Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Pateikti kelionių bilietai patvirtina, kad ieškovas itin dažnai grįždavo iš Norvegijos į Lietuvą, grįžęs su šeima būdavo ilgai, kai kuriais atvejais virš vieno mėnesio, kartu su visa šeima keliaudavo į Norvegiją. Tai paneigia ieškovo teiginius, kad nuo 2010 metų iki 2014 metų atsakovas į Lietuvą buvo grįžęs vos kelis kartus. Kad atsakovas nuo 2010 metų rugsėjo 1 d. nuolat bendravo su žmona ir abiem savo vaikais taip pat patvirtina atsakovo pateikiamos nuotraukos. Iš jose nurodytos nuotraukų fiksavimo datos bei pagal nuotraukose užfiksuotą dukters D. J. amžių akivaizdžiai matyti, kad nuotraukose įvykiai fiksuojami po dukters gimimo. Atsakovo nuomone, pateikiamos nuotraukos patvirtina, kad atsakovas nuo dukters gimimo iki šiol nuolat bendravo su abiem vaikais ir žmona, nuotraukose užfiksuoti šilti šeimos santykiai iki pat atsakovo žmonos mirties, taip pat užfiksuota, kad šeima nuolat keliaudavo, kartu švęsdavo šventes, atostogaudavo Norvegijoje ir Lietuvoje, svečiuodavosi pas atsakovo mamą namuose. Šios nuotraukos paneigia ieškovo teiginius, kad nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio atsakovas paliko šeimą ir nei su žmona, nei su vaikais nebendravo iki 2014 metų. Tarp atsakovo ir jo žmonos buvusius šiltus santykius taip pat patvirtina žmonos ranka atsakovui rašyti laiškai, kuriuos žmona įdėdavo į atsakovo kelionės lagaminą, jam išvykstant dirbti į Norvegiją. Po sutuoktinės mirties atsakovas bendrauja su savo vaikais, su jais kartu gyvena Lietuvoje. Dukros 4-ojo gimtadienio metu atsakovas trumpam buvo išvykęs į Norvegiją dėl darbo, tačiau prieš išvykdamas paliko sūnui 100 Lt ir paprašė, kad sūnus dukrai nupirktų gimtadienio dovaną. Iš Norvegijos atsakovas dukrai 4-ojo gimtadienio proga atsiuntė atvirutę su pasveikinimu. Taip pat atsakovas suorganizavo sūnaus D. J. gimimo dienos šventę su draugais. Atsakovas pažymi, kad 2010 m. liepos 9 d. su S. J. nusipirko 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas padarė bute remontą, nupirko visus reikalingus baldus, taip gerindamas šeimos buitį. Jo nuomone tai įrodo, kad atsakovas išlaikė vaikus. Atsakovas nuolat iš Norvegijos parveždavo vaikams žaislų, Gariūnų turguje pirko dukrai ir sūnui dviračius, kiekvieną sezoną Gariūnų turguje perka vaikams drabužius ir avalynę. 2013 metais nupirko sūnui D. žieminę striukę „Swix“, o Kalėdų proga nupirko jam katiną. Atsakovas apmokėjo dukters krikštynų šventę, vykusią 2013 m. gegužės mėnesį. Už svečių vaišes organizatoriams „Villa Alicante“ sumokėjo apie 2 000 Lt. 2013 m. gegužės mėnesį vykusių sūnaus D. krikštynų ir Pirmosios Komunijos šventę ir apeigas, kartu su žmona 2012 metais apmokėjo kelionę į Egiptą, 2013 metais apmokėjo šeimos vasaros atostogų kelionę į pajūrį Šventojoje. Kadangi tarp atsakovo ir jo žmonos santykiai šeimoje nuo 2010 metų rugsėjo iki 2014 metų buvo šilti, darnūs, šeima kartu būdavo dažnai, kartu keliaudavo, atostogaudavo, dėl šios priežasties šeimoje nebuvo poreikio finansinius šeimos išlaikymo reikalus fiksuoti bankiniais pavedimais ar kitais rašytiniais susitarimais. Atsakovas, grįžęs iš Norvegijos į Lietuvą, žmonai duodavo pinigų šeimai išlaikyti grynais pinigais, tokia praktika šeimoje buvo nusistovėjusi. Dėl pasikeitusių darbo Norvegijoje sąlygų (atsakovas pakeitė darbovietę, nuolat ieškojo kito darbo) ir negalėdamas kaip įprasta dažniau grįžti į Lietuvą, atsakovas, siekdamas pastoviai išlaikyti šeimą, nuo 2013 m. pabaigos pradėjo pervesti pinigines lėšas vaikams į sutuoktinės S. J. sąskaitą AB DNB banke. Atsakovas teigia, kad S. J. sumokėjo, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už vaikus": 2013-12-06 – 5 000 NOK (Norvegijos Krona), 2014-02-15 – 2 000 NOK, 2014-03-02 – 2 000 NOK, 2014-04-06 – 1 000 NOK, 2014-04-18 – 1 000 NOK, 2014-04-28 – 1 000 NOK, 2014-05-11 – 2 000 NOK, 2014-05-22 – 1 500 NOK, 2014-06-05 – 2 000 NOK, 2014-08-03 – 3 700 NOK. Be minėtų bankinių pavedimų, atsakovas 2014 m. vasario 7 d. Lietuvoje UAB „Medicinos bankas“ išsikeitė 54 000 NOK į 21 976 Lt ir apie pusę šios sumos (t.y. apie 10 000 Lt) atsakovas, išvykdamas dirbti į Norvegiją, perdavė grynais pinigais sutuoktinei vaikų ir buities išlaikymui. Atsakovas nuo 2014 m. liepos 7 d. iki šiol pats tiesiogiai moka buto išlaikymo mokesčius. S. J. iki 2014 m. birželio mėnesio, kuomet buvo pareikštas ieškinys teisme dėl santuokos nutraukimo, niekada nereiškė pretenzijų atsakovui dėl vaikų išlaikymo, niekada nesikreipė į teismą dėl išlaikymo ar išlaikymo įskolinimo priteisimo. Vien ieškinio pateikimo teismui faktas nereiškia, kad atsakovas nuo 2010 metų nepilnamečių vaikų neišlaikė. Po sutuoktinės mirties, tėvas ir toliau rūpinosi vaikais. Atsakovas 2014 metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje išsikeitė 15 000 NOK į 6 258 Lt, 2014 m. lapkričio mėnesį jis išsikeitė 5 000 NOK į 1 995 Lt ir 8 000 NOK į 3190,60 Lt. Iš išsikeistų lėšų atsakovas išlaiko vaikus ir gerina buitį, t.y. atsakovas perka vaikams maistą, vaistus, vitaminus, žaislus, batus, bilietus į kino teatrą, zoologijos sodą, taip užtikrindamas vaikų išlaikymą ir ugdymą. Atsakovas taip pat apmoka buto išlaikymo išlaidas, dukros D. J. darželį. Ieškovui laikina globa buvo nustatyta tik 2014 m. liepos 22 d., o panaikinta 2014 m. spalio 9 d. Taigi, teisiškai ieškovas vaikais rūpinosi 2,5 mėnesio, nors faktiškai, esant laikinai globai, rūpinosi trumpiau – atsakovas kartu su vaikais kartu gyveno Lietuvoje ir jais vienas rūpinosi dar iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijai panaikinant laikiną globą. Ieškovui, kaip laikinam globėjui, buvo skirta pašalpa, kurią jis turėjo naudoti vaikų interesams, kas taip pat paneigia, jog ieškovas savo sąskaita teikė išlaikymą vaikams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų pirkęs vaikams reikalingus daiktus, drabužius, batus, skyręs lėšų ugdymui, lavinimui, atostogoms ar pan. Todėl ieškovo teiginiai patikslintame ieškinyje nėra įrodyti. Atsakovo nuomone, teismas neturėtų remtis į bylą pateiktomis SMS žinučių išklotinėmis, kadangi nėra galimybės patikrinti jų autentiškumo, ar tai nėra išimti iš konteksto pranešimai. Be to, kad atsakovas rūpinosi materialiai dalykais, atsakovas teigia, kad rūpinosi nepilnamečių vaikų sveikata ir ugdymu. Atsakovas kartu su sutuoktine 2012 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą ir vėliau ne kartą žodžiu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pagreitinti dukros priėmimo į darželį laiką dėl žmonos ligos. Pagal (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2014 m. lapkričio 25 d. išduotą medicinos dokumentų išrašą matyti, kad atsakovas per paskutinių vienerių metų laikotarpį kartu su dukra D. J. lankėsi pas gydytoją nurodytomis datomis: 2014-08-25, 2014-10-08, 2014-10-15, 2014-10-28, 2014-10-30, 2014-11-06, 2014-11-24. Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos 2014-11-26 pažymoje Nr. SD1-17-94 nurodyta, kad atsakovą 2014-10-23 konsultavo tarnybos psichologė su tikslu padėti D. J. priimti/išgyventi mamos netektį, dėl ko atsakovui buvo suteiktos rekomendacijos. Atsakovas rūpinosi ir sūnaus sveikata. Atsakovas kartu su sūnumi D. J. lankėsi pas gydytoją nurodytomis datomis: 2014-08-25, 2014-11-06. Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos 2014-11-26 pažymoje Nr. SD1-17-94 yra nurodyta, kad atsakovas atvesdavo sūnų ir konsultavosi nuo 2014-09-30 iki 2014-10-27 septyniose konsultacijose. 2014-10-27 psichologinės konsultacijos baigtos sūnaus D. J. iniciatyva. D. J. asmens sveikatos istorija, užvesta Vaikų ligoninėje, patvirtina, kad 2014 m. liepos 24 d. ir 2014 m. spalio 13 d. atsakovas sūnų vežė gydytojo konsultacijai dėl kojos būklės po operacijos. 2014 m. spalio 13 d. gydytojo išraše nurodyta, kad sūnui rekomenduojami polivitaminai, žuvų taukai, kalcio preparatai. Atsakovas šias rekomendacijas įgyvendino ir nupirko sūnui žuvų taukų, kalcio tablečių. Atsakovas rūpinosi, kad sūnus sportuotų, jo iniciatyva sūnus lankė Shotokan karatė pamokas ir jam 2012 m. gegužės 10 d., 2012 m. lapkričio 17 d. ir 2012 m. gruodžio 11d. Lietuvos Shotokan karatė federacija išdavė diplomus. Atsakovas ir dabar skatina sūnų sportuoti, mankštinti po operacijos sugijusius kojos kaulus, parūpino sūnui sporto inventorių. Ieškovas vaikų ir atsakovo teisinį ryšį įrodinėja šioje byloje neleistinais įrodymais – 2014 m. rugpjūčio 4 d. išvada dėl nepilnamečių D. J. ir D. J. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei 2014 m. liepos 14 d. buities tyrimo aktais. Išvada yra teikiama dėl konkretaus ginčo jau iškeltoje byloje. Ieškovo pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. išvada yra rengta ne šioje civilinėje byloje, ne dėl šioje byloje keliamų reikalavimų ir neatitinka šiandieninės situacijos, kadangi vaikų mama mirė. Šioje byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2014 m. lapkričio 17 d. buities tyrimo aktą Nr. A715-6441/14 (2.13.2.20-AD15), kuriame nurodė, kad sūnus D. J. teigė, kad nori gyventi kartu su tėčiu, kad su tėčiu geriau, smagiau, namuose yra ramu, nusistovėjusi tvarka, tėtis žino, ką jis su sese mėgsta valgyti, tėtis domisi, kaip jam sekasi mokykloje, jei ko nesupranta – paaiškina. Dukra D. J. taip pat pasakė, kad norėtų gyventi su tėčiu. Iš nepilnamečio vaiko D. J. piešinių tėvui matyti, kad sūnus savo šeimą sieja su tėčiu. Piešiniuose vaikas atsakovą vaizduoja prie vandens, žvejojantį kartu su mama, plaukiojantį su laivu, su arkliu, vaikas savo ranka piešiniuose yra užrašęs „Tėtukui“, „Mamai ir tėčiui“, „Tėtis“, „Mano mylimam tėtukui mašina nuo D., būk geras“. 2014 m. spalio mėnesį per atsakovo gimtadienį sūnus padovanojo atsakovui savo pieštą atvirutę su gimtadieniu ir savo ranka užrašydamas žodžius, pabrėžiančius, kaip vaikui reikia tėčio. Atsakovo teigimu, šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu vaikus ir atsakovą sieja artimi šeimos ryšiai, vaikų norai ir poreikis bendrauti ir gyventi su atsakovu atitinka vaikų interesus ir toks jų tarpusavio ryšys turi būti užtikrintas. Tuo metu, kai S. J. gulėjo ligoninėje, vaikus, atsakovo sutarimu su sutuoktine, prižiūrėjo ieškovo sūnus O. S. ir kartais ieškovas. Atsakovas, ieškovas bei O. S. gerai sutarė. Tačiau po sutuoktinės mirties ieškovas pradėjo žeminti atsakovą, kaltinti jį dėl S. J. mirties, atvirai iš atsakovo už vaikų priežiūrą reikalauti neadekvačių piniginių sumų. Ieškovas neturi darbo, todėl nusprendė pasipelnyti iš atsakovo. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir motyvų, kaip per 2,5 mėnesio laikotarpį jo ryšys su vaikais tapo ypatingai artimas ir netgi artimesnis negu vaikų ir atsakovo ryšys. Šioje byloje Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame 2014 m. lapkričio 17 d. buities tyrimo akte yra nurodyta, kad sūnus D. J. teigė, kad su tėčiu geriau, kad namuose yra ramu. Tokiais žodžiais vaikas palygino buvimą su ieškovu (seneliu) ir su atsakovu (tėčiu), laikydamas, kad buvimas su seneliu vaikui kelia įtampą. Ieškovo bendravimas su vaikais prieštarauja vaikų interesams. Po atsakovo žmonos mirties, ieškovas slėpė nuo atsakovo jo žmonos laidotuvių vietą, prašomas pasakyti laidotuvių laiką ir vietą, kategoriškai atsisakė tai padaryti, taip siekdamas sudaryti kliūtis jose atsakovui dalyvauti, prisidėti prie laidotuvių išlaidų bei palaikyti savo vaikus mamos laidotuvių dieną. Atsakovas laidotuvių vietą sužinojo pasitelkęs kitus asmenis. Laidotuvių metu ieškovas sūnaus D. J. akivaizdoje tyčiojosi iš atsakovo ir atsakovo artimųjų giminaičių. Ieškovas atvirai vaikams išsako neigiamą ir net menkinantį požiūrį į atsakovą, kaip vaikų tėvą, taip kenkdamas nepilnamečių vaikų asmenybės raidai. Atsakovas pažymi ir tai, kad ieškovas yra rusakalbis, su abiem vaikais bendrauja tik rusų kalba. Tuo tarpu vaikai yra lietuvių tautybės, šeimoje nuo gimimo kalbantys lietuvių kalba, lankantys mokyklą ir vaikų darželį lietuvių kalba. Ieškovas sąmoningai nesiekia su vaikais bendrauti lietuvių kalba ir taip pažeidžia nuostatą, kad privalu vaikui užtikrinti galimybę išmokti savo gimtąją, valstybinę kalbą. Ieškovas nesilankė atsakovo sūnaus mokykloje, nesidomėjo jo mokslo rezultatais, nedalyvavo psichologo susitikimuose su vaikais. Ieškovas nurodo, kad atsakovas Lietuvoje neturi darbo, todėl negali tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti nepilnamečių vaikų. Tačiau ieškovas pats niekur nedirba, nėra įgijęs teisės į senatvės pensiją, negauna jokių pajamų. Todėl jo padėtis tokia pati kaip ir atsakovo. Ieškovas ieškinyje kelia nerimą dėl to, kad atsakovas išsiveš vaikus gyventi į Norvegiją. Atsakovas neketina vaikų išsivežti į Norvegiją ar bet kur kitur iš Lietuvos. Atsakovas su sutuoktine savo ateitį siejo su Norvegija, planavo ten dirbti ir gyventi, auginti vaikus. S. J. mokėsi Norvegų kalbos. Sutuoktinė buvo priėmusi sprendimą mokyti D. J. Norvegų kalbos, pati savo profesinę ir darbinę ateitį siejo tik su Norvegija. Šeima su abiem vaikais ne kartą Norvegijoje lankėsi. Ieškovas neįrodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, reikalinga 150 Eur suma. Su tokia išlaikymo suma atsakovas nesutinka. Ieškovas, priteisus tokį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nepagrįstai praturtėtų. Atsakovas nesutinka ir su reikalavimu dėl įsakymų panaikinimo, kadangi jie priimti teisėtais. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš panaikindama vaikų laikinąją globą, apklausė ieškovą ir atsakovą, dalyvaujant vaikų specialistui, išsireikalavo medžiagą iš psichologo, suteikė galimybę pasisakyti ieškovui, kuris atsisakė pasisakyti ir susitikimo metu buvo atstovaujamas advokatės G. G.. Atsakovas prašo teismo ieškovo H. S. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (III tomas, b.l. 88-102).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymų Nr. A30-754 ir A30-755 panaikinimo, kurioje nurodė, kad nepilnamečiai D. J., gim. 2010-09-01, ir D. J., gim. 2001-09-24, yra S. J. ir E. J. vaikai, kurie gimė tėvams esant santuokoje.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) 2015-02-13 buvo gautas E. J. prašymas nustatyti jo nepilnamečiams vaikams laikinąją globą tėvų prašymu jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją laikotarpiu. Skyriuje priimtas sprendimas D. J. ir D. J. nustatyti laikinąją globą tėvų prašymu, kadangi vaikai laikino tėvo išvykimo iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją laikotarpiu lieka be įstatyminio atstovo. Skyriui pateiktame E. J. prašyme nurodytas fizinis asmuo t.y. D. D. M., gali laikinai pasirūpinti jo nepilnamečiais vaikais. Skyrius turėjo patikrinti ar šis asmuo atitinka vaiko globėjui tėvų prašymu keliamus reikalavimus. Skyriaus specialistė 2015-02-18 apsilankė trečiojo asmens E. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad nepilnamečiai vaikai D. J. ir D. J., D. D. M. ir E. J. gyvena 3 kambarių, 75 kv.m. ploto, bute su visais patogumais. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga, švaru, jauku. Nepilnametis D. J. pateikė Skyriui raštu sutikimą, kad jis sutinka, jog jį prižiūrėtų ir rūpintųsi močiutė D. D. M., kol tėvas E. J. dirbs Norvegijoje. Senelė D. D. M. taip pat pateikė Skyriui sutikimą, kad ji sutinka būti paskirta nepilnamečių vaikų laikinąją globėja vienerių metų laikotarpiui. Ji rūpinasi abiem vaikais, gamina jiems valgyti, D. nuveda ir parveda iš darželio, prižiūri, kaip D. J. ruošia pamokas, rūpinasi visa namų buitimi, vaikų sveikata, ligos atveju nuveda vaikus į polikliniką, su vaikais eina pasivaikščioti, nuperka vaikams reikalingus daiktus už E. J. paliktas pinigines lėšas. Vaikų finansiniu išlaikymu visiškai pasirūpina vaikų tėvas. Su abiem anūkais sutaria labai gerai, ryšys yra stiprus. Ji yra pensininkė, gauna pastovias pajamas (gauna senatvės pensiją). Skyrius priimdamas sprendimą nepilnamečiams vaikams nustatyti laikinąją globą tėvų prašymu, tikrino šiuos D. D. M. duomenis ir nustatė, kad jos sveikatos būklė leidžia globoti vaikus. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, apie būsimą globėją baudžiamosios bylos iškėlimą ir teistumą, duomenų neturi. Pagal Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenis, ji nėra bausta administracine tvarka. Esant visumai nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad Skyriuje priimti sprendimai D. J. ir D. J. nustatyti laikinąją globą tėvų prašymu yra pagrįsti, jie atitinka vaikų interesus bei norus, todėl nėra jokio pagrindo naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-03-05 įsakymų Nr. A30-754 ir A30-755 (IV tomas, b.l. 182-183).

