- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- e2VP-1381-559/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00300-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Kreditorius
- AB SEB bankui
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio N. A. prašymą suinteresuotiems asmenims išieškotojui AB SEB bankui ir valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis N. A. prašo vykdomojoje byloje Nr. 0165/13/00441 pakeisti mirusį skolininką K. K. jo turtinių teisių perėmėju valstybe, kurią atstovauja VMI prie LR FM. Antstolis savo prašyme nurodė, kad jo kontoroje vykdoma byla Nr. 0165/13/00441 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-560-559/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojo AB SEB banko naudai. Skolininkas K. K. mirė ir jo palikimą perėmė valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsniu, antstolis prašo vykdymo procese pakeisti skolininką jo palikimą priėmusiu asmeniu.
Išieškotojas AB SEB bankas atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.
VMI prie LR FM su prašymu nesutinka, nes po skolininko K. K. mirties per tris mėnesius nei išieškotojas, nei antstolis neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro ar VMI prie LR FM apie vykdomus išieškojimus.
Motyvuojamoji dalis
Antstolio prašymas netenkintinas.
Nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0165/13/00441 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-560-559/2013, dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolis, 2013-05-02 priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013-05-09 ir 2013-06-14 patvarkymais areštavo skolininko K. K. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose (v. b. l. 13-16, 26-29). 2013-06-14 patvarkymu antstolis nukreipė skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2013-08-23 ir 2014-05-26 patvarkymais – iš skolininko darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nekilnojamojo turto areštas šioje byloje nebuvo taikytas, nes skolininkas nekilnojamųjų daiktų neturėjo. Skolininkas K. K. mirė 2014 m. gegužės 22 d. (v. b. l. 69). VMI prie LR FM 2017-02-24 raštu Nr. (28.8-08-4)-RNA-5871 (v. b. l. 74) pareiškė prašymą panaikinti areštus skolininko sąskaitoms (jeigu tokie buvo taikyti) ir informuoti VMI, ar ketinama teikti kreditorinį reikalavimą, o teismui pakeitus skolininką ar atnaujinus terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, pateikti dokumentus, pagrindžiančius skolą. Kartu su prašymu antstoliui pateiktas 2017 m. vasario 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas (reg. Nr. VP-1015), patvirtinantis, kad palikimą po skolininko K. K. mirties priėmė valstybė.
Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia skolininką, fizinio asmens mirties atveju (CPK 596 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).
Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009) bei viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0165/13/00441 esančių duomenų matyti, kad antstolis patvarkymais areštavo skolininko K. K. pinigines lėšas bankų sąskaitose. Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas šiuo atveju nebuvo praleistas (lėšos areštuotos iki skolininko mirties), tačiau piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti prilyginamas tinkamu kreditoriaus reikalavimo išviešinimu, nes jis nebuvo paskelbtas viešuose registruose. Apie piniginių lėšų areštą buvo informuoti tik konkretūs bankai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, ar vietos notaras būtų buvę tinkamai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą informuoti apie kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ pareikštą reikalavimą ir vykdomą išieškojimą. Antstolis apie skolininko mirtį buvo informuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžinus patvarkymą po skolininko mirties ir patikrinus Gyventojų registro duomenis – 2014 m. birželio 18 d. Šiuo atveju antstolis turėjo galimybę per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą informuoti kreditorių AB SEB banką apie kreditorinių reikalavimų pareiškimo galimybę, arba vietos notarą apie vykdomą išieškojimą iš skolininko tačiau vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad piniginių lėšų areštas negali būti laikomas tinkamu pranešimu įpėdinei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas, apie esančius skolininko K. K. kreditorius, o valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, apie pareikštą konkretų reikalavimą buvo informuota praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Duomenų apie tai, kad kreditorius kreipėsi dėl šio termino atnaujinimo, byloje nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo antstolio N. A. prašymas yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Antstolio N. A. prašymo pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0165/13/00441 netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.