- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- A-2997-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00306-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J. B.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 21.3.7Pareigybės panaikinimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. B. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (II t., b. l. 32–39), prašydama:
1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 5-TE-686 (toliau – ir ginčijamas įsakymas);
2) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5-V-1017 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Dokumentų valdymo skyriaus (toliau – ir Dokumentų valdymo skyrius) vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai;
3) grąžinti į valstybės tarnybą – A lygio 14 kategorijos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas;
4) priteisti iš atsakovo vidutinį A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2015 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Paaiškino, kad nuo 2003 m. spalio 14 d. dirbo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo skyriaus (toliau – ir Bendrasis skyrius) vedėja. 2015 m. rugpjūčio 31 d. gavo pranešimą, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-759 nuo 2016 m. sausio 1 d. panaikino jos eitas pareigas. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 patvirtino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus, todėl nebeliko Bendrojo skyriaus, o naujoje struktūroje minėtas skyrius pavadintas Dokumentų valdymo skyriumi. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus pareigybių aprašymus bei nustatė pareigybių lygius ir kategorijas. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo, kuriame informavo, kad pageidauja eiti visas nuo 2016 m. sausio 1 d. įsteigtas karjeros valstybės tarnautojo lygiavertes pareigas (įvertinus pareiškėjos išsilavinimą ir darbo patirtį policijos įstaigose) arba siūlyti konkrečias žemesnes pareigas. Atsakovas į pareiškėjos tarnybinį pranešimą atsakė 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 5-S-12444, kuriame buvo nurodyta dar kartą susipažinti su 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 5-S-11712 nurodytais policijos generalinio komisaro įsakymais, o pageidaujant pretenduoti į konkrečias pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymai bus pateikti. 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškėja Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo ir prašė pateikti jai realiai komplektuojamų pareigų, kurias galėtų eiti, sąrašą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-TE-686 pareiškėja buvo atleista iš Bendrojo skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Pareiškėjos nuomone, ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas jai nesiūlė kitų lygiaverčių laisvų pareigų ir nebuvo pateikti susipažinti pareigybių aprašymai. Nesuteikdamas išsamios informacijos, atsakovas apribojo jos galimybę dalyvauti pareigybės panaikinimo procese ir taip pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiuo aspektu rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011. Pareiškėjos nuomone, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinama institucijos (įstaigos) pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus eiti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų eiti. Šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo eiti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas eiti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011, 2012 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012 ir teigė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 nebuvo pakeista Bendrojo skyriaus paskirtis, veiklos sritys ar funkcijos, buvo pakeistas tik struktūrinio padalinio pavadinimas į Dokumentų valdymo skyrių. Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas savo paskirtimi, veiklos sritimi, funkcijomis nepasikeitė, išskyrus tai, kad buvo dirbtinai nustatytas specialusis reikalavimas dėl išsilavinimo ir kai kurių funkcijų formuluotės. Taigi, pareiškėjos eitos Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos išliko, o jų pavadinimas keitėsi tiek, kiek keitėsi paties struktūrinio padalinio pavadinimas, taip iš esmės nekeičiant pačios pareigybės paskirties ir funkcijų apimties. Pareiškėjos atveju būtent dėl struktūrinio padalinio pakeitimo į kitą struktūrinį padalinį buvo tvirtinamas naujas pareigybių sąrašas ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, tačiau tokie formalūs pakeitimai nesuteikia pagrindo panaikinti pačią pareigybę, jeigu jos funkcijų apimtis išliko. Bendrasis skyrius vykdė raštinės, archyvo, dokumentų redagavimo ir su įslaptintos informacijos administravimu susijusias funkcijas, analogiškos funkcijos priskirtos ir skyriui pakeitus pavadinimą į Dokumentų valdymo skyrių.
Pareiškėjos nuomone, naujai patvirtinto Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei 6.6 punkte nustatytas reikalavimas turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą nustatyti dirbtinai, siekiant, kad ji neatitiktų šiai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų. Be to, pakeitus struktūrą, skyriaus vedėjo pareigybė pagal Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą išliko. Palyginus anksčiau galiojusį Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, matyti, kad naujai patvirtintame skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nepasikeitė nei pareigybės lygis, nei pareigybės paskirtis ar veiklos sritis, nei atliekamų funkcijų turinys ir apimtis. Atsakovas, pažeisdamas Pareigybių aprašymo metodikos 11.1 punktą, nepagrįstai pareigybės specialiuosiuose reikalavimuose nurodė, kad Dokumentų valdymo skyriaus vadovui yra privalomas socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimas, nes skyriaus veikla apima ne vien komunikacijos ir informacijos kryptį, bet ir atsakovo struktūrinių padalinių ir policijos įstaigų bendrųjų bei įslaptintų dokumentų valdymo ir įslaptintos informacijos apsaugą, dokumentų saugojimą ir naudojimą archyve, vadovaujantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose patvirtintais tikslais ir funkcijomis, kurios yra gerokai platesnės, todėl nurodytu būdu nepagrįstai susiaurinta skyriaus vedėjo kvalifikacija.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjos skundus (I t., b. l. 99–103; II t., b. l. 46–48) prašė patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo nuomone, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad atsakovas apribojo jai galimybę dalyvauti pareigybės panaikinimo procese nesiūlydamas kitų lygiaverčių laisvų pareigų, nepateikdamas jai susipažinti pareigybių aprašymų. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-2705 išreiškė valią eiti visas karjeros valstybės tarnautojo lygiavertes pareigas, įsteigtas nuo 2016 m. sausio 1 d. Atsakovas, reaguodamas į pareiškėjos nurodytą informaciją, 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 5-S-12444 pakartotinai nurodė susipažinti su pateiktais laisvų pareigybių sąrašais ir informuoti, kurias konkrečias pareigas pareiškėja pageidauja eiti. Pareiškėja, atsakydama į šį atsakovo prašymą, 2015 m. gruodžio 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-2780 informavo apie pageidavimą eiti Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas. Iš Policijos departamento komisijos 2015 m. gruodžio 21 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-609 10 punkto matyti, kad šiame posėdyje buvo svarstoma pareiškėjos, pateikusios prašymą eiti pareigas Policijos departamente, atitiktis eiti pretenduojamas pareigas nuo 2016 m. sausio 1 d. vertinimas ir nuspręsta, kad pareiškėja negali pretenduoti į aukštesnes pareigas.