Ieškovas (atsakovas pagal ieškinį) E. J. pateikė ieškinį atsakovui (atsakovas pagal ieškinį) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui (ieškovui pagal ieškinį) H. S., kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. raštą (toliau – Raštas) Nr. A732-6842/15(2.13.2.8-AD15) „Dėl D. ir D. J. laikinosios globos" ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 30-2846 „Dėl laikinosios globos D. J. nustatymo" ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 30-2847 „Dėl laikinosios globos D. J. nustatymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 30-2846 nustatė be tėvų globos likusiai ieškovo dukrai D. J., gimusiai 2010 m. rugsėjo 1 d., laikinąją globą, laikinuoju globėju paskiriant trečiąjį asmenį H. S., taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 30-2847 nustatė be tėvų globos likusiam ieškovo sūnui D. J., gimusiam 2001 m. rugsėjo 24 d., laikinąją globą, laikinuoju globėju paskiriant trečiąjį asmenį H. S.. Abiem vaikams laikinoji globa įsakymais buvo nustatyta tuo pagrindu, kad ieškovui E. J. esant išvykus dirbti į Norvegiją, buvusi vaikų laikinoji globėja D. D. M. 2015 m. rugpjūčio 21 d. negalėjo pasirūpinti vaikais, todėl ieškovui minėtą dieną nebuvus Lietuvoje, o vaikams 2015 m. rugpjūčio 21 d. likus be globėjo, minėtų įsakymų pagrindu trečiasis asmuo H. S. buvo paskirtas vaikų laikinuoju globėju. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 22 d. grįžo iš Norvegijos į Lietuvą pas vaikus, apie tai 2015 m. rugpjūčio 24 d. informavo atsakovą ir pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymus Nr. 30-2846 ir Nr. 30-2847. Tačiau atsakovas 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. A732-6842/15(2.13.2.8-AD15) informavo ieškovą, kad nusprendė nenaikinti laikinosios globos iki civilinė byla Nr. 2-2700-558/2015 bus išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas. Šis atsakovo Raštas laikytinas sprendimu, kuriuo atsakovas atsisakė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymus Nr. 30-2846 ir Nr. 30-2847. Ieškovas, sužinojęs apie tai, kad jo abu vaikai 2015 m. rugpjūčio 21 d. dėl buvusios laikinosios globėjos veiksmų liko be globos, nedelsiant, sekančią dieną, t.y. 2015 m. rugpjūčio 22 d. grįžo iš Norvegijos į Lietuvą pas vaikus ir ieškovas 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu apie tai informavo atsakovą, pateikdamas prašymą panaikinti vaikų laikinąją globą. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 24 d. su savimi pasiėmė dukrą D. J., kuri norėjo būti ir gyventi su ieškovu, o ieškovo sūnus liko gyventi pas trečiąjį asmenį – H. S.. Ieškovui 2015 m. rugpjūčio 22 d. grįžus į Lietuvą ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. susisiekus su abiem vaikais bei pasiėmus dukrą D. J., atsirado CK 3.255 straipsnio 1 punkte numatytas teisinis pagrindas - vaikai teisiškai buvo grąžinti tėvui (ieškovui), kas yra savarankiškas laikinosios globos pabaigos pagrindas. Nei nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d., kai ieškovas grįžo į Lietuvą, nei šiuo metu nėra jokių CK 3.254 straipsnyje numatytų laikinosios globos nustatymo pagrindų, dėl kurių abiem ieškovo nepilnamečiams vaikams būtų reikalinga nustatyti ir tęsti laikinąją globą. Atsakovas taip pat iki šiol nenurodė nei vieno CK 3.254 straipsnyje esančio laikinosios globos nustatymo pagrindo, neišreiškė ieškovui priekaištų dėl vaikų priežiūros ar auklėjimo, atsakovui yra žinoma, kad ieškovo dukra D. J. nori gyventi kartu su ieškovu jų namuose (duomenys neskelbtini), atsakovui yra žinoma, kad ieškovas nutraukė darbo santykius Norvegijoje, sudarė darbo sutartį Lietuvoje (nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“), čia gyvena, kasdien matosi ir bendrauja su abiem vaikais, jais rūpinasi, finansiškai išlaiko, vedžioja dukrą į darželį ir ją iš ten pasiima, vedžioja dukrą pas gydytojus, logopedą, lankosi pas sūnaus gimnazijos mokytoją (auklėtoją) ir domisi sūnaus mokslais, t.y. savo kaip tėvo valdžią ieškovas įgyvendina tinkamai, ieškovui tėvo valdžia teismo sprendimu nėra apribota, ieškovas teismo sprendimu neatskirtas nuo savo vaikų. Todėl atsakovo sprendimas nenaikinti laikinosios globos neatitinka įstatymo normų. Atsakovas dirbtinai tęsia ir nenutraukia laikinosios globos, nuspręsdamas laikinosios globos panaikinimo klausimą spręsti tik tada, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2700-558/2015 bus priimtas sprendimas. Nei CK, nei Nuostatai nenumato galimybės atsakovui tęsti ar nepanaikinti laikinosios globos dėl nagrinėjamos civilinės bylos, ypatingai vertinant tai, kad teismas nėra uždraudęs atsakovui panaikinti įsakymų, kuriais buvo nustatyta vaikų laikinoji globa. Nepanaikindamas laikinosios globos, atsakovas ne siekia vaikus grąžinti į šeimą, bet didina atskirtį tarp ieškovo ir vaikų, nes ieškovo vaikams gyvenant ne su ieškovu, vaikai nuo ieškovo atpranta, nesuvokia savo tėvo vaidmens, ieškovas neturi jokių galimybių ir sąlygų visapusiškai, betarpiškai rūpintis ir auklėti savo vaikus be trečiojo asmens ar kitų asmenų įsikišimo. Nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. grįžęs į Lietuvą čia gyventi ir dirbti, ieškovas neturi galimybės būti visą parą su vaikais, juos migdyti ir rytais kelti, skatinti rūpintis asmenine higiena, tvarkytis namie, gerbti tėvą, prižiūrėti, kaip yra ruošiamos pamokos, gaminti vaikams maistą ir maitinti, kartu pramogauti, bendrauti ir kt. Visuma šių dalykų yra įmanomi tik gyvenant kartu. Atsakovas perkeldamas visą atsakomybę priimti sprendimą dėl laikinosios globos panaikinimo teismui civilinėje byloje Nr. 2-2700-558/2015, nėra protinga ir tikrai neatitinka prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principo. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovo dukra D. J. ypatingai nori gyventi kartu su tėvu ir tai žinodamas bei neturėdamas jokių priekaištų ieškovui dėl dukters auklėjimo, atsakovas pažeidžia nepilnametės D. J. prigimtinę teisę augti ir gyventi kartu su savo vieninteliu tėvu. 2014 m. rugpjūčio mėnesį mirus nepilnamečių vaikų mamai S. J., atsakovas riboja vaikų teisę augti su likusiu tėvu, ribodamas jų teisę kasdien kartu gyventi. Atsakovas turi pareigą savarankiškai nuspręsti dėl laikinosios globos pabaigos, neperkeldamas tokio sprendimo teismui (nenumeruotas tomas, b.l. 1-4).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl E. J. ieškinio, kurioje nurodė, kad E. J. nepateikė objektyvių duomenų, kad grįžo į Lietuvą ne laikinai, kad ketina Lietuvoje gyventi nuolat ir gali rūpintis savo vaikais pats. Be to, atsižvelgiant į teisme nagrinėjamą bylą dėl E. J. tėvo valdžios apribojimo jo nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. atžvilgiu, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nepilnamečių D. ir D. J. gyvenamoji vieta nustatyta su jų globėju H. S., įpareigojant E. J. nedelsiant grąžinti D. J. laikinajam globėjui, Skyrius mano, kad būtent laikinoji globa, paskyrus vaikų globėju jų artimą giminaitį H. S., kuris tinkamai rūpinasi vaikais, geriausiai atitinka vaikų interesus. Skyrius mano, kad ginčijamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (VI tomas, b.l. 205).

Atsižvelgiant į faktą, kad E. J. ilgus metus (nuo 2007 metų) gyveno Norvegijoje, į aplinkybę, kad šiuo metu E. J. teigia, jog Lietuvoje neišgyvena iš uždirbamų mažesnių nei, kad MMA, pajamų, todėl primygtinai reikalauja sumažinti vaikų išlaikymo išlaidas. Taip pat įvertinus nepilnamečio D. pasakojimą, kad ir tuo laikotarpiu kai nepilnamečiai gyveno su D. D. M., tėtis (E. J.) ne vieną kartą teigė, kad Lietuvoje gyvena ir gyvens tik iki teismo pabaigos, o jeigu ne teismas tai iš karto po mamos laidotuvių būtų pardavęs butą Lietuvoje, nusipirkęs namą Norvegijoje ir išvažiavęs gyventi į Norvegiją. Pagal pačio E. J. teiginius teisme, kuomet jis teigė, kad turi draugų ne tik Norvegijoje, bet ir Anglijoje, ir Ispanijoje, todėl jis gali vykti į bet kurią šalį. Ieškovo teigimu, yra reali grėsmė, jog netenkinus ieškinio, vaikams teks palikti Lietuvą, ieškovas pateikė teismui ir alternatyvią bendravimo su vaikais tvarką jiems gyvenant ne Lietuvoje.

1. Bendravimas darbo dienomis ir savaitgaliais: H. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais D. J. ir D. J. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį, pradedant nuo pirmojo sekmadienio, einančio po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis 20.00 valandą Lietuvos Respublikos laiku, neribojant nepilnamečių bendravimo su seneliu laiko. E. J. nurodytomis dienomis ir laiku privalo kartu su nepilnamečiais vaikais paskambinti H. S. į O. S. „Skype" adresu „(duomenys neskelbtini)" ir užtikrinti, kad vaikų bendravimo su seneliu metu veiktų telekomunikaciniai įrenginiai, reikalingi bendrauti nuotoliniu būdu.

2. Bendravimas vasaros atostogų metu: H. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais D. J. ir D. J. praleidžiant vasaros atostogas, lyginiais metais - liepos mėnesį, nelyginiais metais - rugpjūčio mėnesį. E. J. lyginiais metais - liepos mėnesio pirmą dieną, nelyginiais metais - rugpjūčio mėnesio pirmą dieną iki 14 val. privalo vaikus pristatyti į H. S. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ar kitu H. S. nurodytu adresu Lietuvos teritorijoje ir aprūpinti vaikus daiktais, reikalingais kelionei ir atostogoms.

3. Bendravimas metinių švenčių metu: H. S. turi teisę su nepilnamečiais D. J. ir D. J. švęsti Kūčias, Kalėdas ir sutikti Naujuosius metus nelyginiais metais, Velykas - lyginiais metais. E. J. - nelyginiais metais - gruodžio mėnesio 23 dieną, lyginiais metais - šeštadienį prieš Velykas iki 14 val. privalo vaikus pristatyti į H. S. gyvenamąją vietą adresu Žemynos 15-29, Vilniuje, ar kitu H. S. nurodyti adresu Lietuvos teritorijoje.

4. E. J., per 7 dienas po išvykimo iš Lietuvos SMS pranešimu privalo pranešti H. S. duomenis apie nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nurodant konkretų adresą. H. S. turi teisę bendrauti su D. J. ir D. J. aplankydamas juos gyvenamojoje vietoje, šios tvarkos 1-3 punktuose nustatytu bendravimo laiku arba kitu laiku, apie savo atvykimą iš anksto informavęs nepilnamečių tėvą E. J. arba nepilnamečius vaikus.

5. Atsakovas E. J. atsižvelgiant į nepilnamečio D. J. interesus ir norą neriboja sūnaus bendravimo su seneliu H. S., kaip sūnaus D. J. pageidavimu neriboja jo buvimą ar gyvenimo senelio H. S. namuose. Jeigu D. J. gyvens senelio H. S. namuose ir lanko mokyklą, kitas ugdymo įstaigas Lietuvoje, tuomet E. J. sūnaus D. J. išlaikymui moką po 200 Eur per mėnesį, pinigus pervesdamas už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos į D. J. sąskaitą banke (VIII tomas, b.l.109-112).

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja M. K., kuri nurodė esantis atsakovo E. J. pusseserė, jo dukros D. J. krikšto motina. Teigė, kad dėl vaikų tylėti negalinti, nors ir negerai blogai kalbėti apie savo giminaitį, tačiau nutarė liudyti net jei tai neigiamai atsilieps atsakovo interesams. Liudytoja teigė, kad atsakovui susiradus darbą ir būstą Norvegijoje, su juo neteko daug bendrauti, tačiau yra tikra, kad atsakovas Norvegijoje susirado kitą moterį. Žino, jog nepilnamečiais vaikais daugiausia rūpinosi ir prižiūrėjo velionė S. J.. 2015 metų vasarą atsakovas E. J., žinodamas, kad jo motina nepajėgs tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, prašė liudytojos padėti laikinajai globėjai vaikus prižiūrėti laikinosios globos laikotarpiu. Atsakovas žinojo apie savo motinos problemos, žinojo, kad ji piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Liudytoja teigia, kad visa giminė žinojo. Pati liudytoja ir atsakovo motina D. D. M. gyvena tame pačiame miestelyje. E. J. laikinosios globėjos namuose įrengė kameras tam, kad galėtų nufilmuoti kaip nepilnametė D. J. sako, kad nori gyventi tik su tėvu ir nenori gyventi su seneliu. Nepilnametis D. J. jautėsi itin nepatogiai apie tai žinodamas. Atsakovo motinai buvo sunku pasirūpinti vaikais – nepilnamečiai vaikai buvo purvini, prastai aprengti, neprižiūrėti. Liudytoja taip pat teigė, kad tą vasarą vaikai beveik visą laiką būdavo pas ją, o ne pas laikinąją globėją. Liudytoja, kaip nepilnametės D. J. krikšto motina, apmokėjo D. dantų taisymą, nupirko vaikams rūbų ir maisto. Liudytoja pažymi, kad atsakovas E. J., žinodamas, kad ji patyrė išlaidas jo vaikų išlaikymui, nė karto nepasisiūlė kompensuoti bent dalį išlaidų. Todėl tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai gyveno liudytojos namuose, atsakovas išlaikymo jiems neteikė. Liudytojai yra žinoma, kad E. J. turi polinkį į azartinius lošimus. Grįždamas iš Norvegijos į Lietuvą, jis dažniausiai skubėdavo ne pas vaikus, o pas savo draugę. Nepilnametei D. J. trūksta motiniškos šilumos, todėl ji ne kartą liudytoją yra pavadinusi „mama“. Atsakovas mergaitę apšaukė, sakydamas, kad „tavo mama yra mirusi“. Mergaitė užsisklendė savyje. Kai mirė nepilnamečių vaikų motina S. J., nepilnametis D. J. tarsi atstojo sesutei tėvą. Atsakovas kartu su vaikais praktiškai negyveno, jis nuolatos būdavo Norvegijoje. Šiuo metu vaikams yra žymiai gėriau, jie gyvena su seneliu, kuris juos myli ir jais rūpinasi. Vaikų ryšiai su seneliu yra labai tvirti. Atsakovo motina liudytojai ne kartą yra sakiusi, kad atsakovui tų vaikų nereikia, jis niekada nebūdavo su vaikais, jis visuomet gyveno sau ir į Lietuvą grįždavo susitvarkyti tik savo reikalų.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja I. Ž., kuri nurodė, kad yra buvusi S. J. bendradarbė. Prisimena velionę kaip gerą moterį, motiną. Apie S. J. šeimą žino daug faktinių aplinkybių, kadangi lankė ją ligoninėje, kai pastaroji sirgo, padėjo rūpintis vaikais, S. gyvybė užgeso ant liudytojos rankų. Teigia, kad atsakovas nesirūpindavo vaikais, apleido juos ir mirties patale gulinčią sutuoktinę. Atsakovui pinigai buvo reikalingi ne tam, kad galėtų šeimą išlaikyti, o tam, kad galėtų lošti. Jis lošdavo kazino prie viešbučio Radisson Blu Hotel Lietuva (buvęs - viešbutis „Lietuva“). Sutuoktinė naktimis laukdavo atsakovo prie viešbučio. S. J. atsakovo gaunamų pinigų nė nematė. S. J. liudytojai pasakojo, kad su visa šeima gyveno pas jos tėvą H. S.. Atsakovas ne už ilgo išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją. Nors ir dirbo Norvegijoje, tačiau, kaip nuolat yra kalbėjusi liudytojai Svetlana, šeimos išlaikymui pinigų jis neskyrė, pinigų nuolatos trūkdavo. Todėl pati S. J. nusprendė kartu vykti į Norvegiją ir pažiūrėti, kur atsakovas leidžia uždirbamus pinigus. Svetlanai buvo labai nepatogu ir gėda prieš tėvą, nes jis išlaikė visą jos ir atsakovo šeimą. Pats atsakovas nenorėjo į Norvegiją imti sūnaus, todėl nepilnametis D. J. buvo paliktas senelio priežiūrai. Liudytoja teigė, kad S. J. ji lankydavo ligoninėje kiekvieną dieną. Vaikus, jos ligos metu, prižiūrėdavo S. J. brolis su tėvu (seneliu). Svetlanos brolis metė darbus Norvegijoje ir atvyko padėti seseriai prižiūrėti vaikus, kai ši sirgo. Skyrė savo pinigus tiek jos gydymui, tiek vaikų išlaikymui. O sutuoktinis tuo tarpu neskyrė nė cento. 2013 metais vaikai atostogas leido namuose. Tuo metu D. J. http://www.facebook.com paskyroje rado tėvo nuotrauką su kita moterimi Kijeve. Tuo metu kai Svetlanai buvo atlikta antroji onkologinė operacija, D. J. buvo paguldytas į ligoninę, jam nustatyta kojos kaulų liga, o atsakovas neaplankęs nė vieno išvyko vėl į Norvegiją. Per visą reabilitacijos laikotarpį atsakovas nė karto neaplankė savo šeimos. Susiklostė situacija, kad reabilitacija S. J. buvo paskirta Druskininkuose, o nepilnamečiam D., negalinčiam vaikščioti, kitame mieste. S. J., nujausdama, kad gali neišgyti, norėjo praleisti laiką su nepilnamečiais vaikais, todėl liudytoja apmokėjo D. reabilitacinį gydymą Druskininkų sanatorijoje, kad nepilnametis vaikas galėtų būti su sergančia motina. Tėvui vaikas nerūpėjo, jis neteikė finansinės pagalbos. 2014 metų vasarą jis sutuoktinę ligoninėje aplankė vieną kartą ir išvyko. Liudytoja neseniai yra kalbėjusi su nepilnamečiu D., kuris nurodė, kad jis kategoriškai nori gyventi su seneliu, jis nori stabilumo, nori, kad viskas būtų taip, kaip dabar yra. Tėvui jau buvo suteiktas šansas vaikus prižiūrėti, vaikams buvo panaikinta globa ir jie grąžinti tėvui, tačiau atsakovas išvyko palikęs juos savo motinai. Nepilnametis D. J. liudytojai yra sakęs, jog jam gėda dėl to, kad jo tėvas dirba Norvegijoje, o vaikai klasėje renka pinigėlius dėl jo motinos mirties.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja R. R., kuri nurodė, kad yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja. Ji nurodė, kad S. J. sergant, nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikina globa, globėju paskiriant senelį, kadangi motina sunkiai sirgo, o tėvas dirbo Norvegijoje. Atsakovo šeima buvo įrašyta į rizikos grupę ir buvo stebima, kadangi tokia yra tvarka paskyrus nepilnamečiams vaikams globą. 2014 metų rugpjūčio mėnesį S. J. mirė. Po jos mirties atsakovas grįžo į Lietuvą ir pasakė, kad pats rūpinsis savo vaikais bei pateikė prašymą panaikinti laikiną globą. Laikinoji globa buvo panaikinta. Vėliau atsakovas išvyko į Norvegiją nepranešęs ir paliko vaikus savo motinai. 2015 metų kovo mėnesį, jo prašymu buvo nustatyta laikina globa, globėja paskiriant atsakovo motiną D. D. M.. Tuo metu 2015 metų vasarą nepilnamečiai vaikai leido laiką pas laikiną globėją Ariogaloje. 2015 metų rugpjūčio mėnesį laikinoji globėja smurtavo prieš globotinius. Apie tai VTAS pranešė M. K., kuri ir pasiėmė vaikus. Kadangi vaikai liko be įstatyminio atstovo, į Skyrių buvo pakviestas senelis, kuris vaikus išsivežė. Todėl vėl buvo paskirta laikina globa, globėju paskiriant ieškovą. Šalių santykiai yra įtempti, todėl vaikams yra sunkiausia. Tėvas vaikais domisi, bendrauja su jais, todėl darbuotojos nuomone, tėvo bendravimas su vaikais turi būti dažnesnis. Berniukas su tėvu bendrauti nenori. Senelis su vaiku psichologo nelanko. Atsakovas lankė pozityvios tėvystės kursus, jis nestokoja įgūdžių. Vaikams turi būti sudarytos stabilios sąlygos. Liudytoja teigia, kad šiuo metu išnyko globos aplinkybės, todėl vaikai turėtų būti grąžinti tėvui.

Teismo posėdžio metu ieškovas H. S. nurodė, kad ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nepilnametė D. J. su juo gyvena nuo gimimo. 2010 metais sutuoktiniai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau jie beveik niekada negyveno atskirai nuo ieškovo. 2013 metų kovo mėnesį S. J. susirgo. Atsakovas gyveno Norvegijoje. Savo vaikus lankė labai retai. Kai sirgo jų motina buvo 3-4 kartus aplankęs vaikus. Išlaikymu nesidomėjo. Buvo atvejis, kai D. buvo vos du mėnesiai, ji buvo maitinama krūtimi. S. sirgo, o nepilnametę seserį ramindavo ir padėjo prižiūrėti sūnus D. J.. Tėvo šalia nebuvo. Ieškovas atsakovo šeimai skolino pinigus. Sergant sunkia onkologine liga, S. J. labai trūko pinigų vaistams, gydymui. Dideli skausmai buvo. Visa išlaikymo ir priežiūros našta teko ieškovui. Vėliau O. grįžo į Lietuvą. Jis paliko darbą Norvegijoje ir grįžo prižiūrėti vaikų. Kai D. diagnozavo kaulų ligą, ieškovas neneigia, kad nepilnametį vaiką apžiūrai buvo nuvežęs atsakovas. Tačiau tą dieną, kai nepilnametį vaiką paguldė į ligoninę, atsakovas išvyko į Norvegiją. Atsakovas į Lietuvą grįžo antrąją dieną po laidotuvių, nepilnametė D. J. laidotuvėse nedalyvavo. Ieškovas teigia, kad neprašė atsakovo prižiūrėti vaikų laidotuvių periodu. Ieškovas negali pasakyti, ar atsakovas siuntė S. J. pinigų ar ne. Ieškovui atsakovas niekada nesiūlė lėšų vaikų išlaikymui. Pasisako už tai, kad atsakovui būtų apribota tėvo valdžia neterminuotai. Šiai dienai E. J. nežino kaip auklėti vaikus. Prieš metus laiko atsakovas nežinojo kokio dydžio drabužius nešioja jo vaikai. Vaiko poreikius sudaro 20-25 Eur suma maistui per dieną, D. J. lanko „Todes“ šokių studiją, D. J. – lanko tenisą. Ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydamas, kad tėvas nepilnamečiams vaikams turėtų teikti 175 Eur išlaikymą kiekvienam. Ieškovas pažymi, kad buvo paruošti taikos sutarčių projektai, tačiau atsakovas jų nepasirašė. Jis nesutiko su turto dalies perdavimu savo vaikams. Ieškovas sutiktų, kad nepilnamečiai vaikai liktų gyventi su tėvu, jei tėvas jiems perleistų savo dalį buto. Ieškovas nurodė, kad nuo gruodžio mėnesio į nepilnamečių vaikų sąskaitas yra pervedamos pašalpos. Ieškovas teigia, kad šiomis pašalpomis nesinaudojo, jis jas kaupė vaikų sąskaitose. Tuo tarpu tėvas kauptas pašalpų lėšas, iš vaikams priklausančių sąskaitų, nuėmė. Anksčiau ieškovas dirbo, tačiau šiuo metu nedirba. Nesugebėjo suderinti darbo, vaikų priežiūros, padėti sergančiai dukrai ir t.t. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovas, per visą laikotarpį, vienas nėra prižiūrėjęs nepilnamečių vaikų, su jais gyvenęs ir jais rūpinęsis. Tėvas nesielgia su vaikais vienodai. Jis atveža dovanų dukrai D., o sūnui D. – ne. Vieną vaiką pasiima bendravimui, o kito – ne. Susidaro įspūdis, kad su D. bendrauti jis vengia, kadangi jo noras yra gyventi su seneliu. Atsakovas neduoda vaikams kišenpinigių. Ieškovas teigia, kad kai E. J. gyveno su sutuoktine ieškovo namuose, jis leisdavo naktimis laiką ne namie. Būdavo, kad 5-6 ryto ieškovui išvykstant į darbą, atsakovo namuose dar nebūdavo. Ieškovas nežino, kodėl atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas bendravimo su vaikais per Kalėdas, nes vaikų taip ir nepasiėmė. Paklaustas, kodėl neįleido atsakovo į namus, kai susirgo D. J., ieškovas paaiškino, kad jai buvo labai aukšta temperatūra, mergaitė vėmė. Atsakovas iškvietė policiją, meluodamas, kad laikinas globėjas girtauja ir palieka vaikus be priežiūros. Atvykę policijos pareigūnai užėjo į namus, nustatė, kad iškvietimas buvo netikslingas, kad faktinės aplinkybės neatitinka tiesos, todėl ir išvyko. Apie tai, kad D. D. M. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ieškovas žinojo. Teigia, kad visi žinojo. Paklaustas ar vartoja alkoholį vaikų akivaizdoje, ieškovas atsakė neigiamai. Pasakė, kad per šventes išgeria. Dabar neturi laiko apie tai galvoti, kasdieną tenka vaikus vežioti į būrelius. Ieškinio tikslas – kad vaikai gerai jaustųsi, kad augtų dorais žmonėmis. Ieškovo nuomone, atsakovui negalima patikėti vaikų auklėjimo dabar. Jis neklausia vaikų, ką jie valgo, kaip mokosi. Atsakovas psichologiškai traumuoja D., teigdamas, kad jis serga vėžiu. Tai trauma vaikui, kurio motina mirė nuo vėžio. Ieškovas nurodė, kad apie tėvą jis vaikams nekalba nieko – nei blogo, nei gero. Tėvas vaikams kalbėjo blogai apie senelį, šiuo metu tai atsisuko prieš jį patį. Paklaustas, kodėl leidžia D. J. į Todes šokių studiją, kai užsiėmimai taip brangiai kainuoja. Ieškovas atsakė, kad rūpinasi mergaitės ateitimi. Darželyje vyksta tik šokių būrelis, o tuo tarpu profesionalioje šokių studijoje vyksta profesionalūs užsiėmimai. Šokių studijos vaikų pasirodymai vyksta du kartus per metus. Pati šokių studijos įkūrėja A. D. atvyksta į užsiėmimus, kad išsiriktų geriausiai šokančius vaikus. Anūkė yra labai gabi, todėl jis stengiasi dėl jos ateities, leisdamas į minėtus šokius. Ieškovo atstovė, advokatė Gitana Gudaitė papildė, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti. Vilčių, kad atsakovas gerai pasirūpins savo vaikais – nėra. Šiuo metu įsakymai, kuriuos ieškinyje ieškovas prašo panaikinti, jau yra panaikinti, todėl šis reikalavimas teisinės reikšmės neturi. Lieka bylinėjimosi išlaidų klausimas. Kadangi ieškovas mano, kad jo reikalavimas dėl įsakymų panaikinimo yra pagrįstas, prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš visų atsakovų. Kad atsakovas draudė ieškovui bendrauti su vaikais, parodo tai, jog ieškovas su vaikais bendravo tik pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. O tėvas šiuo metu bendrauja su vaikais, kada pageidauja. Apribojimai jam nėra daromi. O tėvas tris kartus kreipėsi į institucijas su skundais dėl vaikų nepriežiūros.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, nurodydama, kad ši išvada, pateikta teismo posėdžio metu yra suderinta prieš tai vykusiame Skyriaus susirinkime, su Skyriaus vedėja ir yra galutinė, pateikiama viso Skyriaus vardu. Ji nurodė, kad atsakovas nepilnamečiais vaikais rūpinosi epizodiškai. Motinai S. J. sergant, atsakovas gyveno Norvegijoje. Atsakovas šeima nesirūpino, pinigų nesiuntė. S. J. ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei atsirado teisme dėl to, kad atsakovas nesirūpino vaikais. Kai vaikams reikėjo priežiūros, atsakovas dirbo, vieną mėnesį vasaros laikotarpiu praleido išimtinai savo interesais. Tikėtina, kad atsakovas pradėjo rūpintis vaikais ir norėjo, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, kadangi turi turtinių interesų. Tai įrodo taikos sutarčių nepasirašymas. Atsakovas vaikais rūpinasi labai trumpą laiką, jei vertintume visumą. Porą mėnesių vaikais rūpinosi tada, kai vaikai buvo grąžinti tėvui. Atsakovas uždraudė vaikams bendrauti su seneliu ir greitu laiku išvyko į Norvegiją. Vaikus globojo jo motina. Skyrius turi duomenų, kad vaikais rūpintis ji visiškai nenorėjo. Laikinąja globėja D. D. M. buvo paskirta todėl, kad atsakovas to prašė. Skyrius negali tėvams uždrausti ar nurodyti kitą asmenį skirti globėju. Skyrius gali tik pasiūlyti paskirti kitą asmenį. Paskyrus globėja D. D. M., senelis tuo metu negalėjo vaikų pasiimti pas save. Nebuvo vykdoma laikina bendravimo tvarka. Vasarą vaikai praleido pas M. K., nors turėjo gyventi su laikinąja globėja. Tėvas vaikais nesidomėjo. Grįžęs vaikus filmavo, stengėsi fiksuoti jų žodžius, veiksmus, kaupė SMS žinutes. Toks elgesys nėra laikytinas tėvo rūpinimusi vaikais, ryšio palaikymu. Abu vaikai patvirtino, kad jie myli ir senelį, ir tėtį. Šiuo metu vaikams yra sukurta saugi aplinka. Nepilnametį D. J. skaudindavo tėvo pastabos, išsakytos apie dėdę ir senelį. Abiejų vaikų tarpusavio ryšys yra artimas. D. J. rūpinasi sesute ir jie turi gyventi kartu. Tėvo situacija nėra beviltiška. Jis lanko kursus, psichologo konsultacijas. Skyrius nepalaiko ieškinio dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Tačiau Skyrius mano, kad teismas atsakovui tėvo valdžią turėtų apriboti laikinai. Atsakovui šiuo metu trūksta lėšų, atsakovas prieštarauja nepilnamečių vaikų lankomiems būreliams, reikalauja pigesnių. Ieškovas vaikams neribotai leidžia bendrauti su tėvu. D. J. jaučiasi saugiai gyvendamas su seneliu, todėl jis turi gyventi su ieškovu. Tėvas nusišalino nuo vaikų auklėjimo ir užsiėmė įrodymų rinkimu teismui. Todėl laikytina, kad atsakovo interesas yra išimtinai turtinis. Vaikų interesus šiuo metu geriausiai atitinka gyvenimas su seneliu bei nustatytina ir maksimali bendravimo su tėvu tvarka. Atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka yra per intensyvi. Vaikams svarbus yra ugdymas, būrelių lankymas, pasiruošimas pamokoms. Nustačius tėvo siūlomą su juo bendravimo tvarką, būtų sunku ją įgyvendinti. Vaikai nežinotų, kur yra jų gyvenamoji vieta. Skyrius nuomone, kad kas antrą savaitgalį vaikai galėtų nakvoti tėvo namuose. Porą kartų per savaitę tikslinga būtų nustatyti bendravimą darbo dienomis. Galėtų bendrauti ir kitu laiku. Skyrius laiko, kad seneliui neturėtų būti nustatoma pareiga per prievartą pristatyti nepilnamečio vaiko pas psichologą, kadangi pablogėtų senelio santykiai su D. J.. Nepilnametis atsakovo sūnus jau lanko psichologo paslaugas. Jis turi susiformavusią savo nuomonę, kurią tėvas turi gerbti. Tikėtina, kad psichologo konsultacijos padės ir sūnus pagaliau bendraus su tėvu be nuoskaudų. Skyrius prašo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo ieškinio netenkinti. Paklausta iš kur yra duomenys apie tai, kad D. D. M. nenorėjo vaikais rūpintis, Skyriaus atstovė nurodė, kad VTAS vyko pokalbiai su vaikais. Jie paaiškinimo aplinkybes, susijusias su senele, kuri sumušė D.. Jie nurodė, kad senelė nenorėjo vaikais rūpintis. Tą žinojo atsakovas, tą žinojo ir M. K.. VTAS rėmėsi vaikų paaiškinimais, kad laikinoji globėja vaikais rūpintis nenorėjo. Liudytoja M. K. sumokėjo už D. J. dantų gydymą, tačiau tėvas nė nepadėkojo už tai. Atsakovas nejaučia ir nepažįsta savo vaikų, neužtikrina jiems saugumo. Jis manipuliuoja vaikų jausmais. Atsakovas teigia mergaitei, kad ši negali gyventi su tėvu, nes senelis neleidžia. Atsakovas pakeitė buto spynas, dovanoja dovanas vienai D. J., o D. – ne. Apibendrindama ji padarė išvadą, kad vaikams yra geriau augti su seneliu, o atsakovui – laikinai apriboti tėvo valdžią.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Byloje esančiai rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis D. J., gim. 2001-09-24, ir nepilnametė D. J., gim. 2010-09-01, yra E. J. ir S. J. vaikai (I tomas, b.l. 16-17), gimę santuokos metu. Gyventojų registro tarnybos duomenimis S. J. mirė 2014-08-17 (I tomas, b.l. 52).

