Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-141-800/2011 pagal L. M. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui notarei L. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Reikalavimą grindė tuo, kad buvo pažeista testamento tvirtinimo tvarka ir išreikšta palikėjo J. G. valia neatitinka tikrosios jo valios. Nurodė, kad po tėvo J. G. mirties 2010 m. rugpjūčio 17 d. ji kreipėsi į Kauno rajono 5-ąjį notarų biurą ir pateikė 2008 m. gruodžio 31 d. tėvo surašytą testamentą, registro Nr. 9604. Notarų biure jai buvo pranešta, kad 2010 m. sausio 20 d. buvo sudarytas kitas testamentas, kuriuo J. G. visą turtą paliko savo anūkui, atsakovui A. G. 2010 m. sausio 20 d. testamentas yra pasirašytas ne paties testatoriaus. Testamente nurodyta, kad J. G. dėl ligos pasirašyti pats negalėjo, todėl testatoriaus pavedimu už jį pasirašo R. G. Testatorius buvo veiksnus, neturėjo fizinių trūkumų, nesirgo jokia liga, dėl kurios jis nebūtų galėjęs pasirašyti dokumento. Šias aplinkybes įrodo tai, kad testatorius, atsiimdamas pensiją, pats pasirašydavo ant išmokėjimo kvitų. Pasirašytinai pensiją testatorius atsiėmė ir 2010 m. sausio 23 d., t. y. praėjus trims dienoms po testamento sudarymo. Ieškovė neturi duomenų, kad jos tėvas būtų taip artimai bendravęs su atsakovo drauge R. G., kad dalyvauti testamento pasirašyme ir už jį pasirašyti prašytų jos, o ne savo bendraamžio kaimyno ar draugo.

Netinkamai nustatyta ginčo esmė. Teismas sprendė, jog testamentas ginčijamas tuo pagrindu, kad testamente nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia ir pažeista antroji testamento sudarymo sąlyga, t. y., ar buvo testatoriaus prašymas kitam asmeniui už jį pasirašyti testamentą. Ieškinyje buvo nurodyta, kad testatorius galėjo ir privalėjo testamentą pasirašyti pats, o jo parašo nebuvimas ant testamento nepatvirtina jo valios dėl turto. Testatoriaus prašymas testamentą už jį pasirašyti kitam asmeniui yra ne šio ginčo esmė, nes įstatymas nenustato testatoriui teisės spręsti pačiam pasirašyti testamentą ar suteikti tokią teisę kitam asmeniui. Testatoriaus valios nebuvimo konstatavimas turėjo būti nagrinėjamas kaip pasekmė to, kad testatorius, galėdamas pats pasirašyti testamentą, to nepadarė.

Sprendime konstatuota, kad, pasirašydamas testamentą, testatorius turi būti veiksnus. Ieškovė neginčijo testamento tuo pagrindu, kad testatorius nesuprato savo veiksmų, neįrodinėjo tokių aplinkybių.

Sprendime konstatuota, kad ieškovė privalo gerbti testatoriaus valią, kokia ji bebūtų nepalanki ieškovei. Testatoriaus valios gerbimas neatima iš ieškovės teisės ginčyti testamentą įstatymo nustatytais pagrindais.

Faktas, kad liudytojai ir įpėdinis dalyvavo pasirašant testamentą testatoriaus valia, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nėra CK 5.29 straipsnio pažeidimo. Neišsiaiškinta, dėl kokių priežasčių testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento, ar tos priežastys, įvertinant CK 5.28 straipsnio 3 dalies reikalavimą, buvo pakankamos pasinaudoti CK 5.29 straipsnyje įtvirtinta išlyga.

