Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (7.45 Mr) FR0682-189 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) patvirtino 2022 m. birželio 6 d. patikrinimo akte (7.45 Mr) Nr. FR0680-182 (toliau – ir Patikrinimo aktas) apskaičiuotą: gyventojų pajamų mokestį – 2665,79 Eur; pelno mokestį – 49804 Eur; iš viso: 52469,79 Eur. Pareiškėjai skirta: gyventojų pajamų mokesčio bauda – 267 Eur; gyventojų pajamų mokesčio bauda – 4890 Eur; iš viso: 5157 Eur. Patvirtinti apskaičiuoti: gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai - 1155,93 Eur; pelno mokesčio delspinigiai – 23745,57 Eur; iš viso: 24901,50 Eur. Pareiškėja atleista nuo: gyventojų pajamų mokesčio delspinigių – 577,97 Eur; pelno mokesčio delspinigių – 11872,78 Eur, iš viso: 12450,75 Eur. Iš viso: 70077,54 Eur. Pareiškėja įpareigota sumokėti gyventojų pajamų mokestį, baudą ir delspinigius – 3510,75 Eur; pelno mokestį, baudą ir delspinigius – 66566,79 Eur; iš viso: 70077,54 Eur.

1.2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 69-72 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) patvirtino Sprendimą Nr. 1.

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Kauno AVMI Sprendimą Nr. 1 ir VMI Sprendimą Nr. 2.

2.1. Paaiškino, kad Kauno AVMI atliko teminį gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčio (toliau – ir PM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSDĮ), įmokų į Garantinį fondą (toliau – ir GFĮ) ir nekilnojamo turto mokesčio (toliau – ir NTM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pirmiausia norima atkreipti dėmesį į 2015 m. balandžio 1 d. E. U. suteiktos 100 000 EUR paskolos ir 2015 m. balandžio 27 d. R. U. suteiktos 100 000 EUR paskolos. Po 2015 metų kovo mėnesį, įvykusių derybų su Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, kuriu metu buvo sutarta, jog Latvijos įmonei siekiant gauti paskolą (1 704 000 EUR) iš Latvijos banko, Mokesčių mokėtojas pateiks Latvijos bankui užstatą – 355 000 EUR, kaip garantą už SIA „(duomenys neskelbtini)“, o mainais į tai, Mokesčių mokėtojui bus suteikta teisė įsigyti SIA „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketą. Paminėtina, jog prieš sumokant garantą į Latvijos banko sąskaitą, buvo įvertinta tai, kad 2014-2015 bankrutavo keli stambūs komerciniai bankai, taip pat per keletą metų ir Lietuvoje įvyko poros bankų bankrotai, todėl 2015 m. kovo 30 d., neeilinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta, siekiant apsaugoti, atliekamas investicijas, t. y. apsaugant sumokamą garantą, jį išskaidyti į trijų asmenų suteikiamą garantą. Terminuotų indėlių sutartys galiojo iki 2017 m. spalio 22 d. ir pagal šias sutartis buvo numatytos 1,3 proc. metinės palūkanos. Patikrinimo akte skaičiuojamos 3,2 – 3,72 proc. metinės palūkanos yra ženkliai didesnės, negu, kad akcininkų gauta nauda iš turėtų indėlių, Latvijos banke. Toks sandoris (paskolos paėmimas su 3,2 proc. palūkanomis ir terminuoto indėlio padėjimas banke su 1,5 proc. metinėmis palūkanomis) prieštarautų ekonominei logikai ir būtų visiškai nepagrįstas ir nenaudingas, pačiam paskolos gavėjui, šiuo konkrečiu atveju akcininkams.

2.2. Teigia, kad 2016 m. gegužės 2 d. vykusio neeilinio akcininkų susirinkimo metu, buvo nuspręsta įpareigoti R. U. ieškoti investicijoms tinkamo nekilnojamojo turto, kurį galėtų įsigyti mokesčių mokėtojas, ir kurio įsigijimo vertė būtų nedidesnė kaip 150 000 EUR, taip pat buvo įpareigotas esant būtinybei, siekiant rezervuoti tinkamą objektą sudaryti preliminarias/rezervavimo sutarti kuriomis būtų rezervuotas nekilnojamas turtas ir mokesčių mokėtojas galėtų įsigyti ateityje. Dėl šios priežasties R. U., 2016 m. gegužės 31 d. sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią buvo rezervuotas nekilnojamas turtas esantis (duomenys neskelbtini), kurį vėliau įsigijo. Pagal rezervavimo sutarties sąlygas turto pirkėjas privalėjo sumokėti 19 013 EUR dydžio rezervacijos mokestį, atsižvelgiant į tai, siekiant kuo skubiau rezervuoti Nekilnojamą turtą, rezervavimo sutartį R. U. sudarė savo t. y. fizinio asmens vardu, dėl šios priežasties suteikė 19 000 EUR paskolą tam, kad galėtų įvykdyti rezervacijos sutarties sąlygas ir sumokėtų rezervacijos mokestį. Notarinę, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sudarė mokesčių mokėtojas ir 2017 m. sausio 16 d. sudaryto trišalio susitarimo dėl reikalavimų įskaitymo pagrindu, mokesčių mokėtojas užskaitė R. U. suteiktos paskolos grąžinimą.

2.3. Pažymi, kad pasirašius ketinimų protokolą su (duomenys neskelbtini), pagal kurį sutarta, jog mokesčių mokėtojas ar jo įgaliotas asmuo įsteigs įmonę Jungtinėje Karalystėje, sudarys distribucijos sutartį dėl išskirtinių sąlygų degtinės platinimui pagal kurią Jungtinės Karalystė įmonė turės teisę eksportuoti degtinę į Afriką bei šiame žemyne bus surasti pirkėjai, kurie prisiims ilgalaikius įsipareigojimus, neeilinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta įpareigoti R. U. įsteigti įmonę Jungtinėje Karalystėje ir suorganizuoti visą verslo modelį kurį vėliau būtų galima parduoti. Kadangi Jungtinėje Karalystėje mokesčių mokėtojas nebuvo registruotas, o R. U. turėjo (turi) nacionalinio draudimo numerį, kuris yra reikalingas įsteigiant įmonę Jungtinėje Karalystėje, buvo nuspręsta registruoti įmonę R. U. vardu, o finansuoti šį „projektą“ iš mokesčių mokėtojo lėšų, suteikiant paskolas pačiam R. U. ir naujai įsteigtai įmonei. Akcininkų susirinkime buvo nuspręsta, jog Jungtinės Karalystės įmonei sėkmingai pradėjus vykdyti veiklą, R. U. perleis įmonės akcijas mokesčių mokėtojui, kuris parduos jas ketinimų protokolą pasirašiusiai įmonei. Šis pardavimas, kitaip tariant sandorio užbaigimas neįvyko, nes degtinės pirkėjai iš Afrikos tinkamai ir sklandžiai nevykdo savo įsipareigojimų ir neprisiima ilgalaikių įsipareigojimų. Šis sandoris bus užbaigtas nedelsiant, kai tik bus surasti patikimi partneriai Afrikoje. Todėl akivaizdu, jog iš (duomenys neskelbtini) ir R. U. 2015 – 2017 metais suteiktomis paskolomis buvo siekiama naudą gauti pačiam mokesčių mokėtojui, kuri ir bus gauta užbaigiant projektą ir parduodant Jungtinės Karalystės įmonę. Šiuo konkrečiu MAĮ įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi sudarytų sandorių formalioji pusė neatitinka tikrojo sandorių turinio ir jų tikslų, pabrėžtina, jog akcininkai ir susijusi įmonė iš esmės buvo tik instrumentai (priemonės), siekiant gauti kuo didesnę naudą Mokėtojui.

2.4. Paskolų akcininkams suteikimas buvo naudingas ne jiems asmeniškai, o buvo atliktas išskirtinai siekiant gauti naudą mokesčių mokėtojui, kaip juridiniam asmeniu bei siekiant apsaugoti (apdrausti) atliekamas investicijas. Akivaizdu, kad jomis nebuvo siekiama suteikti kokią nors naudą paskolos gavėjams (akcininkams), todėl pranešime apskaičiuojamos menamos palūkanos ir menamos, mokesčių mokėtojo pajamos, nes paskolų suteikimas akcininkams buvo išskirtinai naudingas pačiam mokesčių mokėtojui. Kitas labai svarbus momentas, kuris pagrindžia, jog šiame ginče, Kauno AVMI turėjo tikslą kuo didesnę suma apmokestinti mokesčių mokėtoją yra tas, jog Kauno AVMI tiek Patikrinimo akte, tiek Skundžiamame sprendime nurodė, kad terminuoto indėlio trukmė 916 dienos, todėl perskaičiavus palūkanų pajamas 5902,92 Eur pagal apmokestinamuosius laikotarpius, nustatoma, kad 2015 m. (nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) palūkanų pajamos sudarė 1681,94 Eur, 2016 m. 2358,59 Eur, 2017 m. (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 22 d.) 1862,39 Eur.“ Tačiau su šiomis išvadomis sutikti negalima.