Ieškovas H. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas teismo neterminuotai apriboti atsakovo E. J. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. atžvilgiu. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius galutinėje išvadoje teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies, laikė, kad atsakovui tėvo valdžia turėtų būti apribota laikinai.

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 str. 1 d. išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bandė įrodyti, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikams, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, paliko sutuoktinę sergančią vieną rūpintis dviem nepilnamečiams vaikais, neteikdamas jiems išlaikymo. Atsakovas teigė, kad su S. J. jį siejo darnūs santykiai, sutuoktinė buvo pavydi, todėl kartais tarp jų kildavo konfliktai, teismo posėdžio metu atsakovas tai įvardydavo kaip „pasipykdavome kartais, po to susitaikydavome“, kad nepilnamečiais vaikais jis visada rūpinosi, teikė išlaikymą, rūpinosi jų sveikata, ugdymu. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, kad nepilnametis D. J. nuo 2012-09-01 mokosi progimnazijoje. D. pradėjus lankyti mokyklą nuo 5 klasės, jo mokslo pasiekimais, elgesiu, ugdymu išimtinai rūpinosi ir domėjosi jo mama S. J.. Mirus S. J., D. pasiekimais ėmė domėtis jo tėvas, kuris 2014 metų rugsėjo mėnesį skambino du kartus, tačiau mokykloje nesilankė (I tomas, b.l. 25). Į bylą yra pateiktas S. J. sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB išrašas (I tomas, b.l. 46-51), iš kurio matoma, kad atsakovas E. J. į jos sąskaitą nė karto nėra pervedęs sumų nei vaikų išlaikymui, nei gydymuisi. Iš pateikto sąskaitos išrašo matoma, kad sunkiai sergančiai ligonei pinigus gydymui ir reabilitacijai pervedinėjo visiškai svetimi žmonės – D. K., E. V., I. Ž., R. M., V. G., J. G. – įvairiomis sumomis nuo 2014-05-07 (I tomas, b.l. 60), tačiau iš to paties sąskaitos išrašo akivaizdu, kad pinigus nuskaičiuodavo 886-oji DNSB už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas ir skolas. Šie įrodymai patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, kad atsakovas nerėmė savo sunkiai sergančios sutuoktinės. Į bylą yra pateiktas 2014-10-06 Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos raštas dėl D. J., kuriame yra nurodyta, kad į tarnybą dėl pagalbos nepilnamečiam vaikui 2014-09-16 kreipėsi nepilnamečio vaiko dėdė O. S.. Kreipimosi priežastis – siekimas padėti berniukui išgyventi mamos netektį bei adaptuotis mokykloje, kurios ilgą laiką nelankė dėl ligos (I tomas, b.l. 46, III tomas, b.l. 186). Taip pat į bylą yra pateiktas Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-21 raštas dėl D. J., kuriame nurodyta, kad į vykusį tėvų susirinkimą atvyko mergaitės dėdė O. S., tačiau apie D. ligas ir nebuvimą darželyje praneša tėvas (I tomas, b.l. 47). Atsakovas taip pat teigė, kad jis pastoviai mokėdavo komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini) arba palikdavo dideles sumas sutuoktinei, kad ji galėtų apmokėti buto išlaikymo mokesčius. Byloje nėra pateikta jokių konkrečių duomenų apie tai, kad atsakovo gryninami pinigai buvo palikti sutuoktinei ir tuomet nėra aišku, kodėl už būstą susidarė gana nemažos skolos. Be to, į bylą yra pateikti tik keli kvitai, galintys patvirtinti atsakovo pateiktus argumentus, t.y. mokėjimo kvitai už 2014 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėnesį (III tomas, b.l. 237-240). Tačiau turinti omeny, kad atsakovas į Norvegiją išvyko nuo 2007 metų, tai remiantis šiais kvitais negalima tvirtinti, kad atsakovas buto mokesčius mokėjo nuolatos.

Nagrinėjamu atveju teigti, kad atsakovas E. J. buvo visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų rūpinimosi, negalima. Tačiau sutiktina su išvadą teikiančios institucijos atstove, kad jo rūpinimasis vaikais pasireiškė epizodiškai. Be to, pats E. J. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti nepilnamečių vaikų poreikių apimties, negalėjo įvardyti kokią mokyklą lanko jo sūnus ir net kada gi gimė nepilnametė D. J., motyvuodamas tuo, kad datų pagal chronologiją surašymas yra advokatų darbas, o jam sunkiai sekasi įsiminti datas, jis tiesiog gyvena savo gyvenimą. Tačiau į bylą yra pateiktas 2014-11-28 (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos raštas dėl informacijos pateikimo pagal advokatės Jūratės Juodienės užklausą, kuriame nurodoma, kad nepilnametis vaikas laukia tėvo, džiaugiasi ir tampa linksmesnis kai tėvas grįžta namo (III tomas, b.l. 187-188). Taip pat į bylą pateikti piešiniai ir atvirukai skirti „tėtukui“, su gražiais žodžiais (V tomas, b.l .19-30), tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad atsakovas buvo geras ir rūpestingas tėvas savo nepilnamečių vaikų atžvilgių, tai patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai labai myli tėvą, laukia jo sugrįžtant. To neginčija nei ieškovas, nei psichologinėse išvadose nėra nurodyta kitaip. Nepilnamečiams vaikams yra svarbus tiek tėtis, tiek jų senelis. Šie duomenys labiau patvirtina tai, kad nepilnamečių vaikų ryšys su tėvu nėra visiškai nutrūkęs. Tarp atsakovo ir jo vaikų nėra stipraus emocinio ryšio, nors situacija su dukra yra geresnė, tačiau su sūnumi tėvas turi dėti pastangas atkuriant šį ryšį. Todėl darytina išvada, kad šiuo momentu jis nėra pasirengęs savarankiškai auginti nepilnamečių vaikų ir jais pilnavertiškai rūpintis.

S. J. mirė, jos iniciatyva pradėto teisminio proceso dėl jos ir atsakovo santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės eigoje. S. J. sunkiai sergant, o atsakovui E. J. dirbant ir gyvenant Norvegijoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-22 įsakymais Nr. 30-1967 ir Nr. 30-1968, likusiems be tėvų globos nepilnamečiams vaikams D. J. ir D. J. nustatyta laikina globa, laikinuoju globėju paskiriant H. S., globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 18-19), todėl, kad nepilnamečių vaikų motina sunkiai serga ir negali jų prižiūrėti, o vaikų tėvas yra išvykęs į užsienį. Tuo metu atsakovas neginčijo laikinojo globėjo paskyrimo. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad nežinojo apie tai, jog nepilnamečiams vaikams yra paskirta laikinoji globa, kas patvirtina, kad atsakovas savo šeima ne itin aktyviai domėjosi.

CPK 185 str. įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.). Remdamasis išdėstytomis nustatytomis byloje aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, kad atsakovas aukščiau nurodytas pinigines sumas nuėmė ir panaudojo savo asmeniniams interesams, o ne buto įrengimui.

Be to, į bylą yra pateiktas Administracinio teisės pažeidimų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad 2015-05-15 1.45 val. atsakovas viršijo leistiną greitį, važiuodamas Savanorių prospektu, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VI tomas, b.l. 195-196). Paklausus atsakovą apie šiuos duomenis, atsakovas paaiškino, kad nurodytą dieną šio automobilio jis nevairavo ir prisiėmė kaltę už svetimą asmenį. Teismo posėdžio metu atsakovo buvo teirautasi ir apie tai, ką jis galvoja apie nepilnamečio D. J. parodymus, kuomet vaikas teigė, kad tėtis naktimis kažkur išeidavo. Atsakovas pasakė nežinantis, kodėl nepilnametis vaikas taip šneka. Mano, kad vaikas pyksta ant tėvo arba ieškovas jam yra nurodęs ką reikia sakyti apie tėtį. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas, kai tuo metu nepilnamečiai vaikai buvo pas jį, jis naktimis vaikus palikdavo vienus.

Į bylą yra pateiktas E. J. 2014-09-29 prašymas dėl laikinosios globos panaikinimo, kuriame yra nurodyta, kad 2014-07-22 nepilnamečiams vaikams buvo paskirta laikina globa, kadangi atsakovas laikinai gyveno ir dirbo Norvegijoje. Vaikai gyveno su seneliu H. S.. Aplinkybės pasikeitė – atsakovas teigė, kad visam laikotarpiui grįžo į Lietuvos Respubliką, prižiūri vaikus, pats turi visas galimybes jais pasirūpinti. Nurodė, kad jis yra darbingo amžiaus, ketina susirasti darbą Lietuvoje ir iš gaunamų pajamų rūpintis savo vaikais. Turi transporto priemonę LEXUS IS 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 34 000 Lt. Esant poreikiui transporto priemonė gali būti praduota. Su vaikais ketina gyvena bute (duomenys neskelbtini). Vaikus gali padėti prižiūrėti nepilnamečių vaikų senelė atsakovo motina D. D. M.. Prašyme nurodoma, kad dėl mamos netekties vaikams yra itin reikalinga tėvo parama. O ieškovas H. S. su vaikais kalba tik rusiškai ir neskiria dėmesio bendrauti su vaikais jų gimtąja kalba (I tomas, b.l. 54). Atsakovas ir teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose itin didelį dėmesį skyrė tam, kad ieškovas yra rusakalbis. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad nepilnamečiai vaikai patirtų bent kokį diskomfortą bendraudami su seneliu tiek rusiškai, tiek lietuviškai. Nei viename ugdymo įstaigos rašte nėra nurodyta, kad vaikams sunkiai sektųsi bendrauti mokykloje ar ruoštis lietuvių kalbos pamokoms todėl, kad namuose nėra užtikrinama jų teisė kalbėti valstybine kalba. Sveikintina senelio iniciatyva išmokyti vaikus bendrauti užsienio kalba, kas šiais laikais yra nemateriali vertybė. Be to, ieškovas procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad nepilnametis D. J. lanko papildomas lietuvių kalbos pamokas, kadangi siekia sustiprinti savo lietuvių kalbos žinias. Atsakovo į teismo posėdį kviesta liudytoja, socialinė darbuotoja A. L.-Š. paklausta, kokia kalba bendravo su H. S. apsilankymo metu jo namuose, ji patvirtino, kad bendravo lietuvių kalba. Todėl teismas atmeta atsakovo argumentus apie tai, jog senelis neužtikrina nepilnamečių vaikų teisės bendrauti gimtąja kalba.

Atsakovas įrodinėdamas aplinkybę, kad išlaikė savo nepilnamečius vaikus teigė, kad pervedė į S. J. sąskaitą pinigus nepilnamečių vaikų išlaikymui Norvegijos kronomis. Į bylą yra pateikta tai patvirtinantis mokėjimo pavedimas (I tomas, b.l. 29). Lieka neaišku, kodėl atsakovas į sunkia onkologine liga sergančios S. J. norvegišką sąskaitą pervedinėjo pinigus. Atsakovui buvo žinoma aplinkybė, kad ligonė dėl savo būklės (likus 14 dienų iki jos mirties) negalės pasinaudoti persiųstais pinigais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad S. J. naudojosi Norvegijos banke atidaryta sąskaita Lietuvoje. Priešingai, byloje yra duomenys, kad S. J. nėra AB DNB banko klientė (V tomas, b.l. 216). Be to, AB DNB bankas nurodė, kad negali gauti duomenų apie S. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banko filiale Norvegijoje (VI tomas, b.l. 151). Nors atsakovas ir teigė, kad jis nežinojo apie tai, kad S. J. turėjo sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, tačiau, kaip rūpestingam sutuoktiniui, turėjo būti ši aplinkybė žinoma.

Nors atsakovas E. J. ir teigė, kad ieškovas slėpė nuo jo velionės S. J. laidojimo vietą ir laiką, tai, kad jis nežinojo laidojimo vietos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo parodymai teismo posėdžio metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Atsakovas ne tik painiojosi datose bet ir įvykių eigoje. Į bylą yra pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nutartis civilinėje byloje Nr. N2-29511-862/2014, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad 2014-08-18 byloje yra gautas atsakovo prašymas nutraukti civilinę bylą, iškeltą jam S. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, kadangi ji mirė 2014-08-17 (I tomas, b.l. 52-53). Atsakovas teismo posėdžio metu taip ir nesugebėjo teismui paaiškinti, kodėl jis tik sužinojęs apie sutuoktinės mirtį, ne padėdamas ruoštis laidotuvėms ir ne būdamas su savo nepilnamečiais vaikais tokią sunkią netekties akimirką, skubėjo pranešti savo atstovei sekančią dieną apie žmonos mirtį ir paduoti teismui prašymą dėl bylos nutraukimo ir laikino išlaikymo panaikinimo (IV tomas, b.l. 55-56). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovui po sutuoktinės mirties, pirmoje vietoje buvo finansinės naudos siekis sau, bet ne rūpinimasis nepilnamečiais vaikais, likusiais po motinos mirties.

Atsakovas teigė, kad vaikams gyvenant su juo, jis nedraudė jiems bendrauti su seneliu H. S.. Ką kitą liudiją į bylą pateiktas elektroninis laiškas, siųstas atsakovo atstovės Jūratės Juodienės ieškovo atstovei G. G. (III tomas, b.l. 71). Laiške yra rašoma, kad vaikų seneliui yra suteikta teisė kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val. matytis su anūkais, tačiau atsakovas ne vieną kartą informuoja atstovę, kad senelis vaikų pasiimti atvažiuoja anksčiau apie 10-10.30 val. Ir prašo informuoti, kad teismo nustatytos nutarties reikia laikytis. Akivaizdu, kad atsakovo elgesio šiuo atveju negalima vertinti kaip sąžiningo. Teismo posėdžio metu atsakovas bandė neatsakyti į klausimą, tačiau paaiškino, kad jo atstovė veikė savavališkai, jo neperspėjusi. Be to, atsakovo argumentus taip pat paneigia paties nepilnamečio D. J. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, kad tėvas nenorėjo, jog sūnus bendrautų su seneliu, kalbėjo apie senelį negražiai, teigdamas, kad senelis ketina iš jų „atimti“ butą ir „išmesti“ į gatvę. Darytina išvada, kad atsakovas, kai vaikai gyveno pas jį, darė kliūtis vaikams bendraujant su seneliu.

Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas, po S. J. mirties nė neketino grįžti į Lietuvą visam laikui. Su tokiu ieškovo argumentu negalima nesutikti. Į bylą yra pateiktas 2015-02-06 atsakovo E. J. prašymas dėl nepilnamečių vaikų laikinosios globos nustatymo (III tomas, b.l. 38), kuriame atsakovas nurodė, kad negali susirasti darbo Lietuvos Respublikoje, todėl darbą susirado Norvegijoje. Kadangi atsakovas dėl darbo privalo išvykti į kitą šalį, prašė nepilnamečių vaikų laikinąją globėja paskirti D. D. M. vienerių metų laikotarpiui (III tomas, b.l. 38-39). Tame pačiame prašyme yra nurodyta aplinkybė, kad atsakovas pagal galimybes savaitgaliais grįžta į Lietuvą aplankyti nepilnamečių vaikų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-03-05 įsakymais Nr. A30-755 ir A30-754 tėvų prašymu nepilnamečiams vaikams D. J. ir D. J. buvo paskirta laikinoji globa, laikinąja globėja paskiriant D. D. M., globos vieta nustatyta Gabijos g. 87-21, Vilniuje (III tomas, b.l. 40-41). Pateiktas D. D. M. sutikimas būti nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. laikinąja globėja vieneriems metams (IV tomas, b.l. 134). Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad laikinosios globos minimalus laikotarpis yra vieneri metai, tačiau šiuos teiginius paneigia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-03 įsakymas Nr. A1-548 Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai) IV skyrius, 24 punktas, kuriame nėra nustatytas ne trumpesnis kaip vienerių metų laikotarpis.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas iš Lietuvos į Norvegiją išvyko, neinformavęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus, jog palieka vaikus be įstatyminio atstovo. Ir nors atsakovas teigė, kad jis informavo VTAS specialistą, tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, į bylą yra pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK 2015-06-01 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra nurodyta, kad E. J. palikęs mažamečius vaikus vienus Lietuvoje, išvažiavo dirbti į Norvegiją, niekam neįforminęs vaikų globos, t.y. mažamečius vaikus palikdamas be tėvo ir globėjo, tokiu būdu rizikuodamas savo vaikų saugumu ir sveikata arba gyvybe. Dėl to atsakovas E. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. dėl tėvų valdžios netinkamo panaudojimo savo mažamečių vaikų atžvilgiu (V tomas, b.l. 130-131). Ir tik 2015-03-05 atsakovas tinkamai įformino nepilnamečiams vaikams laikinąją globą, prašydamas vaikų globėja paskirti jo motiną, kaip minėta aukščiau, vienerių metų laikotarpiui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog į Norvegiją jis turėjo vykti tam, kad nutrauktų darbo sutartį, patalpų nuomos sutartį ir pasiimti savo daiktų, kadangi skubiai grįžęs po velionės S. J. mirties į Lietuvą jis nespėjo to padaryti. Vėliau to paties teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad į Norvegiją vyko „surinkti įrodymus“. Tačiau tai paneigia išrašas iš Darbdavių ir darbuotojų registro Norvegijos karalystėje (V tomas, b.l. 74). Pagal jį matoma, kad atsakovas nuo 2015-01-27 įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje pagalbiniu darbuotoju. Todėl darytina išvada, kad atsakovas į Norvegiją važiavo dirbti, kadangi turėjo kontraktą su aukščiau nurodyta įmone ir būtent dėl tos priežasties jis prašė VTAS nustatyti laikinąją globą vienerių metų laikotarpiui. Byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad laikotarpiu nuo 2015-01-27 iki 2015-09-17 atsakovas dirbo „(duomenys neskelbtini)“ Norvegijoje (VI tomas, b.l. 86-87). Pažymoje teigiama, kad 2015-09-17 atsakovas įteikė pareiškimą išeiti iš darbo.

