Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-02-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-116-963/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-17
Bylos Nr.
eII-116-963/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00929-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
S. I.
Kategorijos
  • 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-116-963/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00929-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3.
ROIK: 25289172485(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. I. (S. I.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14586-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14586-2025 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, S. I. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. S. I. nubaustas už tai, jog 2025 m. spalio 28 d., 7.55 val., Baltijos pr. 51A, Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę automobilį Renault Twingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitus automobilius per pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklai Nr. 533 ir Nr. 534), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2025 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto S. I. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimą. Nurodo, kad teisės pažeidimo nepadarė, lenkimo manevro neatliko, o tik apvažiavo stovinčius automobilius. Teismui nusprendus, kad lenkimo manevras buvo, pažymi, kad lenkimą pradėjo leistinoje vietoje. Kadangi stovinčių automobilių buvo daug, negalėjo numanyti, kad pėsčiųjų perėjoje bus stovinčių automobilių, turėjo užbaigti lenkimo manevrą. Tyčios pažeisti KET neturėjo.

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog administracinio nusižengimo faktas ir jo padarymo aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų akivaizdoje, protokolas su administraciniu nurodymų surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, nusižengimo padarymo vietoje. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir S. I. skyrė galutinės sankcijoje numatytos baudos minimumą ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą numatyto termino minimumui.

Žemesnės instancijos teismas

Nekyla abejonių, kad S. I., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, S. I. skundas yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimą be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. I. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad įvykio metu apvažiavo stovinčius automobilius, kurie ketino sukti į kairę. Kadangi automobiliai stovėjo, mano, kad lenkimo nebuvo. Pradėjęs apvažiavimą negalėjo matyti pėsčiųjų perėjos. Jeigu būtų matęs pėsčiųjų perėją, manevrą nebūtų pradėjęs. Pradėjęs manevrą turėjo jį pabaigti, pėsčiųjų perėjoje tuo metu nebuvo. Pamatęs pėsčiųjų perėją sustoti negalėjo, nes eismas buvo intensyvus, sudarytų kliūtį kitoms transporto priemonėms. Važiavo šalia Baltijos pr. esančiu šalutiniu keliu, tuo keliu važiuoja dažnai, važiuoja juo į darbą. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti arba jam paskirtą nuobaudą sušvelninti, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. I. skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

S. I. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

KET 140.4 papunktyje numatyta, kad pėsčiųjų perėjose lenkti draudžiama.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, S. I.neginčija fakto, kad nutarime minėtu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia važiavimo kryptimi, tačiau tvirtina, jog jo atliktas manevras nelaikytinas lenkimu, o kitos transporto priemonės stovėjo, todėl jas apvažiavo. Pradėjęs manevrą pėsčiųjų perėjos nematė, o pradėjęs manevrą turėjo jį pabaigti. Visgi, šios S. I. nurodomos faktinės aplinkybės bylos medžiagoje neatsispindi, dėl ko teismo vertintinos kritiškai.

Nagrinėjamojoje situacijoje esminis byloje esantis įrodymas – policijos įstaigos pateiktas vaizdo įrašas iš policijos tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus, kuriame užfiksuotas administracinis nusižengimas. Vaizdo įraše „L1112-(duomenys neskelbtini)251028-075150-075500“ užfiksuota eilė lėtai spūstyje judančių automobilių. Vaizdo įrašo 00:01:15 val. pasirodo atvažiuojantis S. I. automobilis „Renault Twingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuoja priešpriešinio eismo juostą. Policijos tarnybinis automobilis važiuoja S. I. iš paskos. Matosi kaip „Renault Twingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas priešpriešine eismo juosta važiuoja per pėsčiųjų perėją, ją pravažiuoja ir po to grįžta į savo eismo juostą. Iš pateikto vaizdo įrašo spręstina, kad šiuo atveju S. I.siekis buvo ne apvažiuoti stovinčius automobilius (vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad automobiliai juda, dalyvauja eisme), o noras nelėtinti savo judėjimo greičio ir kuo greičiau įveikti automobilių spūstį.

Žemesnės instancijos teismas

Skundą pateikęs S. I. nurodė, jog nagrinėjamas kelias jam gerai žino, juo dažnai vyksta į darbą. Todėl visiškai nelogiškas jo teiginys, kad pradėjęs lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjos jis nematė, o baigęs lenkimo manevrą turėjo jį pabaigti, be to lenkimą pradėjo leistinoje vietoje.

Kaip numatyta KET 9 punkte, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pažymėtina, kad vairuotojas, objektyviai negalėdamas įvertinti situacijos, neturi pradėti lenkimo manevro. Nors lenkimo manevro pradžia vaizdo įraše nėra užfiksuota, o S. I. teigia, kad rikiuotis pradėjo leistinoje vietoje, tačiau net ir vertinant aplinkybes, kad lenkimo manevras galėjo būti pradėtas ir užbaigas esant brūkšninei linijai, leistinoje tam vietoje, S. I.administracinės atsakomybės tai nešalina, kadangi lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tęsiamas bei baigiamas – laikantis KET reikalavimų. O jeigu vairuotojui lenkimo manevro nepavyksta atlikti nepažeidžiant KET, jis privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Nežinodamas kelio ženklinimo specifikos, kaip teigia pats skundą pateikęs asmuo, S. I. turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuojant transporto priemonę, stebėti kelio ženklinimą, o esant artėjančiai pėsčiųjų perėjai galėjo tiesiog sulėtinti važiavimo greitį, nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą, arba visai lenkimo manevro neatlikti, tačiau to nepadarė, tęsė lenkimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje S. I. nurodė, kad šituo keliu jis dažnai važiuoja, taigi, akivaizdu, kad S. I. buvo žinomas šitas kelias su jo kelio ženklinimas ir pėsčiųjų perėja.

Nagrinėjamu atveju teismas laiko visiškai įrodyta, kad skundą pateikęs S. I. lenkė kitus automobilius per pėsčiųjų perėją, todėl privalo atsakyti administracine tvarka.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, už minėto administracinio nusižengimo padarymą S. I.buvo skirta minimali 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas taip pat minimaliam 3 mėnesių terminui.

Skundą pateikęs S. I. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, jog tyčios pažeisti KET neturėjo, už šiurkščius teisės pažeidimus baustas nebuvo.

Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir S. I. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 420 straipsnio 6 dalis. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad S. I.padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą: jis lenkė kitas transporto priemones vietoje, kurioje draudžiama lenkti pagal KET 140.4 punktą, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo kita transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors jokių realių padarinių S. I. atliekant lenkimo manevrą nekilo ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju S. I.yra nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo neleistinoje vietoje faktas. Taigi, šio pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkt, o ne kilę padariniai.

Bylos duomenimis (administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus), S. I. administracine tvarka ankščiau eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, o tai jo, kaip vairuotojo, taip pat neleidžia vertinti išskirtinai teigiamai. Pažymima, kad skundą pateikęs S. I. nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui.

Teismas, įvertinęs S. I.padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, konstatuoja, kad jam skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos ir adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui, švelninti nei vienos iš jų nėra jokio pagrindo.

Teismo vertinimu Institucijos 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimu pareiškėjui už 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-14586-2025 pareiškėjo S. I. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo S. I. (S. I.) skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14586-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė