Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. G. bei K. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu bausmės sudėtos visiško jų sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu bausmės sudėtos visiško jų sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmė sumažinta viena trečiąja dalimi ir K. K. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) 1 143,55 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 55 ct) civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir solidariai iš D. G. ir K. K. priteista 924,75 Eur (devyni šimtai dvidešimt keturi eurai 75 ct).

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir V. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. G. ir K. K. nuteisti už tai, kad 2025 m. kovo 28 d., apie 17.35 val., bendrininkaujant, iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendrai pagrobė 2 butelius 0,7 l talpos viskio „CHIVAS REGAL SCOTCH IZYO“ (kurio vertė – 42,95 euro, iš viso – 85,90 euro), 2 butelius 0,7 l talpos viskio „MONKEY SHOULDER MALT“ (kurio vertė – 32,95 euro, iš viso – 65,90 euro) ir 2 butelius 0,5 l talpos brendžio „Ararat IOYO AKHTAMAR“ (kurio vertė – 28,95 euro, iš viso – 57,90 euro). Tęsdami nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 28 d., apie 18.23 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės Nr. 618, esančios Vytauto g. 101, Vilkaviškis, pagrobė 2 butelius 0,7 l talpos konjako „Cognac Hennessy VSOP“ (kurio vertė – 67,95 euro, iš viso – 135,9 euro). Tęsdami nusikalstamą veiką, 2025 m. balandžio 2 d., apie 19.38 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. 618, esančios (duomenys neskelbtini), bendrai pagrobė 3 butelius 0,7 l talpos konjako „Gautier VS Cognac“ (kurio vertė – 42,95 euro, iš viso – 128,85 euro). Tęsdami nusikalstamą veiką, 2025 m. balandžio 8 d., apie 20.20 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendrai pagrobė 5 butelius 0,7 l talpos viskio „JAMESON IRISH“ (kurio vertė – 19,99 euro, iš viso – 99,95 euro), 4 butelius 0,5 l talpos viskio „JAMESON IRISH“ (kurio vertė – 23,95 euro, iš viso – 95,8 euro) ir 1 butelį 1 l talpos viskio „JAMESON IRISH“ (kurio vertė 38,95 eurų). Šiais veiksmais D. G. ir K. K. pagrobė svetimo UAB (duomenys neskelbtini) turto už 709,15 euro – tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat D. G. ir K. K. nuteisti už tai, kad 2025 m. balandžio 30 d., apie 18.52 val., bendrininkaudami, iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendrai pagrobė 4 butelius 0,7 l talpos viskio „JAMESON IRISIH“ (kurio vertė – 20,95 euro, iš viso – 83,8 euro), 4 butelius 1 l talpos viskio „JAMESON IRISH“ (kurio vertė – 32,95 euro, iš viso – 131,8 euro). Šiais veiksmais D. G. ir K. K. bendrai pagrobė nedidelės vertės svetimo turto už 215,6 euro – tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

3. Nuteistasis D. G. (toliau – ir apeliantas) su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo paskirtą bausmę sušvelninti, pritaikyti alternatyvias nuostatas arba sumažinti galutinį bausmės terminą:

4. Nuteistasis K. K. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti ir veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį:

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini

7. Pažymėtina, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

8. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinių skundų argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistiesiems laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu D. G. ir K. K. pagrįstai nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, o nuteistiesiems paskirta bausmė yra proporcinga tiek jų padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jų asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. Paskirti nuteistiesiems švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

10. Įstatymo leidėjas numato, jog už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 (trejų) metų. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Dėl D. G. bausmės

11. Skundžiamu nuosprendžiu D. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta galutinė 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertino, kad jis kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl padarytų veiksmų. Kartu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su K. K. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos yra baigtos, o pagrobto turto vertė – 709,15 Eur – yra gerokai artimesnė minimaliai baudžiamosios atsakomybės ribai (10 MGL), nei didelės vertės požymiui (virš 400 MGL), todėl ši aplinkybė tinkamai įvertinta sprendžiant dėl veikos pavojingumo ir bausmės individualizavimo.

13. Individualizuodamas bausmę pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino ir nuteistojo asmenybę bei jo socialinę padėtį – D. G. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nevedęs, neturi pastovaus darbo ir nuolatinių pajamų, o nusikalstamas veikas darė siekdamas gauti pinigų pragyvenimui ir alkoholinių gėrimų vartojimui. Ypač reikšminga aplinkybė yra ta, kad D. G. anksčiau teistas 7 kartus, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas, paskutiniuoju nuosprendžiu paskirta bausmė dar neatlikta, be to, jis teistas ir už analogiškas veikas (BK 178 straipsnio 5 dalis), nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, D. G. vien 2025 m. administracine tvarka baustas net 20 kartų, iš kurių daugiau nei 15 kartų – už vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį. Toks pakartotinių, analogiško pobūdžio pažeidimų skaičius per trumpą laikotarpį leidžia daryti išvadą, kad D. G. yra linkęs sistemingai daryti turtinio pobūdžio teisės pažeidimus. Apygardos teismo vertinimu, tai rodo susiformavusį sistemingą nusikalstamo elgesio modelį, orientuotą į teisės pažeidimus ir turtinės naudos siekimą, ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nei ankstesnės ankstesnės bausmės – tiek arešto, tiek laisvės atėmimo – nei administracinės nuobaudos, jam nepadarė teigiamos įtakos.

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo („SoDra“) duomenimis D. G. šiuo metu dirba ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir yra teigiamai charakterizuojamas, tačiau šią darbinę veiklą vykdo tik nuo 2025 m. rugsėjo 10 d., o ankstesnė jo darbo patirtis buvo trumpalaikė ir nestabili. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis dalyvauja motyvaciniuose pokalbiuose, įvairiose veiklose, sportuoja, palaiko tvarką, neturi drausminių pažeidimų, siekia reabilitacijos nuo alkoholio, palaiko ryšius su šeima ir yra socialiai stabilus, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą bausmę. Šios aplinkybės yra bendro asmeninio ir socialinio pobūdžio, būdingos daugeliui nuteistųjų, savaime nesumažina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti taikant švelnesnę bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė laikytina teisinga ir proporcinga.

Dėl K. K.

15. Skundžiamu nuosprendžiu K. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta galutinė 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat analogiškai pagrįstai įvertino ir K. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertino, kad jis kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl padarytų veiksmų. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nepaisant to, nustatyta ir K. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su D. G. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos yra baigtos, o pagrobto turto vertė – 709,15 Eur – yra gerokai artimesnė minimaliai baudžiamosios atsakomybės ribai (10 MGL), nei didelės vertės požymiui (virš 400 MGL), todėl ši aplinkybė tinkamai įvertinta sprendžiant dėl veikos pavojingumo ir bausmės individualizavimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo („SoDra“) duomenimis, K. K. šiuo metu neturi pastovaus darbo ir nuolatinių pajamų, paskutinį kartą oficiali darbinė veikla registruota 2021 m., o ankstesnė jo darbo patirtis buvo trumpalaikė ir nestabili. Taip pat nustatyta, jog K. K. savo vardu registruoto turto neturi. Pažymėtina, kad K. K. anksčiau teistas 8 kartus, už analogiškas ar panašaus pobūdžio veikas (BK 178 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, K. K. 2025 m. administracine tvarka baustas 4 kartus, tame tarpe ir už vagystę pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo vertinimu, tai rodo, jog apeliantas sistemingai daro nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus siekdamas turtinės, finansinės naudos, ir, kaip matyti iš bylos duomenų – arešto, laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmės ar administracinės nuobaudos, taikytos ankstesniais teismų sprendimais, jam nepadarė teigiamos įtakos.

18. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 178 straipsnio 1 dalį ir neatskleidė, kuo nuteistojo veika pagal pavojingumą skiriasi nuo BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos veikos, bei tai, kad vien ankstesnis teistumas negali būti pakankamas pagrindas griežtesnei kvalifikacijai taikyti, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą, kai pagrobto turto vertė atitinka BK 190 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą ribą, t. y. viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur). Tuo tarpu BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, kai pagrobto turto vertė, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. K. pagrobė svetimo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 709,15 Eur, t. y. daugiau nei 14 MGL dydžio sumą. Tokia turto vertė akivaizdžiai viršija 10 MGL ribą, todėl veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. BK 178 straipsnio taikymo ribos yra aiškiai apibrėžtos įstatyme ir siejamos išimtinai su pagrobto turto verte, o ne nuteistojo ankstesniu teistumu. Ankstesni teistumai buvo vertinami individualizuojant bausmę, tačiau neturėjo ir negalėjo turėti reikšmės parenkant baudžiamojo įstatymo normą.

19. Pažymėtina, jog bausmės tikslai yra aiškiai apibrėžti BK 41 straipsnyje ir apima ne tik siekį teigiamai paveikti nuteistąjį, bet ir asmenų sulaikymą nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudimą už padarytą nusikalstamą veiką, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimą ar apribojimą, nuteistųjų skatinimą ateityje laikytis įstatymų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nors laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai riboja asmens laisvę, skiriant bausmę privalu atsižvelgti ir į viešąjį interesą – sistemingos vagystės kelia grėsmę visuomenei, skatina nusikalstamo elgesio plitimą, sukelia materialinę žalą nukentėjusiesiems. Todėl nuteistiesiems paskirta bausmė, laikytina proporcinga padarytų veikų pavojingumui ir atitinkančia baudžiamojo įstatymo siekiamus tikslus.

20. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų D. G. bei K. K. skirti švelnesnes baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmes, juo labiau, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, arešto bausmė tik neženkliai viršija BK 49 straipsnyje numatytą bausmės vidurkį, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės nei šio įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pagrįstai taikytas visiškas bausmių sudėjimas, todėl spręsti, jog D. G. ir K. K. paskirtos bausmės (subendrintos bausmės) yra per griežtos – nėra jokio įstatyminio pagrindo.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kuriose nurodyta, jog valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant K. K. sudaro 147,92 Eur, o ginant D. G. – 198,49 euro. Iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistieji neturėjo nuolatinio darbo ir legalių pajamų šaltinio, šiuo metu taip pat nėra duomenų, jog K. K. dirbtų, o D. G. dirba tik nuo 2025 m. spalio mėnesio, nuteistieji savo vardu registruoto turto neturi. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistųjų materialinė padėtis yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų D. G. ir K. K. apeliacinius skundus atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.