Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos atstovei B. K., atsakovo atstovei A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo T. O. (T. O.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracija, vykdydama šį Skyriaus privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-182, 2016- 03-10 raštu Nr. A33(l)-1608-(4.20) pateikė paaiškinimus ir prašomų dokumentų kopijas. 2016-04-04

Administracija gavo Skyriaus 2016-04-01 privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-280 (toliau - Nurodymas). Nurodyme Skyrius įpareigoja Administracijos direktorių panaikinti T. O. 2015-11-18 išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-866/15 su priedais, neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų miško žemėje, kol teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė nepaversta kitomis naudmenomis, ir apie privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti atsakovą.

Savivaldybė mano, kad Nurodymas neteisėtas ir nepagrįstas. Skundas grindžiamas tuo, jog Nurodymas neatitinka individualia administraciniam aktui keliamų reikalavimų, priimtas visiškai neatsižvelgus į Administracijos pateiktus paaiškinimus, neįvertinus to, kad Sąlygų priede Nr. 1 nurodytas taškas „B“ yra ne miško žemėje ir priimtas pažeidžiant nustatytus terminus.

Paaiškina, kad nurodymas grindžiamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 10 str. 2 d., 11 str. 4 ir 5 d. bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 2 str. 2 d., 9 str. 3 d., 10 str. 2 d., 21 str. 4 p., 23 str. 1 d. 2 p., 26 str. 2 d. ir 27 str. 1 d., tačiau vienoje iš teisės aktų normų, nurodytų kaip skundžiamo Nurodymo teisinis pagrindas, nėra reglamentuojamos prisijungimo sąlygų rengimo, išdavimo ar išsiuntimo procedūros. Todėl Administracijai visiškai neaišku, kuriuos teisės aktus Administracijos direktorius yra pažeidęs. Dėl šių priežasčių Nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 6 str. 1 d. 32 p. ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3, 6-9 d. teigia, kad Administracijai neturi pareigos įrengti teritorijos inžinerinę infrastruktūrą, skirtą privažiuoti prie T. O. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nepaisant kitų savivaldybės gyventojų interesų. Įstatymuose nėra nurodyta, kad Administracija privalo būti privažiavimo prie T. O. žemės sklypo statytoja. Pažymi, kad Sutartimi prie Sąlygų Vilniaus rajono savivaldybės administracija paveda statytojui jos valdomoje teritorijoje vykdyti statybos (užsakovo) pareigas ir teises, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Sutarties 1, 5.1. p.). Paaiškina, jog Savivaldybė pagal turimus finansinius išteklius panaudodama tikslines tam skirtas lėšas vykdo jai priskirtą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo funkciją. Šioje veikloje priimamus sprendimus Administracija pirmiausia grindžia visos Vilniaus rajono bendruomenės reikmėms tenkinti. Pavieniam asmeniui reikalingos gatvės atkarpos projektavimas ir įrengimas negali būti laikomas Savivaldybės funkcija. Privažiavimo kelias šiuo metu nėra įrengtas, todėl mano, kad Administracija teisėtai nurodė T. O. numatyti inžinerinius infrastruktūros sprendinius įrengti savo lėšomis bei jiems įgyvendinti pasirašyti sutartį prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų.

Pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane ir valstybės svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose miško žemė, esanti ties nagrinėjamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), rytine riba, nėra numatyta pavertimui kitomis naudmenomis, susisiekimo komunikacijoms tiesti ir pan. Atsakovas, priimdamas Nurodymą, konstatavo, jog yra pažeistos Miškų įstatymo nuostatos, tačiau Sąlygų priede Nr. 1 nurodytas taškas „B“ yra valstybinėje, ne miško žemėje, tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, kad atsakovo cituojamas 2015-09-24 Valstybinės miškų tarnybos raštas Nr. R2-1319 šiuo atveju nagrinėjant Sąlygų ir jų priedų teisėtumą netaikytinas, nes Atsakovas užklausimą Valstybinei miškų tarnybai buvo parašęs, kuomet buvo nagrinėjamas Atsakovo 2015-08-14 išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. SKPS - 501/15 su priedais teisėtumas. Administracijai gavus 2015-10-06 privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-1009 panaikinti neteisėtai išduotas sąlygas ir patikrinus, jog iš tikrųjų sąlygose buvo įsivėlusi klaida ir T. O. buvo įpareigotas numatyti privažiavimą miško žemėje, kas pažeistų teisės aktus, sąlygos su priedais 2015-10-30 Statybos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. A27(9)-l buvo panaikintos.

Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 9 str. 3 d. teigia, kad Nurodymas priimtas grubiai pažeidžiant terminus ir vien dėl šios priežasties turėtų būti panaikintas.

Paaiškina, kad atsakovas vertindamas, Administracijos su 2016-03-10 raštu Nr. A33(1)-1608-(420) pateiktą kelio/gatvės eismo organizavimo schemą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko kadastro žemėlapio ištrauką, nustatė, jog teritorija, kurioje pažymėtas taškas „B“, nurodytas tarp sklypų, kurių (duomenys neskelbtini), yra IV miškų grupės ūkiniams miškams priskirta teritorija. Toks įvertinimas buvo padarytas atsižvelgiant į visą turėtą informaciją. Pareiškėja nei išduodama 2015-11-18 prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-866/15, nei teikdama atsakovui informaciją apie planuojamą tiesti privažiavimą prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nenurodė jokių konkrečių planuojamo privažiavimo koordinačių, akivaizdžių duomenų, kad planuojamo privažiavimo taškas „B“ yra ne miško žemėje. Miško žemėje statyba negalima, todėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos išduotos pažeidžiant Miškų įstatymo 10 str. 2 d. ir 11 str. 4-5 d. nuostatas.

2015 m. lapkričio mėnesio Sutarties prie susisiekimo komunikacijų prijungimo sąlygų Nr. SKPS-866/15 2 2 punkto nuostata prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, nes asmuo gali įgyvendinti statytojo teises tik esant visoms Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, o statytojo teises Administracija perdavė T. O.. Taigi statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi turėti statybą leidžiantį dokumentą. Prisijungimo sąlygos išduodamos tam pačiam asmeniui, kuriam bus išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėja sutartyje negali numatyti sąlygos, kad statytojas (T. O.) turi gauti statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus rajono savivaldybės vardu. T. O., būdamas statytojas, gavęs prisijungimo sąlygas, statybą leidžiantį dokumentą turi gauti savo vardu. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, kurio viena iš funkcijų yra rengti prisijungimo sąlygas, privalo vadovautis visais šios funkcijos įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymi, kad pareiškėjos veiksmų neteisėtumas Statybos įstatyme nustatytų statytojo teisių ir pareigų prasme paaiškintas 2016-04-01 rašte Nr. (23.17)-2D-4299, kurio priedas buvo Nurodymas. Minėtas 2016-04-01 raštas Nr. (23.17)-2D-4299 ir Nurodymas turėtų būti nagrinėjami neatsiejamai.

