Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-20 įsakymu Nr. Ž46-1113 ir 2011-01-25 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272 žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytą 308 kv. m ploto kelio servitutą, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui M. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo padalintas į du žemės sklypus, t. y. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra suinteresuotas Kelio servituto panaikinimu, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gali būti ir jau kurį laiką yra tinkamai naudojamas, nesinaudojant žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tiksliau nesinaudojant nustatytu Kelio servitutu. Ieškovo užsakymu antstolis V. M. 2014-09-24 konstatavo tai patvirtinančias faktines aplinkybes, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įmanoma patekti per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bet tik pro medinius vartus, kurie būna uždaryti. Nuo vartų per žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kiemą iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) eina smėlio kelias, t. y. servitutinis kelias, kurio gale, ties abiejų žemės sklypų riba stovi žole apaugusi priekaba su užkrautu batutu (kas vėlgi užkerta kelią faktiniam patekimui į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) keliu). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, besiribojančioje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), yra pieva, apaugusi žolėmis su nežymiomis automobilio provėžomis, tačiau joks kelias (pavyzdžiui, vedantis iki sklype esančio statinio) nėra įrengtas. Šios aplinkybės (Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys mediniai vartai, ties abiejų žemės sklypų riba stovinti žole apaugusi priekaba su užkrautu batutu, žemės sklype (duomenys neskelbtini) žole apaugusi pieva ir kt.) patvirtina, kad atsakovas M. V. faktiškai nesinaudoja Kelio servitutu patekimui (privažiavimui) į savo žemės sklypą. Be to nurodė, kad antstolis taip pat konstatavo, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įmanoma patekti ir kitais nei per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būdais, o būtent: kelio, einančio nuo (duomenys neskelbtini) pro žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – raudonuoju keliu) atkarpa, vedančia link žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir per šį žemės sklypą einančiu įkalnėje įrengtu keliu (toliau – žaliuoju keliu), vedančiu link statinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini). Būtent raudonuoju-žaliuoju keliu atsakovas faktiškai ir naudojasi patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), per kurį eina žaliasis kelias, nuosavybės teise priklauso pačiam atsakovui. Taip pat patekti galima ir keliu, einančiu nuo (duomenys neskelbtini) pro žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (raudonuoju keliu), toliau užsisukančiu ir einančiu pro tą patį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – mėlynuoju keliu). Šiuo (raudonuoju-mėlynuoju) keliu atsakovas pastaruoju metu pradėjo taip pat pakankamai dažnai naudotis patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra praplatinęs ir išžvyravęs mėlynąjį kelią, o ties jo pabaiga Žemės sklype (duomenys neskelbtini) ruošia statybvietę kažkokio statinio statybai. Galiausiai, keliu, einančiu nuo (duomenys neskelbtini) pro žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (toliau – punktyriniu mėlynuoju keliu) iki sankryžos, kurioje kelias susikerta su raudonuoju ir mėlynuoju keliais. Todėl ieškovas mano, kad, neskaitant žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio servitutinio kelio, į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įmanoma patekti (privažiuoti) raudonuoju-mėlynuoju ir punktyriniu mėlynuoju keliu, kuris eina išimtinai per laisvą valstybinę žemę, tarp suformuotų žemės sklypų paliktą būtent pravažiavimui. Pažymėjo, kad 2015-04-08 Elektrėnų savivaldybės taryba sprendimu patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, į kurį patenka raudonasis kelias (Nr. V043-Z-0.53). Atsakovo nuomone, dėl šių priežasčių Kelio servitutas per jam priklausantį žemės sklypą tapo objektyviai nereikalingas.

Atsakovas M. V. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010-09-29 buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas kartu su sutuoktine S. V. pardavė ieškovui 1511/7942 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kartu su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais už bendrą 310 000 Lt kainą. Ieškovas turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, tačiau su atsakovu išliko turto bendrasavininkais ir jį valdė bendros dalinės nuosavybės teise. 2011-01-21 buvo parengti ir patvirtinti ieškovo ir atsakovo žemės sklypų, suformuotų pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-20 įsakymų Nr. Ž46-1113 patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą, planai, kurių pagrindu 2011-02-08 tarp šalių buvo pasirašyta „Žemės sklypo atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės sutartis“. Be kita ko, šios sutarties 2.3.2.5 punkte buvo nurodyta ir pridėtuose planuose pažymėta, kad ieškovo žemės sklype yra nustatytas servitutas: (215) kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) S-308 kv.m. Svarbi aplinkybė yra ta, kad tarp ieškovo ir atsakovo dar 2010-09-29, kuomet buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, ir prieš tai, kuomet vyko derybos dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo ieškovui, buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo servituto: ieškovas pardavė žemės sklypą atsakovui su 30 000 Lt nuolaida būtent dėl tos priežasties, kad parduodamas daiktas turi servitutinį kelią. Šalys be kita ko susitarė, kad ieškovas, gavęs atlyginimą už servitutą nuolaidos už perkamą turtą pagrindu, nekels servituto panaikinimo klausimo, kadangi atsakovui servitutinis kelias yra ir bus reikalingas. Atliekant šalių sklypų pertvarkymo planus, ieškovas taip pat nekėlė klausimo dėl servituto panaikinimo, o priešingai, su jo suformavimu sutiko, servitutas buvo planuose pažymėtas ir patvirtintas ieškovo parašu. Atsakovas nesutinka su nurodyta faktine aplinkybe, kad jam servitutinis kelias yra nebereikalingas, jis juo faktiškai nesinaudoja, be to neva turi galimybę patekti į savo žemės sklypą kitu keliu. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi jis nepertraukiamai naudojosi ir naudojasi servitutiniu keliu. Atsakovo žemės sklype, kuris yra šalia ieškovo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas kilnojamas namelis, yra daržai ir nors jis jame nuolat negyvena, tačiau būna ir atvyksta bei išvyksta į savo sklypą būtent per servitutinį kelią. Kito kelio nėra. Atsakovas neturi galimybės patekti į savo sklypą kitu būdu, kaip tik naudojantis servitutiniu keliu. Ieškovui šios aplinkybės yra puikiai žinomos. Ieškovo siūlomas būdas patekti atsakovui į savo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) per kitą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), yra nepriimtinas, kadangi toje vietoje nėra kelio, kuris būtų tinkamas pravažiuoti automobiliu, pravažiuoti techninėmis priemonėmis (greitoji, gaisrinė) ir pan. Yra tik takas. Šiame sklype jokie servitutiniai keliai nėra suformuoti. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2015-09-21 priklauso kitam asmeniui – atsakovo sūnui K. V.. Be to, siūlomoje vietoje taip pat techniniu požiūriu nėra galimybės įrengti kelio, kadangi vieta yra nelygi, yra didelis skardis. Kelią įrengti techniškai būtų labai sudėtinga dėl per didelio šlaito nuolydžio, reikėtų tvirtinti šlaitus, kurie yra labai aukšti ir statūs, be to tokio kelio įrengimas nesaugus ir būtų itin brangus bei neekonomiškas. Vertindamas šias aplinkybes atsakovas padarė ieškovui nuolaidą ir buvo susitaręs dėl esamo servitutinio kelio. Atsakovas atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atidalinimą ir iš šio sklypo buvo suformuoti du sklypai (duomenys neskelbtini). Sklypas (duomenys neskelbtini) yra planuojamas pagal preliminarią sutartį parduoti K. P.. Atidalinimas yra įregistruotas. Tarp atsakovo ir atsakovų K. P. ir P. K. 2015-07-08 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovai įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigyjant minėtą žemės sklypą, jo naudai buvo ir yra nustatytas kelio servitutas, t.y. teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis).

