Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-29 · Byla Nr. ATP-228-116/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-04-14Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-29Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
ATP-228-116/2015
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00304-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-228-116/2015Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00304-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos:
39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo R. R. nubaustas:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 45 eurų bauda,

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 28 eurų bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. R. paskirta 45 eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 3 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 14,70 km, vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, įkalnėje, kelio vingyje į kairę, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio atitvarus, juos apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino su automobiliu. Transporto priemonė neregistruota atitinkama tvarka. Šiais veiksmai R. R. pažeidė KET 22, 127, 226 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupė (toliau – ir Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG) prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirti R. R. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti baudą arba atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Skunde nurodoma, kad R. R. 2015 m. kovo 3 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, įkalnėje, kelio vingyje į kairę nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į atitvarus, juos apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino su automobiliu. R. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus. KET 219.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 91.2 ir 92. punktuose nustatyta tvarka. Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK KPG nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog R. R. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET 219.1 punkto reikalavimus įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į pareigūnų D. E. ir V. T. duotus parodymus, kad jie buvo įsitikinę, jog eismo įvykio vietoje buvo saugu, įvykyje dalyvavęs automobilis eismo saugumui grėsmės nekėlė ir nebuvo būtinybės pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, R. R., sutikęs pažįstamą R. D., galėjo imtis priemonių telefonu informuoti policiją apie pasitraukimą iš įvykio vietos, o ne priimti sprendimą savavališkai pasišalinti iš įvykio vietos. Nurodo, kad R. R. turėjo žinoti kaip reikia elgtis įvykus eismo įvykiui, nes jau buvo susidūręs su analogiška situacija – 2012 m. lapkričio 26 d. dalyvavo eismo įvykyje, kur (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra saugu, atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio pasišalino.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos apsunkina jo aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą, tampa neįmanoma nustatyti ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus (nutartis Nr. N-261-33/2010).

Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG nuomone, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Mano, kad kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG apeliacinį skundą R. R. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino situaciją, kurioje jis atsidūrė 2015 m. kovo 3 d., ir pagrįstai jį nubaudė už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, o bylą jo atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė.

Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Kaip jau minėta, apeliantas skunde prašė skirti R. R. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti baudą arba atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė be kita ko kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17-2015).

Kaip matyti iš R. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis paaiškino, kad važiuojant keliu, kurio danga buvo šlapia, posūkyje jo vairuojamą automobilį sumėtė ir automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus. Atsitrenkęs jis sustojo priešingo eismo juostoje. Kadangi jo telefonas išsikrovė, jis negalėjo paskambinti policijai, todėl paprašė tai padaryti pro šalį važiavusio pažįstamo asmens. Policijos jis laukė apie valandą, belaukiant į jo automobilį vos neatsitrenkė kitas automobilis. Tuomet jo pažįstamas patraukė automobilį į kitą vietą, kur buvo saugiau stovėti. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Nurodė, kad jis niekur nebėgo, pats sutvarkė įvykio vietą (21 b. l.). Šiuos R. R. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti minėtų parodymų teisingumu nėra pagrindo. Aplinkybę, kad jis policijos pareigūnų įvykio vietoje laukė apie valandą, R. R. nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole surašytame paaiškinime (4-5 b. l.). Liudytojas R. D. teismo posėdyje patvirtino, kad jam pamačius avariją bei sustojus ir nuėjus prie automobilio vairuotojo, pastarasis paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio atitvarą, jo telefonas išsikrovė, todėl jis negalėjo paskambinti, kažkas paskolino telefoną ir pranešė apie eismo įvykį policijai, sakė, kad jis dabar stovi ir jau valandą laukia policijos pareigūnų. Vairuotojas paprašė jo patraukti automobilį į kitą vietą, kad niekas į jį neatsitrenktų, nes jiems bekalbant, vienas automobilis vos neatsitrenkė į pažeidėjo automobilį. Jis nutempė automobilį ant kalno ir tuomet atvažiavo policijos pareigūnai. Tempiant automobilį žemyn būtų reikėję užtverti kelią. Mano, kad patraukiant automobilį į kitą vietą buvo pasielgta teisingai – priešingu atveju galėjo įvykti dar viena avarija (35 b. l.). Tai, kad policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog automobilis „Citroen“ atsitrenkė į kelio atitvarus, kad jiems atvažiuojant į įvykio vietą, tempiantis ir tempiamas automobiliai iš karto sustojo, vairuotojas pasakė, kad atsitrenkė į atitvarus, kad negalėjo paskambinti, nes jo telefonas išsikrovė, kad policijos laukė apie valandą, teismo posėdyje patvirtino ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai D. E. ir V. T. (29 b. l.). Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. R. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Akivaizdu, kad policijos įstaigai buvo pranešta apie įvykį, R. R. atvykstant policijos pareigūnų laukė pakankamai ilgai, automobilį iš įvykio vietos nusprendė patraukti ne siekdamas nuslėpti savo veiksmus ar išvengti atsakomybės už juos, o įvertinęs situaciją ir padaręs išvadą, kad dėl jo priešingo eismo juostoje stovinčio automobilio gali įvykti eismo įvykis. Taigi konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, įskaitant ir liudytojų, policijos pareigūnų D. E. ir V. T. parodymus, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į minėtų liudytojų parodymus. Kartu pastebėtina, kad skirtingi asmenys tą pačią situaciją gali įvertinti skirtingai ir dėl to paties priimti skirtingus sprendimus. Taigi aplinkybė, kad policijos pareigūnų vertinimu R. R. nebuvo būtinybės patraukti automobilį iš eismo įvykio vietos, taip pat neginčijamai nepatvirtina, kad R. R. turėjo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skirdamas R. R. administracinę nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą teismas įvertino visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir paskyrė nuobaudą – baudą, dydžiu artimą minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui. Keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad apelianto prašymas paskirti R. R. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą baudą arba atimti teisę vairuoti transporto priemones yra nemotyvuotas, be to, R. R. teismas ir taip paskyrė baudą.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Raseinių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas