Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „R&R Consulting“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „R&R Consulting“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas „R&R Consulting“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-189 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 69-72 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno AVMI atliko teminį gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), pelno mokesčio (toliau – ir PM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSDĮ), įmokų į Garantinį fondą (toliau – ir GFĮ) ir nekilnojamo turto mokesčio (toliau – ir NTM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

3. Pirmiausia pareiškėjas atkreipė dėmesį į 2015 m. balandžio 1 d. E. U. suteiktą 100 000 Eur paskolą ir 2015 m. balandžio 27 d. R. U. suteiktą 100 000 Eur paskolą. Pareiškėjas teigė, kad po 2015 metų kovo mėnesį, įvykusių derybų su Latvijos įmonės SIA „J.T.F.“ akcininkais, kurių metu buvo sutarta, jog Latvijos įmonei, siekiant gauti paskolą (1 704 000 Eur) iš Latvijos banko, mokesčių mokėtojas pateiks Latvijos bankui užstatą – 355 000 Eur, kaip garantą už SIA „J.T.F.“, o mainais į tai mokesčių mokėtojui bus suteikta teisė įsigyti SIA „J.T.F.“ akcijų paketą. Prieš sumokant garantą į Latvijos banko sąskaitą, buvo įvertinta tai, kad 2014–2015 m. bankrutavo keli stambūs komerciniai bankai, taip pat per keletą metų Lietuvoje įvyko keleto bankų bankrotai, todėl 2015 m. kovo 30 d., neeilinio akcininkų susirinkimo metu, buvo nuspręsta, siekiant apsaugoti atliekamas investicijas, t. y. apsaugant sumokamą garantą, jį išskaidyti į trijų asmenų suteikiamą garantą. Terminuotų indėlių sutartys galiojo iki 2017 m. spalio 22 d. ir pagal šias sutartis buvo numatytos 1,3 proc. metinės palūkanos. Kauno AVMI Sprendimu 1 patvirtiname 2022 m. birželio 6 d. patikrinimo akte (7.45 Mr) Nr. FR0680-182 (toliau – ir Patikrinimo aktas) skaičiuojamos 3,2–3,72 proc. metinės palūkanos yra ženkliai didesnės nei akcininkų gauta nauda iš turėtų indėlių Latvijos banke. Toks sandoris (paskolos paėmimas su 3,2 proc. palūkanomis ir terminuoto indėlio padėjimas banke su 1,5 proc. metinėmis palūkanomis) prieštarautų ekonominei logikai, būtų visiškai nepagrįstas ir nenaudingas pačiam paskolos gavėjui, šiuo konkrečiu atveju akcininkams.

4. Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. gegužės 2 d., vykusio neeilinio akcininkų susirinkimo metu, nuspręsta: įpareigoti R. U. ieškoti investicijoms tinkamo nekilnojamojo turto, kurį galėtų įsigyti mokesčių mokėtojas ir kurio įsigijimo vertė būtų nedidesnė kaip 150 000 Eur; įpareigoti R. U., esant būtinybei, siekiant rezervuoti tinkamą objektą, sudaryti preliminarias / rezervavimo sutartis, kuriomis būtų rezervuotas nekilnojamas turtas ir mokesčių mokėtojas galėtų įsigyti ateityje. Dėl šios priežasties R. U. 2016 m. gegužės 31 d. sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis Nr. KSA025, pagal kurias buvo rezervuotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamas turtas), kurį vėliau įsigijo. Pagal rezervavimo sutarties sąlygas turto pirkėjas privalėjo sumokėti 19 013 Eur dydžio rezervacijos mokestį, siekiant kuo skubiau rezervuoti Nekilnojamą turtą. Rezervavimo sutartį R. U. sudarė savo, t. y. fizinio asmens vardu, dėl šios priežasties suteikė 19 000 Eur paskolą tam, kad galėtų įvykdyti rezervacijos sutarties sąlygas ir sumokėtų rezervacijos mokestį. Notarinę, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė mokesčių mokėtojas ir 2017 m. sausio 16 d. sudaryto trišalio susitarimo dėl reikalavimų įskaitymo pagrindu mokesčių mokėtojas užskaitė R. U. suteiktos paskolos grąžinimą.

5. Pasirašius ketinimų protokolą su Blue Diamond LTD, pagal kurį sutarta, jog mokesčių mokėtojas ar jo įgaliotas asmuo įsteigs įmonę Jungtinėje Karalystėje, sudarys distribucijos sutartį dėl išskirtinių sąlygų degtinės platinimui, pagal kurią Jungtinės Karalystės įmonė turės teisę eksportuoti degtinę į Afriką bei šiame žemyne bus surasti pirkėjai, kurie prisiims ilgalaikius įsipareigojimus, neeilinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta įpareigoti R. U. įsteigti įmonę Jungtinėje Karalystėje ir suorganizuoti visą verslo modelį, kurį vėliau būtų galima parduoti. Kadangi Jungtinėje Karalystėje mokesčių mokėtojas nebuvo registruotas, o R. U. turėjo (turi) nacionalinio draudimo numerį, kuris yra reikalingas įsteigiant įmonę Jungtinėje Karalystėje, buvo nuspręsta registruoti įmonę R. U. vardu, o finansuoti šį „projektą“ iš mokesčių mokėtojo lėšų, suteikiant paskolas pačiam R. U. ir naujai įsteigtai įmonei. Akcininkų susirinkime buvo nuspręsta, jog Jungtinės Karalystės įmonei sėkmingai pradėjus vykdyti veiklą, R. U. perleis įmonės akcijas mokesčių mokėtojui, kuris parduos jas ketinimų protokolą pasirašiusiai įmonei. Šis pardavimas, kitaip tariant sandorio užbaigimas, neįvyko, nes degtinės pirkėjai iš Afrikos tinkamai ir sklandžiai nevykdo savo įsipareigojimų ir neprisiima ilgalaikių įsipareigojimų. Šis sandoris bus užbaigtas nedelsiant, kai tik bus surasti patikimi partneriai Afrikoje. Todėl akivaizdu, jog iš Bent Distribution LTD ir R. U. 2015–2017 metais suteiktomis paskolomis buvo siekiama naudą gauti pačiam mokesčių mokėtojui, kuri ir bus gauta užbaigiant projektą ir parduodant Jungtinės Karalystės įmonę.