Pažymi, kad Nurodymui netaikomas pareiškėjos nurodytas 10 darbo dienų terminas. Nurodymas turėjo būti pateiktas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir keliamą reikalavimą. Prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Administracinė byla išnagrinėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. privalomojo nurodymo Nr.(23.29)-PN-280 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – Savivaldybė, Pareiškėja) nurodyta panaikinti 2015-11-18 išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr.SKPS-866/15, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Inspekcija gavo trečiojo suinteresuoto asmens T. O. prašymą, kuriame jis prašė įpareigoti Savivaldybę išduoti prisijungimo prie susisiejimo komunikacijų sąlygas be pastabos (PASTABA. Sutartis prie projektavimo sąlygų Nr.SKPS-866/15 turi būti pasirašyta iki statybą leidžiančio dokumento gavimo ir pridėta prie statinio projekto). Tirdama minėtą prašymą Inspekcija 2016-03-01 raštu Nr.(23.17)-2D-2892 (b.l. 42-43) ir 2016-03-01 privalomuoju nurodymu Nr.(23.29)-PN-182 (b.l.44-46) kreipėsi į Pareiškėją prašydama pateikti dokumentus ir išvadą, ar sąlygų priede Nr.1 nurodytas tarškas „B“ (nenurodytos jo koordinatės) yra miško žemėje tarp žemės sklypų: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2016-03-10 raštu Nr.A33-(1)-1608-(4.20) Inspekcija pateikė atsakymą ir dokumentus. Įvertinusi Pareiškėjos pateiktus, taip pat iš Valstybinės miškų tarnybos gautus dokumentus (2015-09-25 raštą Nr.R2-1319) Inspekcija, vadovaudamasi LR statybos įstatymu ir LR valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 1,3 ir 4 dalimis, 10 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 4 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalimi 2016-04-01 raštu Nr.(23.17)-2D-4399 (b.l. 6-9) Pareiškėjai pateikė šioje byloje ginčijamą 2016-04-01 privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-280 (b.l.10-11). Privalomajame nurodyme, vadovaujantis LR miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir 9 straipsnio 3 dalimi nurodė: panaikinti neteisėtai T. O. 2015-11-18 išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr.SKPS-866/15 su priedais Nr.1 ir Nr.2; neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų miško žemėje, kol teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė nepaversta kitomis naudmenomis; apie privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją (Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2016-04-29).

Pareiškėja šį nurodymą apskundė teismui, nurodydama, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, priimtas neatsižvelgus į Pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, jog taškas „B“ yra ne miško žemėje, taip pat priimtas pažeidžiant nustatytus terminus.

Ginčo santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir TPSVPĮ), kurio 2 straipsnio 2 dalis nustato, jog privalomasis nurodymas – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Pagal TPSVPĮ 8 straipsnio 1 dalį Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą, kuri be kita ko apima prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą (8 str. 2 d. 1 p.).

Jeigu Inspekcija nustato, kad prisijungimo sąlygos ir (ar) Specialieji reikalavimai išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Inspekcija iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo pateikia subjektams, išdavusiems prisijungimo sąlygas ar Specialiuosius reikalavimus, privalomuosius nurodymus administraciniu sprendimu panaikinti neteisėtai išduotas prisijungimo sąlygas ar Specialiuosius reikalavimus, išduoti naujas prisijungimo sąlygas ar Specialiuosius reikalavimus, jeigu to prašo skundo ar pranešimo pateikėjas ir jeigu prisijungimo sąlygos ar Specialieji reikalavimai privalo būti išduoti pagal teisės aktų reikalavimus, ir apie privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją (TPSVPĮ 9 straipsnio 3 dalis).

TPSVPĮ 21 straipsnio 4 punkte numatyta Inspekcijos pareiga šio įstatymo nustatytais atvejais teikti privalomuosius nurodymus.

TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į visas statybvietes ir jose statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius.

TPSVPĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kuriems pateikti šiame įstatyme nurodyti teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ar Inspekcijos privalomieji nurodymai, privalo juos vykdyti.

Iš minėto teisinio reglamentavimo aišku, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir gavusi trečiojo asmens T. O. (statytojo) skundą dėl Pareiškėjos 2015-11-18 išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr.SKPS-866/15 (b.l.18-24) buvo kompetentinga tikrinti, ar Pareiškėjos išduotos prisijungimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Inspekcija nustatė, jog išduodant prisijungimo sąlygas buvo pažeistos Miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies bei 11 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos. Minėtos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog miško valdytojai ir naudotojai turi nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką ir jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymuisi, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių komplektų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams), o įstatymo 11 dalyje išdėstyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniai atvejai, kurie turi būti numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