Nurodė, kad, palyginus Bendrojo skyriaus nuostatus su Dokumentų valdymo skyriaus nuostatais, akivaizdu, kad pasikeitė tiek struktūrinio padalinio vidinė organizacinė struktūra, tiek funkcijos. Skyriaus tikslai ir funkcijos išplėsti (pvz., Dokumentų valdymo skyriaus nuostatų 9.4 ir 9.15 p.), todėl, atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, taip pat ir į Dokumentų valdymo skyriaus funkcijas, priskirtas atlikti atskiriems jo struktūriniams padaliniams, viešojo administravimo subjekto vadovas – Lietuvos policijos generalinis komisaras, turėdamas diskrecijos teisę rengiant pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus bei būdamas atsakingas už įstaigos veiklą ir tinkamą jai keliamų uždavinių įgyvendinimą, nusprendė, kad Dokumentų valdymo skyriaus uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti nepakanka turėti aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo, ir numatė šiai pareigybei specialųjį reikalavimą – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą.
Taip pat nurodė, kad, palyginus Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą su Policijos departamento Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, akivaizdu, kad buvo praplėstas ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijų sąrašas (pvz., Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.3 ir 7.4 p.). Iš esmės naujai suformuluota pareigybės aprašymo 7.5 punkte esanti funkcija organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje. Ši funkcija neabejotinai laikytina viena pamatinių Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo, kaip šio padalinio vadovo, atliekamų funkcijų, reikalaujančių specialių žinių informacinių ir komunikacinių technologijų valdymo srityje, joms atlikti teisininko profesinė kvalifikacija yra nepakankama. Todėl darė išvadą, kad anksčiau pareiškėjos skyriaus vedėjo pareigybė nebuvo išlaikyta, o įsteigta nauja. Pareiškėjos pareigos, kurias ji ėjo prieš būdama atleista iš pareigų, buvo realiai panaikintos, o pareiškėja, turėdama teisę dalyvauti Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jos sutikimu) eiti žemesnės kategorijos pareigas, pasirinko tokį elgesio modelį, kuriuo sąmoningai tokio dalyvavimo atsisakė, kartu atsisakydama visų jai siūlomų pareigų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu (II t., b. l. 68-78) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-759 „Dėl Policijos departamento naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ 1.11 papunkčiu buvo patvirtintas Bendrojo skyriaus naikinamų pareigybių sąrašas, kuriame įrašyta ir Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybė. Įsakymo 4 punktu nustatyta, kad įsakymo punktas dėl pareigybių panaikinimo įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. (I t., b. l. 133–135). 2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai buvo įteiktas Policijos departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimas Nr. 5-S-8196, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-759 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2016 m. sausio 1 d. naikinama Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybė. Nurodyta, kad, panaikinus eitas pareigas, esant galimybei, bus siūloma eiti kitas lygiavertes pareigas. Tokių nesant – žemesnes pareigas. Taip pat išaiškinta, kad jeigu panaikinus eitas pareigas pareiškėja nebus perkelta į kitas pareigas, ji 2015 m. gruodžio 31 d. bus atleista iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir atleidimo dieną bus atsiskaityta teisės aktų nustatyta tvarka (I t., b. l. 136). 2015 m. spalio 15 ir 21 d. tarnybiniu elektroniniu paštu kai kuriems Policijos departamento darbuotojams (taip pat ir pareiškėjai tarnybiniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)) buvo siųsta informacija apie laisvus pareigybių etatus, į kuriuos galima pretenduoti (I t., b. l. 166–169, 195–198). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. spalio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-923, kuriame, inter alia (liet. be kita ko), patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus steigiamų pareigybių sąrašą. Sąraše Dokumentų valdymo skyriuje įrašyta Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo ir 16 kitų pareigybių (I t., b. l. 121–125). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus (I t., b. l. 137–140). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 5-V-952 Bendrojo skyriaus nuostatai buvo pripažinti netekusiais galios nuo 2016 m. sausio 1 d. (I t., b. l. 144–145). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-1017, kurio 1 punktu patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus pareigybių aprašymus, taip pat ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (I t., b. l. 141–143). Atsakovas 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 5-S-11712 pareiškėją informavo, kad Dokumentų valdymo sistemoje ji gali susipažinti su Policijos departamento karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį pareigybių aprašymais, kurie patvirtinti šiais Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais: 2015 m. lapkričio 9 d. įsak. Nr. 5-V-1001; 2015 m. lapkričio 10 d. įsak. Nr. 5-V-1002,5-V-1003; 2015 m. lapkričio 11 d. įsak. Nr. 5-V-1005; 5-V-1006; 2015 m. lapkričio 13 d. įsak. Nr. 5-V-1017; 2015 m. lapkričio 18 d. įsak. Nr. 5-V-1031; 2015 m. lapkričio 19 d. įsak. Nr. 5-V-1033, 5-V-1034, 5-V-1035, 5TV-1036, 5-V-1037; 2015 m. lapkričio 20 d. įsak. Nr. 5-V-1038; 2015 m. lapkričio 24 d. įsak. Nr. 5-V-1046, 5-V-1057, 5-V-1060. Rašte prašoma susipažinti su pateiktais laisvų pareigybių sąrašais, jų aprašymais ir iki 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu (adresuotu policijos, generaliniam komisarui) informuoti Policijos departamento Personalo valdybą, kurias lygiavertes ar žemesnes pareigas (atitikus specialiuosius pareigybės aprašymo reikalavimus) pareiškėja pageidauja eiti ir pridėti pasirinktos pareigybės (pareigybių) aprašymus. Pageidaujant pretenduoti į pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, prašoma nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymai bus pateikti vėliau (II t., b. l. 7). Pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo, kuriame informavo, kad pageidauja eiti visas lygiavertes nuo 2016 m. sausio 1 d. įsteigtas karjeros valstybės tarnautojo pareigas (įvertinus jos išsilavinimą ir darbo patirtį policijos įstaigose), arba prašo siūlyti konkrečias žemesnes pareigas (I t., b. l. 105). Atsakovas į 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos tarnybinį pranešimą atsakė 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 5-S-12444, kuriame jai buvo nurodyta dar kartą susipažinti su 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 5-S-11712 nurodytais policijos generalinio komisaro įsakymais, o pageidaujant pretenduoti į konkrečias pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymai bus pateikti (I t., b. l. 106). 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškėja Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pageidauja eiti Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, taip pat prašė pateikti jai realiai komplektuojamų pareigybių etatų, į kuriuos ji galėtų pretenduoti, sąrašą (I t., b. l. 107). 2015 m. gruodžio 16 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos komisijos posėdyje vyko kai kurių Policijos departamento darbuotojų, taip pat ir pareiškėjos, pateikusių prašymus eiti pareigas Policijos departamente, atitikties eiti pretenduojamas pareigas nuo 2016 m. sausio 1 d. vertinimas. Komisijos posėdis užfiksuotas 2015 m. gruodžio 21 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-609, kurio 10 punkte įrašyta, kad komisija bendru sutarimu nutarė, kad pareiškėja negali pretenduoti į aukštesnes Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 16 kategorijos) pareigas, nes šiuo metu eina A lygio 14 kategorijos pareigas, taip pat neatitinka pareigybės aprašymo specialaus reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą. Kitų pageidavimų eiti laisvas pareigas, kurių pareigybių aprašymų specialiuosius reikalavimus ji atitinka, nepateikė (I t., b. l. 75–77). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-TE-686 pareiškėja buvo atleista iš Bendrojo skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (I t., b. l. 7).
Įvertinęs pareiškėjos prašymo pagrindą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja savo prašymą grindžia iš esmės trimis esminiais argumentais: 1) Bendrasis skyrius nebuvo realiai panaikintas; 2) Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei reikalavimas turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą buvo nustatytas nepagrįstai, siekiant sudaryti sąlygas tam, kad ji neatitiktų specialiųjų reikalavimų; 3) atsakovas neužtikrino pareiškėjai įstatyme nustatytos garantijos gauti visą išsamią informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su pareigybės panaikinimu sietiną institucijos pertvarką.
Remdamasis teismų praktika aiškinant ir taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valstybės tarnautojų garantiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-227/2011, 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-686/2011, 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3172/2011, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2495/2012, 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012, 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo I dalį, skelbtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 24, 2013, p. 466, 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3477-575/2016), įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. Policijos departamento Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-221, su 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-1004 pakeitimais (I t., b. l. 49–51, 53–54) ir Policijos departamento Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 (I t., b. l. 23–24), teismas konstatavo, kad Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai ir funkcijos skiriasi nuo Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų ir funkcijų. Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyti šie nauji specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą (6.1 p.) bei turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą (6.6 p.). Taip pat nustatytos naujos funkcijos: pagal kompetenciją vykdyti einamąją finansų kontrolę (7.3 p.); organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje (7.5 p.). Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės ir Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės reikalavimai ir funkcijos skiriasi.
Vertindamas minėtų pareigybių aprašymų skirtumus, teismas taip pat pažymėjo, kad įvertinus Bendrojo skyriaus nuostatus, patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 5-V-183 kartu su 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 5-V-478 pakeitimais (I t., b. l. 15–21), ir Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus, patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 (I t., b. l. 12–14), darytina išvada, jog buvo realiai pakeistos šio struktūrinio padalinio funkcijos. Tarp šalių ginčo nekyla, kad esminis skirtumas tarp Dokumentų valdymo skyriaus ir Bendrojo skyriaus yra įdiegta dokumentų valdymo sistema. Taigi, palyginti su Bendruoju skyriumi, Dokumentų valdymo skyrius pagal jo nuostatus įgavo naujas funkcijas, kurių esmė dalyvauti projektuojant, kuriant, diegiant ir modernizuojant informacines sistemas, susijusias su dokumentų valdymu, rengti šios srities dokumentaciją (9.3 p.) ir administruoti policijos dokumentų valdymo sistemą (9.4 p.).
Vertindamas bendruosius ir specialiuosius reikalavimus valstybės tarnautojams, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 5, 7, 11 punktų nuostatomis ir nustatė, kad Dokumentų valdymo skyrius atlieka funkcijas, susijusias su policijos dokumentų valdymo sistemos administravimu, taigi Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyti pareiškėjos ginčijami specialieji reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei reikalavimas turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą yra susijęs su Dokumentų valdymo skyriaus atliekamomis funkcijomis, inter alia, administruoti policijos dokumentų valdymo sistemą (DVS). Šios funkcijos tiesiogiai atsispindi ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, kuriame vedėjui nustatyta funkcija organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje (7.5 p.). Taigi, Policijos departamente įvedus dokumentų valdymo sistemą iš esmės pasikeitė dokumentų valdymo procesai institucijoje – dokumentai valdomi specialiai sukurta elektronine sistema, kurios anksčiau nebuvo, ir šią sistemą administruoja naujasis Dokumentų valdymo skyrius.
