Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1508-622/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-23
Bylos Nr.
2A-1508-622/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13949-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
S. V.
Ieškovas
UAB „Almontus“
Trečiasis asmuo
S. G.
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-1508-622/2012Teisėjas E. Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-13949-2011-1)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 35.1; 42.9; 52.3; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Almontus“ ieškinį atsakovui S. V., trečiajam asmeniui S. G. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo S. V. priešieškinį ieškovui UAB „Almontus“ dėl įpareigojimo tinkamai vykdyti sutartines prievoles,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 40 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2007-05-23 sudarė Detaliojo plano rengimo sutartį Nr. KS-07(07) (toliau - sutartis) dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, detaliojo plano parengimo. Pagal sutartį įsipareigo savo rizika ir lėšomis parengti detalųjį planą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus, atsiskaitydamas arba iš planuojamo žemės sklypo atidalinto ir detaliuoju planu suformuoto 15 arų žemės sklypo, esančio prie kelio, kurį sutarties šalys sutarties pasirašymo metu įkainojo 40 000 Lt, arba tiesiog sumokėdamas 40 000 Lt už atliktus darbus. 2009-07-01 detalusis planas buvo suderintas nuolatinėje statybos komisijoje, o 2011-04-28 detalusis planas buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-73 bei įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Išsiuntė atsakovui raštą dėl suderinimo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei pareikalavo atiskaityti perleidžiant 15 arų žemės sklypą arba sumokant 40 000 Lt už atliktus darbus, tačiau atsakovas už atliktus darbus neatsiskaitė.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą tinkamai įvykdyti sutartines prievoles, numatytas 2007-05-23 Detaliojo plano rengimo sutartyje Nr. KS-07 (07), pakartotinai, savo lėšomis parengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 40 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį atmetė. Teismas atsižvelgdamas į sutarties šalių santykius, padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, pagal kurią ieškovas pagal atsakovo užsakymą atliko žemės sklypo detaliojo plano parengimą. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad atsakovui buvo teikiama visa būtina ir teisinga informacija apie siūlomus darbus ir kitus su atliekamu darbu susijusius duomenis. Ieškovas perdavė atsakovui darbų rezultatą, dėl darbo rezultatų jokių pretenzijų atsakovas nepareiškė. Teismas laikė nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis byloje surinktiems įrodymams, atsakovo priešieškinyje išdėstytas pretenzijas ieškovui dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į planavimo procesą, papildomų sklypų suformavimo. Teismas sprendė, kad ieškovas sutartį įvykdė sąžiningai ir pagal atsakovo pageidavimus, todėl turi teisę į atlygį. Kadangi atsakovas detaliojo plano neregistruoja Registrų centre ir atlygis ieškovui žemės sklypu neįmanomas, priteisė ieškovui sutartyje numatyta kainą.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, esant išankstiniam teismo nusistatymui prieš atsakovą. Teismas visiškai nevertino priešieškinyje pateiktų argumentų, kad ieškovas detalųjį planą parengė be jo sutikimo, neturint galiojančio įgaliojimo, detalusis planas buvo parengtas pažeidus pagrindines detaliųjų planų parengimo sąlygas bei Teritorijų planavimo įstatymą. Detaliuoju planu buvo pakeista viena iš svarbių sąlygų – žemės sklypo paskirtis, todėl ieškovas siekė sau naudos, ieškovas klastojo detaliojo plano dokumentus, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė bei nepaskyrė dokumentų ekspertizės, siekdamas priimti teisingą sprendimą. Teismas visiškai nenagrinėjo, kokiu teisiniu pagrindu, be atsakovo žinios parengtas detalusis planas buvo įregistruotas valstybinėse institucijose. Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant nei Statybos inpekcijai, nei detalųjį planą suderinusiems asmenimis, todėl nepagrįstai laikė, kad papildomų sklypų formavimas, nepažeidė sutarties sąlygų. Esant detaliojo plano trūkumams, jų neisštaisius, neįgyvendinus sutarties sąlygų, detaliojo plano registravimas yra neįmanomas. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtų išlaidų pagrįstumą.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teismas teisingai nustatė faktines ir bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovas pats teikė detalųjį planą tvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybei. Teismas teisingai aiškino tarp šalių sudarytą sutartį. Teismo apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas apie visus pagal sutartį atliekamus veiksmus žinojo, buvo tinkamai informuotas ir šis planas buvo rengiamas ir keičiamas pagal atsakovo pageidavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis, pagal kurią ieškovas (plano rengėjas) įsipareigojo savo lėšomis pagal planavimo organizatoriaus (atsakovo) pateikus duomenis parengti (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, tikslu pakeisti paskirtį į kitą, mažaaukščių namų statybai, o planavimo organizatorius (atsakovas) įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą tvarką priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (sutarties 1; 2.2.4; 3.1 punktai).

Šalys neginčija, kad ieškovas parengė nurodyto žemės sklypo detalųjį planą, tačiau apeliantas teigia, kad ieškovas detalųjį planą parengė be jo sutikimo, detalusis planas buvo parengtas pažeidus pagrindines detaliųjų planų parengimo sąlygas, Teritorijų planavimo įstatymą bei detaliojo plano rengimo sutartį, be atsakovo žinios parengtas detalus planas buvo įregistruotas valstybinėse institucijose, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos priešieškinyje nurodytus argumentus neatsižvelgė ir jų visiškai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas veikė pagal atsakovo išduotą 2007-05-23 įgaliojimą bei 2007-05-23 detaliojo plano rengimo sutartį, pagal kurią atsakovas įgaliojo ieškovą atstovauti visuose institucijose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti žemės sklypo detalųjį planą ir tuo tikslu atlikti visus veiksmus, numatytus detaliojo plano rengimo sutartyje, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovas detalųjį planą parengė be jo sutikimo.

