją nurodyti baigtinį sąrašą duomenų, kuriuos duomenų subjektas privalo pateikti, ar kurie bus renkami ar ketinami rinkti iš trečiųjų asmenų bei kurie bus perduodami tretiesiems asmenims. Inspekcija, įregistruodama pareiškėją duomenų valdytoja, nereikalavo nurodyti baigtinį tvarkomų su transporto priemone susijusių duomenų sąrašą. Didžioji dalis iš UAB „Regitra“ gaunamų duomenų yra su transporto priemonės registravimu ir jos techninėmis charakteristikomis susiję duomenys, kurie nėra laikytini asmens duomenimis, nes iš jų negalima nustatyti duomenų subjekto tapatybės.

Inspekcija netinkamai traktuoja Įstatymo nuostatas dėl duomenų subjekto sutikimo. Įstatymo 2 str. 11 p. sutikimą apibrėžia kaip savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Naudojimosi tinklalapiu taisyklėse, su kuriomis Svetainės lankytojas turi susipažinti bei patvirtinti savo susipažinimą yra aiškiai nurodyta kokiu tikslu bus tvarkomi jo duomenys, nurodyti duomenys, kuriuos turi pateikti Svetainės lankytojas (4.4 p.), nurodyti subjektai, iš kurių bus gaunami ir kuriems bus perduodami lankytojo ir jam priklausančios transporto priemonės duomenys (4.6 ir 4.7 p.). Tokiu būdu, lankytojas turi visą būtiną ir Įstatyme nurodytą informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą tam, kad išreikšti savo sutikimą arba nesutikimą. Duomenų subjektas, įregistruodamas transporto priemonę VĮ „Regitra“, kartu duoda sutikimą dėl jo asmens ir jam priklausančios transporto priemonės duomenų tvarkymo, įskaitant ir teikimą kitiems duomenų gavėjams. Atitinkamai VĮ „Regitra“, veikdama pagal gautą duomenų subjekto sutikimą bei jos veiklą reglamentuojančius teisės aklus, teisėtai teikia šiuos duomenis pagal jos sudarytas sutartis, įskaitant Duomenų teikimo sutartį.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti (t. 1, b. l. 75–79). Paaiškino, kad pareiškėja pažeidžia Duomenų teikimo sutarties 3.3.4 p. bei neturėdama teisėto pagrindo teikia gautus duomenis draudimo bendrovėms.

Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 16 str. 4 d. nurodo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę registro duomenis, gali juos naudoti tik tokiam tikslui, tokia apimtimi ir tokiu būdu, kokie buvo nurodyti gaunant duomenis. Duomenis teikti tretiesiems asmenims galima tik duomenų teikimo sutarčių, pasirašytų su registro tvarkymo įstaiga, nustatyta tvarka ir registro nuostatų nustatyta tvarka.

Pareiškėjos su VĮ „Regitra“ 2010-12-27 sudarytoje Duomenų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Duomenų teikimo sutartis) 2.3 p. nustatyta, kad teikėjas teikia gavėjui duomenų subjekto duomenis, o gavėjas įsipareigoja naudoti gautus duomenų subjekto duomenis siekiant nustatyti, ar duomenų subjektas valdo transporto priemones, atliekant kelių transporto priemonių draudimo paslaugas. Gavėjas garantuoja, kad duomenis jis renka teisėtam interesui, o renkant duomenis apie duomenų subjektą, kuris yra fizinis asmuo, esant fizinio asmens sutikimui rinkti tokius duomenis. Be to, pareiškėja garantuoja, kad duomenų subjektas yra davęs sutikimą arba yra informuotas apie tokį jo duomenų gavimą bei jo teisę nesutikti su gautų duomenų tvarkymu.

Asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja Įstatymas, kurio 2 str. 13 d. apibrėžia, kad trečiasis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, išskyrus duomenų subjektą, duomenų valdytoją, duomenų tvarkytoją ir asmenis, kurie yra tiesiogiai duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgalioti tvarkyti duomenis. Įstatymo 2 str. 6 d. nurodo, kad duomenų tvarkytojas – juridinis ar fizinis (kuris nėra duomenų valdytojo darbuotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgalioti tvarkyti asmens duomenis.

Draudimo bendrovės nepatenka į Įstatymo 2 str. 13 d. numatytas išimtis, t. y. draudimo bendrovės nėra VĮ „Regitra“ teikiamų duomenų valdytojos, nes teikiamų duomenų valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija (atstovaujama duomenų tvarkytojo VĮ „Regitra“). Duomenų valdytoju yra pareiškėja, todėl laikytina, kad draudimo bendrovės yra trečiaisiais asmenimis Įstatymo 2 str. 13 dalies prasme.

Duomenų teikimo sutarties 2.5 p. VĮ „Regitra“ pareiškėjai yra aiškiai nurodžiusi, kad gali teikti gautus kelių transporto priemonių techninius duomenis tik UAB „Plius“, o 3.3.4 p. pareiškėja įsipareigoja neatskleisti, neskelbti, nesuteikti galimybės tretiesiems asmenims bet kokia forma susipažinti su gaunamais asmens duomenimis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir ši sutartis nenustato kitaip.

Pareiškėja, akivaizdžiai pažeisdama sutarties sąlygas, gautus iš VĮ „Regitra“ duomenų subjektų asmens duomenis (transporto priemonės valdytojo vardą, pavardę, asmens kodą, registracijos adresą, atspausdintą išduotame dokumente, transporto priemonės registravimo operacijoms taikomus apribojimus, transporto priemonės valstybinį numerį, identifikavimo numerį (VIN), registracijos dokumento numerį (pateikus užklausoje), spausdinimo datą, transporto priemonės markę (gamintoją) ir modelį (komercinį pavadinimą), paskutinės vykdytos registracijos operacijos datą ir laiką, transporto priemonės registracijos statusą (būseną), galią, šalies kodą, gamybos metus, pirmos registracijos datą, pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje datą, transporto priemonės kategoriją ir klasę, kėbulo tipą, specializacijos kodą, sėdimų vietų skaičių, stovimų vietų skaičių, leistiną maksimalų svorį, nuosavą svorį, puspriekabei leistino maksimalaus svorio ir puspriekabės vilkiko balniniam sujungimui tenkančio visiškai pakrautos puspriekabės svorio dalies sumą, variklio darbinį turį, galią transporto priemonės valdytojo rolę (savininkas/naudotojas)) teikia AAS „Gjen&idige Baltic“ Lietuvos filialui, UADB „Industrijos garantas“ (nuo 2011-04-01 Bendrovė su draudiku nebendradarbiauja), „If P&C Insurance AS“ filialui, UADB „Seesam Lietuva“ (toliau – ir Trys draudimo bendrovės). Duomenų teikimo sutartyje nenumatyta, kad asmens duomenis galima teikti Trims draudimo bendrovėms, todėl toks asmens duomenų tvarkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 16 str. 4 d. ir Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.

Tam, kad svetainės lankytojas galėtų pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, transporto priemonės valstybinis registracijos numeris nėra pakankamas identifikatorius, nes plačiai naudojamas ir lengvai prieinamas.

Panaudojus netinkamą identifikatorių – valstybinį transporto priemonės registravimo numerį – be paties duomenų subjekto žinios ir jo sutikimojo asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas ir kt. gauti iš VĮ „Regitra“ yra automatiškai perduodami Trims draudimo bendrovėms.

Šalies argumentai

Pareiškėja teisingai nurodo, kad asmens duomenys apibrėžiami kaip bet kuri informaciją. susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas ar keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Nors pareiškėja nepripažįsta, kad automobilio valstybinis numeris, modelis, draudimo kaina, pagaminimo metai ir kt., yra asmens duomenys, tačiau 2010-10-01 raštu „Prašymas dėl asmens duomenų tvarkymo“ (Inspekcijoje gauta 2010-10-05, reg. Nr. 1R-2989) kreipėsi į Inspekciją prašydama papildyti Asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenis papildant tvarkomų asmens duomenų sąrašą: „automobilio tipas, markė, modelis, valstybinis numeris, identifikacinis kodas, registracijos liudijimo numeris, pagaminimo metai, krovinio tipas, saugos priemonės“.

Inspekcija informaciją apie transporto priemonę laiko asmens duomenimis, nes pagal valstybinį transporto priemonės registracijos numerį transporto priemonę galima susieti su automobilio savininku, o pagal transporto priemonės modelį ir gamybos metus galima padaryti išvadą apie ekonominę, socialinę duomenų subjekto padėtį.

