- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-08
- Bylos Nr.
- T-330-333/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nuteistasis
- A. M.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau - Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M. patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2011-03-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., 72 str. 2 d - galutinė bausmė 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, konfiskuojant dujinį revolverį ir 3 šovinius. Bausmės pradžia - 2009- 11-17, bausmės pabaiga - 2018-05-17. Atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016-02-11.
Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2016-07-20 priėmė nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį A. M. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 9 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nors anksčiau nuteistasis ir buvo baustas drausmine tvarka šešis kartus, tačiau šiuo metu nuobaudos negaliojančios, visos nuobaudos buvo skirtos Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei Pravieniškių pataisos namuose. Alytaus pataisos namuose nuteistasis buvo paskatintas. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Jeigu bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, planuoja įsidarbinti. Nusikalstamo elgesio rizika žemėjo, ankstesnio svarstymo metu rizika buvo 23 balai, šio svarstymo metu 21 balas - rizika žema. Nagrinėjamu atveju komisija konstatavo, kad nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Komisija sprendė, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir lygtinai paleisti, tačiau išliekant pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniams, būtina skirti baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 4 d. nustatyta tvarka pateiktas teismui patvirtinti.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. J. pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriame siūlo nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netvirtinti. Nurodo, kad nuteistasis A. M. bausmę atlieka už trijų apysunkių ir vieno sunkaus (neteisėtas disponavimą dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti) nusikaltimų padarymą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu net šešis kartus baustas drausmine tvarka. Jis bausmės atlikimo metu jokios specialybės neįgijo, mokyklos nebaigė, nedirbo, prieš patekdamas į laisvės atėmimo įstaigą, taip pat nedirbo. Taip pat pažymėjo, kad nuteistasis bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka tik nuo 2016-02-11, todėl abejotina, ar per tokį trumpą laiką yra įmanoma teisingai įvertinti ir nuspręsti, kad nuteistajam tikslinga švelninti teisinę padėtį ir lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistajam likusi gana didelė neatliktos bausmės dalis. Prokuroro nuomone, aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankami manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti, o prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.
Dėl prokuroro skundo
Prokurorai turi teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus (BVK 164 str. 6 d.). Tačiau skundu formuojami prašymai turi atitikti procesinius reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies numatyta, kad išnagrinėjęs tokį skundą, teismas gali: atmesti skundą; patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, ar patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas (BPK 360 str. 4 d.1 p. 2 p., 3, p.). Prokuroras šiuo atveju neprašo pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, o prašo teismo netvirtinti Komisijos nutarimo, nurodydama argumentus, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Prokuroras, skųsdamas Komisijos nutarimą, privalėjo nurodyti, kodėl Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas, tačiau skunde jis to nenurodo, todėl toks prokuroro skundo prašymas laikytinas kaip neatitinkantis procesinių reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika ir įstatymo nuostatomis, prokuroro skundą laiko atsiliepimu dėl nagrinėjimo lygtinio paleidimo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, prokurorės skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-899-319/2016).
Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. M. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas. Nuteistasis Alytaus pataisos namuose buvo paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs iš pataisos įstaigos planuoja įsidarbinti, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis A. M. bausmę atlieka už trijų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą, tarp jų - už neteisėtą disponavimą dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti, bei neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais. Manytina, kad pavojingą visuomenei nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Jis pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo metu net šešis kartus baustas drausmine tvarka - už dienotvarkės pažeidimus, administracijos nurodymų nevykdymą, draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų įsigijimą ir laikymą, atsisakymą dirbti, paskutinė nuobauda skirta prieš mažiau negu metus. Nors nuobaudos ir negalioja, tačiau tai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai, didelis nuobaudų skaičius rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistasis darbinės patirties neturi, specialybės nėra įgijęs. Pravieniškių pataisos namuose jis atsisakė dirbti, motyvuodamas tuo, kad nori mokytis, tačiau 12 klasės nebaigė, kadangi buvo pervežtas į Alytaus pataisos namus. Alytaus pataisos namuose jis nedirbo ir nesimokė. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo. Tai rodo, kad jis nėra motyvuotas darbui. Kaip vieną iš pagrindinių A. M. teigiamų elgesio pokyčių požymių Komisija išskiria tai, kad sumažėjo jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau šis sumažėjimas nėra ženklus - rizika sumažėjo tik dviem balais (ankstesnio svarstymo metu buvo įvertinta 23 balais, o šiuo metu - 21 balais).
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis praeityje laisvalaikį leisdavo su teistais draugais, kurie turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Jis teigia, jog praeityje 2 metus kasdien yra vartojęs narkotines medžiagas, tačiau priklausomybes narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neigia, pataisos programose dėl narkotikų žalos nedalyvavo. Tai rodo jo nepakankamas pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme.
Likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – daugiau negu 1 metai 9 mėnesiai. Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai, nes akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Taigi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 20 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 357-307 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 20 d. nutarimo atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.