Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja Ruta Miliuviene, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo S. M. skunda atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, del neišmoketo darbo u˛mokescio dalies priteisimo (treciasis suinteresuotas asmuo - Jurbarko rajono apylinkes teismas).

Aprašomoji dalis

nustate:

pareiškejas S. M. prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos u˛ laikotarpi nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegu˛es 1 d. neišmoketa darbo u˛mokesti - 93745,45 Lt.

Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1992 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. 111K nuo 1992 m. baland˛io 27 d. pradejo dirbti Jurbarko rajono apylinkes teisme teisejo pareigose, o 1992 m. bir˛elio 12 d. isakymu Nr. 149K nuo 1992 m. bir˛elio 17 d. buvo paskirtas šio teismo pirmininku. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. bir˛elio 15 d. dekretu Nr. 654, pasibaigus igaliojimu laikui, nuo 2006 m. bir˛elio 25 d. buvo atleistas iš teismo pirmininku pareigu. Kauno apygardos teismo pirmininko 2006 m. bir˛elio 23 d. isakymu Nr. P3-15 nuo 2006 m. bir˛elio 25 d. jam buvo pavesta laikinai eiti teismo pirmininko pareigas. Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. liepos 11 d. dekretu Nr. 1K-1054 buvo paskirtas Jurbarko rajono apylinkes teismo pirmininku. Šias pareigas u˛ima ir šiuo metu.

Iki 2000 m. sausio 1 d. gaudavo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 20 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ nustatyto dyd˛io atlyginima, taikant koeficienta 2,5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 šis koeficientas nuo 2000 m. sausio 1 d. buvo suma˛intas iki 1,75 ir toks koeficientas yra taikomas iki šiol. Suma˛inus koeficienta, iš esmes suma˛ejo ir jo gautas atlyginimas. Suma˛inus teiseju atlyginimo koeficienta bei tuo pagrindu jam mokant ma˛esni atlyginima, buvo pa˛eista Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Atlyginimu suma˛inimo neteisetuma grind˛ia Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2007 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K--187/2007, pateiktais išaiškinimais. Plenarine sesija išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, kuriu turinys atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo baigiamuosiuose aktuose, savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisejui iš valstybes biud˛eto; yra draud˛iama ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu nepriklausomuma; teiseju atlyginimu ma˛inimas yra galimas tik tada, kai valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis; tai padaryti galima tik istatymu ir tik laikinai - kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki; atlyginimu ma˛inimas tokiu atveju galimas laikantis proporcingumo principo reikalavimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimo Nr. 1494 priemima motyvavo sudetinga finansine bukle valstybeje. Pareiškejo nuomone, eile metu jokios ekonomines krizes šalyje nera (galimai ir nebuvo). Šalies ekonomika auga, bendrasis vidaus produktas dideja. Atkreipia demesi ir i tai, kad teiseju atlyginimai suma˛inti nesilaikant proporcingumo principo. Esant sunkiai valstybes ekonominei, finansinei padeciai, Lietuvos Respublikos Vyriausybe turejo ma˛inti visu instituciju, finansuojamu iš biud˛eto, darbuotoju darbo u˛mokesti. Taciau šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybe atlyginimo dydi suma˛ino tik asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 1.1 ir 1.2 punktuose. Jau 2002 m. karjeros valstybes tarnautojams atlyginimas buvo didinamas. Daro išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 padidintas tarnybinis atlyginimas negalejo buti ma˛inamas be teisinio pagrindo.

Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjucio 23 d. nutarimo V skirsnio 3 straipsnyje konstatuota, kad „esant tokiai faktinei situacijai, kai del 1999 m. pabaigoje Lietuvoje susiklosciusios itin sunkios ekonomines-finansines padeties valstybes biud˛ete nebuvo imanoma sukaupti tiek lešu, kiek ju reikejo piniginems kompensacijoms u˛ išlikusi nekilnojamaji turta moketi, ir kai 1999 m. pabaigoje susiklosciusios itin sunkios ekonomines-finansines padeties neigiamas poveikis valstybes biud˛eto sudarymui ir vykdymui dar kuri laika atsiliepe, Seimas galejo priimti sprendima pailginti terminus, iki kuriu valstybe turi ivykdyti savo prisiimtus isipareigojimus sumoketi pinigines kompensacijas u˛ išlikusi nekilnojamaji turta“. Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkricio 13 d. sprendimo III skirsnio 4 straipsnyje konstatuota: „Visuotinai ˛inoma, kad 1998 metais ir veliau Lietuvoje buvo susiklosciusi itin sunki ekonomine-finansine padetis, kuria daugiausia nuleme Rusijoje kilusi ekonomine-finansine krize, kiti išores veiksniai, labai neigiamai paveike ivairiu valstybiu, taip pat ir Lietuvos, ekonomine-finansine sistema, inter alia tai, kad i 1999 metu valstybes biud˛eta nebuvo surinkta labai didele lešu suma, reikalinga švietimui, sveikatos apsaugai, socialiniam aprupinimui, kitoms visuomenes ir valstybes reikmems finansuoti, kitoms valstybes funkcijoms vykdyti. Konstitucinis Teismas yra konstataves, jog tai, kad 1999 metu pabaigoje susiklosciusios itin sunkios ekonomines-finansines padeties neigiamas poveikis dar kuri laika atsiliepe valstybes biud˛eto sudarymui ir vykdymui, vertintina kaip tokia faktine situacija, kurios istatymu leidejas negalejo nepaisyti. Ši Konstitucinio Teismo suformuluota nuostata taikytina ne tik 1999 metams, bet ir 1998 metams, taip pat 2000-2001 metams; minetos ekonomines-finansines krizes neigiamas poveikis valstybes biud˛eto sudarymui ir vykdymui, ivairiu valstybes finansiniu isipareigojimu vykdymui buvo jauciamas gana ilgai. Taigi tokiomis aplinkybemis valstybes biud˛etas (ir savivaldybiu biud˛etai) galejo buti per˛iurimas, išlaidos (asignavimai) galejo buti ma˛inamos“. Todel del itin sunkios valstybes ekonomines-finansines bukles buvimo 1999 metais ginco šiuo atveju neturetu kilti, o itin sunkios valstybes ekonomines-finansines padeties trukmes padarytos išvados ekspertizes akte.