Atsakovai K. P. ir P. K. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad tarp atsakovų 2015-07-08 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis su atsakovu M. V.. Sutarties pagrindu atsakovai įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigyjant minėtą žemės sklypą, jo naudai buvo ir yra nustatytas kelio servitutas, t.y. teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis). Šio žemės servituto įregistravimo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272; Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012-05-28 įsakymas Nr. 51 VĮ-(14.51.2)-111; Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015-05-18 sprendimas Nr. 51SK-225-(14.51.98). Ketindami pirkti bei važiuodami apžiūrėti perkamo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovai žinojo ir matė atvykę į perkamo sklypo vietą, esamą servitutinį kelią, kurio paskirtis buvo ta, kad pasiekti ketinamą pirkti žemės sklypą ir juo tinkamai naudotis. Kito kelio patekti į atsakovų sklypą nėra. Atsakovai nesutinka su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jiems servitutinis kelias yra nereikalingas ir kad jie juo faktiškai nesinaudoja, be to, esą turi galimybę patekti į savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kitu keliu, iš kitos sklypo pusės. Nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi tiek važiuodami apžiūrėti perkamo sklypo, tiek ir jį nusipirkę atsakovai naudojosi ir šiuo metu naudojasi tik servitutiniu keliu. Atsakovai apie neva esantį kitą būdą patekti į savo sklypą nežino, niekada kito būdo nenaudojo, visada iki dabar naudojosi nustatytu servitutiniu keliu. Ieškovo siūlomas būdas atsakovams patekti į savo žemės sklypą per kitą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepriimtinas, kadangi žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra suartas ir jame yra pasodinti pasėliai (kviečiai). Be to, toje vietoje nėra jokio kelio, kuris būtų tinkamas pravažiuoti transporto priemonėms. Atsakovų žiniomis šiame sklype nėra suformuoti jokie servitutiniai keliai. Svarbu ir tai, kad atsakovų žemės sklypas sąlyginai gali būti dalinamas į dvi dalis: aukštutinę ir žemutinę. Šias dalis jungia didžiulis skardis. Nuo ežero pusės patekti į aukštutinę žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su ieškovo sklypu, nėra jokios galimybės, nėra jokios techninės galimybės įrengti iš tos pusės kelią, kuriuo būtų galima užvažiuoti į skardį, bei patekti į viršutinę sklypo dalį. Panaikinus servitutinį kelią ieškovo žemės sklype, atsakovai neturės galimybės naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį. Atsakovai ketina aukštutinėje dalyje statyti vasarnamį, tačiau, nesant privažiavimo, to padaryti negalės. Servitutinis kelias ieškovo žemės sklype yra suformuotas taip, kad netrukdytų naudotis žemės sklypu ieškovui, t.y. šis kelias eina sklypo pakraštyje, todėl nevaržo ieškovo teisių, juo taip pat naudojasi pats ieškovas.

Atsakovė R. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pilnai palaikė atsakovo P. K. atsiliepime išdėstytus argumentus.

Atsakovė N. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pilnai palaikė atsakovo K. P. atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo savo nuožiūra spręsti, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nėra suinteresuota bylos baigtimi bei palaikė Tarnybos atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstytos šios aplinkybės: 2010-08-30 atsakovo M. V. prašymu buvo parengtas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, suformuojant du atskirus žemės sklypus, žemės sklypą Nr. A, kurio plotas 0,6431 ha ir žemės sklypą Nr. B, kurio plotas 0,1511 ha (ginčo nagrinėjimo atveju Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje nurodyta, kad į projektuojamą žemės sklypą Nr. B privažiavimas formuojamas vietinės reikšmės keliu Ž-10, o į žemės sklypą Nr. A planuojama įvažiuoti per žemės sklypą Nr. B, numatomu 5 m pločio servitutiniu keliu. Taigi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentuose nurodyta, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įvažiuojama servitutiniu keliu einančiu per Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). UAB „Geosoma“ 2014-12-08 parengė atsakovui M. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau -žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 51 Vj-70-(14.51.2.), pagal kurį minėtas žemės sklypas padalintas į du atskirus žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 51SK-225-(14.51.98.) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pertvarkytas padalijimo būdu į du atskirus žemės sklypus - 0,2502 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ir 0,3225 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 51SK-225-(14.51.98.) padalinus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, pagal UAB „Geosoma“ 2015-02-23 parengtas kadastrinių matavimų bylas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad žemės sklypas tarp taškų 4-7 ribojasi su keliu, o Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, nurodyta, kad žemės sklypas tarp taškų 2-4 taip pat ribojasi su keliu. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 42/547820) duomenis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus pagal UAB Geosoma“ 2011-12-05 parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gretimybėse tarp taškų 9-1 ribojasi su keliu. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 42/547809) duomenis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus pagal UAB Geosoma“ 2011-12-05 parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gretimybėse tarp taškų 1-3 ribojasi su keliu. Taigi, 2014-09-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 13-14-961 priede Nr. 2 pažymėtas mėlynas kelias yra laisva valstybinė žemė, 4 metrų pločio tarpas, paliktas pravažiavimui ir (arba) keliui įrengti.

Trečiasis asmuo AB „Nordea Bank“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai yra įkeisti Banko naudai, užtikrinant ieškovo prievolių bankui įvykdymą. Pažymi, kad įsakymai, nustatę kelio per šį sklypą servitutą, buvo priimti, kai žemės sklypas buvo įkeistas Banko naudai. Tuo metu galiojusioje CK 4.127 str. 2 d. redakcijoje buvo nustatyta, kad hipoteka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu. Sutikimo servituto nustatymui Bankas nedavė.