Pareiškėja akcentavo savo darbo patirtį ir profesinius pasiekimus, kurie iš tiesų rodo jos profesionalumą jos veiklos srityje, tačiau teismas nesutiko, kad ilgametė darbo patirtis šiuo atveju turi būti besąlygiškai vertinama kaip svarbesnė nei tam tikros srities išsilavinimas. Atsakovas turi plačią diskrecijos teisę organizuoti savo struktūrą ir spręsti, kokios jo tarnautojų dalykinės savybės geriausiai prisidėtų prie efektyvaus įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja valstybės įstaigų suteikti prioritetą darbo patirčiai, o ne asmens išsilavinimui.
Taip pat teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturėjo pagrindo sutikti ir su pareiškėjos teiginiais, kad atsakovas neužtikrino jai įstatyme nustatytos garantijos gauti visą išsamią informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su pareigybės panaikinimu sietiną institucijos pertvarką. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie pareigybės panaikinimą (I t., b. l. 136) ir jai buvo siūlomos kitos pareigos (I t., b. l. 166–169; 195–198; II t., b. l. 7; I t., b. l. 106). Dėl pareigybių siūlymo, pareiškėja dar 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 5-S-11712 buvo informuota, kad dokumentų valdymo sistemoje ji gali susipažinti su Policijos departamento karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį pareigybių aprašymais ir iki 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu (adresuotu policijos generaliniam komisarui) informuoti Policijos departamento Personalo valdybą, kurias lygiavertes ar žemesnes pareigas (atitikus specialiuosius pareigybės aprašymo reikalavimus) ji pageidauja eiti, bei pridėti pasirinktos pareigybės (pareigybių) aprašymą (-us) (II t., b. l. 7). Tai buvo pakartota ir 2015 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 5-S-12444 (I t., b. l. 106). Pareiškėja 2015 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pageidauja eiti tik Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, ir pateikė pastabas dėl šios pareigybės specialiųjų reikalavimų (I t., b. l. 107). Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturi nei teisės, nei pareigos spręsti, į kurias laisvas pareigas pareiškėja gali kandidatuoti ir jas eiti, o į kurias negali, nes atsakovas veiktų ultra vires ir pažeistų lygiateisiškumo principą kitų valstybės tarnautojų, kurių pareigybės taip pat panaikintos, atžvilgiu. Atsakovas sudarė visas sąlygas pareiškėjai įvertinti laisvas pareigybes ir pasirinkti, kurios iš jų jai yra tinkamos, o kurios – ne. Minėtuose atsakovo rašytuose raštuose pareiškėjai nuosekliai ir išsamiai buvo paaiškinta pretendavimo į laisvas pareigas procedūra, pateikta visa reikalinga informacija. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra grindžiami, inter alia, tarnybinio bendradarbiavimo principu, kuris suponuoja nagrinėjamu atveju tiek atsakovui, tiek ir pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, pareigą būti aktyviems ir bendradarbiauti tiek pertvarkos, tiek atleidimo proceso metu. Atsakovas buvo aktyvus ir užtikrino visas pareiškėjos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas teises, o pareiškėja atsakovui nurodė, kad nori eiti Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėja realiai nesiekė eiti jokių kitų pareigų, o tik Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas realiai įgyvendino struktūros reformą, kurios metu buvo panaikintas Bendrasis skyrius ir įsteigtas naujas Dokumentų valdymo skyrius, ir pagrįstai naujojo Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybei nustatė specialųjį reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą, nes šie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su įsteigto skyriaus atliekamomis funkcijomis ir uždaviniais, inter alia, administruoti Policijos departamento dokumentų valdymo sistemą. Pareiškėja minėtų specialiųjų reikalavimų Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybei, į kurią pretendavo, neatitiko, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo atleista. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pertvarkos ir vėliau atleidimo procedūros metu nebuvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymas. Taigi, atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 5-TE-686 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5-V-1017 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai. Atmetus šią pareiškėjos prašymo dalį, atmesti ir išvestiniai reikalavimai grąžinti ją į valstybės tarnybą – A lygio 14 kategorijos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2015 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atmetus prašymą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str.).
III.
Pareiškėja V. J. B. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 81-94), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pareiškėjai nedalyvaujant, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 str. 1 d.), nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią teismas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą atidėti teismo posėdį dėl svarbios priežasties, bylos nagrinėti iš esmės neturėtų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimo 80 p.). Pirmosios instancijos teismui dar prieš mėnesį iki teismo paskirto posėdžio datos dėl svarbios priežasties, neturėdama tikslo būti nesąžininga, vilkinti greitą bylos išnagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiauti procesu, pareiškėja buvo pateikusi prašymą pakeisti paskirtą posėdžio laiką (2016 m. birželio 21 d. 13 val., salė Nr. 6) teismo nuožiūra kitu laiku, dėl 2015 m. spalio 30 d. UAB „Stella Viae” įsigyto kelialapio vykti į Austriją nuo 2016 m. birželio 18 d. iki 2016 m. birželio 24 d., tačiau teismas nepagrįstai šio pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas vien tuo, kad pareiškėją atstovauja atstovas ir kad ginčą spręs iš byloje esančių dokumentų. Turimais duomenimis teisme bylos nagrinėjimo metu iškilo klausimų: ar pareiškėją pasiekė atsakovo el. priemonėmis el. paštu išsiųsta informacija apie naujai įsteigtus etatus su pareigybių aprašymais, ar buvo suteikta reali galimybė susipažinti su naujai patvirtintais pareigybių aprašymais. Tik turėdama galimybę dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėja būtų savo žodiniais paaiškinimais padėjusi teismui labiau įsigilinti į aplinkybes, pateikti papildomus įrodymus, kad realiai jai pasiūlymo užimti konkrečias pareigas naujoje struktūroje nebuvo, susipažinti su naujais pareigybių aprašymais nebuvo sudarytų realių galimybių (neatsidarė failas dokumentų valdymo sistemoje). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nebuvo aktyvus (ABTĮ 57 str. 4 d., 81 str.). Ir nors įstatymas numato administracinio teismo teisę įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų (ABTĮ 68 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjui teismo posėdyje nedalyvaujant, teisėjai ir kitos šalys negalėtų jam užduoti klausimų (ABTĮ 82 str. 6 d.), išklausyti žodinių paaiškinimų, kurie padėtų aiškiau suprasti reikalavimų apimtį, aplinkybes, kurioms patvirtinti galėtų būti pateikta papildomų įrodymų, ir pan. ABTĮ nenumato, kad atstovo pagal pavedimą paaiškinimai prilygtų proceso šalies paaiškinimui (ABTĮ 57 str.).Pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai įvertinęs Bendrojo skyriaus nuostatus, patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 5-V-183 kartu su 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 5-V-478 pakeitimais (I t., b. 1. 15-21), ir Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus, patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 (I t., b. 1. 12-14), sprendime pateikė klaidingą išvadą, kad buvo realiai pakeistos šio struktūrinio padalinio funkcijos. Iš teismo sprendimo matyti, jog teismas, palygindamas Bendrojo skyriaus ir Dokumentų valdymo skyriaus nuostatus, rėmėsi tik keliais punktais, pagal kuriuos, teismo manymu, Dokumentų valdymo skyrius įgavo naujas funkcijas (9.3 p. ir 9.4 p.). Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo pagarsintas Bendrojo skyriaus ir Dokumentų valdymo skyriaus nuostatuose nurodytas funkcijas, kurios pagal paskirtį ir turinį sutampa, tuo pačiu paneigiant teismo išvadą, kad buvo realiai pakeistos Dokumentų valdymo skyriaus funkcijos. Teismas sprendimą priėmė visapusiškai neištyręs bei neįvertinęs aplinkybių, susijusių su minėtų struktūrinių padalinių pagal paskirtį ir turinį sutampančiomis funkcijomis. Be pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų naujai numatytų dviejų Dokumentų valdymo skyriaus funkcijų, likusios šio struktūrinio padalinio funkcijos savo paskirtimi ir pobūdžiu (būdingu teisei, informatikai, komunikavimui) nesiskiria nuo Bendrojo skyriaus funkcijų. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas struktūrinių padalinių pertvarkymo išsamiai ir visapusiškai netyrė, darė išvadą iš Dokumentų valdymo skyriaus nuostatų 9.3 punkto bei 9.4 punkto.Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytos naujos funkcijos: pagal kompetenciją vykdyti einamąją finansų kontrolę (7.3 p.); organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje (7.5 p.). Funkcija pagal kompetenciją vykdyti einamąją finansų kontrolę buvo nustatyta 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-221 1 punktu nustatyta Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (įsakymo kopija pridedama). Funkcija organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje – tai funkcija, kurią pareiškėja vykdė vadovaujantis Bendrojo skyriaus nuostatų 13.1-13.3 punktais bei Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 4, 6-8 punktais.Remdamasis Metodikos 5, 7, 11 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų tendencingai pateisindamas atsakovo poziciją nurodė, kad Dokumentų valdymo skyrius atlieka funkcijas, susijusias su policijos dokumentų valdymo sistemos administravimu, taigi Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyti pareiškėjos ginčijami specialieji reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei reikalavimas turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą yra susijęs su Dokumentų valdymo skyriaus atliekamomis funkcijomis, inter alia, administruoti policijos dokumentų valdymo sistemą (DVS). Šios funkcijos tiesiogiai atsispindi ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, kuriame vedėjui nustatyta funkcija organizuoti ir dalyvauti formuojant ir diegiant efektyvius ir pažangius dokumentų valdymo metodus policijos sistemoje (7.5 p.). Iš tokio teismo konstatavimo aiškiai matyti, kad teismas savo sprendime, neatsižvelgdamas ir netirdamas aplinkybių, susijusių kitomis likusiomis skyriaus funkcijomis, nurodytomis apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje (kurios iš esmės yra analogiško pobūdžio, ir daugelis funkcijų išliko kurias vykdė pareiškėja), vertino tik vieną punktą, nustatytą Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, tuo nukrypdamas nuo Metodikos ir minėtos teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje A146-418/2011, nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011).Dėl atsakovo diskrecijos, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje yra pasisakęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų, t. y. negali būti laikomas teisingu toks pareigybės vertinimas, kuris, nors ir nepažeidžia formalių teisės aktuose nustatytų vertinimo rodiklių ribų, tačiau yra atliktas pažeidžiant vertinimo principus ir yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. faktinis pareigybės funkcijų turinys neatitinka kiekybinės vertinimo rodiklių išraiškos (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (I dalis) 6.3.3. p.). Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nurodė, jog ilgametė darbo patirtis šiuo atveju turi būti besąlygiškai vertinama kaip svarbesnė nei tam tikros srities išsilavinimas. Iš to lieka neaišku, apie kokios srities išsilavinimą teismas pasisakė, akivaizdu, kad ši sprendimo dalis nemotyvuota. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė ir sprendime nevertino vienos iš esminių aplinkybių – byloje esančių įrodymų, susijusių su pareiškėjos išsilavinimu (pareiškėja 2004 m. baigusi Lietuvos teisės universiteto Magistratūros studijų informatikos teisės programą, nuolat kėlė kvalifikaciją būtent šioje srityje (pvz., dalyvauta LIVADIS seminare „Darbuotojų veiklos valdymas”, Lietuvos policijos mokymo centro seminaruose „Atsakingas vadovavimas ir etika. Lyderiavimas ir charakteris – asmeninių savybių ugdymas” (POLITMAN lyderiavimo institutas, „Europos Sąjungos AQUIS taikymas užtikrinant Kaliningrado tranzito kontrolę”. Dalyvauta kvalifikacijos kėlimo kursuose: Išmanus elektroninių dokumentų valdymas darnioje valstybės institucijoje (UAB „DocLogix“, 2014 m. gegužės 27 d.), Elektroninių įslaptintų ir įslaptintų dokumentų valdymas ir įslaptintos informacijos administravimo naujovės (Lietuvos policijos mokykla, 2014 m. lapkričio 21 d.), UAB „Asseco Lietuva” Dokumentų valdymo sistemos diegimas policijos įstaigose naudotojų – registratorių darbo su dokumentų valdymo sistema kursas ir kt. Tarnautojo vertinimo išvada 2007 m. ir 2015 m. byloje pridėta). Teismas, tendencingai palaikydamas atsakovo poziciją, be konkrečių teisinių argumentų daugybę kartų akcentavo, kad atsakovas turi plačią diskrecijos teisę organizuoti savo struktūrą ir spręsti, kokios jo tarnautojų dalykinės savybės geriausiai prisidėtų prie efektyvaus įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja valstybės įstaigų suteikti prioritetą darbo patirčiai, o ne asmens išsilavinimui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostatų bei nurodytų ABTĮ reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos teismo sprendimų motyvavimo klausimu.Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas neturi nei teisės, nei pareigos spręsti, į kurias laisvas pareigas pareiškėja gali kandidatuoti ir jas eiti, o į kurias negali, nes atsakovas veiktų ultra vires ir pažeistų lygiateisiškumo principą kitų valstybės tarnautojų, kurių pareigybės taip pat panaikintos, atžvilgiu, tačiau atsakovas veikė galimai pažeisdamas lygiateisiškumo principą pareiškėjos ir kitų valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, atžvilgiu, t. y. 2015 m. gruodžio 17 d. tenkino G. D. prašymą dėl perkėlimo į Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas nuo 2016 m. sausio 4 d. (prašymo ir įsakymo kopijos pridedama). Minėtam pareigūnui atsakovas tokiais veiksmais sudarė galimai palankesnes sąlygas dalyvauti atrankoje į Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, į kurias G. D. ir buvo paskirtas. Šiuos turimus papildomus įrodymus, susijusius su aplinkybėmis, apribojusiomis pareiškėjos galimybes lygiomis teisėmis kandidatuoti į minėtas pareigas, pareiškėja teismui neturėjo galimybės pateikti, nes teismas bylą nagrinėjo iš esmės jai nedalyvaujant, tuo apribojant jos teisę teismui pateikti papildomus įrodymus, patikslinti skundo reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas nurodė klaidingą išvadą, kad pareiškėjai buvo siūlomos kitos pareigos. Net ir iš teismo klaidingą išvadą grindžiamų argumentų turinio aiškiai matyti, kad atsakovas pareiškėjai nesiūlė kitų pareigų, tuo pačiu nesudarė galimybės susipažinti su siūlomos pareigybės aprašymu. Atsakovo raštuose buvo tik pavedimai, adresuoti pareiškėjai. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja 2015 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog pageidauja eiti tik Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas (I t, b. 1. 107), tačiau iš tikrųjų pareiškėja tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad neturi galimybės pretenduoti į Dokumentų valdymo skyriaus pareigas ir atsakovo prašė pateikti pareigybių sąrašą, kurias galėtų eiti. Teismas, darydamas išvadą dėl siūlomų pareigų, objektyviai neištyrė aplinkybių, kurios patvirtina, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjai įstatyme nustatytos garantijos – siūlymo kitų pareigų. Pareiškėja, gavusi Policijos departamento 2015 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 5-S-11712 „Dėl informacijos pateikimo ir pareigų siūlymo“, kuriame buvo nurodyti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų rekvizitai, atsakydama į minėtą raštą 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo, kuriame informavo, kad pageidauja eiti visas Policijos departamento įsteigtas nuo 2016 m. sausio 1 d. karjeros valstybės tarnautojo lygiavertes pareigas (įvertinus pareiškėjos išsilavinimą ir darbo patirtį policijos įstaigose) arba prašė siūlyti konkrečias žemesnes pareigas. Policijos departamento 2015 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 5-S-12444 pareiškėjai buvo nurodyta dar kartą susipažinti su Policijos departamento 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 5-S-11712 „Dėl informacijos pateikimo ir pareigų siūlymo“ nurodytais Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais ir, jeigu pageidauja, pretenduoti į konkrečias pareigybes, esančias kitose policijos įstaigose, prašė nurodyti jas ir šių pareigybių aprašymus pažadėjo pateikti. 2015 m. gruodžio 11 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pareiškėja pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo ir prašė pateikti jai realiai komplektuojamų pareigybių, kurias galėtų eiti, sąrašą. Atsakymo negavo. Taigi, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė aplinkybių, rodančių, kad iš vadovybės pusės nebuvo jokio aiškumo dėl to, kad pareiškėja neturės tolesnių galimybių eiti minėtas pareigas, kad būtent 6.1 ir 6.6 punktai taps priežastimi, lėmusia neigiamas pasekmes pareiškėjos atžvilgiu, apribojusias jos teisę ateityje lygiomis sąlygomis dalyvauti atrankoje užimti minėtas pareigybes. Iš esmės bylos duomenys patvirtina, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą pareiškėjai vertinti, jog būtent 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5-V-1017 6.1 ir 6.6 punktų neteisėtumas, paaiškėjo tuomet, kai iki 2015 m. gruodžio 31 d. (pareiškėjos atleidimo diena) jai nebuvo pasiūlytos kitos laisvos to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-272/2013), manytina, informavimas apie visas Policijos departamente ir kitose policijos įstaigose esančias laisvas pareigas laikytinas netinkamu pareiškėjos informavimu, o konkrečių pareigų pareiškėjai nepasiūlymas laikytinas vienu iš esminių procedūrinių pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., II t., b. l. 102-104), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjos teiginys, jog buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, nepagrįstas, nes kelionė nelaikytina objektyvia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, pareiškėjai posėdžio metu atstovavo advokatas, be to, pareiškėjos nurodyta priežastis nebuvo žinoma pirmosios instancijos teismui 2016 m. balandžio 13 d. skiriant bylos nagrinėjimo datą. Pareiškėjos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl kelionės nėra suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kurių privalo laikytis visi byloje dalyvaujantys asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos prašymą atidėti teismo posėdį bei jos neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir nepažeidė šalies teisės būti išklausytai principo.Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas, vertindamas panaikinto ir įsteigto struktūrinio padalinio nuostatus, rėmėsi tik keliais nuostatų punktais (9.3 ir 9.4 p.), kuriais remiantis teismas laikė, kad Dokumentų valdymo skyrius įgavo naujas funkcijas. Iš skundžiamo teismo sprendimo (9 psl.) matyti, kad teismas visapusiškai vertino ir lygino abiejų padalinių nuostatus ir padarė išvadą, kad Dokumentų valdymo skyrius pagal jo nuostatus įgavo naujas funkcijas. Pirma, atsakovas teismo proceso metu ir neginčijo aplinkybės, kad įsteigtas padalinys (Dokumentų valdymo skyrius) perėmė kai kurias panaikinto padalinio funkcijas (t. y. kad tam tikros panaikinto padalinio funkcijos išliko). Vis dėlto, sprendžiant klausimą, ar realiai pakeistos panaikinto ir įsteigto padalinio funkcijos, turi būti vertinama ne tik, kokios funkcijos yra išlikusios, bet taip pat ir tai, kurių funkcijų buvo atsisakyta, kokios papildomai suformuluotos ir priskirtos naujos funkcijos. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas lygino panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas. Antra, realiam struktūriniam pertvarkymui konstatuoti, lyginant panaikinto ir įsteigto padalinio nuostatus, esminę reikšmę turi faktinių aplinkybių, susijusių su padalinio paskirtimi, tikslais, uždaviniais, funkcijų apimtimi (t. y. panaikinto padalinio išlikusiomis, panaikintomis funkcijomis bei įsteigto padalinio naujomis funkcijomis), visuma, o ne atskirai paimta, pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl panaikinto padalinio išlikusių funkcijų, kurias perėmė įsteigtas padalinys. Dėl šios priežasties atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas visapusiškai neištyrė aplinkybių ir neatsižvelgė į pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pagarsintas funkcijas, kurios pagal paskirtį ir turinį sutampa.Pareiškėja nepagrįstai siaurinamai aiškina realaus pertvarkymo sąvoką, teigdama, kad struktūrinių pertvarkymų realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja visiškai nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 (kurioje vertinama situacija, kuomet pilna apimtimi išliko visos funkcijos, neatsisakant jokių senų funkcijų ir nepavedant naujų funkcijų), nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai ir visapusiškai vertino tiek senąsias, tiek naujai pavestas padalinio funkcijas, tiek įsteigto padalinio paskirtį, susijusią su įdiegtos dokumentų valdymo sistemos organizavimu ir užtikrinimu.Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl panaikintos pareigybės (Bendrojo skyriaus vedėjas) aprašymo 4, 6-8 punktuose nurodytos funkcijos ir įsteigtos pareigybės (Dokumentų valdymo skyriaus vedėjas) aprašymo 7.5 papunktyje nurodytos funkcijos tapatumo, o apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl panaikintos ir įsteigtos pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų apimties neturi jokios teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar buvo įsteigta kokybiškai nauja pareigybė, turi būti vertinama ne tik funkcijų apimtis, bet ir atitinkamų pareigybių paskirtis, nustatyti specialieji reikalavimai, funkcijų pobūdis pagal bendrąją ir specialiąją veiklos sritis (pvz. 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-418/2011). Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas tinkamai įvertino visus šiuos aspektus.Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepilnumo vertinant įsteigtos pareigybės aprašyme keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus valstybės tarnautojui bei teiginiai, kad teismas netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su pareiškėjos išsilavinimu. Pagal teismų praktiką teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas. Įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą.Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl atsakovui tenkančios pareigos suteikti pareiškėjai visą išsamią informaciją apie esamas laisvas pareigas netinkamo vertinimo skundžiamame teismo sprendime. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju neturi nei teisės, nei pareigos spręsti, į kurias laisvas pareigas pareiškėja gali kandidatuoti ir jas eiti, o į kurias negali, nes atsakovas veiktų ultra vires ir pažeistų lygiateisiškumo principą kitų valstybės tarnautojų, kurių pareigybės taip pat panaikintos, atžvilgiu. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reorganizuojant įstaigą darbdaviui tenkanti pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu įgyvendinama informuojant darbuotoją apie esamas laisvas vietas, pasiūlant kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra ir darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitą darbą. Kitos pareigos darbuotojui gali būti siūlomos individualiai, tačiau gali būti siūloma ir suteikiant informaciją apie laisvas vietas, sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą darbuotojui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2591/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikdamas pareiškėjai informaciją apie visoje policijos sistemoje esančias laisvas pareigybes bei Policijos departamente steigiamas laisvas statutines, karjeros valstybės tarnautojo ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybes, sudarė visas sąlygas ir tinkamai užtikrino pareiškėjos teisę užimti kitas laisvas pareigas.Kritiškai vertintini apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėja neva neturėjo galimybės susipažinti su jai tarnybiniu paštu siųstais naujais pareigybių aprašymais, kadangi neatsidarė failas dokumentų valdymo sistemoje. Pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad, tiek susirašinėjant su darbdaviu (t. y. pareiškėjos 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-2705 ir 2015 m. gruodžio 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-2780), tiek pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde pareiškėja neteigė, kad neatsidarė failas dokumentų valdymo sistemoje. Antra, pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų apie ginčo laikotarpiu įvykusius kokius nors įstaigoje veikiančio tarnybinio pašto techninius trukdžius, kurie galėjo sukliudyti pareiškėjai atsidaryti failus dokumentų valdymo sistemoje.Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, yra deklaratyvaus pobūdžio, teisiškai neargumentuoti ir neparemti kitokiu teisės aiškinimu, kuris, pareiškėjos nuomone, turėtų būti taikomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos tesimas padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėja iš valstybės tarnybos atleista pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl, jų nekeisdamas, jas tik papildo, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.