Be to, Direktyvos 95/46/EB 29 str. Duomenų apsaugos darbo grupė (nepriklausomas Europos patariamasis organas duomenų apsaugos ir slaptumo klausimais) yra parengusi dokumentą „Nuomonė Nr. 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos“, kuriame konstatuojama, kad kai kuriais atvejais iš duomenų gaunama informacija pirmiausia yra susijusi su objektais, o ne su asmenimis. Tokie objektai paprastai kam nors priklauso, jiems asmenys gali daryti tam tikrą poveikį arba jie gali daryti tam tikrą poveikį asmenims, taip pat objektai gali būti fizine ar geografine prasme artimi asmenims arba kitiems objektams. Tokiais atvejais galima laikyti, kad informacija su tais asmenimis arba objektais susijusi netiesiogiai. Pareiškėja sudaro sąlygas be duomenų subjekto sutikimo vykdyti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, t. y., be duomenų subjekto sutikimo ir žinios, panaudojus netinkamą identifikatorių teikti/gauti iš VĮ „Regitra“ aukščiau minėtus asmens duomenis, juos perduoti Trims draudimo bendrovėms, o taip pat asmens duomenis padaryti viešai prieinamus.

Inspekcija patikslino Asmens duomenų valdytojų valstybės registro informaciją apie pareiškėjos numatomus tvarkyti papildomus asmens duomenis bei šaltinius, nes pareiškėja 2010-10-01 rašte „Prašymas dėl asmens duomenų tvarkymo“ to prašė bei paaiškino, kad konkreti automobilio duomenų apimtis kiekvienu atveju priklauso nuo draudimo rūšies, todėl pats duomenų valdytojas nustatydamas konkrečius asmens duomenų tvarkymo tikslus, privalo nustatyti ir tvarkomų asmens duomenų apimtį konkrečiu tikslu. Kaip matyti iš rašto, pareiškėja puikiai suprato Įstatymo 3 str. nuostatas, kad asmens duomenys bus tvarkomi tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti siekiant konkretaus tikslo, tačiau praktikoje to nepaisė, todėl Inspekcija nurodė atsisakyti perteklinių asmens duomenų tvarkymo.

Pareiškėja pažymi, kad Įstatymas nenustato reikalavimo bei neįpareigoja duomenų valdytoją nustatyti baigtinį tvarkomų asmens duomenų sąrašą ar/ir nurodyti konkrečius duomenų gavėjus – draudimo bendroves.

Įstatymo 30 str. 1 d. nurodyta, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, o 2 d. sakoma, kad Inspekcija nustato bendruosius reikalavimus organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms. Inspekcijos direktoriaus 2008-11-12 įsakymu Nr. 1T-71 „Dėl bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“ patvirtinti Bendrieji reikalavimai organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms (toliau – Bendrieji reikalavimai). Bendrieji reikalavimai nustato bendruosius reikalavimus organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms, kurias privalo įgyvendinti duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas, siekdami apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.

Bendrųjų reikalavimų 9.1. p. nurodyta, kad turi būti duomenų valdytojo patvirtintas rašytinės formos dokumentas, taisyklės, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudaryta sutartis. Pagal Bendrųjų reikalavimų 9.1.5 p. turi būti nurodytas baigtinis tvarkomų asmens duomenų sąrašas kiekvienu asmens duomenų tvarkymo tikslu, o 9.1.9 p. – asmens duomenų gavėjai ir asmens duomenų teikimo tvarka.

Įstatymo 24 str. 1 d. yra numatyta, kad duomenų valdytojas privalo suteikti duomenų subjektui, kurio asmens duomenis renka tiesiogiai iš jo, šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi): 1) apie savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) ar rekvizitus ir buveinę (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo); 2) kokiais tikslais ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys; 3) kitą papildomą informaciją (kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; kokius savo asmens duomenis duomenų subjektas privalo pateikti ir kokios yra duomenų nepateikimo pasekmės, apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių.

Įstatymo 24 str. 2 d. nurodo, kad duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus.

Pareiškėja duomenų subjekto asmens duomenis rinko iš VĮ „Regitra“ ir teikė Trims draudimo bendrovėms, todėl privalo duomenų subjektui suteikti Įstatymo 24 str. 2 d. 3 p. nurodytą informaciją, t. y. iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti; kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys.

Įstatymo 2 str. 11 d. nustato, kad sutikimas yra savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Duomenų subjekto sutikimas turi būti konkretus. Tai reiškia, kad valios pareiškimas turi būti susijęs su tam tikra konkrečia asmens duomenų tvarkymo operacija, o ne duodamas bendras sutikimas tvarkyti asmens duomenis.

Duomenų subjektui nėra suteikiama išsami informacija, t. y. iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti; kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys, todėl duomenų subjektas, nežinodamas minėtų aplinkybių, negali įvertinti asmens duomenų tvarkymo veiksmų bei duoti konkretaus sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė, prieš pradėdama tvarkyti automobilio valdytojo asmens duomenis automobilio draudimo kainos paskaičiavimo tikslu, neinformuoja duomenų subjekto, kokie konkrečiai jo asmens duomenys bus gaunami iš VĮ „Regitra“ ir kokioms konkrečiai draudimo bendrovėms bei kokie jo asmens duomenys bus teikiami, darytina išvada, kad tokiu būdu gautas sutikimas negali būti laikomas žinomai duotu ir konkrečiu sutikimu. Bendrovė interneto svetainėje nesudarydama galimybės duomenų subjektui žinomai ir konkrečiai pareikšti sutikimą pažeidžia Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p..

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad Bendrovė (duomenų gavėjas) ir VĮ „Regitra (duomenų teikėjas) 2010-12-27 sudarė Duomenų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartis papildyta tarp šalių 2011-04-14 pasirašytame susitarime nurodytomis sąlygomis) (toliau – ir Duomenų teikimo sutartis), pagal kurią duomenų teikėjas įsipareigoja duomenų gavėjui teikti duomenis pagal sąlygas, numatytas sutartyje ir jos 1 priede „Duomenų teikimo sąlygos“, o duomenų gavėjas įsipareigoja naudoti duomenis sutartyje nurodytu tikslu, sąlygomis ir tvarka (t. 1, b. l. 16–29).

Inspekcija internetiniu paštu gavo paklausimą, kuriame nurodoma, kad Bendrovės internetinėje svetainėje www.edrauda.lt yra galimybė pasiskaičiuoti draudimo polisų kainas, nurodant vien tik automobilio valstybinį numerį. Minėtame pranešime prašoma paaiškinti, ar tokiu būdu, t. y. kai bet kuris asmuo, sužinojęs automobilio valstybinį numerį, gali sužinoti šio automobilio draudimo kainą, o taip pat automobilio kitus duomenis, nepažeidžiamos Įstatymo nuostatos (b. l. 81–82).

Inspekcija, atlikusi Bendrovės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo bei apimčių patikrinimą ir įvertinusi vykdomus duomenų tvarkymo veiksmus, 2011-07-20 surašė nurodymą Nr. 2R-2337(2.14), kuriame konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama draudimo brokerių veiklą, interneto svetainėje siūlo vartotojams jų automobilio draudimo sumos paskaičiavimo paslaugą. Prieš naudodamasis draudimo kainos paskaičiavimo paslauga, interneto svetainės lankytojas yra supažindinamas su Naudojimosi tinklapiu taisyklėmis, kuriose pateikiama tik dalis informacijos apie asmens duomenų tvarkymą. Tik pažymėjęs laukelyje „Su Edrauda.lt taisyklėmis susipažinau ir sutinku“ vartotojas gali įvesti automobilio valstybinį numerį draudimo kainos pasiūlymui gauti. Bendrovė kaip pradinį užklausos VĮ „Regitra“ identifikatorių naudodama automobilio valstybinį numerį, automatiniu būdu (XML formatu) iš VĮ „Regitra“ gauna papildomus asmens duomenis. Bendrovei teiktini asmens duomenys išvardinti Duomenų teikimo sutarties tarp Bendrovės ir VĮ „Regitra“ pirmo priedo 4 punkte („duomenų elementai“), apima šiuos asmens duomenis: transporto priemonės valdytojo vardą, pavardę, asmens kodą, registracijos adresą, atspausdintą išduotame dokumente, transporto priemonės registravimo operacijoms taikomus apribojimus, transporto priemonės valstybinį numerį, identifikavimo numerį (VIN), registracijos dokumento numerį, (pateikus užklausoje), spausdinimo datą, transporto priemonės markę (gamintoją) ir modelį (komercinį pavadinimą), paskutinės vykdytos registracijos operacijos datą ir laiką, transporto priemonės registracijos statusą (būseną), šalį, šalies kodą, gamybos metus, pirmos registracijos datą, pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje datą, transporto priemonės kategoriją ir klasę, kėbulo tipą, specializacijos kodą, sėdimų vietų skaičių, stovimų vietų skaičių, leistiną maksimalų svorį, nuosavą svorį, puspriekabei leistino maksimalaus svorio ir puspriekabes vilkiko balniniam sujungimui tenkančio visiškai pakrautos puspriekabės svorio dalies sumą, variklio darbinį turį, galią transporto priemonės valdytojo rolę (savininkas/naudotojas). Iš VĮ „Regitra“ gauti asmens duomenys automatiniu būdu (XML formatu) perduodami AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, UADB „Industrijos garantas“ (nuo 2011-04-01 Bendrovė su šiuo draudiku nebendradarbiauja), „If P&C Insurance ASM filialui, UADB „Seesam Lietuva“. Šios draudimo bendrovės, pagal gaunamus asmens duomenis paskaičiuoja draudimo kainą ir kaip užklausos rezultatą automatiniu būdu grąžina Bendrovei, kuri draudimo kainą, kartu su automobilio marke ir pagaminimo metais, parodo interneto svetainėje vartotojui (b. l. 12–15, 196–200).

