Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011, 2012 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012 ir teigė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 nebuvo pakeista Bendrojo skyriaus paskirtis, veiklos sritys ar funkcijos, buvo pakeistas tik struktūrinio padalinio pavadinimas į Dokumentų valdymo skyrių. Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas savo paskirtimi, veiklos sritimi, funkcijomis nepasikeitė, išskyrus tai, kad buvo dirbtinai nustatytas specialusis reikalavimas dėl išsilavinimo ir kai kurių funkcijų formuluotės. Taigi, pareiškėjos eitos Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos išliko, o jų pavadinimas keitėsi tiek, kiek keitėsi paties struktūrinio padalinio pavadinimas, taip iš esmės nekeičiant pačios pareigybės paskirties ir funkcijų apimties. Pareiškėjos atveju būtent dėl struktūrinio padalinio pakeitimo į kitą struktūrinį padalinį buvo tvirtinamas naujas pareigybių sąrašas ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, tačiau tokie formalūs pakeitimai nesuteikia pagrindo panaikinti pačią pareigybę, jeigu jos funkcijų apimtis išliko. Bendrasis skyrius vykdė raštinės, archyvo, dokumentų redagavimo ir su įslaptintos informacijos administravimu susijusias funkcijas, analogiškos funkcijos priskirtos ir skyriui pakeitus pavadinimą į Dokumentų valdymo skyrių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu (II t., b. l. 68-78) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-759 „Dėl Policijos departamento naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ 1.11 papunkčiu buvo patvirtintas Bendrojo skyriaus naikinamų pareigybių sąrašas, kuriame įrašyta ir Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybė. Įsakymo 4 punktu nustatyta, kad įsakymo punktas dėl pareigybių panaikinimo įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. (I t., b. l. 133–135). 2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai buvo įteiktas Policijos departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimas Nr. 5-S-8196, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-759 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2016 m. sausio 1 d. naikinama Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybė. Nurodyta, kad, panaikinus eitas pareigas, esant galimybei, bus siūloma eiti kitas lygiavertes pareigas. Tokių nesant – žemesnes pareigas. Taip pat išaiškinta, kad jeigu panaikinus eitas pareigas pareiškėja nebus perkelta į kitas pareigas, ji 2015 m. gruodžio 31 d. bus atleista iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir atleidimo dieną bus atsiskaityta teisės aktų nustatyta tvarka (I t., b. l. 136). 2015 m. spalio 15 ir 21 d. tarnybiniu elektroniniu paštu kai kuriems Policijos departamento darbuotojams (taip pat ir pareiškėjai tarnybiniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)) buvo siųsta informacija apie laisvus pareigybių etatus, į kuriuos galima pretenduoti (I t., b. l. 166–169, 195–198). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. spalio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-923, kuriame, inter alia (liet. be kita ko), patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus steigiamų pareigybių sąrašą. Sąraše Dokumentų valdymo skyriuje įrašyta Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo ir 16 kitų pareigybių (I t., b. l. 121–125). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus (I t., b. l. 137–140). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 5-V-952 Bendrojo skyriaus nuostatai buvo pripažinti netekusiais galios nuo 2016 m. sausio 1 d. (I t., b. l. 144–145). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-1017, kurio 1 punktu patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus pareigybių aprašymus, taip pat ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (I t., b. l. 141–143). Atsakovas 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 5-S-11712 pareiškėją informavo, kad Dokumentų valdymo sistemoje ji gali susipažinti su Policijos departamento karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį pareigybių aprašymais, kurie patvirtinti šiais Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais: 2015 m. lapkričio 9 d. įsak. Nr. 5-V-1001; 2015 m. lapkričio 10 d. įsak. Nr. 5-V-1002,5-V-1003; 2015 m. lapkričio 11 d. įsak. Nr. 5-V-1005; 5-V-1006; 2015 m. lapkričio 13 d. įsak. Nr. 5-V-1017; 2015 m. lapkričio 18 d. įsak. Nr. 5-V-1031; 2015 m. lapkričio 19 d. įsak. Nr. 5-V-1033, 5-V-1034, 5-V-1035, 5TV-1036, 5-V-1037; 2015 m. lapkričio 20 d. įsak. Nr. 5-V-1038; 2015 m. lapkričio 24 d. įsak. Nr. 5-V-1046, 5-V-1057, 5-V-1060. Rašte prašoma susipažinti su pateiktais laisvų pareigybių sąrašais, jų aprašymais ir iki 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu (adresuotu policijos, generaliniam komisarui) informuoti Policijos departamento Personalo valdybą, kurias lygiavertes ar žemesnes pareigas (atitikus specialiuosius pareigybės aprašymo reikalavimus) pareiškėja pageidauja eiti ir pridėti pasirinktos pareigybės (pareigybių) aprašymus. Pageidaujant pretenduoti į pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, prašoma nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymai bus pateikti vėliau (II t., b. l. 7). Pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo, kuriame informavo, kad pageidauja eiti visas lygiavertes nuo 2016 m. sausio 1 d. įsteigtas karjeros valstybės tarnautojo pareigas (įvertinus jos išsilavinimą ir darbo patirtį policijos įstaigose), arba prašo siūlyti konkrečias žemesnes pareigas (I t., b. l. 105). Atsakovas į 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos tarnybinį pranešimą atsakė 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 5-S-12444, kuriame jai buvo nurodyta dar kartą susipažinti su 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 5-S-11712 nurodytais policijos generalinio komisaro įsakymais, o pageidaujant pretenduoti į konkrečias pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymai bus pateikti (I t., b. l. 106). 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškėja Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pageidauja eiti Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, taip pat prašė pateikti jai realiai komplektuojamų pareigybių etatų, į kuriuos ji galėtų pretenduoti, sąrašą (I t., b. l. 107). 2015 m. gruodžio 16 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos komisijos posėdyje vyko kai kurių Policijos departamento darbuotojų, taip pat ir pareiškėjos, pateikusių prašymus eiti pareigas Policijos departamente, atitikties eiti pretenduojamas pareigas nuo 2016 m. sausio 1 d. vertinimas. Komisijos posėdis užfiksuotas 2015 m. gruodžio 21 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-609, kurio 10 punkte įrašyta, kad komisija bendru sutarimu nutarė, kad pareiškėja negali pretenduoti į aukštesnes Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 16 kategorijos) pareigas, nes šiuo metu eina A lygio 14 kategorijos pareigas, taip pat neatitinka pareigybės aprašymo specialaus reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą. Kitų pageidavimų eiti laisvas pareigas, kurių pareigybių aprašymų specialiuosius reikalavimus ji atitinka, nepateikė (I t., b. l. 75–77). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-TE-686 pareiškėja buvo atleista iš Bendrojo skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (I t., b. l. 7).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pareiškėjai nedalyvaujant, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 str. 1 d.), nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią teismas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą atidėti teismo posėdį dėl svarbios priežasties, bylos nagrinėti iš esmės neturėtų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimo 80 p.). Pirmosios instancijos teismui dar prieš mėnesį iki teismo paskirto posėdžio datos dėl svarbios priežasties, neturėdama tikslo būti nesąžininga, vilkinti greitą bylos išnagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiauti procesu, pareiškėja buvo pateikusi prašymą pakeisti paskirtą posėdžio laiką (2016 m. birželio 21 d. 13 val., salė Nr. 6) teismo nuožiūra kitu laiku, dėl 2015 m. spalio 30 d. UAB „Stella Viae” įsigyto kelialapio vykti į Austriją nuo 2016 m. birželio 18 d. iki 2016 m. birželio 24 d., tačiau teismas nepagrįstai šio pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas vien tuo, kad pareiškėją atstovauja atstovas ir kad ginčą spręs iš byloje esančių dokumentų. Turimais duomenimis teisme bylos nagrinėjimo metu iškilo klausimų: ar pareiškėją pasiekė atsakovo el. priemonėmis el. paštu išsiųsta informacija apie naujai įsteigtus etatus su pareigybių aprašymais, ar buvo suteikta reali galimybė susipažinti su naujai patvirtintais pareigybių aprašymais. Tik turėdama galimybę dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėja būtų savo žodiniais paaiškinimais padėjusi teismui labiau įsigilinti į aplinkybes, pateikti papildomus įrodymus, kad realiai jai pasiūlymo užimti konkrečias pareigas naujoje struktūroje nebuvo, susipažinti su naujais pareigybių aprašymais nebuvo sudarytų realių galimybių (neatsidarė failas dokumentų valdymo sistemoje). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nebuvo aktyvus (ABTĮ 57 str. 4 d., 81 str.). Ir nors įstatymas numato administracinio teismo teisę įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų (ABTĮ 68 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjui teismo posėdyje nedalyvaujant, teisėjai ir kitos šalys negalėtų jam užduoti klausimų (ABTĮ 82 str. 6 d.), išklausyti žodinių paaiškinimų, kurie padėtų aiškiau suprasti reikalavimų apimtį, aplinkybes, kurioms patvirtinti galėtų būti pateikta papildomų įrodymų, ir pan. ABTĮ nenumato, kad atstovo pagal pavedimą paaiškinimai prilygtų proceso šalies paaiškinimui (ABTĮ 57 str.).Pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai įvertinęs Bendrojo skyriaus nuostatus, patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 5-V-183 kartu su 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 5-V-478 pakeitimais (I t., b. 1. 15-21), ir Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus, patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 (I t., b. 1. 12-14), sprendime pateikė klaidingą išvadą, kad buvo realiai pakeistos šio struktūrinio padalinio funkcijos. Iš teismo sprendimo matyti, jog teismas, palygindamas Bendrojo skyriaus ir Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus, rėmėsi tik keliais punktais, pagal kuriuos, teismo manymu, Dokumentų valdymo skyrius įgavo naujas funkcijas (9.3 p. ir 9.4 p.). Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo pagarsintas Bendrojo skyriaus ir Dokumentų valdymo skyriaus nuostatuose nurodytas funkcijas, kurios pagal paskirtį ir turinį sutampa, tuo pačiu paneigiant teismo išvadą, kad buvo realiai pakeistos Dokumentų valdymo skyriaus funkcijos. Teismas sprendimą priėmė visapusiškai neištyręs bei neįvertinęs aplinkybių, susijusių su minėtų struktūrinių padalinių pagal paskirtį ir turinį sutampančiomis funkcijomis. Be pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų naujai numatytų dviejų Dokumentų valdymo skyriaus funkcijų, likusios šio struktūrinio padalinio funkcijos savo paskirtimi ir pobūdžiu (būdingu teisei, informatikai, komunikavimui) nesiskiria nuo Bendrojo skyriaus funkcijų. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas struktūrinių padalinių pertvarkymo išsamiai ir visapusiškai netyrė, darė išvadą iš Dokumentų valdymo skyriaus nuostatų 9.3 punkto bei 9.4 punkto.Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytos naujos funkcijos: pagal kompetenciją vykdyti einamąją finansų kontrolę (7.3 p.); organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje (7.5 p.). Funkcija pagal kompetenciją vykdyti einamąją finansų kontrolę buvo nustatyta 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-221 1 punktu nustatyta Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (įsakymo kopija pridedama). Funkcija organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje – tai funkcija, kurią pareiškėja vykdė vadovaujantis Bendrojo skyriaus nuostatų 13.1-13.3 punktais bei Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 4, 6-8 punktais.Remdamasis Metodikos 5, 7, 11 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų tendencingai pateisindamas atsakovo poziciją nurodė, kad Dokumentų valdymo skyrius atlieka funkcijas, susijusias su policijos dokumentų valdymo sistemos administravimu, taigi Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyti pareiškėjos ginčijami