- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- I-5658-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00306-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. J. B.
- Advokatai
- Remigijus Kalašnykas
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Švedaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. B. patikslintą prašymą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme gautas pareiškėjos V. J. B. patikslintas prašymas (2 t., b. l. 32–39), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 5-TE-686; 2) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5-V-1017 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai; 3) grąžinti į valstybės tarnybą – A lygio 14 kategorijos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2015 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2003 m. spalio 14 d. dirbo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo skyriaus (toliau – ir Bendrasis skyrius) vedėja. 2015 m. rugpjūčio 31 d. gavo pranešimą, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-759 nuo 2016 m. sausio 1 d. panaikino jos eitas pareigas. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 patvirtino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus (toliau – ir Dokumentų valdymo skyrius) nuostatus, todėl nebeliko Bendrojo skyriaus, o naujoje struktūroje minėtas skyrius pavadintas Dokumentų valdymo skyriumi. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus pareigybių aprašymus bei nustatė pareigybių lygius ir kategorijas.
Pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo, kuriame informavo, kad pageidauja eiti visas nuo 2016 m. sausio 1 d. įsteigtas karjeros valstybės tarnautojo lygiavertes pareigas (įvertinus pareiškėjos išsilavinimą ir darbo patirtį policijos įstaigose) arba siūlyti konkrečias žemesnes pareigas. Atsakovas į pareiškėjos tarnybinį pranešimą atsakė 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 5-S-12444, kuriame buvo nurodyta dar kartą susipažinti su 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 5-S-11712 nurodytais policijos generalinio komisaro įsakymais, o pageidaujant pretenduoti į konkrečias pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymai bus pateikti.
2015 m. gruodžio 11 d. pareiškėja Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo ir prašė pateikti jai realiai komplektuojamų pareigų, kurias galėtų eiti, sąrašą.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-TE-686 pareiškėja buvo atleista iš Bendrojo skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Pareiškėjos nuomone, ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas jai nesiūlė kitų lygiaverčių laisvų pareigų ir nebuvo pateikti susipažinti pareigybių aprašymai. Nesuteikdamas išsamios informacijos atsakovas apribojo jos galimybę dalyvauti pareigybės panaikinimo procese ir taip pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame prašyme remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) eiti žemesnės kategorijos pareigas. Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio (šiuo atveju atsakovo) pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys (atsakovas) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą.
Pareiškėjos nuomone, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinama institucijos (įstaigos) pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus eiti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų eiti. Šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo eiti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas eiti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame prašyme taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011, 2012 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012 ir teigia, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pirmiausia reikalauja, kad atitinkama pareigybė būtų realiai (faktiškai) panaikinama. Vadinasi, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės panaikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga.
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 nebuvo pakeista Bendrojo skyriaus paskirtis, veiklos sritys ar funkcijos, buvo pakeistas tik struktūrinio padalinio pavadinimas į Dokumentų valdymo skyrių. Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas savo paskirtimi, veiklos sritimi, funkcijomis nepasikeitė, išskyrus tai, kad buvo dirbtinai nustatytas specialusis reikalavimas dėl išsilavinimo ir kai kurių funkcijų formuluotės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 14 punkte nurodyta, kad, aprašant valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimus, vadovaujamasi įstaigos struktūrinio padalinio vadovo ir jo pavaduotojo pareigybės pavadinime nurodomu įstaigos struktūrinio padalinio pavadinimu.
Taigi, pareiškėjos eitos Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos išliko, o jų pavadinimas keitėsi tiek, kiek keitėsi paties struktūrinio padalinio pavadinimas, taip iš esmės nekeičiant pačios pareigybės paskirties ir funkcijų apimties. Pareiškėja remiasi 25 punktu ir pažymi, kad tam tikrais atvejais teisės aktai nustato galimybę keisti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, tačiau teisės aktai tokio pareigybių aprašymų ir pareigybės kategorijos pakeitimo nesieja su pareigybių panaikinimu. Pareiškėjos atveju būtent dėl struktūrinio padalinio pakeitimo į kitą struktūrinį padalinį buvo tvirtinamas naujas pareigybių sąrašas ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, tačiau tokie formalūs pakeitimai nesuteikia pagrindo panaikinti pačią pareigybę, jeigu jos funkcijų apimtis išliko. Bendrasis skyrius vykdė raštinės, archyvo, dokumentų redagavimo ir su įslaptintos informacijos administravimu susijusias funkcijas, analogiškos funkcijos priskirtos ir skyriui pakeitus pavadinimą į Dokumentų valdymo skyrių.
Pareiškėjos nuomone, naujai patvirtinto Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei 6.6 punkte nustatytas reikalavimas turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą nustatyti dirbtinai, siekiant, kad ji neatitiktų šiai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų.
Pakeitus struktūrą, skyriaus vedėjo pareigybė pagal Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą išliko. Palyginus anksčiau galiojusį Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, matyti, kad naujai patvirtintame skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nepasikeitė nei pareigybės lygis, nei pareigybės paskirtis ar veiklos sritis, nei atliekamų funkcijų turinys ir apimtis.
Pagal Pareigybių aprašymo metodikos 11.1 punktą pareigybės specialiuosiuose reikalavimuose privaloma nurodyti kvalifikacinį laipsnį ir / ar profesinę kvalifikaciją, tačiau neprivaloma nurodyti studijų srities ir krypties. Atsakovas nepagrįstai pareigybės specialiuosiuose reikalavimuose nurodė, kad Dokumentų valdymo skyriaus vadovui yra privalomas socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimas, nes skyriaus veikla apima ne vien komunikacijos ir informacijos kryptį, bet ir atsakovo struktūrinių padalinių ir policijos įstaigų bendrųjų bei įslaptintų dokumentų valdymo ir įslaptintos informacijos apsaugą, dokumentų saugojimą ir naudojimą archyve, vadovaujantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose patvirtintais tikslais ir funkcijomis, kurios yra gerokai platesnės, todėl nurodytu būdu nepagrįstai susiaurinama skyriaus vedėjo kvalifikacija.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė patikslintą prašymą patenkinti vadovaudamasis jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose (1 t., b. l. 99–103; 2 t., b. l. 46–48) prašo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. 5-V-759 „Dėl Policijos departamento naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nurodyta, kad Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybė bus panaikinta nuo 2016 m. sausio 1 d. Kartu su šia pareigybe buvo panaikintos dar 25 pareigybės. Pareiškėja apie tai buvo raštu pasirašytinai įspėta. Policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 5-V-923 2.28 punktu buvo patvirtintas Dokumentų valdymo skyriaus steigiamų pareigybių sąrašas. Buvo įsteigta 17 pareigybių. Policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 patvirtinti Dokumentų valdymo skyriaus nuostatai, o 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtintas Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas.
Atsakovo nuomone, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad atsakovas apribojo jai galimybę dalyvauti pareigybės panaikinimo procese nesiūlydamas kitų lygiaverčių laisvų pareigų, nepateikdamas jai susipažinti pareigybių aprašymų.
Pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-2705 išreiškė valią eiti visas karjeros valstybės tarnautojo lygiavertes pareigas, įsteigtas nuo 2016 m. sausio 1 d. Atsakovas, reaguodamas į pareiškėjos nurodytą informaciją, 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 5-S-12444 pakartotinai nurodė susipažinti su pateiktais laisvų pareigybių sąrašais ir informuoti, kurias konkrečias pareigas pareiškėja pageidauja eiti. Pareiškėja, atsakydama į šį atsakovo prašymą, 2015 m. gruodžio 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-2780 informavo apie pageidavimą eiti Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas. Iš Policijos departamento komisijos 2015 m. gruodžio 21 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-609 10 punkto matyti, kad šiame posėdyje buvo svarstoma pareiškėjos, pateikusios prašymą eiti pareigas Policijos departamente, atitiktis eiti pretenduojamas pareigas nuo 2016 m. sausio 1 d. vertinimas ir nuspręsta, kad pareiškėja negali pretenduoti į aukštesnes pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad, palyginus Bendrojo skyriaus nuostatus su Dokumentų valdymo skyriaus nuostatais, akivaizdu, kad pasikeitė tiek struktūrinio padalinio vidinė organizacinė struktūra, tiek funkcijos. Skyriaus tikslai ir funkcijos išplėsti (pvz., Dokumentų valdymo skyriaus nuostatų 9.4 ir 9.15 punktai), todėl, atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, taip pat ir į Dokumentų valdymo skyriaus funkcijas, priskirtas atlikti atskiriems jo struktūriniams padaliniams, viešojo administravimo subjekto vadovas – policijos generalinis komisaras, turėdamas diskrecijos teisę rengiant pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus bei būdamas atsakingas už įstaigos veiklą ir tinkamą jai keliamų uždavinių įgyvendinimą, nusprendė, kad Dokumentų valdymo skyriaus uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti nepakanka turėti aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo, ir numatė šiai pareigybei specialųjį reikalavimą – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą.