Nesutikdama su Privalomuoju nurodymu Pareiškėja teigia, jog Inspekcija neatsižvelgė į pateiktus dokumentus ir nepagrįstai nustatė, jog taškas „B“ yra ne miško žemėje. Pažymėtina, jog Inspekcija vertino Pareiškėjos 2016-03-10 raštu pateiktą kelio/gatvės eismo organizavimo schemą, taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko kadastro žemėlapio ištrauką, ir nustatė, jog teritorija, kurioje pažymėtas taškas „B“, yra tarp sklypų, kurių (duomenys neskelbtini), ir yra IV miškų grupės ūkiniams miškams priskirtoje teritorijoje. Tokią išvadą Inspekcija padarė įvertinusi ir kitą jos turimą, t.y. Valstybinės miškų tarnybos 2015-09-25 raštu Nr.R2-1319 pateiktą, informaciją. Taip pat tai, jog Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių planuojamo privažiavimo koordinačių, kurios leistų spręsti, kad planuojamo privažiavimo taškas „B“ yra ne miško žemėje. Tai, jog su skundu teismui Pareiškėja pateikė papildomus duomenis dėl privažiavimo taško „B“ vietos, nesudaro pagrindo kitaip vertinti Inspekcijos Privalomojo nurodymo, kuris buvo priimtas pagal priėmimo metu Inspekcijos turimus ir Pareiškėjos pateiktus dokumentus.

Privalomuoju nurodymu Inspekcija taip pat nustatė, jog 2015 m. lapkričio mėnesio Sutarties prie susisiekimo komunikacijų prijungimo sąlygų Nr. SKPS-866/15 2 punkto nuostata prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, nes asmuo gali įgyvendinti statytojo teises tik esant visoms Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, o statytojo teises nagrinėjamu atveju Pareiškėja perdavė T. O..

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog statytojo teisė realizuojama, kai: 1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio sutarties (b.l. 20-21) 2 punkto sąlygų statytojas įsipareigoja savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal išduotas sąlygas atlikti projektavimo darbus bei gauti statybos leidimą savivaldybės vardu ir parengtą techninį projektą perduoti neatlygintinai savivaldybei. Prisijungimo sąlygos išduodamos tam pačiam asmeniui, kuriam bus išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Įvertinus šias įstatymų nuostatas teisėjų kolegija sprendžia, jog Inspekcija pagrįstai nurodė, jog Pareiškėja negali numatyti sąlygos, jog statytojas (trečiasis suinteresuotas asmuo T. O.) statybą leidžiantį dokumentą turi gauti Vilniaus rajono savivaldybės vardu, nes šis dokumentas gali būti išduodamas tik statytojo, vardu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Pareiškėjos teiginiu, jog Privalomas nurodymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Inspekcijos priimamo Privalomojo nurodymo forma reglamentuota teisės aktais (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2015-08-31 įsakymu Nr.1V-143). Pažymėtina, kad Privalomas nurodymas yra individualus administracinis aktas, kadangi tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimti atitinkami individualūs administracinis aktas, būtų žinomi jų priėmimo teisiniai bei faktiniai pagrindai, motyvai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai aktai gali būti pagrindžiami tiek juose pačiuose, tiek kartu su jais priimamuose dokumentuose. Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas aktas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė akto dalis. Kaip matyti Privalomasis nurodymas buvo pridėtas prie Inspekcijos 2016-04-01 rašto Nr. (23.17)-2D-4299, kuriame išsamiai ir argumentuotai paaiškinti faktiniai administracinio akto priėmimo pagrindai bei teisės normos, kuriomis buvo remiamasi, todėl šie dokumentai nagrinėtini kartu. Taigi, Pareiškėjos argumentai dėl Privalomojo nurodymo neatitikimo individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcija turėjo teisinį pagrindą surašyti Pareiškėjos skundžiamą Privalomąjį nurodymą ir tai padarė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, todėl Inspekcijos Pareiškėjai surašyto 2016-04-01 Privalomojo nurodymo naikinti nėra pagrindo, o Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.