- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-1459-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00907-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo padidinimo, institucijos, teikiančios išvadą – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Ukmergės rajono apylinkės 2010 m. kovo 23 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-459-675/2010 iš V. S. priteisto išlaikymo po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui N. S. dydį, priteisiant iš V. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini)., po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės padidėję vaiko poreikiai, pakitusi ieškovės turtinė padėtis. 2010 m. birželio 21 d. nutraukus santuoką ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, atsakovas tam niekada neprieštaravo. Tuo metu vaikas buvo mažas, jam buvo 4 metai, nuo teismo įsakymo, kuriuo priteistas išlaikymas praėjo 7 metai. Sūnus pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, papildomas užklasines veiklas, išaugo jo poreikiai maistui, rūbams, avalynei, sveikatos priežiūrai, laisvalaikio praleidimui. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyriumi, jie abu išlaiko pareigą tenkinti vaiko poreikius. Akivaizdu, kad 58 Eur dydžio išlaikymas 11 metų berniukui laikinai gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje yra per mažas, kad patenkintų būtinus vaiko poreikius. Būtiniems N. S. poreikiams patenkinti ieškovė kas mėnesį išleidžia 647 Eur. Per mėnesį maistui skiria maždaug - 150 Eur, vaiko aprangai bei avalynei - 35 Eur, išlaidos mokslui - 70 Eur, sveikatos apsaugai - 20 Eur, higienos reikmėms - 20 Eur, gyvenamajam būstui - 302,72 Eur. Ieškovė yra pajėgi mokėti 347 Eur, esant reikalui gali skirti ir papildomų lėšų, tačiau viena išlaikyti sūnaus nebepajėgia. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir stabili, tačiau jis piktybiškai vengia išlaikyti savo sūnų. Atsakovas nemokėjo priteisto išlaikymo, yra susidaręs įsiskolinimas. Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaiko viešnagių pas tėvą Lietuvoje metu, vaikas gauna visą būtiną išlaikymą, pastogę ir maitinimą. Atsakovas nuo 2011 m. kas mėnesį teismo nustatytą išlaikymo dydį (57,92 Eur) moka į Swedbank atidarytą N. S. kaupiamojo draudimo sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis N. S. galės naudotis sulaukęs pilnametystės arba atsakovo mirties atveju. Atsakovas supranta, kad tokia mokėjimo forma gal ir skiriasi nuo pažodinio teismo įsakymo teksto dėl anuitetinių išmokų mokėjimo, tačiau išlaikymo formos mokėjimas buvo pasirinktas su ieškovės pritarimu. Atskaičius mokesčius atsakovas per mėnesį vidutiniškai uždirba 650 Eur. Gaunamas darbo užmokestis yra konkurencingas atsižvelgiant į atsakovo profesinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį. Atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nerūko, nelošia azartinių žaidimų. Iš gaunamų pajamų atsakovas moka buto nuomą Kaune, moka išlaikymą į kaupiamąjį fondą bei patiria kitas būtinas išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, kad atsakovas objektyviai nelabai gali mokėti didesnių vaiko išlaikymo įmokų. Minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 380 Eur, atsižvelgiant į teismų nustatytą orientacinį kriterijų, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis sudarytų 190 Eur. Vertinant atsakovo gaunamas pajamas atsakovė prašo priteisti pusę atsakovo darbo užmokesčio. Atsakovas neturi galimybės mokėti tokios pinigų sumos. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apytikriai 295 Eur (150 Eur maistui, 35 Eur drabužiams, 70 Eur mokslui ir užklasiniams reikalams po 20 Eur sveikatai ir higienai). Atsakovas sutinka su tuo, kad nurodytos išlaidos vaikui išlaikyti neperžengia būtinybės ribų, tačiau nesutinka su kai kuriais teiginiais. Teismo sprendimas pilna apimtimi tenkinant ieškinio reikalavimą būtų sunkiai įgyvendinamas ir (lyginant su ieškove) pernelyg suvaržytų atsakovo turtinius interesus.Institucija, teikianti išvadą – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus, amžių ir pastovumo principą, mano, jog vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis visais atvejais nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, tai reiškia, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių poreikių tenkinimu. Nurodė, kad išlaikymo dydis nustatytinas bylos nagrinėjimo metu, įvertinus bylos medžiagą, sprendimą priimant įvertinus prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo teisingumo ir sąžiningumo principais. Institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad natūralu, jog vaikui augant, keičiasi jo poreikiai ir atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, t. y. reikalingos didesnės jo išlaikymo išlaidos. Nuo to laiko, kai atsakovo sūnui buvo priteistas išlaikymas, praėjo 7 metai. Per šį laiką galėjo padidėti vaiko poreikiai mitybai, aprangai, avalynei, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui. Pasikeitė šalių sūnaus gyvenamoji vieta, jis su mama laikinai išvyko gyventi į užsienį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-459-675/2010 dėl išlaikymo priteisimo; padidino išlaikymą ir priteisė iš V. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki N. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis išskirtinai vaiko interesais disponuoti J. S.. Teismas nustatė, jog atsakovas priteisto išlaikymo sūnui nemokėjo, o kaupė jį kaupiamajame draudimo fonde, kad sūnus galėtų pasinaudoti sukauptais pinigais kaip taps pilnamečiu ir tik ieškovei pareikalavus, sutartis buvo nutraukta ieškovei išmokant sukauptą sumą per antstolius. Teismas nepripažino tokio atsakovo įmokų į kaupiamąjį fondą mokėjimo tinkamu nepilnamečio sūnaus Nedo išlaikymu, nes priteistas išlaikymas yra skirtas kasdienėms nepilnamečio vaiko išlaidoms kompensuoti.Teismas nustatė, kad J. S. 2017 m. birželio-rugpjūčio mėn. grynasis darbo užmokesčio vidurkis 1863,40 GBP. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad jos gaunamas darbo užmokestis susijęs su išdirbtų valandų skaičiumi, ji nuolat daug dirba, tam kad gauti daugiau pinigų, minimalus jos darbo užmokestis 1400 GBP. Atsakovo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis 2017 m. kovo -gegužės mėn. 650,76 Eur.Teismas nustatė, kad 1 mėn. ieškovės mokamo būsto nuomos vidurkis - 613,75 GBP. Ieškovė taip pat kas mėnesį moka už žemę, dujas, vandenį, televizijas, internetą. Iš viso už gyvenamąją vietą bei patarnavimus gyvenant Didžiojoje Britanijoje ieškovė moka 790,67 GBP.Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko pragyvenimui, lavinimui reikalingi pinigai, todėl ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o 2010 metais teismo įsakymu priteistas išlaikymas po 57,92 Eur nepilnamečiui vaikui nepatenkina nepilnamečio interesų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nepilnametis sūnus Nedas išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją abiejų tėvų sutarimu, todėl abu tėvai turi prisiimti padidėjusią išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir išlaikymo dydį sumažinti iki 140 Eur, išlaikymo mokėjimą skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki N. S. sulauks pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas vadovavosi tik ieškinyje pateiktu preliminariu skaičiavimu, kur ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui išleidžianti per mėnesį išleidžia 647 Eur. Detalus skaičiavimas nebuvo atliktas, patiriamų išlaidų suma byloje nebuvo nustatyta, dėl pateiktų išlaidų įrodymų sprendime nepasisakyta.Ieškovė byloje neįrodinėjo, o teismas nenustatinėjo padidėjusių vaiko poreikių. Nebuvo pateikta jokių dokumentų liudijančių, kad vaiko poreikiai išaugo lyginant su poreikiais buvusiais 2010 m.Teismas konstatavo, kad vidutiniškai ieškovė per mėnesį už namo nuomą mokėjo 613,75 GBP, tačiau pagal sutartį ir 2016 m. birželio 20 d. Pattish Property services pranešimą, nuomos mokestis yra 580 GBP/mėn. Pačiame ieškinyje ieškovė nurodo, kad jos mokamas nuomos mokestis yra 265 GBP. Teismas šios aplinkybės nevertino.Namas, kuriame gyvena ieškovė su vaiku yra didelis, sprendžiant iš nuotraukų, 3-4 miegamieji. Ieškovės banko sąskaitos išraše yra M. M. atliktas mokėjimas su nuoroda „už žemę“. Apeliantas prielaidą dėl trečiųjų asmenų gyvenimo pastate iškėlė atsiliepime į ieškinį, tačiau teismas apelianto argumentų nevertino, dėl jų nepasisakė.Kadangi ieškovės nuomojamas yra visas namas, kuris yra skirtas gyventi daugiau nei 2 asmenims, apelianto nuomone 1/2 namo ir komunalinių paslaugų išlaidų priskyrimas 11 metų vaikui yra neproporcingas, o pačios išlaidos už didelio namo nuomą, apelianto nuomone viršija būtinuosius vaiko poreikius. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino ieškovės darbo valandų, sprendime konstatavo, kad ieškovės atlyginimas yra valandinis, tačiau nurodė, kad ieškovė nuolat daug dirba, tam kad gauti daugiau pinigų. Teismas nevertino, kad pagal pateiktus algalapius ieškovė per pusę metų nedirbo ilgesnės nei 8,5 darbo valandų pamainos (2017 kovas ir birželis 200 dv/mėn).Skirtingai nei sprendime nurodo teismas, ieškovės vidutinis darbo užmokestis, už tą patį darbo valandų skaičių, yra 3 kartus didesnis nei atsakovo.Apeliantas neginčija, kad vaikas turi fizinius ir socialinius poreikius kuriuos būtina patenkinti, tačiau mano, kad ieškovė su vaiku gyvena geresnėmis ekonominėmis sąlygomis ir gali labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo nei apeliantas, kadangi turi daugiau atliekamų pinigų.Vaiko išvykimas gyventi į Didžiąją Britaniją neįtakojo padidėjusių vaiko poreikių atsiradimo, taip pat nepadidino išlaidų vaikui išlaikyti, kadangi dėl rinkos kainų panašumo, gyvenant Lietuvoje vaiko išlaikymui ir vystymuisi būtų patiriamos panašios išlaidos. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai konstatavo, kad išvykimas gyventi svetur padidino vaiko patiriamų išlaidų naštą.Teismo priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas apelianto turtinei padėčiai. Vaiko išlaikymui tenkanti 380-420 Eur išlaidų suma turėtų būti paskirstyta tarp ieškovės ir apelianto proporcingai, atsižvelgiant į jų uždirbamas pajamas.Teismas nepagrįstai nukrypo nuo CPK 271 straipsnio ir 282 straipsnio, numatančių, kad sprendimai dėl vaiko išlaikymo yra vykdomi skubos tvarka, t. y. pareiga mokėti padidintą išlaikymą atsirandą nuo teismo sprendimo paskelbimo. Nesant teismo argumentų, pagrindžiančių nukrypimą nuo imperatyvių CPK 282 straipsnio reikalavimų, padidinto išlaikymo priteisimas nuo kreipimosi į teismą dienos yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo sprendimo priėmimo išieškojimą vykdantis antstolis kreipėsi į apelianto atstovą ir nurodė, kad teismo priteistą padidintą išlaikymą apeliantas mokėtų į ieškovės motinos J. Č. banko sąskaitą. Praėjus dviem savaitėms po teismo sprendimo priėmimo apeliantas gavo J. Č. pranešimą, kuriame nerišlia kalba ji klausia apelianto, kada jis sumokės N. S. pinigus. Šie ieškovės ir jos motinos veiksmai suponuoja išvadą, kad teismo priteistas padidintas vaiko išlaikymas nebus naudojamas vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymui skirtomis lėšomis ketina disponuoti J. Č., o tai prieštarauja išlaikymo prievolės prigimčiai ir paskirčiai.
Ieškovė J. S. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Ieškovė ieškinį dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo didinimo būtent ir grindė aplinkybe, jog nuo teismo įsakymo priėmimo, kurio priteistas išlaikymas N. S. po 200 Lt (57,92 EUR), iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, t. y. jie ženkliai išaugo. Byloje pateikti objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys vaiko išlaidas.Ieškovė detaliai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kokie yra šiai dienai vaiko poreikiai bei pagrindė aplinkybes, jog tie poreikiai nuo teismo įsakymo priėmimo palaipsniui ženkliai išaugo. Pirmos instancijos teismas pagal bylos duomenis tinkamai įvertino bei išanalizavo padidėjusius N. S. poreikius. Reikšminga aplinkybė, rodanti, jog reikalingos papildomos lėšos vaikui išlaikyti - N. S. ugdymas, vaikas lanko mokyklą, ko nebuvo teismo įsakymo priėmimo metu. Atitinkamai atsirado papildomos išlaidos mokyklinėms prekėms, mokykliniams rūbams, sportiniams rūbams, avalynei, mokyklinėms ekskursijoms, ir kitoms su veikla mokykloje susijusioms išlaidoms.N. S. yra 12 metų amžiaus, todėl jam reikalinga didesnė asmeninė erdvė. Natūralu, jog tenkinant šį vaiko poreikį yra pasirinkta gyventi erdvesniame būste, kad vaikas turėtų savo kambarį. Byloje esantys įrodymai (paties atsakovo pridėtos nuotraukos) rodo, jog tai yra butas per du aukštus. Būsto nuomos kainas patvirtina tiek byloje esanti nuomos sutartis, tiek nuomotojo ieškovei siųstas pranešimas, jog yra padidinama nuomos kaina. Buto dydis ar nuomos kaina nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovės būste be sūnaus gyvena ir kiti asmenys.Teismas tinkamai įvertino, kad vaiko išvykimas gyventi į Didžiąją Britaniją sąlygojo didesnių išlaidų vaikui išlaikyti būtinumą. Be to atsakovas pripažino, jog vaikas dažnai grįžta į Lietuvą, tačiau jis niekada nėra padengęs vaiko kelionės išlaidų.Paskaičiavimas kelis kartus ieškovės alga yra didesnė nei atsakovo esminės įtakos tokio pobūdžio byloje neturi. Ieškovės didesnė alga ir lėmė tai, jog jos dalis išlaikymo prievolėje liko didesnė. Teismas pripažinęs, jog vaikui būtina 245 Eur suma iš atsakovo, įvertinęs jo turtinę padėtį, bei finansinį pajėgumą, pagrįstai priteisė 190 Eur.Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta 140 Eur suma vaikui išlaikyti akivaizdžiai yra maža ir nepakankama bet minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra prasta, priešingai, teismo posėdžio metu pripažino, jog yra sveikas ir darbingas, kreditinių įsipareigojimų neturi, gauna pastovias pajamas iš darbinių santykių, ketina kurti naują šeimą, vadinasi yra finansiškai pajėgus ją išlaikyti.Kadangi byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau, nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu, todėl padidintas išlaikymas iš atsakovo pagristai priteistas būtent nuo šios datos.Bylos nagrinėjimo metu, atsakydamas į teisėjos klausimus, apeliantas aiškiai pabrėžė, jog neturi duomenų, kad ieškovė priteistas išlaikymo sumas išleistų ne vaiko poreikiams patenkinti. Kaip matyti, atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujas aplinkybes dėl išlaikymo naudojimo, dėl kurių pirmosios instancijos teisme ginčas nekilo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013).CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Apeliantas skundą grindžia argumentu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai įrodytomis pripažino aplinkybes apie padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, nenustatė faktinių aplinkybių, kokia apimtimi padidėjo vaikų poreikiai. Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-459-675/2010 iš atsakovo V. S. buvo priteistas išlaikymas ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam vaikui N. S., 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, b.l. 9). Iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) nepilnamečio vaiko Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. įsakymu nustatytą išlaikymą vaikui padidino iki 190 Eur.Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento pasikeitė ekonominė situacija tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Po teismo įsakymo išdavimo, atsakovui neprieštaraujant, nepilnametis N. S. su mama išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Nepilnametis N. S. pradėjo lankyti mokyklą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo po 57,92 Eur kas mėnesį jo būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka, todėl vien dėl šių aplinkybių bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai padidino vaikui nustatytą išlaikymo dydį.Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis buvo 380 Eur. Pusė minėtos minimalios mėnesinės algos buvo 190 Eur. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), todėl teigti, jog teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl vaiko poreikių nėra pagrindo. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista 190 Eur kas mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti pačius būtiniausius nepilnamečio N. S. poreikius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė ieškinyje pateikė išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečio sūnaus išlaikymui, paskaičiavimus. Apeliantas ieškovės argumentų dėl išlaikymo dydžio jokiais konkrečiais įrodymais nepaneigė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad priteisto išlaikymo dydis yra neproporcingas apelianto turtinei padėčiai. Vaiko išlaikymui tenkanti išlaidų suma turėtų būti paskirstyta tarp ieškovės ir apelianto proporcingai, atsižvelgiant į jų uždirbamas pajamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra 2,5 karto didesnis nei atsakovo, bet tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti šalių vaikui reikalingo išlaikymo dalies, byloje nėra. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, gauna didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, kitų išlaikytinių neturi, todėl net ir įvertinus aplinkybę, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už atsakovo, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas negali vykdyti savo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Tai, kad, pasak apelianto, ieškovė su vaiku gyvena geresnėmis ekonominėmis sąlygomis ir gali labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo nei apeliantas, nepaneigia apelianto, kaip tėvo pareigos teikti reikalingą nepilnamečiam sūnui. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su ieškovės nuomojamo būsto dydžiu ir jame gyvenančių asmenų skaičiumi. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog ieškovės nuomojamame būste gyvena daugiau asmenų. Vien iš ieškovės banko išraše esančio M. M. atlikto mokėjimo su nuoroda „už žemę“, negalima daryti išvados, jog šis asmuo nuomojasi iš ieškovės dalį būsto. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog nepilnamečiui N. S., atsižvelgiant į jo amžių, reikalinga didesnė asmeninė erdvė, todėl natūralu, jog tenkinant šį vaiko poreikį, yra pasirinkta gyventi erdvesniame būste, kuriame vaikas turėtų savo kambarį. Taip pat pažymėtina, jog šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dalis nėra paskirstyta proporcingai tarp ieškovės ir atsakovo – ieškovei tenkanti vaikui reikalingo išlaikymo dalis, pagal pateiktus jos paskaičiavimus, kurių atsakovas nepaneigė, yra didesnė. Svarbu ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, tai neišvengiamai lemia, jog tam tėvui tenka nuolatinio, kasdienio materialinio aprūpinimo užtikrinimo pareiga, kuri šiuo atveju tenka ieškovei. Taigi ieškovė objektyviai prisideda prie nepilnamečio sūnaus N. S. poreikių patenkinimo didesne dalimi dar ir dėl to, jog jai tenka rūpintis kasdienine sūnaus priežiūra, jo buitinių poreikių tenkinimu, mokslo reikalais bei auklėjimu.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog išlaikymui skirti pinigai nebus naudojami vaiko poreikiams tenkinti. Skundžiamu sprendimu pavesta priteistomis vaiko išlaikymo lėšomis išskirtinai vaiko interesais disponuoti J. S.. CK 3.203 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Todėl įstatymo nuostatų, jog išlaikymą privalu naudoti išimtinai vaikų interesais, pažeidimas nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį, o vaiko turtinės teisės tokiu atveju gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlyginant padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai didesnio dydžio išlaikymą vaikui priteisė nuo ieškinio priėmimo dienos. Nustatyta, kad ieškovė ieškiniu į teismą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. įsakymu nustatyto vaiko išlaikymo dydžio padidinimo kreipėsi 2017 m. gegužės 25 d., nurodydama, jog atsirado tam tikros aplinkybės (padidėjo vaiko poreikiai), dėl ko reikalinga padidinti priteistą išlaikymą vaikui, kas leidžia daryti išvadą, kad jau 2017 m. gegužės mėnesį nepilnamečiui vaikui buvo reikalingas didesnis išlaikymas, negu priteistas (po 57,92 Eur).Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2014).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.