specialieji reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei reikalavimas turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą yra susijęs su Dokumentų valdymo skyriaus atliekamomis funkcijomis, inter alia, administruoti policijos dokumentų valdymo sistemą (DVS). Šios funkcijos tiesiogiai atsispindi ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, kuriame vedėjui nustatyta funkcija organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje (7.5 p.). Iš tokio teismo konstatavimo aiškiai matyti, kad teismas savo sprendime, neatsižvelgdamas ir netirdamas aplinkybių, susijusių kitomis likusiomis skyriaus funkcijomis, nurodytomis apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje (kurios iš esmės yra analogiško pobūdžio, ir daugelis funkcijų išliko kurias vykdė pareiškėja), vertino tik vieną punktą, nustatytą Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, tuo nukrypdamas nuo Metodikos ir minėtos teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje A146-418/2011, nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011).Dėl atsakovo diskrecijos, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje yra pasisakęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų, t. y. negali būti laikomas teisingu toks pareigybės vertinimas, kuris, nors ir nepažeidžia formalių teisės aktuose nustatytų vertinimo rodiklių ribų, tačiau yra atliktas pažeidžiant vertinimo principus ir yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. faktinis pareigybės funkcijų turinys neatitinka kiekybinės vertinimo rodiklių išraiškos (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (I dalis) 6.3.3. p.). Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nurodė, jog ilgametė darbo patirtis šiuo atveju turi būti besąlygiškai vertinama kaip svarbesnė nei tam tikros srities išsilavinimas. Iš to lieka neaišku, apie kokios srities išsilavinimą teismas pasisakė, akivaizdu, kad ši sprendimo dalis nemotyvuota. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė ir sprendime nevertino vienos iš esminių aplinkybių – byloje esančių įrodymų, susijusių su pareiškėjos išsilavinimu (pareiškėja 2004 m. baigusi Lietuvos teisės universiteto Magistratūros studijų informatikos teisės programą, nuolat kėlė kvalifikaciją būtent šioje srityje (pvz., dalyvauta LIVADIS seminare „Darbuotojų veiklos valdymas”, Lietuvos policijos mokymo centro seminaruose „Atsakingas vadovavimas ir etika. Lyderiavimas ir charakteris – asmeninių savybių ugdymas” (POLITMAN lyderiavimo institutas, „Europos Sąjungos AQUIS taikymas užtikrinant Kaliningrado tranzito kontrolę”. Dalyvauta kvalifikacijos kėlimo kursuose: Išmanus elektroninių dokumentų valdymas darnioje valstybės institucijoje (UAB „DocLogix“, 2014 m. gegužės 27 d.), Elektroninių įslaptintų ir įslaptintų dokumentų valdymas ir įslaptintos informacijos administravimo naujovės (Lietuvos policijos mokykla, 2014 m. lapkričio 21 d.), UAB „Asseco Lietuva” Dokumentų valdymo sistemos diegimas policijos įstaigose naudotojų – registratorių darbo su dokumentų valdymo sistema kursas ir kt. Tarnautojo vertinimo išvada 2007 m. ir 2015 m. byloje pridėta). Teismas, tendencingai palaikydamas atsakovo poziciją, be konkrečių teisinių argumentų daugybę kartų akcentavo, kad atsakovas turi plačią diskrecijos teisę organizuoti savo struktūrą ir spręsti, kokios jo tarnautojų dalykinės savybės geriausiai prisidėtų prie efektyvaus įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja valstybės įstaigų suteikti prioritetą darbo patirčiai, o ne asmens išsilavinimui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostatų bei nurodytų ABTĮ reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos teismo sprendimų motyvavimo klausimu.Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas neturi nei teisės, nei pareigos spręsti, į kurias laisvas pareigas pareiškėja gali kandidatuoti ir jas eiti, o į kurias negali, nes atsakovas veiktų ultra vires ir pažeistų lygiateisiškumo principą kitų valstybės tarnautojų, kurių pareigybės taip pat panaikintos, atžvilgiu, tačiau atsakovas veikė galimai pažeisdamas lygiateisiškumo principą pareiškėjos ir kitų valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, atžvilgiu, t. y. 2015 m. gruodžio 17 d. tenkino G. D. prašymą dėl perkėlimo į Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas nuo 2016 m. sausio 4 d. (prašymo ir įsakymo kopijos pridedama). Minėtam pareigūnui atsakovas tokiais veiksmais sudarė galimai palankesnes sąlygas dalyvauti atrankoje į Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, į kurias G. D. ir buvo paskirtas. Šiuos turimus papildomus įrodymus, susijusius su aplinkybėmis, apribojusiomis pareiškėjos galimybes lygiomis teisėmis kandidatuoti į minėtas pareigas, pareiškėja teismui neturėjo galimybės pateikti, nes teismas bylą nagrinėjo iš esmės jai nedalyvaujant, tuo apribojant jos teisę teismui pateikti papildomus įrodymus, patikslinti skundo reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas nurodė klaidingą išvadą, kad pareiškėjai buvo siūlomos kitos pareigos. Net ir iš teismo klaidingą išvadą grindžiamų argumentų turinio aiškiai matyti, kad atsakovas pareiškėjai nesiūlė kitų pareigų, tuo pačiu nesudarė galimybės susipažinti su siūlomos pareigybės aprašymu. Atsakovo raštuose buvo tik pavedimai, adresuoti pareiškėjai. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja 2015 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog pageidauja eiti tik Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas (I t, b. 1. 107), tačiau iš tikrųjų pareiškėja tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad neturi galimybės pretenduoti į Dokumentų valdymo skyriaus pareigas ir atsakovo prašė pateikti pareigybių sąrašą, kurias galėtų eiti. Teismas, darydamas išvadą dėl siūlomų pareigų, objektyviai neištyrė aplinkybių, kurios patvirtina, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjai įstatyme nustatytos garantijos – siūlymo kitų pareigų. Pareiškėja, gavusi Policijos departamento 2015 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 5-S-11712 „Dėl informacijos pateikimo ir pareigų siūlymo“, kuriame buvo nurodyti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų rekvizitai, atsakydama į minėtą raštą 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo, kuriame informavo, kad pageidauja eiti visas Policijos departamento įsteigtas nuo 2016 m. sausio 1 d. karjeros valstybės tarnautojo lygiavertes pareigas (įvertinus pareiškėjos išsilavinimą ir darbo patirtį policijos įstaigose) arba prašė siūlyti konkrečias žemesnes pareigas. Policijos departamento 2015 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 5-S-12444 pareiškėjai buvo nurodyta dar kartą susipažinti su Policijos departamento 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 5-S-11712 „Dėl informacijos pateikimo ir pareigų siūlymo“ nurodytais Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais ir, jeigu pageidauja, pretenduoti į konkrečias pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, prašė nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymus pažadėjo pateikti. 2015 m. gruodžio 11 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pareiškėja pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo ir prašė pateikti jai realiai komplektuojamų pareigybių, kurias galėtų eiti, sąrašą. Atsakymo negavo. Taigi, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė aplinkybių, rodančių, kad iš vadovybės pusės nebuvo jokio aiškumo dėl to, kad pareiškėja neturės tolesnių galimybių eiti minėtas pareigas, kad būtent 6.1 ir 6.6 punktai taps priežastimi, lėmusia neigiamas pasekmes pareiškėjos atžvilgiu, apribojusias jos teisę ateityje lygiomis sąlygomis dalyvauti atrankoje užimti minėtas pareigybes. Iš esmės bylos duomenys patvirtina, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą pareiškėjai vertinti, jog būtent 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5-V-1017 6.1 ir 6.6 punktų neteisėtumas, paaiškėjo tuomet, kai iki 2015 m. gruodžio 31 d. (pareiškėjos atleidimo diena) jai nebuvo pasiūlytos kitos laisvos to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-272/2013), manytina, informavimas apie visas Policijos departamente ir kitose policijos įstaigose esančias laisvas pareigas laikytinas netinkamu pareiškėjos informavimu, o konkrečių pareigų pareiškėjai nepasiūlymas laikytinas vienu iš esminių procedūrinių pažeidimų.