Teismų praktikoje, vertinant administravimo subjekto struktūros pertvarkymo teisėtumą, laikomasi pozicijos, jog tai yra administravimo subjekto diskrecijos teisė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).
Teismas, patikrinęs atsakovo struktūros pakeitimus, nenustatė, jog tokie pertvarkymai prieštarautų įstaigos uždaviniams bei tikslams. Tokių įrodymų nepakeikė ir pareiškėja, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamas struktūros pertvarkymas buvo atliktas teisėtai ir teisės aktų pažeidimų nėra nustatyta. Nenustačiusi teisės aktų pažeidimų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog struktūros pakeitimai pareiškėjos teisių nepažeidė ir palankių lūkesčių, siekiant užimti kitas pareigas, nesukėlė.
Dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies tarpusavio ryšio, ne kartą yra pažymėjęs, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė. Tačiau paties pareigybės panaikinimo ši teisės norma nereglamentuoja. Tai reiškia, kad šios normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (žr. pvz., 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-247/2010; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013; 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-674/2011; 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2011 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1086/2011).
Su pareiškėjos argumentais, kad dalis Bendrojo skyriaus vedėjos funkcijų, kurias ji užėmė, buvo priskirtos Dokumentų valdymo vedėjo funkcijoms, o kitos neesmingai buvo pakeistos, apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, jog dalis pareiškėjo iki atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog išliko ir pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto atleisto valstybės tarnautojo pareigybė (žr., pvz., 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2348/2012).
Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais pagrįsta išvada, jog pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta ir įsteigta nauja, kadangi pirmosios instancijos teismas atliko palyginamąją funkcijų analizę ir nustatė pasikeitimų bei naujų funkcijų nustatymą Dokumentų valdymo vedėjo pareigybei. Visuma šios analizės požymių patvirtina, kad pareigybės kito ir jų įgyvendinimui galėjo būti nustatyti specialūs reikalavimai pagal bendrąją ir specialiąją veiklos sritis.
Asmuo, atleidžiamas iš tarnybos šios bylos ginčo pagrindu, turi teisę į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą garantiją būti paskirtam į kitas pareigas. Minėta teisės norma nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, o atleidžiamas, jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas.
Darbdavys turi pareigą rūpintis, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostata būtų įgyvendinama tinkamai, t. y. suteikiant būtent tam valstybės tarnautojui, kurio pareigybė panaikinama, visą informaciją apie galimybę užimti kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – žemesnės kategorijos pareigas. Tik tokiu atveju valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama, turi galimybę arba sutikti eiti jam nurodytas pareigas, arba jų atsisakyti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013).
Iš minėto vertinimo dėl valstybės tarnybos principų taikymo ginčo teisiniams santykiams taip pat gali būti kildinama ir darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareiga valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, teikti informaciją apie visas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, šis karjeros valstybės tarnautojas galėtų užimti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-272/2013).
Šios bylos ginčo atveju atsakovas, 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 5-S-11712 (II t., b. l. 7) ir 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 5-S-12444 (I t., b. l. 106) atsakydamas į pareiškėjos 2015 m. gruodžio 3 d. raštą, pateikė informaciją apie visas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes ir pasiūlė pasirinkti bei informuoti Policijos departamento Personalo valdybą, kurias lygiavertes ar žemesnes pareigas (atitikus specialiuosius pareigybės aprašymo reikalavimus) pareiškėja pageidauja eiti ir pridėti pasirinktos pareigybės (pareigybių) aprašymus. Tačiau pareiškėja konkrečių pareigų nepasirinko ir 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareigų siūlymo, kuriame informavo, kad pageidauja eiti visas lygiavertes nuo 2016 m. sausio 1 d. įsteigtas karjeros valstybės tarnautojo pareigas (įvertinus jos išsilavinimą ir darbo patirtį policijos įstaigose), arba prašo siūlyti konkrečias žemesnes pareigas (I t., b. l. 105).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, informacijos teikimas atleidžiamam asmeniui apie laisvas pareigybes ir siūlymas pasirinkti konkrečias pareigybes iš visų galimų pripažintinas siūlymu atleidžiamam asmeniui užimti pareigas, kadangi neriboja asmens pasirinkimo galimybių, garantuojamų VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, tačiau, priešingai, išplečia jo pasirinkimo teisę ir sudaro pagrindą pačiam pasirinkti savo nuožiūra jam tinkamas pareigas iš siūlomų daugeto ir į jas pretenduoti. Atsakovas taip pat 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškėjai pateikė informaciją apie įsteigimą Policijos departamente Personalo administravimo skyriuje naujos pareigybės ir ši informacija taip pat pripažintina kaip siūlymas užimti laisvas pareigas, nes buvo nurodyta konkreti pareigybė A lygio 12 kategorijos, į kurią pareiškėja galėjo pretenduoti (I t., b. l. 115). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įgyvendinant VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantijas, abi šalys – darbdavys ir darbuotojas – turi bendradarbiauti ir sąžiningai naudotis savo teisėmis bei vykdyti nustatytas pareigas. Tik nustačius aplinkybes, kurias būtų pagrindas anksčiau paminėtais kriterijais pripažinti iš esmės pažeidžiančiomis atleidžiamo iš tarnybos teises pasinaudoti VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantija pasirinkti pareigas ir būti paskirtam į tas pareigas, būtų pagrindas pripažinti atleidimą iš tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą neteisėtu. Šio ginčo atveju teismas konstatuoja, kad pareiškėja turėjo galimybę pasirinkti žemesnės kategorijos pareigas, tačiau jų nepasirinko, nors tokią galimybę turėjo, todėl nebuvo paskirta į kitas pareigas ir atleista iš pareigų teisėtai.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos V. J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.