Atsakovas taip pat nurodo, kad, palyginus Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą su Policijos departamento Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, akivaizdu, kad buvo praplėstas ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijų sąrašas (pvz., Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.3 ir 7.4 punktai). Iš esmės naujai suformuluota pareigybės aprašymo 7.5 punkte esanti funkcija organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje. Ši funkcija neabejotinai laikytina viena pamatinių Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo, kaip šio padalinio vadovo, atliekamų funkcijų, reikalaujančių specialių žinių informacinių ir komunikacinių technologijų valdymo srityje, joms atlikti teisininko profesinė kvalifikacija yra nepakankama.
Atsakovas daro išvadą, kad anksčiau pareiškėjos skyriaus vedėjo pareigybė nebuvo išlaikyta, o įsteigta nauja. Pareiškėjos pareigos, kurias ji ėjo prieš būdama atleista iš pareigų, buvo realiai panaikintos, o pareiškėja, turėdama teisę dalyvauti Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jos sutikimu) eiti žemesnės kategorijos pareigas, pasirinko tokį elgesio modelį, kuriuo sąmoningai tokio dalyvavimo atsisakė, kartu atsisakydama visų jai siūlomų pareigų.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė patikslintą prašymą atmesti vadovaudamasi atsiliepimuose išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-759 „Dėl Policijos departamento naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ 1.11 papunkčiu buvo patvirtintas Bendrojo skyriaus naikinamų pareigybių sąrašas, kuriame įrašyta ir Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybė. Įsakymo 4 punktu nustatyta, kad įsakymo punktas dėl pareigybių panaikinimo įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 133–135).
2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai buvo įteiktas Policijos departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimas Nr. 5-S-8196, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-759 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2016 m. sausio 1 d. naikinama Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybė. Nurodyta, kad, panaikinus eitas pareigas, esant galimybei, bus siūloma eiti kitas lygiavertes pareigas. Tokių nesant – žemesnes pareigas. Taip pat išaiškinta, kad jeigu panaikinus eitas pareigas pareiškėja nebus perkelta į kitas pareigas, ji 2015 m. gruodžio 31 d. bus atleista iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir atleidimo dieną bus atsiskaityta teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 136).
2015 m. spalio 15 ir 21 d. tarnybiniu elektroniniu paštu kai kuriems Policijos departamento darbuotojams (taip pat ir pareiškėjai tarnybiniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)) buvo siųsta informacija apie laisvus pareigybių etatus, į kuriuos galima pretenduoti (1 t., b. l. 166–169, 195–198).
Policijos generalinis komisaras 2015 m. spalio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-923, kuriame, inter alia (liet. be kita ko), patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus steigiamų pareigybių sąrašą. Sąraše Dokumentų valdymo skyriuje įrašyta Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo ir 16 kitų pareigybių (1 t., b. l. 121–125). Policijos generalinis komisaras 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus (1 t., b. l. 137–140). Policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 5-V-952 Bendrojo skyriaus nuostatai buvo pripažinti netekusiais galios nuo 2016 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 144–145). Policijos generalinis komisaras 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-1017, kurio 1 punktu patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus pareigybių aprašymus, taip pat ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (1 t., b. l. 141–143).
Atsakovas 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 5-S-11712 pareiškėją informavo, kad Dokumentų valdymo sistemoje ji gali susipažinti su Policijos departamento karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį pareigybių aprašymais, kurie patvirtinti šiais Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais: 2015 m. lapkričio 9 d. įsak. Nr. 5-V-1001; 2015 m. lapkričio 10 d. įsak. Nr. 5-V-1002,5-V-1003; 2015 m. lapkričio 11 d. įsak. Nr. 5-V-1005; 5-V-1006; 2015 m. lapkričio 13 d. įsak. Nr. 5-V-1017; 2015 m. lapkričio 18 d. įsak. Nr. 5-V-1031; 2015 m. lapkričio 19 d. įsak. Nr. 5-V-1033, 5-V-1034, 5-V-1035, 5TV-1036, 5-V-1037; 2015 m. lapkričio 20 d. įsak. Nr. 5-V-1038; 2015 m. lapkričio 24 d. įsak. Nr. 5-V-1046, 5-V-1057, 5-V-1060. Rašte prašoma susipažinti su pateiktais laisvų pareigybių sąrašais, jų aprašymais ir iki 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu (adresuotu policijos, generaliniam komisarui) informuoti Policijos departamento Personalo valdybą, kurias lygiavertes ar žemesnes pareigas (atitikus specialiuosius pareigybės aprašymo reikalavimus) pareiškėja pageidauja eiti ir pridėti pasirinktos pareigybės (pareigybių) aprašymus. Pageidaujant pretenduoti į pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, prašoma nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymai bus pateikti vėliau (2 t., b. l. 7).
Pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo, kuriame informavo, kad pageidauja eiti visas lygiavertes nuo 2016 m. sausio 1 d. įsteigtas karjeros valstybės tarnautojo pareigas (įvertinus jos išsilavinimą ir darbo patirtį policijos įstaigose), arba prašo siūlyti konkrečias žemesnes pareigas (1 t., b. l. 105).
Atsakovas į 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos tarnybinį pranešimą atsakė 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 5-S-12444, kuriame jai buvo nurodyta dar kartą susipažinti su 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 5-S-11712 nurodytais policijos generalinio komisaro įsakymais, o pageidaujant pretenduoti į konkrečias pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymai bus pateikti (1 t., b. l. 106).
2015 m. gruodžio 11 d. pareiškėja Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pageidauja eiti Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, taip pat prašė pateikti jai realiai komplektuojamų pareigybių etatų, į kuriuos ji galėtų pretenduoti, sąrašą (1 t., b. l. 107).
2015 m. gruodžio 16 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos komisijos posėdyje vyko kai kurių Policijos departamento darbuotojų, taip pat ir pareiškėjos, pateikusių prašymus eiti pareigas Policijos departamente, atitikties eiti pretenduojamas pareigas nuo 2016 m. sausio 1 d. vertinimas.
Komisijos posėdis užfiksuotas 2015 m. gruodžio 21 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-609. Protokolo 10 punkte įrašyta, kad komisija bendru sutarimu nutarė, kad pareiškėja negali pretenduoti į aukštesnes Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 16 kategorijos) pareigas, nes šiuo metu eina A lygio 14 kategorijos pareigas, taip pat neatitinka pareigybės aprašymo specialaus reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą. Kitų pageidavimų eiti laisvas pareigas, kurių pareigybių aprašymų specialiuosius reikalavimus ji atitinka, nepateikė (1 t., b. l. 75–77).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-TE-686 pareiškėja buvo atleista iš Bendrojo skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (1 t., b. l. 7).
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo ir įstatyme nustatytų garantijų užtikrinimo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja, inter alia, Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jo pareigybė panaikinama. To paties įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.
Įvertinęs pareiškėjos prašymo pagrindą, teismas daro išvadą, kad pareiškėja savo prašymą grindžia iš esmės trimis esminiais argumentais: 1) Bendrasis skyrius nebuvo realiai panaikintas; 2) Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei reikalavimas turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą buvo nustatytas nepagrįstai, siekiant sudaryti sąlygas tam, kad ji neatitiktų specialiųjų reikalavimų; 3) atsakovas neužtikrino pareiškėjai įstatyme nustatytos garantijos gauti visą išsamią informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su pareigybės panaikinimu sietiną institucijos pertvarką.
Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija (paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikties eiti laisvas pareigas nustatytiems reikalavimams, sutikimo ar nesutikimo eiti atitinkamas pareigas ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012).
Tarnautojas, pretenduojantis į atitinkamų pareigybių etatus, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-227/2011, 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009).
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja į pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialieji reikalavimai. Tačiau jeigu tarnautojas pretenduoja į pareigybių etatus, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialieji reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitiktimi specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, į kurią tarnautojas pretenduoja, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3477-575/2016).
Be to, kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, specialieji reikalavimai – profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialiųjų žinių bei įgūdžių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su valstybės tarnautojo reputacija, asmeninėmis savybėmis, turi būti konstituciškai pateisinami, kaip pabrėžiama Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime. Priešingu atveju būtų pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis eiti pareigas valstybės tarnyboje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013).
Specialiųjų pareiginių reikalavimų nustatymo tikslas yra užtikrinti, kad norintis eiti atitinkamas pareigas asmuo būtų tinkamai pasirengęs atlikti šiai pareigybei priskiriamas funkcijas. Toks tinkamumas, inter alia, pasireiškia atitinkamos kvalifikacijos bei praktinių įgūdžių turėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3172/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, jog būtina kiekvienu atveju įvertinti, ar specialiųjų reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (žr., pvz., 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009, 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-686/2011, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo I dalį, skelbtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 24, 2013, p. 466).