2.5. Delspinigiai savo esme negali atlikti baudimo funkcijos, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamas proporcingumo principai. Mokėtojui buvo apskaičiuota itin ženkli mokestinių delspinigių suma: 24901,50 EUR. Delspinigių suma sudaro apie 50 proc. mokėtojui papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos. Įvertinus dar papildomai skirtą 10 proc. baudą, bendra mokestinių sankcijų suma siekia 60 proc. visos Mokėtojui apskaičiuotos mokesčių sumos, t. y. itin ženkli mokestinių sankcijų suma, kuri tiek santykine išraiška, tiek absoliučiu dydžiu, vertintina kaip didelė. Nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad mokėtojo atžvilgiu mokesčiai skaičiuojami jau nuo 2016 m. vykusių sandorių, t. y. laikotarpis nuo apmokestinimo momento iki mokestinės kontrolės procedūrų pabaigos yra itin ilgas. Neįprastai ilgas yra ir mokestinio patikrinimo laikotarpis – mokestinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu truko daugiau nei 2 metus, tačiau, kaip matyti iš šio skundo, mokestinis patikrinimas buvo atliktas su klaidomis, nekokybiškai, todėl formalus mokestinių sankcijų taikymas visa apimtimi, sukuria neproporcingą ir teisingumo bei protingumo principams prieštaraujančią situaciją. Atsižvelgdamas į tai, mokėtojas prašo jo atžvilgiu taikyti teisingumo ir protingumo teisinius principus bei atleisti mokėtoją nuo 90 proc. mokėtojui papildomai apskaičiuotų mokestinių delspinigių sumos.

2.6. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovė VMI pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Inspekcija atliko pareiškėjos 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau- GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų, įmokų į Garantinį fondą, nekilnojamo turto mokesčio, pelno mokesčio (toliau – PM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2022 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-198 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuota 52469,79 Eur mokesčių, iš jų: 49 804 Eur pelno mokesčio, 2665,79 Eur GPM. Inspekcija Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotas 2 665,79 Eur GPM, 49 804 Eur PM sumas, skyrė 267 Eur GPM ir 4 890 Eur PM baudą, apskaičiavo 1 155,93 Eur GPM ir 23 745,57 Eur PM delspinigių, atleido nuo 577,97 Eur GPM ir 11 872,78 Eur PM delspinigių. Iš viso Sprendimu Inspekcija nurodė pareiškėjai sumokėti 70 077,54 Eur. Mokėtinos PM ir GPM sumos apskaičiuotos konstatavus, kad pareiškėja suteikė paskolas asocijuotiems asmenims taikant paskolų palūkanas, neatitinkančias ištiestosios rankos principo, pritaikė 5 proc. pelno mokesčio tarifą bei neteisingai apskaičiavo pelno mokestį, akcininkams bei darbuotojams neapskaičiavo ir nedeklaravo 2665,79 Eur GPM nuo gautų pajamų natūra už lengvatinėmis sąlygomis suteiktų paskolų palūkanas. Be to, nustatyta, kad pareiškėja PVM deklaracijose nedeklaravo paslaugų įsigijimų iš ES šalies vertės – 7 422,92 Eur ir nuo jos įsigijimo bei pardavimo PVM (PVMĮ 95 straipsnis) 1 559 Eur PVM (šis pažeidimas įtakos mokestinėms prievolėms neturi). Nesutikdama su Inspekcijos Sprendimu, pareiškėja pateikė skundą VMI prie FM. Skunde pareiškėja taip pat pateikė pasiūlymą pasirašyti susitarimą su mokesčių administratoriumi dėl priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 71 straipsnio nuostatomis, tačiau susitarimas pasirašytas nebuvo. VMI prie FM, vadovaudamasi mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 150 straipsnio nuostata, skunde išdėstytų argumentų ribose priėmė sprendimą patvirtinti Inspekcijos sprendimą.

3.1. Teigia, kad pareiškėja suteikė paskolas asocijuotiems asmenims taikant paskolų palūkanų normas, neatitinkančias ištiestosios rankos principo, pritaikė 5 proc. pelno mokesčio tarifą bei neteisingai apskaičiavo PM (įvertinus perskaičiuotą palūkanų pajamų dydį, apmokestinamosios pajamos viršijo 300 000 Eur), akcininkams bei darbuotojams neapskaičiavo ir nedeklaravo 2665,79 Eur GPM nuo gautų pajamų natūra už lengvatinėmis sąlygomis suteiktų paskolų palūkanas. Pareiškėjo akcininkai R. U. ir E. U. 2015 - 2018 m. laikotarpiu suteikė paskolas pareiškėjai. Iš viso akcininkų suteiktos paskolos 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 110313 Eur. Pareiškėja už gautas paskolas per 2018 m. apskaičiavo iš viso 800,70 Eur palūkanų (R. U. - 119,82 Eur, E. U. - 680,88 Eur) ir šias palūkanas įtraukė į 2018 m. leidžiamus atskaitymus. Priskaičiuotos palūkanos apskaitytos 2018 m. gruodžio 31 d. kaip skola minėtiems fiziniams asmenims.