Nevertinti byloje sutrinkti įrodymai – liudytojų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad testamento sudarymo metu nebuvo priežasčių, leidžiančių testamentą už testatorių pasirašyti kitam asmeniui. Nevertinti ir neanalizuoti liudytojo R. S. paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai – kvitai, iš kurių matosi, kad testatoriui nedrebėjo rankos ir jis neturėjo problemų, pasirašydamas ant kvitų (taip pat ir 2009 m. gruodžio 23 d. bei 2010 m. sausio 23 d.). Liudytojas nurodė, kad, net gulėdamas ligoninėje, J. G. pasirašė pats. Nevertinti gydytojų G. T. ir Z. T. paaiškinimai, jog testatorius buvo ramaus būdo, niekada nesinervino, gydytojos neužfiksavo rankų drebėjimo atvejų. Nevertintas prašymas VĮ Registrų centrui (1 t., b. 1. 168-170), iš kurio matosi, kad 2010 m. sausio 20 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo surašytas testamentas, testatorius pas notarą užsakė pažymą dovanojimo sandoriui ir minėtą prašymą pasirašė net du kartus, parašydamas savo vardą ir pavardę. Notarės paaiškinimas, kad prašymas buvo surašytas ir pasirašytas atgaline data, vertintinas kritiškai, o surašytas dokumentas, kaip rašytinis įrodymas, laikytinas turinčiu didesnę įrodomąją galią. Notarės atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad, jai pasiūlius J. G. pasirašyti testamentą, jo ranka „labai drebėjo ir jam visiškai nepavyko“ pasirašyti. Notarė nepateikė įrodymų, kad testatorius bandė pasirašyti. Pasak liudytojų ir notarės, J. G. nebuvo susijaudinęs, todėl tikėtina, kad jis vengė pats pasirašyti testamentą. Juo labiau, kad kitą dieną J. G. pats pasirašė 11 kartų ant dovanojimo sutarties, sutartyje pilnai parašė savo vardą, du kartus – pavardę. Nėra objektyvių įrodymų, kad testatorius negalėjo pats pasirašyti dokumento. Notarės įrašas testamente, kad testatorius nepasirašo pats dėl ligos, nepagrįstas, nes jokia liga testatoriui nebuvo nustatyta.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Apeliantė teisingai nurodo apie nebuvimą sąsajų tarp testatoriaus valios gerbimo ir jos teisės ginčyti testamentą bei tai, kad ieškinio ji negrindė CK 1.89 straipsnyje numatytu pagrindu, tačiau šie netikslumai apeliacine tvarka peržiūrimame sprendime nesudaro pagrindo pripažinti jo rezoliucinę dalį neatitinkančia CPK 263 straipsnio reikalavimų.

Iš dalies sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu dėl neteisingai nustatytos ginčo esmės. Ieškinyje nurodoma, jog testamentas neteisėtas, „nes buvo pažeista testamento sudarymo tvarka ir nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia“ ( antroji pastraipa b.l. 5). Nors šiuos teiginius ieškovė laiko dviem ieškinio pagrindais, iš penktojo bylos lapo 3-7 pastraipose išdėstytų aplinkybių matyti, jog faktiškai ieškinys grindžiamas viena aplinkybe – motyvu, kad už testatorių pasirašė kitas asmuo, todėl testamente išreikšta valia kelia abejones dėl tikrosios testatoriaus valios, t.y. abejonės dėl testatoriaus valios tikrumo kyla iš CK 5.28 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos testamento sudarymo tvarkos pažeidimo. Apylinkės teismas nurodė įstatymų nustatytas testamento sudarymo sąlygas, pažymėjo, kad testatoriaus J. G. valia yra sudėtingas individualus reiškinys, aprašė liudytojų parodymus, pacitavo kasacinio teismo praktiką nagrinėjant atvejus, kuomet testamentas yra ginčijamas dėl kito asmens pasirašymo už testatorių ir testamentinio įpėdinio dalyvavimo, sudarant testamentą ( ieškovė pastaruoju faktu nesirėmė), tačiau to nesusiejo su nagrinėjama byla ir, neįvertinęs jokių ieškovės reikalavimą grindžiančių duomenų konstatavo, jog ieškovė savo reikalavimų neįrodė. Apeliantė pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento, ar tos priežastys, įvertinant CK 5.28 straipsnio 3 dalies reikalavimą, buvo pakankamos pasinaudoti CK 5.29 straipsnyje įtvirtinta išlyga. Dėl šių priežasčių apeliaciniame skunde minimi įrodymai vertintini apeliacinės instancijos teisme ( CPK 302, 185 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės L. M. argumentais dėl apeliaciniame skunde išdėstytų duomenų įrodomosios reikšmės.

Testamento sudarymo dieną notarės biure J. G. pasirašė prašymą užsakyti pažymą iš VĮ Registrų centras apie turimą nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis Notariato įstatymo 29 straipsniu ir CPK 177 str. 3 dalimi, nesiremtina notarės L. G. parodymais apie pažymos pasirašymą atgaline data sekančią dieną. Šiuos parodymus paneigia 120 Lt už pažymos užsakymą sumokėjimas ir pažymos užsakymas 2010 m. sausio 20 d. Taigi, nors testatorius pasirašė šį prašymą, sekančią dieną ne vieną kartą pasirašė, tvirtinant dovanojimo sandorį, prieš ir po ginčo testamento sudarymo pasirašinėjo pensijos gavimo kvitus, o notarė nenurodė konkrečios ligos, dėl kurios savarankiškas asmens pasirašymas būtų neįmanomas, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog 2010 m. sausio 20 d. testatorius buvo pajėgus pasirašyti ir testamentą.

Tuo metu J. G. buvo beveik 89 metai. Nors ieškovė teigia, kad tėvas raštingas, iš jos paaiškinimų matyti testatoriaus raštingumo ribotumas. Ieškovė paaiškino, jog jis nebuvo mokęsis, sugebėjo skaityti, suvokti, ką yra perskaitęs, parašyti vardą ir pavardę. Byloje nėra kokio nors ilgesnio J. G. surašyto teksto. Taigi, vadinamasis plunksnos valdymas šiam žmogui nebuvo įprastinis darbas. Pastaroji aplinkybė ir tai, kad J. G. pasirašinėjo nepakankamai koordinuota ranka, nurodomo laikotarpio parašuose vizualiai pakankamai akivaizdus.