Sprendžiant dėl asmens galimybės eiti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikties bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimas, reikia atsižvelgti į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje. Tik toks vertinimas gali užtikrinti veiksmingą, o ne formalų teisės aktuose valstybės tarnautojams nustatytų garantijų įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2495/2012).
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. Policijos departamento Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą policijos generalinio komisaro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-221, su 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-1004 pakeitimais (1 t., b. l. 49–51, 53–54) ir Policijos departamento Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 (1 t., b. l. 23–24), konstatuoja, kad Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai ir funkcijos skiriasi nuo Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų ir funkcijų.
Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyti šie nauji specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą (6.1 punktas) bei turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą (6.6 punktas). Taip pat nustatytos naujos funkcijos: pagal kompetenciją vykdyti einamąją finansų kontrolę (7.3 punktas); organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje (7.5 punktas).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės ir Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės reikalavimai ir funkcijos skiriasi, todėl toliau teismas vertina, ar šie skirtumai yra pagrįsti ir jais nėra siekiama dirbtinai paneigti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.
Vertinant minėtų pareigybių aprašymų skirtumus taip pat pažymėtina, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).
Teismas, įvertinęs Bendrojo skyriaus nuostatus, patvirtintus policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 5-V-183 kartu su 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 5-V-478 pakeitimais (1 t., b. l. 15–21), ir Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus, patvirtintus policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 (1 t., b. l. 12–14), daro išvadą, kad buvo realiai pakeistos šio struktūrinio padalinio funkcijos. Tarp šalių ginčo nekyla, kad esminis skirtumas tarp Dokumentų valdymo skyriaus ir Bendrojo skyriaus yra įdiegta dokumentų valdymo sistema. Taigi, palyginti su Bendruoju skyriumi, Dokumentų valdymo skyrius pagal jo nuostatus įgavo naujas funkcijas, kurių esmė dalyvauti projektuojant, kuriant, diegiant ir modernizuojant informacines sistemas, susijusias su dokumentų valdymu, rengti šios srities dokumentaciją (9.3 punktas) ir administruoti policijos dokumentų valdymo sistemą (9.4 punktas).
Vertinant bendruosius ir specialiuosius reikalavimus valstybės tarnautojams yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 685 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Metodikos 5 punktas nustato, kad aprašant pareigybę turi būti apibrėžiama jos paskirtis, nustatomos bendrosios ir / ar specialiosios veiklos sritys, pareigybei priskiriamos funkcijos, specialieji reikalavimai atitinkamas pareigas einančiam valstybės tarnautojui. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad, nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis, atsižvelgiama į pareigybės paskirtį ir teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas. Metodikos 11 punktas nustato, kad, atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai. Metodikos 11.1 papunktyje nurodyta, kad pareigybės aprašyme nustatomas reikiamas išsilavinimas gali būti apibrėžiamas per studijų sritį (sritis), kvalifikacinį laipsnį ir / ar profesinę kvalifikaciją, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Dokumentų valdymo skyrius atlieka funkcijas, susijusias su policijos dokumentų valdymo sistemos administravimu, taigi Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyti pareiškėjos ginčijami specialieji reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei reikalavimas turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą yra susijęs su Dokumentų valdymo skyriaus atliekamomis funkcijomis, inter alia, administruoti policijos dokumentų valdymo sistemą (DVS). Šios funkcijos tiesiogiai atsispindi ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, kuriame vedėjui nustatyta funkcija organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje (7.5 punktas). Taigi, Policijos departamente įvedus dokumentų valdymo sistemą iš esmės pasikeitė dokumentų valdymo procesai institucijoje – dokumentai valdomi specialiai sukurta elektronine sistema, kurios anksčiau nebuvo, ir šią sistemą administruoja naujasis Dokumentų valdymo skyrius.
Šioje dalyje teismas pažymi, kad atsakovas turi plačią diskrecijos teisę spręsti dėl savo struktūros ir joje veikiančių žmonių. Kaip minėta anksčiau, viešojo administravimo subjektas, būdamas atsakingas už įgyvendinimą valstybės politikos atitinkamoje jam pavestoje srityje, nustatydamas administracijos struktūrą (inter alia, panaikindamas, pakeisdamas, įsteigdamas valstybės tarnautojų pareigybes), turi teisę veikti savo nuožiūra, jei tai nėra padaryta viešojo administravimo subjekto steigėjo. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010).
