Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei Ž. D.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo įgaliotam atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-3405-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine tvarka Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-3405-2020 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 13 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini), prie savo medžioklės bokštelio esančioje žvėrių viliojimo vietoje išpylė natūralius pašarus ant žemės. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.36 punkto, draudžiančio natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės, reikalavimus, ir tuo padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Liudytojas S. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog, atliekant planinį medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) patikrinimą, buvo patikrinti ir keli medžiotojų bokšteliai. Tuos medžiotojų bokštelius jiems parodė minėto medžiotojų būrelio pirmininkas. Prie keturių medžiotojų bokštelių esančiose žvėrių viliojimo vietose natūralūs pašarai buvo išpilti ant žemės. Prie V. K. medžioklės bokštelio esančioje žvėrių viliojimo vietoje esantis lovys buvo pusiau be dugno. Dėl to, kad buvo viliojami žvėrys, pašarus išpilant ant žemės, medžiotojai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Medžiotojų būrelio vadovas informavo, jog žvėris vilioja kiekvienas medžiotojas individualiai, todėl buvo iškviestas bokštelio, prie kurio nustatytas pažeidimas, savininkas ir kiekvienam iš jų buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. V. K. medžioklės bokštelio patikrinimo metu pašarai buvo išpilti žvėrių viliojimo vietoje, netoli jų šėrimo lovio, maždaug 2-3 metrų atstumu. Tai buvo grūdai, kurie buvo išpilti juostomis. Žvėrys taip išpilti pašarų negalėjo. Būna, jog žvėrys apverčia lovius, tačiau ten matėsi, kad pašarai išpilti specialiai. Į tą teritoriją miške galėjo laisvai patekti ir kiti asmenys. Jam nebuvo žinoma, jog V. K. ir minėto medžiotojų būrelio vadovo santykiai yra konfliktiški. Medžiotojų būrelio vadovas nebuvo apklaustas šiame tyrime, jis visas būtinas aplinkybes nurodė jiems tik žodžiu. Pagrindinis įrodymas, kuriuo vadovavosi priimdamas skundžiamą Nutarimą, buvo medžiotojų būrelio vadovo paaiškinimas apie tai, kad kiekvienas to būrelio narys šeria žvėris prie savo medžioklės bokštelio. V. K. nepripažino, jog jis išpylė pašarus ir tokiu būdu viliojo žvėris. Negali pasakyti, ar jie apžiūrėjo visus to medžiotojų būrelio medžioklės bokštelius. Pats nesidomėjo, kiek medžiotojų būrelis turi medžioklės bokštelių. Jie važiavo pamiške, o medžiotojų būrelio vadovas jiems rodė medžiotojų bokštelius. Jam yra žinoma, jog stacionarūs medžiotojų bokšteliai yra nurodyti planuose, kurie yra pateikti Institucijai.

Liudytojas A. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog jis yra medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas. 2020 metais buvo atliktas jo vadovaujamo medžiotojų būrelio patikrinimas, kurio metu Institucijos pareigūnai viską fotografavo. Tokie patikrinimai būna vieną kartą per metus. Šis patikrinimas buvo planinis ir jis pats apie šį patikrinimą žinojo iš anksto. Institucijos pareigūnai tikrino medžioklės lapus ir žvėrių šėrimo aikšteles, esančias prie medžiotojų bokštelių. Jų medžiotojų būrelyje yra apie 13 medžioklės bokštelių ir visi jie buvo patikrinti. Dabar jau tiksliai nepamena, tačiau galėjo būti, kad keli medžiotojų bokšteliai liko nepatikrinti. Tie medžiotojų bokšteliai, kuriuos tikrino, juose buvo vykdoma medžioklė. Jo vadovaujamame medžiotojų būrelyje yra 29 medžiotojai ir kai kurie iš jų turi po du medžioklės bokštelius. Tąkart buvo tikrinta tik miško masyve esantys medžiotojų bokšteliai, prie kurių būna viliojami žvėrys, ir iš kurių yra tikrai medžiojama. Institucijos pareigūnai patikrino ir V. K. medžioklės bokštelį. Jų medžiotojų būrelyje medžioklės bokšteliai nėra rakinami. Įprastai visi medžiotojai medžioja iš savo medžioklės bokštelių. Būna, jog V. K. sūnus medžioja iš savo tėvo medžioklės bokštelio. Prie V. K. medžioklės bokštelio yra ir žvėrių šėrimo lovys. Patikrinimo metu prie to lovio buvo papilta grūdų. Visa tai užfiksavo Institucijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 591 straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių <...>.

Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. visiškai nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jo atžvilgiu priimtu Nutarimu nurodydamas, kad jis neatliko Institucijos Nutarime aprašytų priešingų teisei veiksmų – žvėrių viliojimo vietoje neišpylė natūralių pašarų ant žemės, kadangi prie savo medžioklės bokštelio paskutinį kartą jis buvo tik 2020 metų rugsėjo mėnesį, o tuos pašarus ten galėjo išpilti bet kas. Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje kilęs ginčas dėl asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.

Kaip numato ANK 569 straipsnio 1 dalis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Visa tai reiškia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

ANK 290 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Toks administracinis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 Eur iki 90 Eur.

Taisyklių 58.36 punktas numato, jog draudžiama medžioklės plotų vienete (10 km² (1 000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 litrus natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės).

Iš Nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog V. K. kaltė padarius ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindžiama Patikrinimo aktu Nr. PA17-51 ir Fotolentele (Nusižengimo byla, b. l. 2 – 3, 4). Teismas sutinka, kad aukščiau aptarti duomenys patvirtina neginčijamą faktą, t. y. tą aplinkybę, kad pašarai prie V. K. priklausančio stacionaraus medžioklės bokštelio buvo išpilti, visgi šie duomenys nėra pakankami, kad būtų galima neabejotinai spręsti, jog būtent V. K. išpylė natūralius pašarus ant žemės žvėrių viliojimo vietoje.

Liudytoju byloje apklaustas administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs ir skundžiamą Nutarimą priėmęs S. K. nurodė, jog V. K. kaltę dėl administracinio nusižengimo jis grindė nustatytu faktu, kad natūralūs pašarai buvo išberti būtent prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens medžioklės bokštelio, taip pat medžiotojų būrelio vadovo žodiniu paaiškinimu. Teismas kritiškai vertina tokį Institucijos pareigūno paaiškinimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad medžiotojų būrelio vadovas A. V. dalyvavo atliekant minėtą patikrinimą, tačiau apie byloje minimas aplinkybes apklaustas nebuvo ir jokių šio asmens paaiškinimų byloje nėra. Pagrįstų abejonių, sprendžiant Institucijos gautų duomenų patikimumo klausimą, kelia ir tai, jog medžiotojų būrelio pirmininkas A. V. yra konfliktiniuose santykiuose su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, tą patvirtina teisminio nagrinėjimo metu pateiktas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje, todėl liudytojo A. V. parodymai, kad medžiotojui priklausantis bokštelis yra naudojamas tik paties savininko ir, kad šalia esančius pašarus galėjo išpilti tik V. K., nes tik jis vienas naudojasi minėtu bokšteliu, teismas vertinami kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, be to jie gali būti tendencingi, siekiant apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Nors Institucija tiek V. K. skundą, tiek jo paaiškinimus traktuoja tik kaip gynybinę poziciją, teismas pažymi, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareiga tenka ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris privalėtų įrodinėti savo nekaltumą (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Priešingai – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti bet kokius parodymus, juos keisti ar jų neduoti (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą.

Teismas pažymi ir tai, jog ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį apibrėžia ANK 618 straipsnis, numatantis, jog, be kita ko, tokiame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog jame nėra nurodyta jokių motyvuotų išvadų bei argumentų. Taigi, akivaizdu, jog Institucijos Nutarimas neatitinka ir imperatyvių jo turiniui keliamų reikalavimų (ANK 618 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visumą, sprendžia, jog V. K. administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, Institucijos Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-3405-2020, kuriuo V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.