Inspekcija, įvertinusi Bendrovės vykdomus duomenų tvarkymo veiksmus, minėtu Nurodymu pareiškėją įpareigojo nedelsiant, bet ne vėliau, kaip iki 2011-09-15: 1) asmens duomenis, gautus iš VĮ „Regitra“, tvarkyti asmens duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka; 2) atsisakyti automobilio valstybinio registracijos numerio, kaip vienintelio identifikatoriaus, naudojamo prisijungimui interneto svetainėje www.edrauda.lt, ir nustatyti tokį identifikavimą, kuris nesudarytų sąlygų gauti asmens duomenų tokios teisės neturintiems asmenims ir leidžiantį vienareikšmiai identifikuoti duomenis pateikiantį asmenį; 3) atsisakyti perteklinių asmens duomenų tvarkymo automobilio draudimo kainos paskaičiavimo tikslu; 4) užtikrinti, kad prieš tvarkant asmens duomenis internete svetainėje www.edrauda.lt būtų gaunamas Įstatymo reikalavimus atitinkantis duomenų subjekto sutikimas, papildant Naudojimosi tinklapiu taisykles, nustatant baigtinį tvarkomų asmens duomenų sąrašą ir konkrečiai įvardinant duomenų gavėjus.

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2011-07-20 nurodymą pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimo pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Inspekcijos nurodymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Nurodymas turėtų būti panaikintas.

Iš skundžiamo Inspekcijos nurodymo matyti, kad Bendrovei nustatyti įpareigojimai išdėstyti jo rezoliucinės dalies 1–4 punktuose. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina analizuoti kiekviename punkte nustatytų įpareigojimų teisėtumą bei pagrįstumą.

Asmens duomenų tvarkymo santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis. Todėl, sprendžiant ginčą, aiškintinos ir taikytinos Įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2011-05-28, nuostatos.

Dėl Inspekcijos 2011-07-20 sprendimo 1 p. nustatytų įpareigojimų

Kaip minėta, skundžiamo Inspekcijos Nurodymo rezoliucinės dalies 1 p. pareiškėjai nurodoma asmens duomenis, gautus iš VĮ „Regitra“, tvarkyti asmens duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos registrų įst. 16 str. 4 d. fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę registro duomenis, gali juos naudoti tik tokiam tikslui, tokia apimtimi ir tokiu būdu, kokie buvo nurodyti gaunant duomenis. Duomenis teikti tretiesiems asmenims galima tik duomenų teikimo sutarčių, pasirašytų su registro tvarkymo įstaiga, nustatyta tvarka ir registro nuostatų nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma, kai fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja iš registro gautus registro duomenis apie save.

Įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad trečiasis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, išskyrus duomenų subjektą, duomenų valdytoją, duomenų tvarkytoją ir asmenis, kurie yra tiesiogiai duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgalioti tvarkyti duomenis.

Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

Duomenų teikimo sutarties 2.4 p. nurodoma, kad duomenų gavėjas garantuoja, jog iš duomenų teikėjo gauti duomenys bus naudojami atliekant transporto priemonių draudimo ar kitais sutartyje nustatytais ir teisėtais tikslais, o 2.5 p. nustatyta, jog gavėjas iš teikėjo gautus kelių transporto priemonių techninius duomenis gali teikti UAB „Plius“. Duomenų teikimo sutarties 3.3.4 p. nustatyta, kad duomenų gavėjas įsipareigoja neatskleisti, neskelbti nesuteikti galimybės tretiems asmenims bet kokia forma susipažinti su gaunamais duomenimis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir ši sutartis nenustato kitaip (t. 1, b. l. 17–18).

Įvertinus minėtas Lietuvos Respublikos registro įstatymo, Įstatymo ir Duomenų teikimo sutarties nuostatas, darytina išvada, kad Bendrovė iš VĮ „Regitra“ (duomenų teikėjas) gaunamus duomenis gali naudoti tik Duomenų teikimo sutartyje numatytomis sąlygomis, t. y. teikti gautus duomenis tik UAB „Plius“.

Byloje nėra ginčo dėl tų Inspekcijos atlikto tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad Bendrovė iš VĮ „Regitra“ gaunamus duomenis teikė tretiesiems asmenims (draudimo bendrovėms) – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, UADB „Industrijos garantas“ (nuo 2011-04-01 Bendrovė su šiuo draudiku nebendradarbiauja), „If P&C Insurance ASM“ filialui, UADB „Seesam Lietuva“.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos Duomenų teikimo sutarties 2.4 p., 2.5 p., Lietuvos Respublikos registrų įstatymo 16 str. 4 d. ir Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos, todėl Inspekcijos 2011-07-20 nurodymo 1 p. pareiškėjai pagrįstai nurodyta iš VĮ „Regitra“ gautus duomenis tvarkyti asmens duomenų teikimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.

Dėl Inspekcijos 2011-07-20 nurodymo 2 p. nustatytų įpareigojimų

Inspekcijos 2011-07-20 sprendimo rezoliucinės dalies 2 p. pareiškėjai nurodoma atsisakyti automobilio valstybinio registracijos numerio, kaip vienintelio identifikatoriaus, naudojimo prisijungimui interneto svetainėje www.edrauda.lt ir nustatyti tokį identifikavimą, kuris nesudarytą sąlygų gauti asmens duomenų tokios teisės neturintiems asmenims bei leidžiantį vienareikšmiai identifikuoti duomenis pateikiantį asmenį.

Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., numatant vieną iš asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą.

Duomenų teikimo sutarties 1 priedo 4 p. numatyta, kad Bendrovė turi galimybę VĮ „Regitra“ pateikti užklausą ne tik pagal automobilio valstybinį numerį, tačiau ir pagal kelių transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN), registracijos dokumento numerį ar valdytojo kodą (t. 1, b. l. 23).

Kaip minėta, atlikto patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad Bendrovė internetinėje svetainėje siūlomai paslaugai teikti kaip pradinį ir vienintelį identifikatorių naudoja automobilio valstybinį numerį, kuris yra plačiai naudojamas ir lengvai prieinamas asmens duomuo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Bendrovė sudaro sąlygas jos teikiama paslauga pasinaudoti ne tik automobilio valdytojui, bet ir bet kuriam kitam asmeniui, kuriam yra žinomas automobilio valstybinis numeris. Todėl atsakovė, neįsitikinusi, ar paslauga norintis pasinaudoti asmuo yra automobilio, kurio draudimo kainą norima sužinoti valdytojas, sudaro sąlygas be duomenų subjekto sutikimo vykdyti asmens duomenų tvarkymo veiksmus.

Taigi, naudojant valstybinį automobilio numerį kaip vienintelį transporto priemonės identifikatorių gali būti pažeidžiamos Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nuostatos, nes prieš pateikiant kitus automobilio duomenis (markę, pagaminimo metus, draudimo kainą), nėra galimybės įsitikinti ar duomenys yra teikiami duomenų subjektui, duomenų subjekto sutikimas dėl duomenų teikimo nėra gaunamas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamo Inspekcijos 2011-07-20 nurodymo 2 p. nustatytas įpareigojimas atsisakyti automobilio valstybinio registracijos numerio, kaip vienintelio identifikatoriaus, naudojamo prisijungimui internetinėje svetainėje www. edrauda.lt, ir nustatyti tokį identifikavimą, kuris nesudarytų sąlygų gauti asmens duomenų tokios teisės neturintiems asmenims bei leidžiantį vienareikšmiškai identifikuoti duomenis pateikiantį asmenį, yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl Inspekcijos 2011-07-20 nurodymo 3 p. nustatytų įpareigojimų

Inspekcijos sprendimo rezoliucinės dalies 3 p. pareiškėjai nurodoma atsisakyti perteklinių asmens duomenų tvarkymo automobilio draudimo kainos paskaičiavimo tikslu.