Pareiškejo teiginys, kad eile metu jokios ekonomines krizes šalyje nebuvo, neparemta jokiais irodymais. 1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimu Nr. 942 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo apmokejimo salygu dalinio pakeitimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybe, vykdydama 1999-2000 metu veiklos programa, atsi˛velgdama i esama ekonomine bei finansine bukle ir siekdama racionaliau naudoti Lietuvos Respublikos biud˛eto lešas, nutare pakeisti eile nutarimu, reguliuojanciu darbo apmokejima, tame tarpe ir 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarima Nr. 689, susiaurinant rata teisetvarkos pareigunu, kuriems nutarimu taikytas padidintas tarnybinio atlyginimo koeficientas. Šiuo nutarimu buvo pakeista 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu, suma˛inant biud˛etiniu istaigu finansavima, valstybes vald˛ia igyvendinanciu instituciju darbuotoju atlyginimus, valstybes sektoriuje dirbanciu asmenu socialines garantijas: panaikinti 2,5 karto atlyginimo didinimo koeficientai Mokestiniu gincu komisijai, Mokesciu policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, Tardymo departamento prie Vidaus reikalu ministerijos bei Specialiuju tyrimo tarnybos pareigunams, Vyriausiosios administraciniu gincu komisijos nariams, Valstybines mokesciu inspekcijos prie Finansu ministerijos ir teritoriniu valstybiniu mokesciu inspekciju pareigunams (nutarimo 8, 10.1, 11, 12.1 punktai), suma˛inti nuo 4 iki 2 atlyginimo padidinimo koeficientai specialistams-ekspertams (nutarimo 5 punktas), panaikinti iki 2 kartu atlyginimo koeficiento padidinimas Policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos ir padaliniu pareigunams (nutarimo 8 punktas), perpus suma˛intas maksimalus priedas u˛ ištarnautus vidaus reikalu ir valstybes saugumo sistemose metus (nutarimo 4 punktas). Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu, siekiant veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu, buvo nuspresta padidinti neviršijant darbo u˛mokescio fondo 2,5 karto tarnybinius koeficientus: teisejams, generaliniam prokurorui, valstybes kontrolieriui, valstybes saugumo departamento generaliniam direktoriui, vidaus reikalu ministerijos vidaus tarnybos daliniu vyriausiajam vadui, Policijos departamento generaliniam komisarui, generalinio prokuroro pavaduotojams, generalines prokuraturos departamentu, valdybu ir skyriu vyriausiesiems prokurorams ir ju pavaduotojams bei Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui ir jo pavaduotojams; apygardu prokuraturu vyriausiesiems prokurorams ir ju pavaduotojams; miestu ir rajonu apylinkiu prokuraturu vyriausiesiems prokurorams ir ju pavaduotojams; Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojams, specialios paskirties istaigu vadovams ir ju pavaduotojams, valdybu ir skyriu viršininkams bei ju pavaduotojams, Vidaus reikalu ministerijos centrinio aparato departamentu direktoriams ir ju pavaduotojams, Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojams, vyriausiesiems komisarams ir vyresniesiems komisarams - strukturiniu padaliniu vadovams ir pavaduotojams, Tardymo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams, miestu ir rajonu policijos komisariatu vadovams: vyriausiesiems komisarams, vyresniesiems komisarams, komisarams ir ju pavaduotojams, kriminalines policijos (tarnybos) vadovams; Valstybines mokesciu inspekcijos prie Finansu ministerijos viršininkui, jo pavaduotojams, skyriu (vykdanciu su pagrindine veikla susijusias funkcijas) viršininkams, ju pavaduotojams, grupiu (vykdanciu su pagrindine veikla susijusias funkcijas) vadovams, teritoriniu valstybiniu mokesciu inspekciju viršininkams, ju pavaduotojams, skyriu (vykdanciu su pagrindine veikla susijusias funkcijas) viršininkams, ju pavaduotojams; Muitines departamento prie Finansu ministerijos direktoriui, jo pavaduotojams, skyriu (vykdanciu su pagrindine veikla susijusias funkcijas) viršininkams, ju pavaduotojams, muitiniu viršininkams, ju pavaduotojams, muitiniu postu viršininkams, ju pavaduotojams, muitiniu postu pamainu viršininkams; Reviziju departamento prie Finansu ministerijos direktoriui, jo pavaduotojams, skyriu (vykdanciu su pagrindine veikla susijusias funkcijas) viršininkams, ju pavaduotojams. Lietuvos Respublikos Vyriausybe minetu 1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimu Nr. 942 pakeite ši nutarima ir didesnei daliai išvardintu pareigunu nuo 1999 m. rugsejo 1 d. šio koeficiento iš viso nebetaike. Kai kurie ju kreipesi i teismus del nepagristai suma˛intu atlyginimu; šiose bylose Konstitucinis Teismas sprende, ar toks suma˛inimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48, 94, 131 straipsniui (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruod˛io 18 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 likusiems nurodytiems pareigunams atlyginimo didinimo koeficientas 2,5 suma˛intas iki 1,75. Tokiu budu did˛ioji dauguma pareigunu 1999 m. gruod˛io men. jau buvo išbraukti iš nutarimo teksto (liko tik teisejai ir prokuraturos vadovai). 2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 381 iš išvardintu pareigunu išbrauktas ir Valstybes saugumo departamento generalinis direktorius. Tokiu budu, teisejams, palyginti su kitomis iš biud˛eto finansuojamomis darbuotoju grupemis, atlyginimas suma˛intas ma˛iausiai - paliktas 1,75 karto padidinimo koeficientas (t. y. 75 proc. priedas prie atlyginimo), kai tuo tarpu kitoms grupems jis iš viso panaikintas. Todel atlyginimo padidinimo koeficiento suma˛inimas teisejams nelaikytinas diskriminacinio pobud˛io.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes posed˛io 1999 m. gruod˛io 1 d. protokole Nr.52 nurodyta, kad lešu taupymo srityje Lietuvos Respublikos Vyriausybe nusprende suma˛inti darbo apmokejimo disproporcijas tarp pareigunu grupiu. Valstybe gali diferencijuoti atskiroms pareigunu grupems darbo apmokejimo sistemas, teisini darbo atlyginimo reguliavima ir nustatyti skirtingus darbo atlyginimo dyd˛ius (Lietuvos Konstitucinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimas), todel vertinant, ar teiseju atlyginimai buvo suma˛inti proporcingai, atsi˛velgtina i darbo u˛mokescio didinimo, ma˛inimo ir taupymo (apribojant socialines garantijas) mastus, taip pat i tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybe sieke ma˛inti disproporcija tarp atskiru gyventoju grupiu. 1999 m. gruod˛io menesi vidutinis menesinis darbo u˛mokestis valstybes sektoriuje sudare 1170,9 Lt, vidutinis teisejo atlyginimas - 7784,2 Lt. Atsi˛velgiant vien i ši rodikli, teiseju atlyginimai suma˛inti nepa˛eid˛iant proporcingumo principo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. baland˛io 8 d. isakymu Nr. 93K (b. l. 5), vadovaujantis Teismu istatymo 22 straipsnio 3 punktu, S. M. paskirtas Jurbarko apylinkes teismo teiseju. 1992 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. 111K (b. l. 6) isakyta S. M. nuo 1992 m. baland˛io 27 d. irašyti i Jurbarko rajono apylinkes teismo teisejo etata ir moketi atlyginima, nurodyta etatu saraše. 1992 m. gegu˛es 12 d. isakymu Nr. 149K (b. l. 7), vadovaujantis Teismu istatymo 22 straipsnio 4 punktu, pareiškejas nuo 1992 m. bir˛elio 17 d. paskirtas Jurbarko apylinkes teismo pirmininku. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. bir˛elio 15 d. dekretu Nr. 654 (b. l. 8), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsniu, Teismu istatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsi˛velgdamas i Teiseju tarybos patarima, pasibaigus igaliojimu laikui, S. M. buvo atleistas iš pareigu. Kauno apygardos teismo pirmininkas 2006 m. bir˛elio 23 d. isakymu Nr. P3-15 (b. l. 9) pavede S. M. laikinai eiti Jurbarko rajono apylinkes teismo pirmininko pareigas. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, bei atsi˛velgdamas i Teiseju tarybos patarima, 2007 m. liepos 11 d. dekretu Nr. 1K-1054 (b. l. 10-11) paskyre S. M. Jurbarko apylinkes teismo pirmininku.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“, siekdama veikmingiau kovoti su nusikalstamumu bei korupcija, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1993 m. vasario 3 d. istatymu Nr. I-76 „Del Lietuvos Respublikos teismu, teiseju. Prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei Valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atliginimu“, 1.1 punktu nutare padidinti neviršijant darbo u˛mokescio fondo 1,75 karto Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimais nustatytus atlyginimus (koeficientus) Lietuvos Aukšciausiojo teismo pirmininkui, Lietuvos Aukšciausiojo teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, skyriu pirmininkams ir teisejams, apygardos teismu pirmininkams, skyriu pirmininkams ir teisejams, miestu ir rajonu apylinkiu teismu pirmininkams ir pavaduotojams, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos valstybes kontrolieriui. Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo, atsi˛velgdama i sudetinga ekonomine bei finansine bukle, iš dalies pakeite 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarima Nr. 689 ir nutare irašyti 1 punkto pirmoje pastraipoje vietoje ˛od˛iu „2,5 karto“ ˛od˛ius „1,75“, taip pat nustate, kad tarnybiniai atlyginimai nuo 2000 m. sausio 1 d. apskaiciuojami taikant šio nutarimo 1 punkte nurodyta koeficienta.

Taigi, pareiškejui atlyginimas iki 1999 m. gruod˛io 31 d. buvo mokamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarima Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ ir 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarima Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“, o nuo 2000 m. sausio 1 d. pareiškejui atlyginimas buvo suma˛intas ir mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“. Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d. priimto Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo atitinkamos nuostatos taip pat nustate teiseju atlyginimo ma˛inima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripa˛ino, kad šio istatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4, 5, 6 daliu bei priedelio II skirsnio „Teiseju pareigines algos“ nuostatos ta apimtimi, kuria jose nustatomas teiseju atlyginimo (darbo u˛mokescio) ma˛inimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje itvirtintam teisines valstybes principui. Isigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui, teiseju atlyginimo santykiu istatyminis reguliavimas nera pakoreguotas taip, kad jis atitiktu Konstitucija (inter alia jos nuostatu oficialu išaiškinima, pateikta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarime). Valstybei tenka del tokio teisinio reguliavimo kylancios teisines pasekmes.

Nagrinejamu atveju administracinis gincas kiles del to, ar pareiškejui pagristai buvo suma˛intas atlyginimas laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegu˛es 1 d. Butent u˛ toki laikotarpi pareiškejas prašo priteisti neišmoketo atlyginimo dali.

Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 3 straipsni administracinis teismas sprend˛ia gincus del teises viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina gincijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo po˛iuriu, o tik nustato, ar konkreciu atveju nebuvo pa˛eistas istatymas ar kitas teises aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei u˛daviniams, del kuriu institucija buvo isteigta ir gavo atitinkamus igaliojimus.

Konstitucijos 5 straipsnyje itvirtinta, kad valstybes vald˛ia Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybe, Teismas. Šiame ir kituose Konstitucijos straipsniuose itvirtintas vald˛iu padalijimo principas. Teismine vald˛ia - viena iš valstybes vald˛iu, kuriai vienintelei patiketa vykdyti teisinguma. Šios funkcijos negali vykdyti jokia kita valstybes institucija ar pareigunas. Tik savarankiška ir visaverte teismine vald˛ia gali sekmingai igyvendinti jai patiketa funkcija. Teismines vald˛ios savarankiškumas ir visavertiškumas neatskiriami nuo Konstitucijoje itvirtinto teisejo ir teismu nepriklausomumo principo. Konstitucijoje itvirtintas teisejo ir teismu nepriklausomumo principas reiškia, kad istatymu leidejui tenka pareiga nustatyti tokia visuma teisejo ir teismu nepriklausomuma u˛tikrinanciu garantiju, kurios u˛tikrintu teismo nešališkuma priimant sprendima, neleistu kištis i teisejo ar teismo veikla igyvendinant teisinguma. Konstitucijoje itvirtinta specifine teismo funkcija, teisejo ir teismu nepriklausomumo principas lemia ir teisejo teisini statusa. Pa˛ymetina, kad teismine vald˛ia yra formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. „Teisejas pagal jo atliekamas pareigas negali buti priskirtas prie valstybes tarnautoju. Iš jo negali buti reikalaujama vykdyti kokia nors politikos krypti. Teismu praktika formuoja tik patys teismai, taikydami teises normas. ˇmogaus teises ir laisves teisejas u˛tikrina tuo, kad vykdo teisinguma remdamasis Konstitucija ir istatymais“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruod˛io 21 d. nutarimas). Konstitucijos nuostatos ir Konstitucinio Teismo nutarimuose išdestyta konstitucine doktrina derinasi su demokratiniu šaliu konstituciju nuostatomis bei konstitucinemis doktrinomis. Pa˛ymetina, jog principas, kad teisejui, kol jis eina savo pareigas, negali buti suma˛intas atlyginimas, buvo itvirtintas jau 1787 m. JAV Konstitucijoje (III straipsnio 1 skyrius).

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarine sesija civilineje byloje Nr. 3K-P-187/2007, 2007 m. vasario 21 d. nutartyje nurode, kad „Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad teisejas ir teismai, vykdydami teisinguma, yra nepriklausomi, kad teisejai, nagrinedami bylas, klauso tik istatymo. Teisejo nepriklausomumas yra u˛tikrinamas inter alia nustatant teisejo igaliojimu trukmes nelieciamumo, teisejo asmens nelieciamumo, teisejo socialines (materialines) garantijas. Teisejo atlyginimo apsauga - viena iš teisejo socialiniu (materialiniu) nepriklausomumo garantiju. Teisejo atlyginimo ir kitu socialiniu garantiju konstitucines apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijos 109 straipsnyje itvirtinto teisejo ir teismu nepriklausomumo principo siekiant teisinguma vykdancius teisejus apsaugoti tiek nuo istatymu leid˛iamosios ir vykdomosios vald˛iu poveikio, tiek nuo kitu vald˛ios istaigu ir pareigunu, politiniu ir visuomeniniu organizaciju, komerciniu ukiniu strukturu, juridiniu ir fiziniu asmenu itakos. Valstybines vald˛ios institucijos, rengdamos ir priimdamos teiseju atlyginimo santykius reglamentuojancius teises aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje itvirtintu teisines valstybes principu, kurio vienas iš esminiu elementu - teisinio saugumo principas - inter alia reiškia, kad teisini reguliavima galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepa˛eid˛iant Konstitucijos principu ir normu, teisinio reguliavimo keitimu negalima paneigti asmens igytu teisiu, teisetu interesu ir teisetu lukesciu bei nepagristai pabloginti asmens teisine padeti.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, kuriu turinys atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo baigiamuosiuose aktuose: 1) teisejo ir teismu nepriklausomumas bei jo garantiju apsauga kyla iš Konstitucijos; Konstitucijos normu galiojimas ir tiesioginis ju taikymas negali buti saistomas jokiu kitu salygu, išskyrus pacioje Konstitucijoje nustatytas salygas; 2) savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisejui iš valstybes biud˛eto; 3) teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu, ju dyd˛iai, kaip ir teisejams nustatytos materialines bei socialines garantijos, turi buti tokie, kad atitiktu teisejo konstitucini statusa, jo oruma ir atsakomybe; teiseju atlyginimai, jiems nustatytos materialines bei socialines garantijos gali buti diferencijuojamos pagal aiškius, ex ante ˛inomus kriterijus, nesusijusius su teisingumo vykdymu sprend˛iant bylas (pavyzd˛iui, pagal asmens darbo teiseju trukme), teisejo atlyginimas neturi priklausyti nuo jo darbo rezultatu; 4) Lietuvos Respublikos Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu nepriklausomuma; 5) teiseju atlyginimu ma˛inimas yra galimas tik tada, kai valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis; tai daryti galima tik istatymu ir tik laikinai - kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki; atlyginimu ma˛inimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimu. Teiseju atlyginimo ma˛inimas pa˛eid˛iant minetus principus reikštu teiseju nepriklausomumo pa˛eidima. Šio Konstitucijoje itvirtinto principo pa˛eidimas yra viešojo intereso pa˛eidimas“.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu plenarine sesija nusprende, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripa˛inta neprieštaraujancia Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kad teisejams, „kuriu vidutinis darbo u˛mokestis, Vyriausybes nustatyta tvarka apskaiciuotas iš triju paskutiniu menesiu tarnybiniu atlyginimu (pareiginiu algu) ir iš paskutiniu dvylikos menesiu nustatytu priedu ir priemoku <...>, yra didesnis u˛ šio istatymo nustatyta darbo u˛mokesti, isigaliojus šiam istatymui, mokamas iki tol gautas darbo u˛mokestis ir 2000 metais nedidinamas“ negali buti aiškinama kaip istatyminio lygio reguliavimu itvirtinanti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarima Nr. 1494 atlikta teiseju atlyginimo suma˛inima. Aptariama istatymo nuostata, kad „mokamas iki tol gautas darbo u˛mokestis“ nagrinejamos bylos kontekste aiškintina kaip reiškianti, jog, valstybes ekonominei ir finansinei buklei nesant itin sunkiai, ieškovems turi buti mokamas tokio dyd˛io atlyginimas, i kuri jos igijo teise, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 ir 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 nustatyto dyd˛io atlyginimas. Kitoks aiškinimas nesiderintu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109 straipsniais, 114 straipsnio 1 dalimi, Konstitucijoje itvirtintu teisines valstybes principu. Plenarine sesija pa˛ymejo, kad šiame nutarime pateikti argumentai pagristi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruod˛io 6 d., 1999 m. gruod˛io 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkricio 27 d. nutarimuose ir 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimuose suformuota oficialia konstitucine doktrina, Jungtiniu Tautu Organizacijos Generalines Asamblejos 1985 m. gruod˛io 13 d. rezoliucija patvirtintais „Pagrindiniais teiseju nepriklausomumo principais“, Europos Tarybos Ministru komiteto 1994 m. spalio 13 d. Rekomendacija Nr. 94(12) „Del teiseju vaidmens, veiksmingumo ir nepriklausomumo u˛tikrinimo“, Europos Tarybos 1998 m. liepos 10 d. patvirtinta Europos chartija del teiseju atlyginimu, Tarptautines Teiseju Asociacijos 1999 m. priimta Visuotine Teiseju Chartija. Jie dera ir su kitu valstybiu teismu praktika (pavyzd˛iui, Kanados Aukšciausiojo Teismo 1997 m. rugsejo 17 d. nutarimas, Cekijos Konstitucinio Teismo 1999 m. rugsejo 15 d. nutarimas, Lenkijos Konstitucinio Tribunolo 2000 m. spalio 4 d. nutarimas).

Plenarine sesija taip pat pa˛ymejo, kad proporcingumo principas reikalauja, jog teises aktais nustatytos teisines priemones turi buti butinos demokratineje visuomeneje ir tinkamos siekiamiems teisetiems ir visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslu ir priemoniu turi buti pusiausvyra), jos neturi var˛yti asmens teisiu labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Esant itin sunkiai valstybes ekonominei, finansinei padeciai, turetu buti ma˛inamas visu valstybes vald˛ia igyvendinanciu instituciju biud˛etinis finansavimas, ivairiu iš valstybes biud˛eto lešu finansuojamu sriciu finansavimas, taip pat iš valstybes biud˛eto apmokamu asmenu atlyginimas. Tokiu atveju ma˛inant atlyginimus turi buti išlaikyta pusiausvyra tarp asmenu, kuriems atlyginimas suma˛inamas, teisiu ir teisetu interesu ir visuomenes bei valstybes interesu. Akivaizdu, kad, esant itin sunkiai valstybes ekonominei, finansinei padeciai, iš valstybes biud˛eto apmokamu net ir dalies asmenu atlyginimas negaletu buti didinamas.

Atsi˛velgdama i teiseju atlyginimo teisiniu santykiu reguliavima, teiseju gauto atlyginimo dydi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruod˛io 6 d., 1999 m. gruod˛io 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose ir 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimuose suformuota oficialia konstitucine doktrina bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 109 straipsniais, konstituciniais teisines valstybes, teisingumo, teisinio tikrumo ir saugumo, teisetu lukesciu apsaugos principais, plenarine sesija taip pat konstatavo, kad teisejai igijo teise gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 ir 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 nustatyto dyd˛io atlyginima. Ši igyta teise Konstitucijos yra saugoma, todel teisinemis priemonemis gintina nuo pa˛eidimu.

Atlyginimas pareiškejui iš esmes galejo buti ma˛inamas tik esant tam tikroms salygoms: itin sunkiai ekonominei finansinei valstybes buklei, tik proporcingai ir tik laikinai.

Lietuvos Apeliacinis teismas 2007 m. lapkricio 22 d. nutartimi paskyre Lietuvos laisvosios rinkos instituta atlikti ekonomine, finansine ekspertize civilineje byloje Nr. 2A-3/2007. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkricio 12 d. nutartimi pavede Lietuvos laisvosios rinkos instituta atlikti ekonomine - finansine ekspertize civilineje byloje Nr. 2-2162-55/2007. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, apjungdamas teismo pavedimus, tyre, ar:

1) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ priemimo metu Lietuvos valstybeje buvo susiklosciusi itin sunki ekonomine, finansine padetis, iki kada tokia padetis tesesi ir kokie objektyvus duomenys bei kriterijai tai patvirtina?

2) ar ekonomine bei finansine padetis, buvusi Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimo Nr. 1494 priemimo metu, yra iš esmes blogesne, lyginant su valstybes ekonomine ir finansine padetimi, buvusia Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ priemimo metu?

3) jeigu valstybes ekonomine bei finansine padetis, buvusi Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimo Nr. 1494 priemimo metu veliau pagerejo, kokios aplinkybes tai leme?

Ekspertizes išvadose Laisvosios rinkos institutas pa˛ymejo: „itin sunki ekonomine padetis šalyje prasidejo 1999 metais ir truko iki 2003 metu, kuriais buvo pagereje daugiau kaip puse nagrinetu rodikliu. Ekonomine padetis gerejo palaipsniui, jos atsistatymas nebuvo toks akivaizdus, kaip bukles pablogejimas 1999 m.“, „apibendrinant 1997 ir 1999 metu finansine ir ekonomine padeti valstybeje, patikimai galima teigti, kad padetis 1999 metais buvo blogesne nei 1997 metais“.

Taigi, ekspertizes išvadoje yra pripa˛inta, kad sunki ekonomine padetis truko iki 2003 metu. Nagrinetinu atveju pareiškejas, kaip jau buvo mineta, prašo priteisti darbo u˛mokesti nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegu˛es 1 d. Byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad šiuo laikotarpiu valstybeje buvo susiklosciusi itin sunki ekonomine padetis.

Aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimas Nr. 1494 nera pripa˛intas prieštaraujanciu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat antikonstitucinemis nepripa˛intos ir galiojancios Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatos nera kliutis teismui apginti pa˛eistas pareiškejo teises, nes teismas turi konstitucines pareigas vykdyti teisinguma, garantuoti efektyvia teismine gynyba, netaikyti Konstitucijai prieštaraujanciu teises aktu (Konstitucijos 6 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, 109 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalis).

Atsi˛velgiant i teiseju atlyginimo teisiniu santykiu reguliavima, teiseju gauto atlyginimo dydi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruod˛io 6 d., 1999 m. gruod˛io 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose ir 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimuose suformuota oficialia konstitucine doktrina bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 109 straipsniais, konstituciniais teisines valstybes, teisingumo, teisinio tikrumo ir saugumo, teisetu lukesciu apsaugos principais, yra pagrindas teigti, kad pareiškejui laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegu˛es 1 d. (laikotarpis, iki kurio prašoma priteisti neišmoketa atlyginima) turejo teise gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 ir 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 nustatyto dyd˛io atlyginima ir ši jo teise atsakovo Lietuvos valstybes buvo pa˛eista ir turi buti ginama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2005 m. gruod˛io 21 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A1-638/2005, nurode, kad „Europos ˇmogaus Teisiu Teismo praktika suponuoja, kad gincai del darbo u˛mokescio, nors ir priklausancio moketi valstybes tarnautojui, iš esmes yra privatinio pobud˛io. Tokia išvada patvirtina ir nacionaliniu teismu praktika. Antai Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise (Konstitucijos 23 straipsnis).“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas). Gincu del valstybes tarnautojui priklausancio darbo u˛mokescio specifiškumas suponuoja, kad tokiems gincams nagrineti gali buti taikomos kitos teises normos nei likusiems tarnybiniams gincams“. Administraciniu bylu teisenos istatymo 4 str. 6 d. numato, kad nesant istatymo, reglamentuojancio ginco santyki, teismas taiko istatyma, reglamentuojanti panašius santykius, o jei ir tokio istatymo nera, - vadovaujasi bendraisiais istatymu pradmenimis ir ju prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju panašiausias savo esme istatymas, reglamentuojantis terminus pareikšti reikalavima del darbo u˛mokescio priteisimo, yra Darbo kodeksas, kurio normos ir taikomos nagrinejant ši ginca.

Darbo kodekso komentaro 298 str. nustato, kad darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Esant tokioms teisinems ir faktinems aplinkybems, pareiškejui priteistina neišmoketo atlyginimo dalis, kuria sudaro 93813,81 Lt ((31039,92-10361,06)+31289,14+31416,39+10429,42), susidariusi laikotarpiu nuo 2005 m. gegu˛es 1 d. iki 2008 gegu˛es 1 d. Priteista neišmoketo atlyginimo dalies suma nurodyta neišskaicius fiziniu asmenu pajamu mokescio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo imoku, kurie turi buti išskaityti sprendimo vykdymo eigoje.

Kitoje dalyje pareiškejo skundas atmestinas kaip nepagristas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 88 str. 1 d. 1, 4 p., 127 str. 1 d., teiseja

nusprende:

pareiškejo S. M. skunda patenkinti iš dalies.

Priteisti S. M. iš atsakovo Lietuvos valstybes 93813,81 Lt (devyniasdešimt tris tukstancius aštuonis šimtus trylika litu 81 ct) neišmoketo atlyginimo (neatskaicius mokesciu).

Kitoje dalyje skunda atmesti.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skunda tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.