Be to, atsakovui būnant Norvegijoje 2015-08-20 Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi nepilnamečių vaikų laikinoji globėja D. D. M. būdama 1,93 promilių girtumo smurtavo prieš nepilnametį D. J. suduodama per galvą, tąsė už plaukų (VI tomas, b.l. 43). Pats E. J. teismo posėdžio metu bandė paaiškinti, kad jis nežinojo, jog jo motina gali vartoti alkoholį būdama su nepilnamečiais vaikais. Tačiau šiuos jo žodžius paneigė liudytoja, atsakovo pusseserė M. K., kuri davusi priesaiką, teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir atsakovo motina. Visa giminė ir visi kaimynai žinojo, kad atsakovo motina turi problemų su alkoholiu. Atsakovas neigė tai ir kaltino liudytoją netiksliais parodymais, tačiau pažymėtina, kad vykdant nurodytos liudytojos apklausą nei atsakovas E. J., nei jį atstovaujanti advokatė Jūratė Juodienė neturėjo šiai liudytojai jokių klausimų, todėl darytina išvada, kad su jos duodamais parodymais sutiko.

Ieškovas teigia, kad atsakovas siekia, jog nepilnamečiai vaikai būtų su juo, nes jo interesas yra turtinio pobūdžio. Į bylą yra pateiktas 2014-08-01 S. J. sudarytas testamentas Nr. 2, kuriuo ji savo dalį buto (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis paliko vaikams D. J. ir D. J.. Iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės, testamento vykdytoju S. J. paskyrė savo tėvą H. S. (IV tomas, b.l. 54). Kita šio buto dalis paveldėjimo teise atiteko atsakovui E. J.. Su šiais ieškovo argumentais negalima nesutikti. Juos patvirtina sekantys į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Teikdamas skundus įvairioms valstybinėms institucijoms atsakovas nurodė, kad ieškovas H. S. nesiekia taikiai išspręsti ginčo. Šias aplinkybes paneigia į bylą pateiktas ieškovo atstovės advokatės G. G. prašymas dėl mediacijos taikymo (VIII tomas, b.l. 3-16). Pažymėtina, kad prašymą dėl mediacijos advokatė teikė ir parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau būtent atsakovas ir jo atstovė abu kartus atsisakė mediacijos procedūros taikymo (VIII tomas, b.l. 20).

Išanalizavus visus šalių pateiktus ir teismo surinktus rašytinius įrodymus, negalima teigti, kad ieškovas įrodė, jog egzistuoja bent viena sąlyga, kuri leistų teismui apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgių neterminuotai arba laikinai. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog visą laiką rūpinosi ir veikė nepilnamečių vaikų interesais, juos augino, nepertraukiamai teikė išlaikymą ir pan. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neveikia vaikų interesais, o priešingai siekė tik materialinės naudos sau, kas visiškai nepateisinama geros moralės požiūriu. Atsakovo pateikiami į bylą įrodymai apima laikotarpį iki 2013 metų (kai S. J. susirgo), trumpą laikotarpį 2014 metų pabaigoje, kai nepilnamečiai vaikai buvo grąžinti tėvui, tačiau jis nesusitvarkė su savo, kaip tėvo, užduotimi prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais, palikdamas juos girtaujančiai motinai ir išvažiuodamas į Norvegiją ir laikotarpį nuo 2015 metų pabaigos iki dabar, kai atsakovas ėmėsi ypatingai aktyviai rinkti duomenis teismui apie tai, kaip jis rūpinasi vaikais, ėmė lankyti atsakingos tėvystės kursus, vaikų priežiūros įgūdžių lavinimo kursus ir paskaitas. Tokia atsakovo iniciatyva yra sveikintina ir skatintina, tačiau teismo vertinimu, šiuo momentu atsakovas nėra tinkamai pasiruošęs auginti du nepilnamečius vaikus savarankiškai, nesiskaitant su sūnaus D. nuomone ir dideliais jo išgyvenimais, suabsoliutinant savo, kaip biologinio tėvo teises, ir iškeliant jas virš prioritetinių vaiko teisių, tuo tarpu su ieškovu vaikai gyvena nuo pat gimimo, senelis nuolat rūpinasi vaikaičiais, bendrauja su jais, D. J. išreiškė norą gyventi su seneliu, o mažametė D. nesugebėjo konkretizuoti, su kuriuo iš šalių norėtų gyventi, nurodydama, kad gyventi norėtų tiek su tėvu, tiek su seneliu. Teismas atkreipia dėmesį, jog vaikai jau yra netekę vieno artimo žmogaus – motinos, todėl jiems esant begalo artimiems, kasdienis jų buvimas kartu labiau atitiks jų abiejų interesus, padės išlaikyti vertybę brolio ir sesers bendravime ir sąlygos visapusiškesnės, brandesnės asmenybės formavimąsi, todėl teismas sprendžia, kad vaikų gyvenimas atskirai vienas nuo kito neatitiktų jų interesų, kas leidžia daryti išvadą, jog jų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su seneliu. Sutiktina su išvadą teikiančios institucijos atstove, kad tėvas ne tik turėtų lankyti kursus, mokymus ir gauti pažymėjimą apie jų išklausimą, tačiau turėtų būti matomas tokių mokymų teikiamas rezultatas.

Atsakovo santykiams su nepilnamečiu D. J. ypatingos įtakos turėjo laiko, per kurį atsakovas gyveno skyrium nuo sutuoktinės ir po sutuoktinės mirties veiksnys, bei tai, kad atsakovas paliko savo vaikus be priežiūros ir išvyko į Norvegiją dirbti neįforminęs globos. Vaikui gyvenant skyrium nuo tėvo jų ryšiai palaipsniui silpo. Nesutiktina su atsakovo atstovės nuomone, kad nepilnametis D. J. pyksta ant tėvo dėl to, kad negavo tokios dovanos gimtadienio proga, kokios norėjo. Iš dalies sutiktina, kad vaiko neigiamos nuomonės apie tėvą formavimuisi įtaką turėjo vaiko motinos artimųjų giminaičių nuomonė apie atsakovą. Tačiau labiau tikėtina, kad vaiko priešiškumas yra nulemtas vaiko tėvų tarpusavio santykių, motinos liga, motinos mirtis. Vaikas be tėvo paramos ir pagalbos išgyveno motinos ligą, motinos netektį, jautėsi tėvo paliktas. Negalima pateisinti atsakovo elgesio, kai tuo metu vaikai gyveno pas jį, jo išvykimo nuolatiniam darbui į Norvegiją. Nors atsakovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad tai buvo jo ir sūnaus kartu bendrai priimtas sprendimas, tačiau suaugusieji negali savo pareigų naštos perkelti nepilnamečiams vaikams, kaip šiuo atveju – sūnui D., kuris buvo atsakingas už savo mažametę seserį, už namų buitį ir pan. Nepilnamečio D. branda yra sąlygota jo gyvenimo veiksnių, o ne ieškovo pamokymų, kaip bandė teigti atsakovas teismo posėdžio metu. Nepilnametis aiškiai įvardijo priežastis, dėl kurių pyksta ant savo tėvo: pyksta ant tėvo, nes šis gyvena su kita moterimi, kad palikdavo jį su sergančia sesute vienus naktimis, dėl ko jis labai bijojo, kad jei jam kas nutiks, niekas negalės pasirūpinti jo mažąja sesute, pyksta dėl to, kad tėvas nenori suprasti jo norų. Vaiko ir jo tėvo gyvenimo skyrium aplinkybės, sąlygojusios atsakovo ryšio su tėvu nusilpimą ir vaiko neigiamos nuomonės apie tėvą susiformavimą, rodo, kad atsakovas nevykdė tinkamai savo pareigų nepilnamečiams vaikams, tačiau negalima konstatuoti, kad atsakovas vengia pareigos nepilnamečius vaikus auklėti, auginti ir išlaikyti. Atsakovas sutinka mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymas, nors, jo nuomone, išlaikymo suma turėtų sudaryti vos 100 Eur kiekvienam.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas visiškai nesupranta tėvo valdžios įgyvendinimo instituto. Atsakovo veiksmai po vaikų motinos mirties labiau parodo, kad atsakovui ne itin rūpi vaikų išgyvenimai ir emocinė būklė. Atsakovas labai gražiai aprašo procesiniuose dokumentuose apie šeimos susiformavusias tradicijas migdyti dukrą, laikyti dukros ranką prieš miegant, skaityti pasakas ir pan. Tačiau pagal teismo vidinį įsitikinimą nėra įmanoma nustatyti, kada gi tokios tradicijos susiformavo. Nepilnametis D. J. teismui patvirtino, kad tėvas neklausinėja jo apie tai, kaip sekasi mokslai, kaip jis jaučiasi. Vaikas pyksta ant tėvo dėl to, kad šis visiškai neatsižvelgia ir nesiskaito su vaiko nuomone.

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). CK 3.179 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Pagal EŽTT praktiką, tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, reikalaujanti itin svarių ir pakankamų argumentų. Tokios priemonės gali būti pateisinamos tik esant pagrindiniam reikalavimui – siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvas lanko ir išklauso atsakingos tėvystės ir tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, nori bendrauti su vaikais ir ateityje siekia su jais kartu gyventi ir rūpintis jais. Tačiau nustatyta, kad tėvas šiai dienai nėra pasiruošęs gyventi kartu su savo vaikais ir vienas savarankiškai jais rūpintis, todėl dėl objektyvių priežasčių nepilnamečiai vaikai D. J. ir D. J. turi gyventi skyrium nuo tėvo E. J.. Pagal surinktų įrodymų visetą byloje teismas sprendžia, kad yra pagrindas vaikų atskyrimui nuo tėvo. Nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. atskyrimas nuo tėvo šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes suteikia nepilnamečiams vaikams gyventi šiuo metu jiems įprastoje aplinkoje, kur jie jaučiasi saugūs. Turint omenyje ir tai, kad nepilnametis D. J. iki šiol nėra gavęs rakto nuo buto, kuris iš dalies priklauso ir jam. Be to, vaikų atskyrimas nuo tėvo, leidžia vaikams pilnaverčiai bendrauti su tėvu, o ne tik matytis su juo, kaip būtų apribojus tėvo valdžią, kas pilnai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Atskyrus vaikus nuo tėvo, tėvas netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti grąžinti juos iš teisėtos ieškovo H. S. globos (rūpybos).

Teismas išaiškina, kad teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, kuriose reglamentuojami materialieji ginčo teisiniai santykiai ir kurios yra pagrindas teismui patenkinti ieškinį, tačiau ieškinyje teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma, nes parinkti byloje taikytinas teisės normas yra teismo pareiga (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2009). Dėl nurodyto, teismas sprendė, kad šioje byloje jo nesaisto ieškovo reikalavimai dėl neterminuotos ar laikinos valdžios apribojimo ir tikslinga yra taikyti atskyrimo institutą.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistų surašyti buities tyrimo aktai liudija, kad šiuo metu nepilnamečiams vaikams sudarytos geros sąlygos gyventi ir ugdytis. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su laikinuoju globėju adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sveikatos būklę ieškovas H. S. gali būti nepilnamečių vaikų globėju, jis neserga priklausomybės, psichikos ligomis, yra veiksnus. Nepagrįstos atsakovo pretenzijos dėl vaiko globėjo amžiaus, kadangi ieškovo amžius nesudaro kliūties globoti nepilnamečius anūkus. Byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą gyvenimo būdą, elgesį, netinkamą valdžios panaudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nors į bylą ir yra pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad vaikų senelis atitinka CK 3.269 straipsnyje nurodytus asmenis, kurie negali būti skiriami nepilnamečių vaikų globėjais. H. S. atitinka visus globėjui keliamus reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-24 įsakymais Nr. 30-2846 ir 30-2847 nepilnamečiams vaikams D. J. ir D. J. nustatyta laikina globa, laikinuoju globėju paskiriant H. S., globos vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje bei laikomi netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. kovo 5 d. Nr. A30-755 ir A30-754 dėl laikinos globos nepilnamečiams vaikams D. J. ir D. J. nustatymo tėvų prašymu (V tomas, b.l. 120-121). Kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių globoti nepilnamečius D. J. ir D. J. nėra, todėl juos, įstatymų nustatyta tvarka atskirus nuo tėvų, nustatoma nuolatinė globa ir rūpyba (CK 3.251 str., 3.256 str., 3.257 str. 3 p.), jų globėju ir rūpintoju bei turimo turo bei gaunamų lėšų administratoriumi paskiriant ieškovą H. S. (CK 3.259 str. 3 d.), jų globos ir rūpybos vieta nustatoma globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 str. 1 p.). Sprendimas dalyje dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos (rūpybos), gyvenamosios vietos nustatymo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282 str. 1 d. 1p., 496 str.).

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovas teismo posėdžio metu nepilnamečių vaikų išlaikymui prašė priteisti po 175 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam. Atsakovas su tokia išlaikymo suma nesutiko. Nurodė, kad jo darbo užmokestis yra minimalus. Teigia, kad ieškovas už nepilnamečius vaikus gauna pašalpas, todėl priteisus nepilnamečiams vaikams tokį išlaikymą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas E. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-09-17 pagalbiniu darbininku, jo darbo užmokestis sudaro 300 Eur neatskaičius mokesčių (VI tomas, b.l. 93-94, VII tomas, b.l. 16, 57). Atsakovui priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). E. J. į bylą pateikė išrašus, kas 2015-10-07, 2015-10-26, 2015-11-23, 2015-12-18, 2015-12-30 (VII tomas, b.l. 9-14). Šiais kvitais ir sąskaitų išrašais atsakovas įrodinėja, kad vaikams išlaikymas buvo teikiamas. Tačiau šie atsakovo kvitai didelės reikšmės bylos išnagrinėjimui neturi, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi iš tėvo E. J. buvo priteistais laikinas išlaikymas po 162 Eur kiekvienam vaikui.

Išanalizavus atsakovo turtinę padėtį, galima teigti, kad jo turtinė padėtis nėr itin bloga. Jis gauna nuolatines pajamas, turi kartu su nepilnamečiais vaikais nekilnojamojo turto. Ir nors atsakovo darbo užmokestis yra minimalus, tai nėra pagrindas nepriteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo iš tėvo, nes tokia pareiga išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvo (CK 3.195 str.).

Byloje nustatyta, kad abu nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas. Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2015-02-17 raštas, kuriame nurodyta, jog D. J. atvyko į „Pabiručių“ grupę nuo 2014-09-29 (IV tomas, b.l. 147). Nepilnametė mergaitė D. J. lanko šokius TODES šokių studijoje (Art dance VŠĮ) (VIII tomas, b.l. 69), kurioje pamokos kainuoja 75 Eur per mėnesį. Nepilnametis D. J. lanko tenisą VŠĮ „Vilniaus teniso akademija“ (VIII tomas, b.l. 71), kur pamokos kainuoja apie 60 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas tikslingai leidžia vaikus į itin brangius būrelius. D. J. lankė šokių būrelį darželyje, todėl visiškai netikslinga yra ją leisti į TODES šokių studija, kuri nepigiai kainuoja. Atsikirsdamas į atsakovo argumentus, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametė D. J. šokius lanko itin noriai, jai šokti sekasi gerai. Pradinis etapas lankant šokius darželyje buvo tinkamas, tačiau žiūrint į ateitį ieškovas sprendžia, kad šokant profesionalioje TODES šokių studijoje nepilnametė D. turėtų perspektyvų ateityje. Pati A. D., kuri yra minėtos šokių studijos įkūrėja, atvyksta į Lietuvą ir renkasi pačius gabiausius šokėjus, su kuriais vėliau dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, pasirodymuose. Su šiais ieškovo argumentais sutiktina. Be to, ieškovas nurodė, kad nepilnametis D. J. ne tik lanko tenisą, tačiau žaidžia tenisą su dėde O.. Pats nepilnametis vaikas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiek tiek pyksta ant tėvo, jog šis siūlė jam žaisti ledo ritulį, žinodamas, kad jis patyrė sunkią kojos kaulo ligą. O tenisas jam tinka ir patinka. Dėdė O. S. išmokė jį žaisti. Be to, nepilnamečiams vaikams jau yra nusistovėjusi aplinka ir grafikas, lankant būrelius įprastose vietose, todėl atsakovo argumentas, kad vaikai galėtų lankyti būrelius kitose, pigesnėse vietose yra atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašo išlaikymo sumos tokios, kuri tik minimaliai patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbinga, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, vertintina, kad jis turi finansines galimybes. Nepilnametis D. J. yra 14 metų amžiaus, o D. J. – 6 metų amžiaus, todėl ieškovo prašoma suma patenkintų tik minimalius jų poreikius. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atmestini atsakovo argumentai ir apie tai, kad priteisus nepilnamečiams vaikams ieškovo prašomą išlaikymą, jis nepagrįstai praturtės, kadangi priteistą išlaikymą globėjas (rūpintojas) priteistas lėšas valdo uzufrukto teise ir privalo jį naudoti išimtinai nepilnamečių vaikų interesams tenkinti. Teismo surinktų įrodymų pagrindu, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti prašomo dydžio išlaikymą.

CK 3.253 str. nustato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) yra laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje, kurios tikslas grąžinti vaiką į šeimą. Pirmąjį kartą (įsakymai A30-3579, A30-3580) D. J. ir D. J. laikinoji globa buvo nustatyta CK 3.254 str. 2 d. pagrindu, t.y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams. 2014-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais Nr. A30-3579 ir A30-3580 laikinoji globa buvo panaikinta ir nepilnamečiai grąžinti tėvui E. J.. Minėti įsakymai nebuvo nuginčyti ir panaikinti, todėl nepilnamečiai vaikai buvo perduoti tėvui, kuris yra už juos buvo atsakingas ir privalėjo jais rūpintis. Vaikų tėvai išvykdami iš Lietuvos Respublikos laikinam laikotarpiui, gali kreiptis dėl laikinosios globos tėvų prašymo nustatymo jų išvykimo laikotarpiui. Tokiu atveju vaikas paliekamas prižiūrėti tėvo pasirinktam fiziniam asmeniui, prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikus privalomus šiuo dokumentus: rašytinį prašymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymo jų išvykimo iš šalies laikotarpiu ir fizinio asmens paskyrimo globėju (rūpintoju), kuriam tėvai patiki laikinai prižiūrėti savo vaiką; vaiko gimimo liudijimo kopiją; tėvų ir siūlomo fizinio asmens prižiūrėti vaiką asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, o kai pateikiami šių dokumentų originalai - jų kopijas pasidaro Vaiko teisių apsaugos skyrius; siūlomo fizinio asmens sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą; siūlomo fizinio asmens gyvenamosios vietos savivaldybės (seniūnijos) buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą; kartu su siūlomu fiziniu asmeniu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus.

Kaip paaiškino atsakovo atstovė teismo posėdžio metu atsakovas ginčija ne įsakymų priėmimo momentą, o įsakymų nepanaikinimo momentą. Atsakovas teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. A732-6842/15(2.13.2.8-AD15) „Dėl D. ir D. J. laikinosios globos". Nurodė, kad abiem vaikams laikinoji globa įsakymais buvo nustatyta tuo pagrindu, kad ieškovui E. J. išvykus dirbti į Norvegiją, buvusi vaikų laikinoji globėja D. D. M. 2015 m. rugpjūčio 21 d. negalėjo pasirūpinti vaikais, todėl vaikų tėvui minėtą dieną nebuvus Lietuvoje, o vaikams 2015 m. rugpjūčio 21 d. likus be globėjo, minėtų įsakymų pagrindu trečiasis asmuo H. S. buvo paskirtas vaikų laikinuoju globėju. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 22 d. grįžo iš Norvegijos į Lietuvą pas vaikus, apie tai 2015 m. rugpjūčio 24 d. informavo atsakovą, todėl šis įsakymus turėjo panaikinti ir organizuoti vaikų grąžinimą tėvui.

Laikinosios globos paskyrimą nepilnamečiams vaikams reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir daro ministro 2012-12-03 įsakymas Nr. A1-548 Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai), kurio 50 punkte yra numatoma, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia atsiradus CK 3.255 straipsnyje nustatytiems vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindams. CK 3.255 straipsnis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas: 1) grąžinamas tėvams; 2) sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; 3) nustatoma nuolatinė globa (rūpyba); 4) įvaikinamas; 5) susituokia. Nuostatų 52 punktas numato, kad vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustačius savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo turi būti priimtas ir vaikas grąžintas tėvams ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo tada, kai atsirado pagrindas laikinos globos (rūpybos) panaikinimui.

Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl aukščiau nurodytų įsakymų panaikinimo, kadangi E. J. teigia, kad reikia į įstatymo nuostatas žiūrėti formaliai. T.y. jo nuomone, tėvui grįžus, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, laikinosios globos (rūpybos) pagrindo tęsti nebuvo ir nepilnamečiai vaikai turėjo būti grąžinti tėvui. Tačiau teismas su tokiu formaliu požiūriu nesutinka.

Į bylą taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2015-12-02 pažyma dėl E. J. skundo, kuriame nurodyta, kad 2015-08-24 VTAS buvo informuotas apie tėvo grįžimą į Lietuvą, todėl per 5 kalendorines dienas skaičiuojant nuo 2015-08-24 privalėjo organizuoti vaikų grąžinimą tėvui. Skunde nurodoma, kad Skyrius neorganizuoja vaikų grąžinimo tėvui ir nepaaiškina motyvų. Kontrolierius padarė išvadą, kad VTAS turėjo įvertinti visas aplinkybes ar išnyko pagrindas laikinajai globai. Nustačius, kad pagrindas laikinajai globai išnyko, Skyrius turėjo pareigą vaikus grąžinti tėvui, tačiau to nepadarė. Skyriaus sprendimas palikti vaikų globą su vaikų tėvu konfliktuojančiu asmeniu – vertintinas neigiamai. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo numatytas teismo posėdis šioje civilinėje byloje, nėra pakankamas motyvas nenaikinti laikinosios vaikų globos. Todėl kontrolierius padarė išvadą, kad Skyriaus neveikimas turėjo įtakos teismo sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečių vaikų bei jų tėvo teisėms ir pareigoms (VII tomas, b.l. 46-54). Teismas pasisakydamas dėl kontrolieriaus išvados pažymi, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis numato, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. To paties įstatymo 21 straipsnis numato, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius atsisako nagrinėti skundą, jei skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme. Dėl nurodyto, teismas vertina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išvada „Skyriaus neveikimas turėjo įtakos teismo sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečių vaikų bei jų tėvo teisėms ir pareigoms“ padaryta neįvertinus minėtų įstatymo normų, todėl teismas į šią išvadą neatsižvelgia.

1. Atsakovas su abiem vaikais bendrauja kiekvieną darbo dieną nuo 18 val. iki 20 val. savo arba ieškovo namuose. Atsakovas savo pasirinkimu turi teisę su vaikais kas antrą darbo dieną bendrauti atsakovo namuose su nakvyne.

3. Atsakovas turi teisę tris savaitgalius per mėnesį bendrauti su abiem vaikais, juos pasiimant šeštadieniais nuo 11 val. ir grąžinant ieškovui sekmadieniais iki 17 val.

4. Atsakovas turi teisę visų švenčių (Kūčių, Kalėdų, Velykų, Naujųjų metų, atsakovo ir abiejų vaikų gimimo dienas) pirmąją dieną bendrauti su vaikais, juos pasiimant švenčių išvakarėse 18 val. ir grąžinant sekančią dieną iki 20 val.

5. Atsakovas turi teisę 28 dienas per metus savo pasirinkimu pertraukiamai arba nepertraukiamai atostogauti su vaikais, prieš 14 dienų tai suderindamas su ieškovu.

6. Atsakovas turi teisę tiesiogiai ir netiesiogiai bendrauti su abiem savo vaikais jų ligos metu.

7. Atsakovas turi teisę kitu neaptartu laiku, atsižvelgiant į vaikų norus, bendrauti su vaikais tiesiogiai ir netiesiogiai, juos pasiimant į savo namus su nakvyne, prieš tai suderinus su ieškovu.

8. Ieškovas įsipareigoja kiekvieną dieną telefonu informuoti atsakovą apie jo vaikų sveikatą, būklę, buvimo vietą, poreikius (IX tomas, b.l. 1-2).