Vertinant apeliacinių skundų argumentus dėl detalio plano rengimo sutarties vykdymo pažymėtina, kad CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų.

Pagal detaliojo plano rengimo sutarties 2.1.3. punktą ieškovas įsipareigojo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo detalųjį planą, suderinti detalųjį palaną su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruoti teritorijų planavimo registre, 2.1.4 punktą teikti detalųjį planą viešam svarstymui; 2.1.5. punktą teikti detalųjį planą patikrinti vlastybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje; 2.1.6. punktą teikti detalųjį planą tvirtinti savivaldybei. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje yra reglamentuotas detalusis teritorijų planavimo procesas. Minėto straipsnio straipsnio 1 dalis numato, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad baigiamasis teritorijų planavimo etapas baigiamas: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja parengto detaliojo plano tvirtinimą. Įstatyme nurodyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis).

Atsakovo parengtas detalusis planas buvo viešai apsvarstytas, Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijoje apsvarstytas ir nutarta derinti detalųjį planą, numatantį pakeisti žemės skypų naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatant naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, pakeisti planuojamų sklypų ribas ir nustatyti juose tvarkymo ir naudojimo režimus (duomenys neskelbtini) Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija – Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano patikrinimą ir nenustatęs detaliojo plano sudarymo procedūros pažeidimų priėmė išvadą, kad detaliojo plano projekto sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų, teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei siūlė detalųjį planą pateikti tvirtinti. Atsakovas, būdamas planavimo organizatoriumi, pats kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę patvirtinti detalųjį planą (b. l. 49). Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-04-28 sprendimu patvirtino detaliųjų planą. 2011-04-28 detalusis planas buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Detaliuoju planu numatytas planavimo tikslas buvo įgyvendintas. Minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad detalusis planas buvo atliktas tinkamai ir be trūkumų, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas neįgyvendino sutarties sąlygų, o parengtas planas yra su trūkumais ir turi būti ištaisytas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad ieškovas prisimtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė sąžiningai, tinkamai, laikantis Teritorijų planavimo įstatymo, detaliojo plano rengimo sutarties reikalavimų bei atsižvelgiant į plano organizatoriaus (atsakovo) pageidavimus (CK 6.38 straipsnis).

Pagal sutarties 3.1. punktą atsakovas už sutarties 2.1 punkte numatytas ir suteiktas paslaugas sumoka ieškovui atlyginimą, nurodytą sutarties priede pagal teikiamų paslaugų sąmatą. Aatsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus iš planuojamo žemės sklypo atidalinto ir detaliuoju planu suformuoto 15 arų žemės sklypo, esančio prie kelio, kurį sutarties šalys sutarties pasirašymo metu įkainojo 40 000 Lt. Atsakovas nurodytą žemės sklypo dalį 15 arų privalėjo perleisti iekšovui per du mėnesius nuo detaliojo plano patvirtinimo. Sistemiškai aiškinant šias sutarties nuostatas, darytina išvada, kad ieškovui tinkamai įvykdžius Sutarties 2.1 punkto reikalavimus, atsakovui atsirando pareiga sumokėti ieškovui Sutarties 3.1. punkte nustatytą atlyginimą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovui buvo išsiųstas darbų priėmimo-perdavimo aktas bei pareikalauta jį pasirašyti ir grąžinti ieškovui, atsakovas taip pat buvo paragintas atsiskaityti su ieškovu. Minėtas dokumentas atsakovui buvo įteiktas. Visų šių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas darbų rezultatą atsisakė priimti visiškai nepagrįstai, ir dėl to atsakovo prievolė sumokėti ieškovui sutartyje nustatytą atlyginimą egzistuoja. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį iki šiol nėra įvykdęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę į atlygį bei jį priteisė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovo teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai (CK 6.1 - 6.4 straipsniai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovas yra vartotojas, neatleidžia jo nuo pareigos būti rūpestingam ir apdairiam, bei tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, esant išankstiniam teismo nusistatymui prieš atsakovą, neanalizuojant ir nevertinant atsakovo nurodytų argumentų. Nušalinimo institutas yra reglamentuotas CPK VI skyriaus normų, todėl esant pagrindų teisėjui nušalinti, nušalinimas turėjo būti reiškiamas įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas jam suteikta procesine teise – pareikšti nušalinimus teisėjui nepasinaudojo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Taigi iš apelianto nurodytų argumentų dėl teismo šališkumo konstatuotina, kad apeliantas iš esmės ginčija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismo atliktą įrodymų vertinimą, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinė byla buvo išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo šalims paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi bendra pareiga pateikti įrodymus tenka šalims. Jei pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti bei teisingai ir pagrįstai išvadai priimti, todėl teismui nebuvo pagrindo skirti byloje dokumentų ekspertizę, kaip teigia atsakovas. Be to, pažymėtina, kad ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį ir teismas ją vertina kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamas teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas atitinkamas bylos aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidžiant bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus bei neribojo atsakovo, kaip proceso šalies, teisės įgyvendinti savo procesines teises.

Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinys atmestas, pirmosios instyancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio (CPK 93 straipnsio 1 dalis), todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtų išlaidų pagrįstumą.

Vadovaudamasi ankščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o jį naikinti ar keisti ir apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlona Romanovienė