6. Paskolų akcininkams suteikimas buvo naudingas ne jiems asmeniškai, o buvo atliktas išskirtinai siekiant gauti naudą mokesčių mokėtojui kaip juridiniam asmeniu bei siekiant apsaugoti (apdrausti) atliekamas investicijas. Akivaizdu, kad jomis nebuvo siekiama suteikti kokią nors naudą paskolos gavėjams (akcininkams), todėl pranešime apskaičiuojamos menamos palūkanos ir mokesčių mokėtojo pajamos, nes paskolų suteikimas akcininkams buvo išskirtinai naudingas pačiam mokesčių mokėtojui. Kitas labai svarbus momentas, kuris pagrindžia, jog šiame ginče Kauno AVMI turėjo tikslą kuo didesnę suma apmokestinti mokesčių mokėtoją yra tas, jog Kauno AVMI tiek Patikrinimo akte, tiek Sprendime Nr. 1 nurodė, kad terminuoto indėlio trukmė 916 dienos, todėl perskaičiavus palūkanų pajamas 5902,92 Eur pagal apmokestinamuosius laikotarpius, nustatoma, kad 2015 m. (nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) palūkanų pajamos sudarė 1681,94 Eur, 2016 m. 2358,59 Eur, 2017 m. (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 22 d.) 1862,39 Eur.“ Tačiau su šiomis išvadomis sutikti negalima.

7. Delspinigiai savo esme negali atlikti baudimo funkcijos, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamas proporcingumo principas. Mokėtojui buvo apskaičiuota itin ženkli mokestinių delspinigių suma: 24901,50 Eur. Delspinigių suma sudaro apie 50 proc. mokėtojui papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos. Įvertinus dar papildomai skirtą 10 proc. baudą, bendra mokestinių sankcijų suma siekia 60 proc. visos mokėtojui apskaičiuotos mokesčių sumos, t. y. itin ženkli mokestinių sankcijų suma, kuri tiek santykine išraiška, tiek absoliučiu dydžiu vertintina kaip didelė. Nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad mokėtojo atžvilgiu mokesčiai skaičiuojami jau nuo 2016 m. vykusių sandorių, t. y. laikotarpis nuo apmokestinimo momento iki mokestinės kontrolės procedūrų pabaigos yra itin ilgas. Neįprastai ilgas yra ir mokestinio patikrinimo laikotarpis – mokestinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu truko daugiau nei 2 metus, tačiau, kaip matyti iš šio skundo, mokestinis patikrinimas buvo atliktas su klaidomis, nekokybiškai, todėl formalus mokestinių sankcijų taikymas visa apimtimi sukuria neproporcingą ir teisingumo bei protingumo principams prieštaraujančią situaciją. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė jo atžvilgiu taikyti teisingumo ir protingumo teisinius principus bei atleisti nuo 90 proc. papildomai apskaičiuotų mokestinių delspinigių sumos.

8. Atsakovas VMI pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad mokėtinos PM ir GPM sumos apskaičiuotos konstatavus, jog pareiškėjas suteikė paskolas asocijuotiems asmenims taikant paskolų palūkanas, neatitinkančias ištiestosios rankos principo, pritaikė 5 proc. pelno mokesčio tarifą bei neteisingai apskaičiavo pelno mokestį, akcininkams bei darbuotojams neapskaičiavo ir nedeklaravo 2665,79 Eur GPM nuo gautų pajamų natūra už lengvatinėmis sąlygomis suteiktų paskolų palūkanas. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas PVM deklaracijose nedeklaravo paslaugų įsigijimų iš Europos Sąjungos šalies vertės – 7 422,92 Eur ir nuo jos įsigijimo bei pardavimo PVM (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 95 str.) 1 559 Eur PVM (šis pažeidimas įtakos mokestinėms prievolėms neturi). Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, pareiškėjas pateikė skundą VMI (skunde pareiškėjas taip pat pateikė pasiūlymą pasirašyti susitarimą su mokesčių administratoriumi dėl priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 71 straipsnio nuostatomis, tačiau susitarimas pasirašytas nebuvo). VMI, vadovaudamasi MAĮ 150 straipsnio nuostata, skunde išdėstytų argumentų ribose priėmė sprendimą patvirtinti Sprendimą Nr. 1.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas suteikė paskolas asocijuotiems asmenims taikant paskolų palūkanų normas, neatitinkančias ištiestosios rankos principo, pritaikė 5 proc. pelno mokesčio tarifą bei neteisingai apskaičiavo PM (įvertinus perskaičiuotą palūkanų pajamų dydį, apmokestinamosios pajamos viršijo 300 000 Eur), akcininkams bei darbuotojams neapskaičiavo ir nedeklaravo 2665,79 Eur GPM nuo gautų pajamų natūra už lengvatinėmis sąlygomis suteiktų paskolų palūkanas. Pareiškėjo akcininkai R. U. ir E. U. 2015–2018 m. laikotarpiu suteikė paskolas pareiškėjui. Iš viso akcininkų suteiktos paskolos 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 110313 Eur. Pareiškėjas už gautas paskolas per 2018 m. apskaičiavo iš viso 800,70 Eur palūkanų (R. U. – 119,82 Eur, E. U. – 680,88 Eur) ir šias palūkanas įtraukė į 2018 m. leidžiamus atskaitymus. Priskaičiuotos palūkanos apskaitytos 2018 m. gruodžio 31 d. kaip skola minėtiems fiziniams asmenims.

11. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė ilgalaikių paskolų su 0,2 ir 1 proc. metinėmis palūkanomis asocijuotiems (fiziniams) asmenims iš viso 338 000 Eur, taip pat pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu suteikė paskolų asocijuotai įmonei Bent Distribution LTD iš viso 38 030,97 Eur, taikant 0,2 proc. metinių palūkanų normą. Fiziniai asmenys (akcininkai) pareiškėjui per minėtą laikotarpį grąžino visas suteiktas paskolas. Pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad paskolų suteikimo sandoriai sudaryti tikslu gauti naudą pareiškėjui ir išsaugoti investicijas. Dėl akcininkams suteiktų paskolų vadovas nurodė, kad Latvijos įmonei, siekiant gauti paskolą (1 704 000 Eur) iš Latvijos banko SIA „Rietumu Bankas“, pareiškėjas įsipareigojo pateikti Latvijos bankui kaip garantą (užstatą) už minėtą įmonę 355 000 Eur. Bendrovės teigimu, siekiant apsaugoti šią investiciją bei banko bankroto atveju, 355 000 Eur suma skaidyta į 3 dalis. Apskaičiuotų palūkanų suma 5 902,92 Eur pareiškėjo apskaitoje apskaityta kaip gautos 2017 m. 12 mėn. PVM neapmokestinamos pajamos. Pareiškėjas 2015 m. suteikė lengvatinėmis sąlygomis paskolas akcininkams taikant 0,2–1 proc. metines palūkanas, kai akcininkams minėtame Latvijos banke už terminuotus indėlius palūkanų norma sudarė 1,5 proc. todėl padaryta išvada, kad ekonominę naudą gavo akcininkai, o ne pareiškėjas.

12. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kad, suteikiant paskolą, 19 000 Eur sutartyje numatytos 0,2 proc. metinės palūkanos atitiko rinkos kainą. Nustatyta, kad jos pagal Lietuvos banko skelbiamas statistines paskolų palūkanų normas yra daug mažesnės, t. y. tokio tipo paskolos palūkanos atitinkamu laikotarpiu turėtų būti 3,65 proc. Pareiškėjas neįrodė, jog tokio pat dydžio palūkanų normos galėjo būti nustatytos ir paskolų sutartyse, sudarytose tarp jokiais ryšiais nesusijusių įmonių. Pareiškėjo pateikta informacija vertinta kaip nepagrindžianti kontroliuojamojo sandorio kainos atitikimo ištiestosios rankos principui. Patikrinimo metu nuo suteiktų paskolų R. U. ir E. U. palūkanų normos apskaičiuotos taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą, pagal Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis – namų ūkiams suteiktų paskolų palūkanų normas. Įvertinus apskaičiuotas pareiškėjo palūkanas, apskaičiuotos 22 887,34 Eur negautos pajamos už palūkanas. Pareiškėjas negautas palūkanas turi įtraukti į apmokestinamąsias pajamas, kadangi suteikė paskolas, nustatydamas mažas palūkanas (neatitinkančias ištiestosios rankos principo) asocijuotiems asmenims (akcininkams, susijusiai įmonei), galintiems vienas kitam daryti įtaką.

13. Įvertinus perskaičiuotas finansines pajamas pagal apmokestinamuosius laikotarpius už 2015– 2018 m. (5 902,92 Eur), iš naujo įvertintas palūkanas už suteiktas paskolas susijusiems asmenims (t. y. nustatytas palūkanas už 2015–2018 m. laikotarpį), nustatytos 22 851,76 Eur papildomos apmokestinamosios pajamos. Pareiškėjui PM ir GPM apskaičiuotas taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123 su vėlesniais pakeitimais patvirtintomis PMĮ 40 straipsnio 2 dalies ir GPMĮ15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas.