Pareiškėja akcentuoja savo darbo patirtį ir profesinius pasiekimus, kurie iš tiesų rodo jos profesionalumą jos veiklos srityje, tačiau teismas nesutinka, kad ilgametė darbo patirtis šiuo atveju turi būti besąlygiškai vertinama kaip svarbesnė nei tam tikros srities išsilavinimas. Kaip minėta anksčiau, atsakovas turi plačią diskrecijos teisę organizuoti savo struktūrą ir spręsti, kokios jo tarnautojų dalykinės savybės geriausiai prisidėtų prie efektyvaus įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja valstybės įstaigų suteikti prioritetą darbo patirčiai, o ne asmens išsilavinimui.
Pareiškėja teigia, kad atsakovas neužtikrino jai įstatyme nustatytos garantijos gauti visą išsamią informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su pareigybės panaikinimu sietiną institucijos pertvarką.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie pareigybės panaikinimą (1 t., b. l. 136) ir jai buvo siūlomos kitos pareigos (1 t., b. l. 166–169; 195–198; 2 t., b. l. 7; 1 t., b. l. 106). Dėl pareigybių siūlymo, pareiškėja dar 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 5-S-11712 buvo informuota, kad dokumentų valdymo sistemoje ji gali susipažinti su Policijos departamento karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį pareigybių aprašymais ir iki 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu (adresuotu policijos generaliniam komisarui) informuoti Policijos departamento Personalo valdybą, kurias lygiavertes ar žemesnes pareigas (atitikus specialiuosius pareigybės aprašymo reikalavimus) ji pageidauja eiti, bei pridėti pasirinktos pareigybės (pareigybių) aprašymą (-us) (2 t., b. l. 7). Tai buvo pakartota ir 2015 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 5-S-12444 (1 t., b. l. 106). Pareiškėja 2015 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pageidauja eiti tik Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, ir pateikė pastabas dėl šios pareigybės specialiųjų reikalavimų (1 t., b. l. 107).
Pažymėtina, kad atsakovas neturi nei teisės, nei pareigos spręsti, į kurias laisvas pareigas pareiškėja gali kandidatuoti ir jas eiti, o į kurias negali, nes atsakovas veiktų ultra vires ir pažeistų lygiateisiškumo principą kitų valstybės tarnautojų, kurių pareigybės taip pat panaikintos, atžvilgiu.
Atsakovas sudarė visas sąlygas pareiškėjai įvertinti laisvas pareigybes ir pasirinkti, kurios iš jų jai yra tinkamos, o kurios – ne. Minėtuose atsakovo rašytuose raštuose pareiškėjai nuosekliai ir išsamiai buvo paaiškinta pretendavimo į laisvas pareigas procedūra, pateikta visa reikalinga informacija.
Valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra grindžiami, inter alia, tarnybinio bendradarbiavimo principu, kuris suponuoja nagrinėjamu atveju tiek atsakovui, tiek ir pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, pareigą būti aktyviems ir bendradarbiauti tiek pertvarkos, tiek atleidimo proceso metu. Atsakovas buvo aktyvus ir užtikrino visas pareiškėjos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas teises, o pareiškėja atsakovui nurodė, kad nori eiti Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas. Iš to darytina išvada, kad pareiškėja realiai nesiekė eiti jokių kitų pareigų, o tik Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas realiai įgyvendino struktūros reformą, kurios metu buvo panaikintas Bendrasis skyrius ir įsteigtas naujas Dokumentų valdymo skyrius, ir pagrįstai naujojo Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybei nustatė specialųjį reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą, nes šie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su įsteigto skyriaus atliekamomis funkcijomis ir uždaviniais, inter alia, administruoti Policijos departamento dokumentų valdymo sistemą.
Pareiškėja minėtų specialiųjų reikalavimų Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybei, į kurią pretendavo, neatitiko, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo atleista.
Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pertvarkos ir vėliau atleidimo procedūros metu nebuvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymas. Taigi, atmestinas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 5-TE-686 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5-V-1017 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai.
Atmetus šią pareiškėjos prašymo dalį, atmestini ir išvestiniai reikalavimai grąžinti ją į valstybės tarnybą – A lygio 14 kategorijos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2015 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Atmetus prašymą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos V. J. B. patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.