3.2. Pažymi, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė ilgalaikių paskolų su 0,2 ir 1 proc. metinėmis palūkanomis asocijuotiems (fiziniams) asmenims iš viso 338 000 Eur, taip pat pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu suteikė paskolų asocijuotai įmonei (duomenys neskelbtini) iš viso 38 030,97 Eur, taikant 0,2 proc. metinių palūkanų normą. Fiziniai asmenys (akcininkai) pareiškėjai per minėtą laikotarpį grąžino visas suteiktas paskolas. Pareiškėja paaiškinimuose nurodė, kad paskolų suteikimo sandoriai sudaryti tikslu gauti naudą pareiškėjai ir išsaugoti investicijas. Dėl akcininkams suteiktų paskolų vadovas nurodė, kad Latvijos įmonei siekiant gauti paskolą (1 704 000 Eur) iš Latvijos banko SIA „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja įsipareigojo pateikti Latvijos bankui kaip garantą (užstatą) už minėtą įmonę 355 000 Eur. Bendrovės teigimu, siekiant apsaugoti šią investiciją bei banko bankroto atveju, 355 000 Eur suma skaidyta į 3 dalis. Apskaičiuotų palūkanų suma 5 902,92 Eur pareiškėjos apskaitoje apskaityta kaip gautos 2017 m. 12 mėn. PVM neapmokestinamos pajamos. Pareiškėja 2015 m. suteikė lengvatinėmis sąlygomis paskolas akcininkams taikant 0,2 - 1 proc. metines palūkanas, kai akcininkams minėtame Latvijos banke už terminuotus indėlius palūkanų norma sudarė 1,5 proc. todėl padaryta išvada, kad ekonominę naudą gavo akcininkai, o ne pareiškėja. Pareiškėja nepagrindė aplinkybių, kad suteikiant paskolą 19 000 Eur sutartyje numatytos 0,2 proc. metinės palūkanos atitiko rinkos kainą. Nustatyta, kad jos pagal Lietuvos banko skelbiamas statistines paskolų palūkanų normas yra daug mažesnės, t. y. tokio tipo paskolos palūkanos atitinkamu laikotarpiu turėtų būti 3,65 proc. Pareiškėja neįrodė, jog tokio pat dydžio palūkanų normos galėjo būti nustatytos ir paskolų sutartyse, sudarytose tarp jokiais ryšiais nesusijusių įmonių. Pareiškėjos pateikta informacija vertinta kaip nepagrindžianti kontroliuojamojo sandorio kainos atitikimo ištiestosios rankos principui. Patikrinimo metu nuo suteiktų paskolų R. U. ir E. U. palūkanų normos apskaičiuotos taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą, pagal Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis - namų ūkiams suteiktų paskolų palūkanų normas. Įvertinus apskaičiuotas pareiškėjos palūkanas, apskaičiuotos 22 887,34 Eur negautos pajamos už palūkanas. Pareiškėja negautas palūkanas turi įtraukti į apmokestinamąsias pajamas, kadangi suteikė paskolas, nustatydamas mažas palūkanas (neatitinkančias ištiestosios rankos principo) asocijuotiems asmenims (akcininkams, susijusiai įmonei), galintiems vienas kitam daryti įtaką.

3.3. Mano, kad įvertinus perskaičiuotas finansines pajamas pagal apmokestinamuosius laikotarpius už 2015-2018 m. (5 902,92 Eur), iš naujo įvertintas palūkanas už suteiktas paskolas susijusiems asmenims (t. y. nustatytas palūkanas už 2015-2018 m. laikotarpį), nustatytos 22 851,76 Eur papildomos apmokestinamosios pajamos. Pareiškėjai PM ir GPM apskaičiuotas taikant PMĮ 40 straipsnio 2 dalies ir GPMĮ 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas. Pareiškėja neginčija, jog minėti paskolų sandoriai buvo sudaryti tarp asocijuotų asmenų. Šios aplinkybės nustatymo svarbi teisinė pasekmė yra ta, jog tokiu atveju būtent mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, kad sandorių kaina atitinka tikrąją rinkos kainą ir kad jie buvo sudaryti laikantis ištiestosios rankos principo. Kadangi asocijuoti asmenys tarpusavio sandoriams ar operacijoms (kontroliuojamosioms transakcijoms) dėl galimos įtakos ir poveikio sprendimams gali nustatyti kainą neatsižvelgdami į rinkos dėsnius, jų nustatyta kaina gali neatitikti tikrosios rinkos kainos, būtent kaip ir nustatyta šio mokestinio patikrinimo metu. Vadovaujantis Taisyklėmis bei atsižvelgus į tai, kad Pareiškėja, nei patikrinimo metu skundu nepagrindė pasirinkto kainodaros metodo, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad buvo laikomasi ištiestosios rankos principo, komercinės duomenų bazės (duomenys neskelbtini) priemonės pagalba nepavykus rasti patikimai palyginamų paskolų sandorių, taip pat neturint tinkamų vidinių palyginamumų, ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina nustatyta palyginant kontroliuojamojo sandorio dalyko kainą su nekontroliuojamojo sandorio kaina, t. y. pagal Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis, palūkanų normos nuo suteiktų paskolų R. U. ir E. U. apskaičiuotos taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą - Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis apie namų ūkiams suteiktų paskolų palūkanų normas.

3.4. Pažymi, kad sandorių tarp susijusių (asocijuotų) asmenų kontekste nėra svarbios šių sandorių tikrosios priežastys, nes jos neeliminuoja mokesčių mokėtojo pareigos atitinkamus sandorius sudaryti tikrąja rinkos kaina ir nepaneigia pačių sandorių egzistavimo fakto. Pareiškėja 2015 m. suteikė lengvatinėmis sąlygomis paskolas akcininkams taikant 0,2 - 1 proc. metines palūkanas, kai tiems patiems akcininkams įnešus šias lėšas į Latvijos banką AO „(duomenys neskelbtini)“ už terminuotus indėlius palūkanų norma sudarė 1,5 proc., o R. U. ir (duomenys neskelbtini) (registruota (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai 2015 m. suteikė paskolas su 2 proc. palūkanomis. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ekonominę naudą gavo akcininkai, o ne pareiškėja. Pareiškėja turi pagrįsti ne tik faktą, kad palūkanos už paskolą atitinka rinkos kainą, bet ir faktą, kad pareiškėja tokią pačią paskolą tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis (terminas, užstatas, suma, paskolos išdavimo, grąžinimo sąlygos, numatytos netesybos, palūkanų norma ir t.t.) suteiktų ir nepriklausomiems (nesusijusiems) asmenims. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių, jog patikrinimo metu atlikti apskaičiavimai yra nepagrįsti. Patikrinimo metu atsižvelgta į vertinamųjų kontroliuojamųjų finansavimo sandorių sąlygas (sutartyse aptartą paskolos trukmę, paskirtį, paskolos sutarties sudarymo momentą bei kitas įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir parinkti tinkami tikrosios palūkanų vertės įvertinimo metodai), atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokėtinų mokesčių dydžio nustatymo kriterijus ir pagrįstai nustatyta GPM ir PM apmokestinamoji bazė.

3.5. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Kauno AVMI Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėja įpareigota sumokėti GPM, baudas, delspinigius, pelno mokestį, iš viso 70 077,54 Eur, bei VMI Sprendimo Nr. 2, kuriuo patvirtintas Sprendimas Nr. 1, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Kauno AVMI atliko teminį GPM, PVM ir PM, VSDĮ, GFĮ ir NTM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

5.1. Kauno AVMI Patikrinimo aktu papildomai apskaičiavo pareiškėjai 52 469,79 Eur mokesčių, iš jų: 49 804 Eur pelno mokesčio, 2 665,79 Eur GPM.

5.2. Kauno AVMI Sprendimu Nr. 1 patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotas 2 665,79 Eur GPM, 49 804 Eur PM sumas, skyrė 267 Eur GPM ir 4 890 Eur PM baudą, apskaičiavo 1 155,93 Eur GPM ir 23 745,57 Eur PM delspinigių, atleido nuo 577,97 Eur GPM ir 11 872,78 Eur PM delspinigių. Iš viso pareiškėjai nurodyta sumokėti 70 077,54 Eur.

5.3. Pareiškėja, nesutikdama su Kauno AVMI Sprendimu Nr. 1, pateikė skundą VMI, siūlė pasirašyti susitarimą su mokesčių administratoriumi dėl priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų, vadovaujantis MAĮ 71 straipsnio nuostatomis.

5.3. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 69-72 patvirtino Kauno AVMI Sprendimą.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pelno mokesčio įstatymas (toliau – ir PMĮ), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – ir GPMĮ), Buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir BAĮ), MAĮ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. IK-123 su vėlesniais pakeitimais patvirtintomis PMĮ 40 straipsnio 2 dalies ir GPMĮ15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

6.1. PMĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienetai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

6.2. PMĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios dalies įgyvendinimo taisykles. GPMĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos analogiškos nuostatos.

6.3. BAĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

6.4. MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

6.5. Taisyklių tikslas - užtikrinti, kad vienetai bei gyventojai (toliau – mokesčių mokėtojai), apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną arba apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos pripažintų sumą, atitinkančią šio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, siekiant nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kontroliuojamųjų sandorių kainą, mokestinio patikrinimo metu atliktas minėtų sandorių palyginimas su nekontroliuojamais sandoriais. Lyginant sandorius, atsižvelgta į skirtumus tarp palyginamųjų (kontroliuojamųjų ir nekontroliuojamųjų) sandorių. Vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, parenkant nekontroliuojamuosius sandorius, pirmiausia turi būti naudojami vidiniai palyginamumai. Vidinis palyginamumas – tai kontroliuojamam sandoriui palyginti naudojamas nekontroliuojamas sandoris, kurio viena iš šalių yra kontroliuojamo sandorio šalis.

7. Pareiškėjos teigimu, paskolų akcininkams suteikimas buvo naudingas ne jiems asmeniškai, o buvo atliktas išskirtinai siekiant gauti naudą mokesčių mokėtojui, kaip juridiniam asmeniu bei siekiant apsaugoti (apdrausti) atliekamas investicijas.

7.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos akcininkams R. U. ir E. U. 2015-2018 m. buvo suteiktos paskolos. Šiuo laikotarpiu suteiktoms paskoloms buvo taikomos 0,2 – 1 proc. metinės palūkanos. Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. E. U. suteikta 100 000 Eur paskola su 0,2 – 1 proc. metinėmis palūkanomis. Analogiško pobūdžio paskola suteikta 2015 m. balandžio 27 d. R. U.. Pareiškėja Latvijos banke turėjo atskaitomąją sąskaitą, kurioje buvo 155 000 Eur suma, kurią ji pervedė į terminuoto indėlio sąskaitą, nustatant 1,5 proc. metinių palūkanų normą, kurios apskaitytos 2017 m. gruodžio mėn. kaip gautos PVM neapmokestinamosios pajamos. Taip pat Latvijos bankas minėtiems asmenims 100 000 Eur sumas pervedė taikant 1,5 proc. metines palūkanas. Taigi, byloje pateikti duomenys aiškiai patvirtina, kad pareiškėja minėtiems asmenims suteikė paskolas su 0,2-1 proc. metinėmis palūkanomis, kai Latvijos bankas taikė 1,5 proc. palūkanų normą.

7.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2016 m. birželio 3 d. suteikė 19 000 Eur paskolą R. U., taikant 0,2 proc. metines palūkanas. Šios sutarties pasekoje, pareiškėjos vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, butas, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno AVMI nustatė, jog palūkanų norma turėjo būti taikoma 3,65 proc. Be to, Didžiosios Britanijos įmonei (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos su 0,2 proc. metinėmis palūkanomis.

7.3. Teismo vertinimu, pareiškėja, sudarydama paskolos sutartis tiek su akcininkais, tiek su kita įmone, taikė ženkliai mažesnę palūkanų normą, kuri neatitiko tikrosios rinkos kainos. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėja nei teismui, nei Kauno AVMI, nei VMI nepateikė duomenų, kad jos taikytos palūkanų normos atitiko rinkos kainą. Pareiškėjai nustatyta pareiga šias aplinkybes įrodyti mokesčių administratoriui, tačiau ji tokių duomenų nepateikė. Taigi, byloje nėra duomenų, kad Kauno AVMI, ar VMI netinkamai nustatė rinkos kainą atitinkančias palūkanų normas, pareiškėjos akcininkų gautas pelnas neatitiko duomenų, jei jis būtų gautas suteikus minėtas paskolas bei kitas Kauno AVMI nurodytas Sprendime Nr. 1 nustatytas pareiškėjos suteiktas paskolas, vadovaujantis tikrąją rinkos kaina. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos suteiktos paskolos taip pat neatitiko ištiestosios rankos principo, kaip tai numatyta PMĮ 40 straipsnio 2 dalyje bei Taisyklių nuostatose. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, sudaryti sandoriai buvo naudingi būtent jai asmeniškai, tokiu būdu taikant ženkliai mažesnę metinę palūkanų normą. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nustatė mažesnę metinę palūkanų normą nei rinkoje esanti, tokiu būdu nedeklaruodama tikrojo pelno, bei nesumokėdama mokesčių į valstybės biudžetą. Pareiškėja negautas palūkanas turėjo įtraukti į apmokestinamąsias pajamas, tačiau pareiškėjai jų neįtraukus, bei suteikus lengvatines paskolas akcininkams, tokiu būdu ekonominė nauda suteikta ne pareiškėjai, o akcininkams. Pareiškėjos akcininkų gautas pelnas yra didesnis nei būtų gautas taikant tikrąją rinkos kainą bei suteikiant paskolas vadovaujantis rinkoje esančiomis palūkanų normomis, todėl ginčo Sprendimuose teisėtai ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėja lengvatinėmis sąlygomis suteikė paskolas, tokiu būdu jiems suteikiant ekonominę naudą.