14. Pareiškėjas neginčijo, jog minėti paskolų sandoriai buvo sudaryti tarp asocijuotų asmenų. Šios aplinkybės nustatymo svarbi teisinė pasekmė yra ta, jog tokiu atveju būtent mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, kad sandorių kaina atitinka tikrąją rinkos kainą ir kad jie buvo sudaryti laikantis ištiestosios rankos principo. Kadangi asocijuoti asmenys tarpusavio sandoriams ar operacijoms (kontroliuojamosioms transakcijoms) dėl galimos įtakos ir poveikio sprendimams gali nustatyti kainą neatsižvelgdami į rinkos dėsnius, jų nustatyta kaina gali neatitikti tikrosios rinkos kainos, būtent kaip ir nustatyta šio mokestinio patikrinimo metu. Vadovaujantis Taisyklėmis bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nei patikrinimo metu nepagrindė pasirinkto kainodaros metodo, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad buvo laikomasi ištiestosios rankos principo, komercinės duomenų bazės Transfer Pricing Catalyst MORE priemonės pagalba nepavykus rasti patikimai palyginamų paskolų sandorių, taip pat neturint tinkamų vidinių palyginamumų, ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina nustatyta palyginant kontroliuojamojo sandorio dalyko kainą su nekontroliuojamojo sandorio kaina, t. y. pagal Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis, palūkanų normos nuo suteiktų paskolų R. U. ir E. U. apskaičiuotos taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą – Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis apie namų ūkiams suteiktų paskolų palūkanų normas.

15. Atsakovas pažymėjo, kad sandorių tarp susijusių (asocijuotų) asmenų kontekste nėra svarbios šių sandorių tikrosios priežastys, nes jos neeliminuoja mokesčių mokėtojo pareigos atitinkamus sandorius sudaryti tikrąja rinkos kaina ir nepaneigia pačių sandorių egzistavimo fakto. Pareiškėjas 2015 m. suteikė lengvatinėmis sąlygomis paskolas akcininkams taikant 0,2–1 proc. metines palūkanas, kai tiems patiems akcininkams įnešus šias lėšas į Latvijos banką AO „Rietumu bankas“ už terminuotus indėlius palūkanų norma sudarė 1,5 proc., o R. U. ir Toros services LTD (registruota British Virgin Islands) pareiškėjui 2015 m. suteikė paskolas su 2 proc. palūkanomis. Šiuo atveju ekonominę naudą gavo akcininkai, o ne pareiškėjas.

16. Pareiškėjas turi pagrįsti ne tik faktą, kad palūkanos už paskolą atitinka rinkos kainą, bet ir faktą, kad pareiškėjas tokią pačią paskolą tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis (terminas, užstatas, suma, paskolos išdavimo, grąžinimo sąlygos, numatytos netesybos, palūkanų norma ir t. t.) suteiktų ir nepriklausomiems (nesusijusiems) asmenims. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių, jog patikrinimo metu atlikti apskaičiavimai yra nepagrįsti. Patikrinimo metu atsižvelgta į vertinamųjų kontroliuojamųjų finansavimo sandorių sąlygas (sutartyse aptartą paskolos trukmę, paskirtį, paskolos sutarties sudarymo momentą bei kitas įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir parinkti tinkami tikrosios palūkanų vertės įvertinimo metodai), atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokėtinų mokesčių dydžio nustatymo kriterijus ir pagrįstai nustatyta GPM ir PM apmokestinamoji bazė.

II.

17. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVMI Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjas įpareigota sumokėti GPM, baudas, delspinigius, pelno mokestį, iš viso 70 077,54 Eur, bei VMI Sprendimo Nr. 2, kuriuo patvirtintas Sprendimas Nr. 1, teisėtumo ir pagrįstumo.

19.1. Kauno AVMI atliko teminį GPM, PVM ir PM, VSDĮ, GFĮ ir NTM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

19.2. Kauno AVMI Patikrinimo aktu papildomai apskaičiavo pareiškėjui 52 469,79 Eur mokesčių, iš jų: 49 804 Eur pelno mokesčio, 2 665,79 Eur GPM.

19.3. Kauno AVMI Sprendimu Nr. 1 patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotas 2 665,79 Eur GPM, 49 804 Eur PM sumas, skyrė 267 Eur GPM ir 4 890 Eur PM baudą, apskaičiavo 1 155,93 Eur GPM ir 23 745,57 Eur PM delspinigių, atleido nuo 577,97 Eur GPM ir 11 872,78 Eur PM delspinigių. Iš viso pareiškėjui nurodyta sumokėti 70 077,54 Eur.

19.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI Sprendimu Nr. 1, pateikė skundą VMI, siūlė pasirašyti susitarimą su mokesčių administratoriumi dėl priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų, vadovaujantis MAĮ 71 straipsnio nuostatomis.

19.5. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 69-72 patvirtino Kauno AVMI Sprendimą.

20. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – ir PMĮ), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – ir GPMĮ), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir BAĮ), MAĮ ir Taisyklės.

21. Teismas apžvelgė PMĮ 40 straipsnio 1 ir 2 dalis, BAĮ 4 straipsnį, MAĮ 67 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 16 punktą.

22. Pareiškėjas teigė, kad paskolų akcininkams suteikimas buvo naudingas ne jiems asmeniškai, o buvo atliktas išskirtinai siekiant gauti naudą mokesčių mokėtojui kaip juridiniam asmeniu bei siekiant apsaugoti (apdrausti) atliekamas investicijas. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo akcininkams R. U. ir E. U. 2015–2018 m. buvo suteiktos paskolos. Šiuo laikotarpiu suteiktoms paskoloms buvo taikomos 0,2–1 proc. metinės palūkanos. Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. E. U. suteikta 100 000 Eur paskola su 0,2–1 proc. metinėmis palūkanomis. Analogiško pobūdžio paskola suteikta 2015 m. balandžio 27 d. R. U.. Pareiškėjas Latvijos banke turėjo atskaitomąją sąskaitą, kurioje buvo 155 000 Eur suma, kurią jis pervedė į terminuoto indėlio sąskaitą, nustatant 1,5 proc. metinių palūkanų normą, kurios apskaitytos 2017 m. gruodžio mėn. kaip gautos PVM neapmokestinamosios pajamos. Latvijos bankas minėtiems asmenims 100 000 Eur sumas pervedė taikant 1,5 proc. metines palūkanas. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad byloje pateikti duomenys aiškiai patvirtina, jog pareiškėjas minėtiems asmenims suteikė paskolas su 0,2–1 proc. metinėmis palūkanomis, kai Latvijos bankas taikė 1,5 proc. palūkanų normą.

23. Be to, pareiškėjas 2016 m. birželio 3 d. suteikė 19 000 Eur paskolą R. U., taikant 0,2 proc. metines palūkanas. Šios sutarties pasėkoje, pareiškėjo vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno AVMI nustatė, jog palūkanų norma turėjo būti taikoma 3,65 proc. Be to, Didžiosios Britanijos įmonei Bent Distribution LTD suteiktos paskolos su 0,2 proc. metinėmis palūkanomis.

24. Teismas įvertino, kad pareiškėjas, sudarydamas paskolos sutartis tiek su akcininkais, tiek su kita įmone, taikė ženkliai mažesnę palūkanų normą, kuri neatitiko tikrosios rinkos kainos. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei teismui, nei Kauno AVMI, nei VMI nepateikė duomenų, kad jo taikytos palūkanų normos atitiko rinkos kainą. Pareiškėjui nustatyta pareiga šias aplinkybes įrodyti mokesčių administratoriui, tačiau tokių duomenų nepateikė. Taigi, teismas apibendrino, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno AVMI, ar VMI netinkamai nustatė rinkos kainą atitinkančias palūkanų normas, pareiškėjo akcininkų gautas pelnas neatitiko duomenų, jei jis būtų gautas suteikus minėtas paskolas bei kitas Kauno AVMI nurodytas Sprendime Nr. 1 nustatytas pareiškėjo suteiktas paskolas, vadovaujantis tikrąją rinkos kaina. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo suteiktos paskolos taip pat neatitiko ištiestosios rankos principo (PMĮ 40 straipsnio 2 dalyje bei Taisyklių nuostatose). Priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, sudaryti sandoriai buvo naudingi būtent jam asmeniškai, tokiu būdu taikant ženkliai mažesnę metinę palūkanų normą. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas nustatė mažesnę metinę palūkanų normą nei rinkoje esanti, tokiu būdu nedeklaruodamas tikrojo pelno, bei nesumokėdamas mokesčių į valstybės biudžetą. Pareiškėjas negautas palūkanas turėjo įtraukti į apmokestinamąsias pajamas, tačiau, pareiškėjui jų neįtraukus, bei suteikus lengvatines paskolas akcininkams, tokiu būdu ekonominė nauda suteikta ne pareiškėjui, o akcininkams. Pareiškėjo akcininkų gautas pelnas yra didesnis nei būtų gautas taikant tikrąją rinkos kainą bei suteikiant paskolas vadovaujantis rinkoje esančiomis palūkanų normomis, todėl ginčo Sprendimuose teisėtai ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas lengvatinėmis sąlygomis suteikė paskolas, tokiu būdu jiems suteikiant ekonominę naudą.

25. Pareiškėjo manymu, Kauno AVMI turėjo tikslą apmokestinti kuo didesnę sumą, o palūkanos apmokestintos tais metais, kai jos buvo faktiškai išmokėtos, t. y. 2017 m. Teismas nesutiko ir su šiais pareiškėjo skundo argumentais, nes iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog paskolos suteiktos 2015 m., o 2017 m. paskolos grąžintos. Teismas, vadovaujantis Sprendimais, nustatė, kad pareiškėjas taikė 5 proc. mokesčio tarifą pagal PMĮ 5 straipsnio 2 dalį.

26. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei pareiškėjo skunde nurodomos palūkanos būtų apmokestintos 2017 m., jos viršytų 300 000 Eur sumą, todėl pareiškėjas negalėtų vadovaujantis PMĮ 5 straipsnio 2 dalimi, taikyti 5 proc. mokesčio tarifo. Pareiškėjas 2017 m. apskaitė ir deklaravo gautas apmokestinamąsias pajamas 298 374 Eur sumai, todėl pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad Kauno AVMI turėjo tikslą apmokestinti kuo didesnę sumą, taip pat nepagrįstai nurodo, jog palūkanos apmokestintos 2017 m., kai jos buvo faktiškai išmokėtos. Teismas pažymėjo, kad Sprendimuose nenustatyta, jog pareiškėjas už 2017 m. netinkamai taikė 5 proc. mokesčio tarifą, pareiškėjas nepateikė kitų apskaičiavimų, nei nustatyta patikrinimo metu. Be to, Sprendime Nr. 2 apskaičiuota, jog pareiškėjo gautas už terminuotą indėlį iš Latvijos banko ir jas priskyrus tik 2017 m. pajamoms, pajamos sudarytų: 304 507,04 Eur (306 188,98-1 681,94) 2015 m., 306 330,38 Eur (308 688,97-2 358,59) 2016 m., 303 728,81 Eur (299 688,28+1 681,94+2 358,59) 2017 m. Taigi, visos ginčo sprendimuose nurodytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjui apmokestinant palūkanas 2017 m., jis negalėtų taikyti 5 proc. mokesčio tarifo. Duomenų, jog šis mokesčio tarifas neturėtų būti taikomas už 2017 m., pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė, todėl, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo sutikti, jog minimos palūkanos turėtų būti apmokestintos 2017 m.

27. Pareiškėjas skunde nesutiko su apskaičiuotu delspinigių dydžiu bei papildomai skirta bauda, nes ji vertintina kaip didelė, manė, kad turėtų būti atleistas nuo 90 proc. delspinigių, nes mokestinio patikrinimo laikotarpis yra pakankamai ilgas, t. y. 2 metai, jis atliktas su klaidomis, nekokybiškai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nuo papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą sumos apskaičiuota 1 155,93 Eur GPM ir 23 745,57 Eur PM delspinigių, iš viso apskaičiuojama 24 901,50 Eur delspinigių. Pareiškėjui skirta GPM bauda 267 Eur ir 4 890 Eur, iš viso 5 157 Eur. Pareiškėjas atleistas nuo GPM delspinigių 577,97 Eur, PM delspinigių 11 872,78 Eur, iš viso 12 450,75 Eur.

28. Kaip matyti iš Kauno AVMI Sprendimo Nr. 1 pareiškėjas atleistas nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo, o VMI Sprendimu Nr. 2 taip pat nenustatė pagrindo, vadovaujantis MAĮ 141 ir 100 straipsniuose numatytais pagrindais, atleisti pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam paskirta bauda yra didelė, tačiau mokesčių administratorius, atsižvelgęs į vykusio tyrimo pakankamai ilgą laikotarpį, bei aplinkybes, dėl kurio tyrimas užtruko, atleido pareiškėją nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo. Vien tai, kad pareiškėjas manė, jog turėtų būti atleistas nuo 90 proc. delspinigių mokėjimo, nereiškia, kad jis turėtų būti atleista nuo likusios delspinigių dalies mokėjimo. Mokestinis patikrinimas pradėtas 2019 m. gruodžio 27 d. pagal pavedimą tikrinti, pratęstas nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. vasario 10 d. dėl turimos informacijos įvertinimo, sustabdytas nuo 2020 m. vasario 7 d. dėl mokesčių administratoriaus duoto nurodymo, 2020 m. rugsėjo 22 d. pratęstas dėl papildomos informacijos surinkimo ir įvertinimo, 2020 m. rugsėjo 24 d. sustabdytas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo įvykdymo, 2020 m. lapkričio 19 d. sustabdytas dėl ikiteisminio tyrimo, 2022 m. balandžio 12 d. pratęstas dėl informacijos įvertinimo, apibendrinimo ir mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo, 2022 m. balandžio 19 d. sustabdytas dėl specialistės, atliekančios mokestinį patikrinimą ligos, pratęstas nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. dėl patikrinimo rezultatų įforminimo, 2022 m. gegužės 11 d. sustabdytas dėl mokėtojo pateikto susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, 2022 m. birželio 3 d. pratęstas dėl informacijos įvertinimo, apibendrinimo ir mokestinio patikrinimo įforminimo ir baigtas surašant Patikrinimo aktą. Pareiškėjas skundė teigė, kad mokestinis patikrinimas truko ilgą laikotarpį, tačiau mokesčių administratorius Sprendime Nr. 1 nustatė, jog delspinigių suma sudaro 47 proc. papildomai apskaičiuotų mokesčių sumų, todėl pagrįstai pareiškėjui nustatytų delspinigių sumą sumažino.

29. Teismas nenustatė MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nustatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo delspinigių ar baudų. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo atliktas netinkamai. Pats pareiškėjas paskolų sudarytais sandoriais siekė suteikti naudą akcininkams, nenurodė tikrosios palūkanų normos rinkos vertės, todėl mokesčių administratorius turėjo pareigą apskaičiuoti nesumokėtą mokesčių į biudžetą sumą. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjui neapskaičiavus ir nesumokėjus GPM ir PM, viso mokestinio patikrinimo metu, jam skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėjui mokėtina delspinigių suma sumažinta 50 proc., aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti mažinama mokėtina delspinigių suma daugiau nei 50 proc., nenustatyta.

30. Vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo pritaikyta bauda, kuri taikyta minimalaus dydžio (10 proc.). Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius Sprendime Nr. 1 vertino tiek pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (bendradarbiavo, teikė paaiškinimus ir įrodymus), tiek sunkinančias aplinkybes (pareiškėjas nepripažino pažeidimo). Nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai netinkamai taikius palūkanų normos rinkos vertę, to pasėkoje netinkamai deklaravus apmokestinamojo pelno sumas, bei jų neapmokestinus, todėl mokesčių administratorius pagrįstai skyrė baudą. Įvertinus tai, kad pareiškėjui skirta bauda minimalaus dydžio, taip pat nenustačius pagrindų, dėl kurių taikyta bauda turėtų būti panaikinta, pareiškėjo skundo argumentus dėl delspinigių ir baudos sumažinimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

31. Teismas konstatavo, jog skundžiami Kauno AVMI Sprendimas Nr. 1 ir VMI Sprendimas Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

III.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

33. Pareiškėjas teigia, kad priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus argumentus ir teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, todėl teismo sprendimas neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų ir turi būti panaikintas.

34. Pareiškėjas paaiškina, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas papildomai mokėtinus mokesčius, privalo pateikti neginčijamus įrodymus, o ne selektyviai atrinktas aplinkybes, iš kurių daromos klaidingos išvados. Pareiškėjas sutinka su teismo vertinimu, jog ginčo dėl fakto, kam (kokiems asmenims) buvo suteiktos paskolos šioje byloje nėra, tačiau esminis momentas yra tai, kokiu tikslu buvo suteikiamos paskolos. Toliau pareiškėjas dėsto tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas tai, jog pirmosios instancijos teismo argumentai dėl palūkanų priskaičiavimo 2017 metais yra susieti ne tik su pelno mokesčio perskaičiavimu ir / arba galimybe taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą, bet ir pareiškėjui priskaičiuojamais delspinigiais, kadangi VMI papildomai mokėtinus mokesčius (kurie buvo sumokėti apmokestinant 2017 metais gautas pajamas) perkėlė į ankstesnius metus ir taip dirbtinai sudarė didesnę priskaičiuotinų ir mokėtinų delspinigių sumą. Šios aplinkybės tik pagrindžia, jog šiame ginče Kauno AVMI, VMI turėjo tikslą kuo didesnę suma apmokestinti pareiškėją.

35. Akcentuoja, kad tarp banko ir pareiškėjo sudarytoje sutartyje (sutartis buvo pateikta VMI) yra numatyta, jog palūkanos bus išmokamos terminuoto indėlio termino pabaigoje, t. y. 2017 m. spalio 22 d., kas faktiškai ir buvo padaryta. Dėl šios priežasties bei vadovaujantis tuo metu galiojusiu Buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numatė, jog ūkinės operacijos apskaitomos joms įvykus, pareiškėjas palūkanas apskaitė ir apmokestino tais metais, kai jos faktiškai buvo išmokėtos, t. y. 2017 metais. Dėl šios priežasties, yra ne tik elementariai nelogiška, bet ir teisiškai nepagrįsta, kad tarp banko ir pareiškėjo sudaryta sutartis numato, jog palūkanos bus išmokėtos tik 2017 metais; taip joks kitas teisės aktas nenumato imperatyvaus įpareigojimo, kuriuo būtų numatoma, jog pareiškėjas privalėjo palūkanas prisiskaičiuoti kiekvienais metais. VMI šias pajamas išskaidžius į visą sutarties laikotarpį, dirbtinai padidinama pareiškėjui priskaičiuota ir mokėtina suma.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų.

37. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38. Atsakovas teigia, kad patikrinimo metu, įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei pateiktus papildomus dokumentus, padaryta išvada, jog jie nepagrindžia nei palūkanų normos atitikties ištiestosios rankos principui, nei to, kad šių paskolų sutartys sudarytos esant ypatingoms sąlygoms, kurios nulėmė nurodyto dydžio palūkanas. Pareiškėjas neįrodė, kad tokios pat dydžio palūkanų normos galėjo būti nustatytos ir paskolų sutartyse tarp jokiais ryšiais nesusijusių įmonių. Pareiškėjo pateikta informacija vertinta kaip nepagrindžianti kontroliuojamojo sandorio kainos atitikimo ištiestosios rankos principui.

39. Nesant vidinių ir tinkamų išorinių sandorių dėl palūkanų normos sudarant paskolos sutartis su įmone Bent Distribution LTD, nustatant ištiestosios rankos principą atitinkančias palūkanas, patikrinimo metu Kauno AVMI vadovavosi Lietuvos Respublikos centrinio banko pateikta informacija. Patikrinimo metu suteiktų paskolų R. U. ir E. U. palūkanų normos apskaičiuotos taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą pagal Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis – namų ūkiams suteiktų paskolų palūkanų normas.

40. Vadovaujantis Taisyklėmis bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nepagrindė pasirinkto kainodaros metodo, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad buvo laikomasi ištiestosios rankos principo, komercinės duomenų bazės Transfer Pricing Catalyst MORE priemonės pagalba nepavykus rasti patikimai palyginamų paskolų sandorių, taip pat neturint tinkamų vidinių palyginamumų, ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina nustatyta palyginant kontroliuojamojo sandorio dalyko kainą su nekontroliuojamojo sandorio kaina, t. y. pagal Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis, palūkanų normos nuo suteiktų paskolų R. U. ir E. U. apskaičiuotos taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą – Lietuvos banko skelbiamus statistinius duomenis apie namų ūkiams suteiktų paskolų palūkanų normas. Naudoti nekontroliuojami sandoriai yra detaliai nurodyti Patikrinimo akto 12 puslapyje esančioje 5 lentelėje. Patikrinimo akto 5–14 puslapiuose išsamiai aprašytos pareiškėjo suteiktų paskolų asocijuotiems asmenims suteikimo aplinkybės, atsižvelgiant ir į patikrinimo metu pareiškėjo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus.

41. Pareiškėjas neįvykdė MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pagrįsti nesutikimo su apskaičiuotomis prievolėmis argumentus. Pareiškėjas pastabose pateikė tuos pačius argumentus, kuriuos teikė ir patikrinimo metu, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad paskolų sandoriams nustatyta palūkanų norma (0,2–1 proc.) atitiko rinkos kainą arba kad Inspekcijos įvertintos rinkos kainą neatitinkančios palūkanų normos. Taip pat svarbu pažymėti, kad sandorių tarp susijusių (asocijuotų) asmenų kontekste nėra svarbios šių sandorių tikrosios priežastys, nes jos neeliminuoja mokesčių mokėtojo pareigos atitinkamus sandorius sudaryti tikrąja rinkos kaina ir nepaneigia pačių sandorių egzistavimo fakto.

42. Kauno AVMI įvertino MAĮ 141 ir 100 straipsniuose numatytus pagrindus ir nustatė, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių šiais pagrindais. Taip pat vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir MAĮ 8 straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, atleido nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių. Pareiškėjas nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima atleisti nuo likusios dalies delspinigių. Pareiškėjui apeliuojant į teisingumo ir protingumo kriterijų taikymą, neįvardytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, galinčios pasitarnauti teisingumo ir protingumo kriterijų taikymui, tačiau apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimais, o šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad Kauno AVMI elgėsi netinkamai, o vykdydamas savo funkcijas pareiškėjas teisių nepažeidė. Priešingai, pareiškėjas laiku nevykdė pareigos tinkamai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius įstatymo nustatyta tvarka. Kitų pagrindų, numatančių atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių nėra. Pažymėtina ir tai, kad atleidimo nuo delspinigių atvejai analizuojami ir sprendimai priimamai atsižvelgiant į individualias aplinkybes konkrečioje byloje, todėl pareiškėjo nurodyta teismų praktika, nulemta ypatingų aplinkybių, negali būti laikoma priežastimi atleisti pareiškėją nuo likusių delspinigių dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VMI konstatuoja, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo 90 proc. apskaičiuotų delspinigių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-189 bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 69-72 teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, paliko galioti Sprendimą Nr. 1 bei Sprendimą Nr. 2.

44. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas teigia, kad priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus argumentus ir teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, todėl teismo sprendimas neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų ir turi būti panaikintas. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčo dėl fakto, kam (kokiems asmenims) buvo suteiktos paskolos, šioje byloje nėra, tačiau esminis momentas yra tai, kokiu tikslu buvo suteikiamos paskolos.

45. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčo dėl fakto, kam (kokiems asmenims) buvo suteiktos paskolos, šioje byloje nėra, tačiau, anot pareiškėjo, esminis momentas yra tai, kokiu tikslu buvo suteikiamos paskolos. Tuo tarpu atsakovas nuosekliai laikosi požiūrio, jog patikrinimo metu, įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei pateiktus papildomus dokumentus, padaryta išvada, jog jie nepagrindžia nei palūkanų normos atitikties ištiestosios rankos principui, nei to, kad šių paskolų sutartys sudarytos esant ypatingoms sąlygoms, kurios nulėmė nurodyto dydžio palūkanas. Pareiškėjas neįrodė, kad tokios pat dydžio palūkanų normos galėjo būti nustatytos ir paskolų sutartyse tarp jokiais ryšiais nesusijusių įmonių. Pareiškėjo pateikta informacija vertinta kaip nepagrindžianti kontroliuojamojo sandorio kainos atitikimo ištiestosios rankos principui. Be to, atsakovas ypač pabrėžia, kad sandorių tarp susijusių (asocijuotų) asmenų kontekste nėra svarbios šių sandorių tikrosios priežastys, nes jos neeliminuoja mokesčių mokėtojo pareigos atitinkamus sandorius sudaryti tikrąja rinkos kaina ir nepaneigia pačių sandorių egzistavimo fakto.

47. Taisyklių 3.3 punkte nustatyta, kad ištiestosios rankos principas – principas, pagal kurį kontroliuojamųjų sandorių kainos, įvertinus visas reikšmingą poveikį kainai turinčias sandorio sąlygas, neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o iš kontroliuojamųjų sandorių uždirbtas pelnas arba gautos pajamos neturi skirtis nuo iš tikrąja rinkos kaina atlikto sandorio galimo uždirbti pelno arba galimų gauti pajamų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. U. ir E. U. suteikė paskolas už mažesnes nei rinkoje palūkanas, todėl sutiktina tiek su atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog sandorių tarp susijusių (asocijuotų) asmenų kontekste nėra svarbios šių sandorių tikrosios priežastys, nes jos neeliminuoja mokesčių mokėtojo pareigos atitinkamus sandorius sudaryti tikrąja rinkos kaina ir nepaneigia pačių sandorių egzistavimo fakto. Atitinkamai, pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjamos administracinės bylos esminis momentas yra tai, kokiu tikslu buvo suteikiamos paskolos, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus ir teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, neturi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai, todėl grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo.

48. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis turėtų būti atleistas nuo 90 proc. delspinigių mokėjimo. Šioje nutartyje minėta, kad pareiškėjas, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, atleistas nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, išsiaiškino MAĮ 141 ir 100 straipsniuose numatytus pagrindus ir nustatė, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių šiais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis šiuo klausimu. Be kita ko, paminėtina, kad pareiga mokėti mokesčius ir nuo jų priskaičiuotus delspinigius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, tai nėra pareiškėjo nubaudimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575–1011/2011), bet kompensacija valstybei už tai, kad tam tikrą laiką ji negalėjo naudotis jai priklausančiomis lėšomis.

49. Pareiškėjas nepagrindė, kad jis nepadarė mokestinio pažeidimo, todėl jo argumentai dėl atleidimo nuo baudų mokėjimo negali būti pripažįstami pagrįstais, o atitinkami reikalavimai negali būti tenkinami.

50. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia pareiškėjas, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes teisės nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „R&R Consulting“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.