Įstatymo 2 str. 1 d. nurodoma, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Įstatymo 3 str. 4 d. nurodoma, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti.

Vadovaujantis Įstatymo 3 ir 5 str. nuostatomis, asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam tikslui, tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, esant bent vienam iš Įstatymo 5 str. 1 d. d. numatytam teisėto tvarkymo kriterijui.

Įvertinus minėtų Įstatymo straipsnių nuostatose įtvirtintą reguliavimą, darytina išvada, kad Bendrovė iš VĮ „Regitra (duomenų teikėjas) gaunamus duomenis gali naudoti tik Duomenų teikimo sutartyje numatytomis sąlygomis.

Pareiškėja skunde teismui, be kita ko, nurodo, kad pagal Duomenų teikimo sutartį iš VĮ „Regitra“ gaunami duomenys yra reikalingi ir būtini galimybei sudaryti draudimo sutartį dėl konkrečios transporto priemonės, draudimo kainai paskaičiuoti pagal draudimo įmonių taikomą draudimo kainos skaičiavimo metodiką. Minėtais tikslais draudikai naudoja beveik visus VĮ „Regitra“ įregistruotus ir su transporto priemone susijusius duomenis. Todėl šių duomenų draudimo bendrovės reikalauja iš pareiškėjos.

UADBB PIGIAU LT (ankstesnis Bendrovės pavadinimas) 2010-10-01 pateikė prašymą Inspekcijai praplėsti jos tvarkomų asmens duomenų sąrašą transporto priemones identifikuojančiais duomenimis: automobilio tipu, marke, modeliu, valstybiniu numeriu, identifikacijos kodu, registracijos liudijimo numeriu, pagaminimo metais, krovinio tipu, apsaugos priemonėmis. Nurodo, kad konkreti automobilio duomenų apimtis kiekvienu atveju priklauso nuo draudimo sutarties rūšies: pvz. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo atveju reikalingi automobilio tipo, markės modelio, valstybinio numerio, identifikacijos kodo, pagaminimo metų, krovinio tipo duomenys, nes jie įtakoja nustatomą draudimo riziką ir draudimo įmoką, o transporto priemonių draudimo sutarties (kasko) sudarymo atveju draudimo rizikai įvertinti ir draudimo įmokai nustatyti be prieš tai įvardintų duomenų reikalingi ir registracijos liudijimo numeris, apsaugos priemonės, sumontuotos automobilyje) (t. 2, b. l. 9–10).

Taigi, Bendrovė pripažįsta, kad jos 2010-10-01 prašyme nurodyti duomenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su duomenų subjektu. Be to, pareiškėja nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė tų skundžiamame Inspekcijos sprendime nustatytų aplinkybių, kad dalis jos tvarkomų duomenų (pvz., transporto priemonės registracijos dokumento numeris, šio dokumento spausdinimo data ir kt.) neturi įtakos automobilio draudimo kainos apskaičiavimui.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcijos 2011-07-20 nurodymo 3 p. formuluojamas nurodymas – atsisakyti perteklinių asmens duomenų tvarkymo automobilio draudimo kainos paskaičiavimo tikslu – pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl Inspekcijos 2011-07-20 nurodymo 4 p. nustatytų įpareigojimų

Inspekcijos sprendimo rezoliucinės dalies 4 p. pareiškėjai nurodoma užtikrinti, kad prieš tvarkant asmens duomenis interneto svetainėje www.edrauda.lt būtų gaunamas Įstatymo reikalavimus atitinkantis duomenų subjekto sutikimas, papildant Naudojimosi tinklapiu taisykles, nustatant baigtinį tvarkomų asmens duomenų sąrašą ir konkrečiai įvardinant duomenų gavėjus.

Kaip minėta, Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., numatant vieną iš asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, o 2 str. 12 d. nurodoma, kad sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią.