Nors apeliantė teigia, kad, pasirašant pensijos gavimo kvituose, tėvo ranka nedrebėdavo, pasirašymo testamente ir paimant pensiją negalima vertinti tapačiai. Pensijos gavimas – įprastas kas mėnesį atliktinas veiksmas. Tai, kad pensija J. G. buvo atnešta į ligoninę, šio įvykio nesureikšmina. Tuo tarpu testamento sudarymas testatoriaus gyvenime nebuvo dažnas reiškinys (jis buvo sudaręs tris testamentus). Iš kvitų matyti, jog gavėjo parašas trumpas, pase gi buvo užfiksuotas pilnos pavardės parašas ( tai pasirašymą irgi apsunkina). Priešingai, nei teigia apeliantė, liudytojas laiškininkas R. S. nepatvirtino, jog pasirašant J. G. ranka nedrebėdavo ( t. 2 b.l. 19). Nors pagal liudytojų parodymus 2010 m. sausio 20 d. J. G. neatrodė susijaudinęs, teisėjų kolegija sprendžia, kad savo turto teisinio likimo nustatymas, įpėdinio paskyrimas tam tikra prasme yra žvilgsnis į pasaulį, kuriame testatoriaus jau nebus, todėl testamento pasirašymas pripažintinas susijaudinimą, kurio liudytojai išoriškai galėjo ir nepastebėti, sukeliančiu faktoriumi. Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad, sprendžiant iš notarės parodymų, J. G. pas notarę atvyko, turėdamas tikslą visą savo turtą anūkui padovanoti. Iš pokalbio su notare paaiškėjus, kad atvykimo dieną tai kliudo padaryti nuosavybės dokumentų nebuvimas, o vėliau – galutinai nesutvarkytas 1997 metais mirusios sutuoktinės turto dalies paveldėjimo klausimas ( pastarąją aplinkybę patvirtina faktai, jog namas su priklausiniais ūkiniu pastatu ir kiemo įrengimais buvo įgytas gyvenant santuokoje, žemės sklypas prie gyvenamojo namo privatizuotas 1996 m., tačiau 2010 m. visas sklypas ir ūkinis pastatas tebebuvo įregistruoti J. G. vardu; 1999 m. kovo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje nr. 2-205/99 išspręstas tik namo nuosavybės teisės keturiems G.K. G. vaikams kiekvienam į 1/10 dalį pripažinimas), J. G. galėjo susijaudinti ir dėl pastarųjų aplinkybių. Tai netiesiogiai patvirtina J. G. teiravimasis apie jo valios nuginčijimo galimybes, bandymas pasirašyti tuščiame notarės pateiktame lape (šio lapo nepateikimas nelaikytinas bandymo paneigimu – jo notarė neprivalo saugoti).

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad konkrečiu atveju J. G. būklė buvo tokia, dėl kurios jis nurodė negalėsiantis pasirašyti pilnu vardu ir pavarde. Gydytojų parodymai ir medicininiai duomenys šios būklės nepaneigia – liudytojos G. T. ir Z. T. teigė, jog bendravimo su J. G. metu nematė jo pasirašinėjant, o medicininiuose dokumentuose neužfiksuotas rankų drebėjimo simptomas neįrodo, kad įvairiose gyvenimo situacijose tam tikrais atvejais to negali atsitikti net jaunam ir savimi visiškai pasitikinčiam asmeniui ( CK 1.5 str. 4 d.). Iš liudytojų parodymų vienareikšmiškai matyti, kad, notarei nurodžius galimybę viso savo turto likimą patvarkyti testamentu, J. G. įvardijo ir parodė tą asmenį, kuriam testamentu nori turtą palikti, ir tą, kuriam paveda už jį pasirašyti, o notarė įsitikino, jog konkrečiu atveju pats testatorius testamento pasirašyti negali. Tai, kad rankos drebėjimą ji pavadino liga, situacijos esmės nekeičia. Visi liudytojai, dalyvavę kreipiantis pas notarę 2010 m. sausio 20-21 dienomis ir pati notarė patvirtino, jog J. G. norėjo pasirašyti testamente, tačiau dėl drebančios rankos baiminosi, kad parašas gali „netikti“, pats pasirašyti atsisakė ir paprašė R. G. pasirašyti už jį.

Tuo vadovaujantis teisėjų kolegija daro išvadą, jog, sudarant ginčo testamentą, testatorius negalėjo pasirašyti pats. Pritaikydama CK 5.29 straipsnio nuostatas, notarė jų nepažeidė. Tai, kad testamento turinys atitiko testatoriaus valią, analogiškai patvirtino ir liudytojai, ir notarė. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš ieškovės priteistinos 11,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2011 m. birželio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 11,52 ( vienuolika Lt 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta valstybinei mokesčių inspekcijai ( įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.