8. Pareiškėjos manymu, Kauno AVMI turėjo tikslą apmokestinti kuo didesnę sumą, o palūkanos apmokestintos tais metais, kai jos buvo faktiškai išmokėtos, t. y. 2017 m.

8.1. Teismas nesutinka ir su šiais pareiškėjos skundo argumentais, nes iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog paskolos suteiktos 2015 m., o 2017 m. paskolos grąžintos. Kaip matyti iš ginčo Sprendimų, pareiškėja taikė 5 proc. mokesčio tarifą, vadovaujantis PMĮ 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

8.2. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei pareiškėjos skunde nurodomos palūkanos būtų apmokestintos 2017 m., jos viršytų 300 000 Eur sumą, todėl pareiškėja negalėtų vadovaujantis PMĮ 5 straipsnio 2 dalimi, taikyti 5 proc. mokesčio tarifo. Pareiškėja 2017 m. apskaitė ir deklaravo gautas apmokestinamąsias pajamas 298 374 Eur sumai, todėl pareiškėja deklaratyviai teigia, kad Kauno AVMI turėjo tikslą apmokestinti kuo didesnę sumą, taip pat nepagrįstai nurodo, jog palūkanos apmokestintos 2017 m., kai jos buvo faktiškai išmokėtos. Ginčo Sprendimuose nenustatyta, jog pareiškėja už 2017 m. netinkamai taikė 5 proc. mokesčio tarifą, pareiškėja nepateikė kitų apskaičiavimų, nei nustatyta patikrinimo metu. Be to, Sprendime Nr. 2 apskaičiuota, jog pareiškėjos gautas už terminuotą indėlį iš Latvijos banko ir jas priskyrus tik 2017 m. pajamoms, pajamos sudarytų: 304 507,04 Eur (306 188,98-1 681,94) 2015 m., 306 330,38 Eur (308 688,97-2 358,59) 2016 m., 303 728,81 Eur (299 688,28+1 681,94+2 358,59) 2017 m. Taigi, visos ginčo sprendimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai apmokestinant palūkanas 2017 m., ji negalėtų taikyti 5 proc. mokesčio tarifo, duomenų, jog šis mokesčio tarifas neturėtų būti taikomas už 2017 m. pareiškėja taip pat nenurodė ir nepateikė, todėl nėra pagrindo sutikti, jog minimos palūkanos turėtų būti apmokestintos 2017 m.

9. Pareiškėja skunde nesutinka su apskaičiuotu delspinigių dydžiu bei papildomai skirta bauda, nes ji vertintina kaip didelė, mano, kad turėtų būti atleista nuo 90 proc. delspinigių, nes mokestinio patikrinimo laikotarpis yra pakankamai ilgas, t. y. 2 metai, jis atliktas su klaidomis, nekokybiškai.

9.1. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 2) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; 3) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 4) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (MAĮ 100 straipsnio 2 dalis).

9.2. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalį, atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas (MAĮ 141 straipsnio 2 dalis). Nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, nustato centrinis mokesčių administratorius (MAĮ 141 straipsnio 3 dalis).

9.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus, vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad sprendžiant mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Atleidimas nuo ekonominių sankcijų mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo. Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas, paties mokėtojo elgesys kontrolės veiksmų metu ar po jų.

9.4. Pareiškėjai nuo papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą sumos apskaičiuota 1 155,93 Eur GPM ir 23 745,57 Eur PM delspinigių, iš viso apskaičiuojama 24 901,50 Eur delspinigių. Pareiškėjai skirta gyventojų pajamų mokesčio bauda 267 Eur ir 4 890 Eur, iš viso 5 157 Eur. Pareiškėja atleista nuo gyventojų pajamų mokesčio delspinigių 577,97 Eur, pelno mokesčio delspinigių 11 872,78 Eur, iš viso 12 450,75 Eur.

9.5. Kaip matyti iš Kauno AVMI Sprendimo Nr. 1 pareiškėja atleista nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo, o VMI Sprendimu Nr. 2 taip pat nenustatė pagrindo vadovaujantis MAĮ 141 ir 100 straipsniuose numatytais pagrindais atleisti pareiškėjos nuo apskaičiuotų delspinigių. Nors pareiškėja skunde teigia, kad jai paskirta bauda yra didelė, tačiau mokesčių administratorius atsižvelgęs į vykusio tyrimo pakankamai ilgą laikotarpį, bei aplinkybes, dėl kurio tyrimas užtruko, atleido pareiškėją nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo. Vien tai, kad pareiškėja mano, jog turėtų būti atleista nuo 90 proc. delspinigių mokėjimo, nereiškia, kad ji turėtų būti atleista nuo likusios delspinigių dalies mokėjimo. Mokestinis patikrinimas pradėtas 2019 m. gruodžio 27 d. pagal pavedimą tikrinti, pratęstas nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. vasario 10 d. dėl turimos informacijos įvertinimo, sustabdytas nuo 2020 m. vasario 7 d. dėl mokesčių administratoriaus duoto nurodymo, 2020 m. rugsėjo 22 d. pratęstas dėl papildomos informacijos surinkimo ir įvertinimo, 2020 m. rugsėjo 24 d. sustabdytas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo įvykdymo, 2020 m. lapkričio 19 d. sustabdytas dėl ikiteisminio tyrimo, 2022 m. balandžio 12 d. pratęstas dėl informacijos įvertinimo, apibendrinimo ir mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo, 2022 m. balandžio 19 d. sustabdytas dėl specialistės, atliekančios mokestinį patikrinimą ligos, pratęstas nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. dėl patikrinimo rezultatų įforminimo, 2022 m. gegužės 11 d. sustabdytas dėl Mokėtojo pateikto susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, 2022 m. birželio 3 d. pratęstas dėl informacijos įvertinimo, apibendrinimo ir mokestinio patikrinimo įforminimo ir baigtas surašant Patikrinimo aktą. Nors pareiškėja skunde teigia, kad mokestinis patikrinimas truko ilgą laikotarpį, tačiau mokesčių administratorius Sprendime Nr. 1 nustatė, jog delspinigių suma sudaro 47 % papildomai apskaičiuotų mokesčių sumų, todėl pagrįstai pareiškėjai nustatytų delspinigių sumą sumažino.

9.6. Teismas nenustatė MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nustatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėja galėtų būti atleista nuo delspinigių ar baudų. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo atliktas netinkamai. Pati pareiškėja paskolų sudarytais sandoriais siekė suteikti naudą akcininkams, nenurodė tikrosios palūkanų normos rinkos vertės, todėl mokesčių administratorius turėjo pareigą apskaičiuoti nesumokėtą mokesčių į biudžetą sumą. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjai neapskaičiavus ir nesumokėjus GPM ir PM, viso mokestinio patikrinimo metu, jai skaičiuojami delspinigiai. Kaip minėta, pareiškėjai mokėtina delspinigių suma sumažinta 50 proc. Aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai turėtų būti mažinama mokėtina delspinigių suma daugiau nei 50 proc., nenustatyta.

9.7. MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčio mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

9.8. Vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai dėl nustatyto pažeidimo pritaikyta bauda, kuri taikyta minimalaus dydžio (10 proc.). Mokesčių administratorius Sprendime Nr. 1 vertino tiek pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (bendradarbiavo, teikė paaiškinimus ir įrodymus), tiek sunkinančias aplinkybes (pareiškėja nepripažino pažeidimo). Nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjos neteisėti veiksmai netinkamai taikius palūkanų normos rinkos vertę, to pasekoje netinkamai deklaravus apmokestinamojo pelno sumas, bei jų neapmokestinus, todėl mokesčių administratorius pagrįstai skyrė baudą. Įvertinus tai, kad pareiškėjai skirta bauda minimalaus dydžio, taip pat nenustačius pagrindų, dėl kurių taikyta bauda turėtų būti panaikinta, pareiškėjos skundo argumentai dėl delspinigių ir baudos sumažinimo atmestini kaip nepagrįsti.

10. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog skundžiami Kauno AVMI Sprendimas Nr. 1 ir VMI Sprendimas Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

11. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.