Įstatymo 24 str. 1 d. numatyta, kad duomenų valdytojas privalo suteikti duomenų subjektui, kurio asmens duomenis renka tiesiogiai iš jo, šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi): 1) apie savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) ar rekvizitus ir buveinę (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo); 2) kokiais tikslais ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys; 3) kitą papildomą informaciją (kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; kokius savo asmens duomenis duomenų subjektas privalo pateikti ir kokios yra duomenų nepateikimo pasekmės, apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių.

Įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, kad duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus.

Įstatymo 30 str. 1 d. nurodoma, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytinės formos dokumente (duomenų valdytojo patvirtintose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudarytoje sutartyje ir pan.). Minėto straipsnio 2 d. sakoma, kad bendruosius reikalavimus organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms nustato Inspekcija.

Inspekcijos direktoriaus 2008-11-12 įsakymu Nr. 1T-71 patvirtintų Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms 9.1 p. nustatyta, kad siekiant užtikrinti pirmąjį tvarkomų duomenų saugumo lygį, be kitų taikytinų organizacinių ir techninių duomenų saugumo priemonių, turi būti patvirtintas (-i) rašytinės formos dokumentas (-ai) (duomenų valdytojo patvirtintos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudaryta sutartis ir pan.), o 9.1.5 p. nustatyta, jog turi būti nurodomas baigtinis tvarkomų asmens duomenų sąrašas kiekvienu asmens duomenų tvarkymo tikslu.

Naudojimosi tinklapiu taisyklių 4.6 p. nustatyta, kad „Tam tikri Vartotojo asmens duomenys, reikalingi tinkamam Svetainėje nurodytų brokerio paslaugų suteikimui – duomenys apie transporto priemonę (valstybinis numeris, tipas, markė, modelis, pagaminimo metai ir kt.), transporto priemonės valdytojo asmens kodas, gyvenamoji vieta (adresas) bus gaunami iš VĮ „Regitra“. Naudojimosi tinklapiu taisyklių 4.7. p. nurodoma, kad tam tikri asmens duomenys – duomenys apie transporto priemonę (valstybinis numeris, tipas, markė, modelis, pagaminimo metai ir kt.), transporto priemonės valdytojo asmens kodas, siekiant tinkamai suteikti Svetainėje nurodytas brokerio paslaugas, bus teikiami Svetainėje nurodytoms draudimo įmonėms“ (t. 1, b. l. 40).

Kaip minėta, apie draudimo bendroves, kurioms duomenys buvo teikti, duomenų subjektas buvo informuojamas tik paskaičiavus draudimo kainą.

Taigi, byloje iš esmės nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog Naudojimosi tinklapiu taisyklėse nebuvo nurodomas kiekvienu asmens duomenų tvarkymo tikslu gaunamų ir teikiamų asmens duomenų bei šių duomenų gavėjų baigtinis sąrašas

Įvertinus nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad interneto svetainės lankytojams (duomenų subjektams) nebuvo teikiama informacija apie tai, iš kokių šaltinių ir kokie jų duomenys bus renkami ir ketinami rinkti, kokioms konkrečiai draudimo bendrovėms, kokiais tikslais ir kokie duomenys bus teikiami. Taigi, Bendrovė prieš atlikdama užklausas dėl subjekto duomenų bei šių duomenų perdavimo tretiesiems asmenims, prašydavo duomenų subjektų išreikšti sutikimą tvarkyti jų asmens duomenis, kurie nebūdavo tiksliai įvardijami, nenurodomi konkretūs subjektai, kuriems šie duomenys bus teikiami.

Minėti pažeidimai taisytini keičiant Naudojimosi tinklapiu taisykles, t. y. interneto svetainės lankytojams aiškiai ir konkrečiai įvardijant dėl kokių jų duomenų tvarkymo ir kokioms draudimo bendrovėms šių duomenų perdavimo yra prašoma išreikšti sutikimą.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nuostatos, todėl Inspekcijos 2011-07-20 nurodymo 4 p. pareiškėjai pagrįstai nurodoma iš VĮ „Regitra“ gautus duomenis tvarkyti asmens duomenų teikimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija 2011-07-20 nurodyme faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, formuluojami nurodymai yra pagrįsti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., todėl naikinti skundžiamą nurodymą, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos UADBB „Edrauda“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisMefodija PovilaitienėMilda Vainienė