- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-1912-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11624-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- B. Z.
- Atsakovas
- D. L., V. L.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15762-947/2014 pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovams D. L., V. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės vaiko globos nustatymo, globėjos paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 3-8) ir prašė neterminuotai apriboti atsakovų D. L. ir V. L. tėvų valdžią nepilnametės S. L., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; nustatyti vaikui nuolatinę globą; paskirti ieškovę nepilnametės globėja ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį nurodydamas, kad ieškinys yra teismingas ne Lietuvos, o Jungtinės Karalystės teismams. Teismas sprendė, jog pagal ieškovės pateiktas mokesčių deklaracijas Anglijoje, raštą dėl socialinių išmokų Anglijoje, faktinė ir nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta paskutiniuosius du su puse metų yra Anglijoje, o Lietuvoje deklaruotu adresu vaikas faktiškai nebegyvena. Teismas, vadovavosi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 8 straipsniu, kuriame nurodyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Taip pat atsižvelgė į vaiko interesus, bei į tai, kad byloje turės būti analizuojamos ir vertinamos faktinės aplinkybės apie vaiko socialinę aplinką, o Lietuvoje veikiančios institucijos to padaryti negalės, todėl padarė išvadą, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus, nes vaikas šiuo metu gyvena Anglijoje tik todėl, kad ieškovei atsirado galimybė gauti ten darbo, be to, nepilnametė S. L. turi esminį ryšį su Lietuva, ji yra Lietuvos pilietė, čia jos deklaruota gyvenamoji vieta, jos sveikata nuolat tikrinama VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje, kur paskutinį kartą ji lankėsi 2014 metų vasario mėn., Lietuvoje gyvena mergaitės tėvai.
2. Apeliantė remiasi, Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 punktu, kuriame numatyta specialios jurisdikcijos taisyklė, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba atsakovo gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą įstatymą turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikoje teritoriniu principu veikiančios institucijos negalės pateikti teismui išsamių išvadų apie vaiko socialinę aplinką, nes ieškinyje ieškovė nurodė, kad mokyklos direkcijos teigimu, tokias pažymas jie išduoda tik pareikalavus atitinkamoms institucijoms, todėl pažyma galėtų būti pateikta teismui pateikus reikalavimą per atitinkamas institucijas, šiuo atveju, ieškovės teigimu, teismui kreipiantis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl reikalingos išvados gavimo iš kitos valstybės yra visos galimybės tokią išvadą gauti, o tai reiškia, kad atsisakyti priimti ieškinį ir šiuo pagrindu teismas negalėjo. Apeliantė pažymi, kad teismas pagal CPK 376 str. 1 d. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurie būtini siekiant teisingai išspręsti bylą. Jei šalis nepateikia įrodymų bylai ištirti, teismas šios kategorijos bylose turi būti aktyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas bylos, turinčios užsienio (tarptautinį) elementą, teismingumo nustatymo klausimas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė, kuri yra nepilnametės S. L. senelė, pareiškė ieškinį atsakovams, kurie yra vaikaitės tėvai ir iš kurių vienas - D. L. yra jos sūnus, dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos nustatymo, globėjos paskyrimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis numato, kad teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Taigi, ieškinio dalykas yra atsakovų tėvų valdžios apribojimas, o ieškinį reiškia asmuo, turintis teisę kreiptis į teismą. Byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, kadangi byloje yra duomenys, jog nepilnametis vaikas su ieškove gyvena Anglijoje.
Vadovaujantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas) 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Terminas „tėvų pareigos“ Reglamente apibrėžiamas gana plačiai ir apima visas tėvų pareigų turėtojo teises ir pareigas, susijusias su vaiko asmeniu arba turtu. Jis apima ne tik globos teises ir bendravimo teises, bet ir tokius klausimus, kaip globėjo skyrimas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reglamentas taikomas byloms susijusioms a) su globos teisėmis, c) asmens ar institucijos, atsakingos už vaiko asmenį ar turtą, skyrimu ir funkcijomis, atstovavimu vaikui. Pagal Reglamento 2 straipsnio 9 dalį, globos teisės apima teises ir pareigas, susijusias su vaiko priežiūra, ypač teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, todėl šiuo atveju taikytinos Reglamento nuostatos ir kartu atmestinas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001.
Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti minėtame Reglamente, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Byloms, susijusioms su tėvų pareigomis Reglamento 8 straipsnyje suformuluota bendroji jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Reglamento 12 straipsnyje yra numatytos specialiosios alternatyvios jurisdikcijos taisyklės, nes Reglamentas nustato ribotą galimybę kreiptis į valstybės narės, kurioje vaikas nėra nuolatinis gyventojas, teismą arba dėl to, kad byla yra susijusi su nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo arba dėl to, kad vaikas su ta valstybe nare turi esminį ryšį. Pagal Reglamento 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktą, valstybės narės taip pat gali turėti jurisdikciją bylose dėl tėvų pareigų, t.y. kitose bylose nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis arba visos šalys aiškiai ar kitokiu nedviprasmišku būdu pripažįsta to teismo jurisdikciją, teismui priėmus bylą savo žinion. Iš tokio teisinio reglamentavimo daroma išvada, kad ginčo pobūdžio ir dalyko bylai nėra nustatyta išimtinė jurisdikcija, kaip pavyzdžiui bylose dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos pripažinimo negaliojančia pagal Reglamento 3, 4 ir 5 straipsnius, todėl teismas turėjo pagrindo dėl bylos jurisdikcijos spręsti pagal Reglamento 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors bylos duomenys duoda pagrindą manyti, kad šiuo metu nepilnametė S. L. su senele gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten nuo 2012-09-03 lanko mokyklą (b. l. 31), ieškovė į kompetentingas užsienio institucijas kreipėsi dėl išmokų vaikui gavimo, pati užsienio valstybėje moka mokesčius, tačiau vaikas yra Lietuvos pilietis, grįžta į Lietuvą, 2014-05-29 ir 2014-08-13 lankėsi pas šeimos gydytoją Kalniečių poliklinikoje, todėl ji nepraradusi esminio ryšio su Lietuva, be to, jos tėvų gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Šių asmenų nuomonė dėl ieškinį gavusio teismo jurisdikcijos gali paaiškėti tik teismui priėmus bylą savo žinion. Taigi, nesant pagal Reglamentą ginčo bylai išimtinės jurisdikcijos, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turėjo būti vadovaujamasi CPK 785 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų išimtinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Šiuo aspektu pažymima, kad skundžiamojoje nutartyje nuoroda į Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-13045-924/2014 kaip tik patvirtina faktą, kad teismui nekilo abejonių dėl bylos teismingumo, o ieškinys buvo laikomas nepaduotu tik teismo nustatytu terminu ieškovei nepašalinus 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų (CPK 115 str. 3 d.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų pažymima, kad įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra atsakovų, kurių gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, tėvų valdžios vykdymas (CK 3.155 str., 3.180 str.), vaiko nuolatinės globos nustatymas (CK 3.263 str. ) bei globėjos skyrimas (CPK 3.264 str. 3 d.). Ieškovė pretenduoja tapti vaikaitės globėja, todėl vaiko teisių apsaugos institucijai turės pati pateikti CPK 3.268 straipsnyje nurodytus dokumentus. Tuomet teismas be pagrindo suabejojo byloje dalyvaujančios institucijos galimybėmis pateikti byloje išvadą. Be to, sutinkama su apeliante, kad bylai reikšmingi duomenys gali būti renkami Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 2001 m. gegužės 28 d. dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes ieškinys teismingas teismui, kuriam jis yra paduotas, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis panaikinama, bylos teismingumo klausimą išsprendus iš esmės, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.